Byla 1-2596-923/2012
Dėl trauminio nosies pertvaros iškrypimo, galvos sumušimo su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui

1Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Eglei Stanevičienei, J. A., dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, nukentėjusiajam A. S., kaltinamajam V. J., jo gynėjai advokatei Janinai Argustaitei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2V. J., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyvenantis ( - ), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4V. J. 2012-04-06, apie 10.00 val., viešoje vietoje – Žaliakalnio turgavietėje, ( - ), kitų asmenų akivaizdoje įžūliais veiksmais, tyčia jėga griebė už šono A. S., taip jį sustabdė, nemažiau du kartus, abejomis rankomis sudavė į krūtinės sritį ir nemažiau du kartus į veido sritį, tuo nukentėjusiajam A. S. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

5Be to, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje – Žaliakalnio turgavietėje, ( - ), kitų asmenų akivaizdoje įžūliais veiksmais, tyčia jėga griebė už šono A. S., taip jį sustabdė, nemažiau du kartus, abejomis rankomis sudavė į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. S. galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose pereinančiomis į skruostą su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, trauminį nosies pertvaros iškrypimą, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl trauminio nosies pertvaros iškrypimo, galvos sumušimo su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

6Kaltinamasis V. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykio metu dirbo Žaliakalnio turgavietėje, mėsos skyriuje. Apie 10.00 val. nukentėjusysis paprašė sumalti mėsą. Kai sumalė mėsą, A. S. už paslaugą susimokėjo centais. Kadangi nemaža sauja buvo baltos spalvos centų ir jis jų neturi kur dėti, tai jų iš A. S. neėmė ir pasakė: „ačiū nereikia“. A. S. pakeltu balso tonu ant jo pradėjo rėkti; „ką, tai ne pinigai?“. Jis A. S. į jo klausimą atsakė: „kad čia jam kaip šiukšlės voliojasi, jis jų neturi kur dėti“. Nukentėjusysis jį patį išvadino šiukšle ir nuėjo. Po kelių minučių jis išėjo iš turgaus angaro, nuėjo prie kioskų, norėdamas nusipirkti duonos, pamatė A. S.. Aplink buvo ir kitų pirkėjų. Pirmas pokalbį pradėjo A. S., sakydamas, kad jis negerbia pinigų ir žmogaus. Tarp jų įvyko konfliktas ir jie susistumdė. Jis sudavė kairės rankos kumščiu nukentėjusiajam į dešinį skruostą. Sudavęs smūgį, per žingsnį atsitraukė atgal ir tuo metu A. S., pakėlęs savo striukę, pradėjo trauktis ginklą. Tai pamatęs jis jam pasakė: „ką darai, taigi pasodins“ ir apsisukęs nuėjo į turgavietę toliau dirbti.

7Nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2012-04-06, apie 10.00 val. jis kartu su savo mama atvyko į Žaliakalnio turgų apsipirkti prieš Velykas. Nusipirkęs mėsos, prekeivio paprašė ją sumalti. Už mėsos sumalimą V. J. padavė 1 litą ir 70 centų, tiek kiek ir kainavo paslauga. 50 centų padavė rudomis monetomis, 20 centų baltomis monetomis. V. J. baltus centus numetė ant prekystalio ir pasakė: „ką čia kaip šiukšles duodi“. Po šių žodžių jis suprato, kad kaltinamasis jį pavadino šiukšle. Numestus ant prekystalio baltus centus jis susirinko ir pasakė: „pinigas yra pinigas“. Išėjus iš turgavietės pastato, šalia įėjimo nusipirko mineralinio vandens, turgavietės teritorijoje pabendravo su savo dvejomis pažįstamomis, po to su mama ėjo link automobilio. Ėjo negreitai, nes mamai skauda kojas. Einant link automobilio, jis nešėsi pirkinius, todėl abi rankos buvo užimtos. Iš paskos jam, kelių metrų atstumu ėjo jo mama. Maždaug ties kioskais, turgaus teritorijoje, prie jo priėjo V. J.. Griebė už striukės ir patraukė jį į save, nusikeikė, pagrasino jį pakasti. Kadangi kaltinamasis jo nepaleido, tai bandė ištrūkti ir sukosi į kairį šoną visu kūnu bei pajuto du smūgius vieną paskui kitą į krūtinės sritį, po to vieną smūgį į veido sritį. Po antro smūgio į veido sritį jis suklupo. Pagalvojo, kad reikia iškviesti policijos pareigūnus, todėl iš striukės kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną, tačiau persigalvojo ir nusprendė nuvažiuoti iki policijos komisariato parašyti pareiškimą.

8Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr.G915/12(02) A. S. konstatuotas galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose pereinančiomis į skruostą su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, trauminis nosies pertvaros iškrypimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2012-04-06. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Trauminis nosies pertvaros iškrypimas, gavos sumušimas su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (b. 1., 29-30).

9Daiktų pateikimo protokolu ir apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta nukentėjusiojo A. S. vyriška juodos spalvos striukė su įplėšimu per dvejas siūles kairėje pusėje ties kišene (b. l. 54-57).

10Teismo ištirtų įrodymų visuma pagrindžia, kad kaltinime nurodytu laiku ir viešoje vietoje, kitų asmenų, buvusių turgavietėje, akivaizdoje elgdamasis įžūliai tyčia griebė už šono A. S., taip jį sustabdydamas ir nemažiau du kartus rankomis sudavė į krūtinės sritį bei nemažiau du kartus į veido sritį, tuo nukentėjusiajam padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokie kaltinamojo V. J. veiksmai kvalifikuojami kaip idealioji nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d., sutaptis, nes tais pačiais veiksmais jis padarė viešosios tvarkos pažeidimą, įžūliu elgesiu sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. S. sveikatą.

11Į bylą pateiktas nukentėjusiojo A. S. pareiškimas patvirtina, kad nukentėjusysis su kaltinamuoju V. J. susitaikė, nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą kaltinamasis nukentėjusiajam atlygino, todėl prašoma baudžiamąją bylą nutraukti (b.l. ).

12Pagal LR BK 38 straipsnį asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal suformuotą teismų praktiką, atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (LR BK 38 straipsnis), teismas turi ne tik konstatuoti nuosprendyje, bet ir įrodymais pagrįsti visų LR BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismo išvados dėl LR BK 38 straipsnio taikymo turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-298/2007; 2K-73/2008).

13Kaltinamasis V. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų pripažino. Su nukentėjusiuoju A. S. susitaikė ir pastarasis posėdžio metu teismui pateikė rašytinį pareiškimą, iš kurio matyti, kad A. S. pretenzijų kaltinamajam neturi, turtinė ir neturtinė žala jam atlyginta, todėl prašo bylą nutraukti. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str. sąlygą, teismas pažymi, kad V. J. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 82-86), priklausomybės ir psichinių ligų gydymo įstaigų įskaitoje neįrašytas (b.l. 93-96), neigiamai vertina savo poelgį. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog V. J. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti LR BK 38 straipsnio nuostatas ir V. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Atsižvelgiant į tai, baudžiamoji byla nutrauktina. (LR BPK 303 str. 4 d.).

14Kaltinamajam V. J. išaiškintina, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (LR BK 38 str. 3 d. ir 4 d.).

15Valstybinės ligonių kasos Kauno skyrius dėl nukentėjusiojo A. S. gydymo buvo pareiškęs 169,92 Lt civilinį ieškinį (b.l. 11), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius – 742,83 Lt civilinį ieškinį dėl nukentėjusiajam A. S. išmokėtos ligos pašalpos (b.l. 18-19). Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis V. J. Valstybinės ligonių kasos Kauno skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui padarytą žalą atlygino (b.l. 142-143).

16Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 302-307 str.,

Nutarė

17V. J., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiuoju, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

18Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

19Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai