Byla 2-203-862/2011
Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir išlaikymo dukrai dydžio pakeitimo, pareikštą atsakovei G. B., išvada duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Jurgitai Bražėnaitei, dalyvaujant ieškovui R. S., ieškovo atstovui advokatui Edmundui Luotei, atsakovei G. B., atsakovės atstovui Irmantui Daugirdui, išvadą duodančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Birutei Kraponienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir išlaikymo dukrai dydžio pakeitimo, pareikštą atsakovei G. B., išvada duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti jo pateiktą bendravimo su skyrium gyvenančia dukra E. S. tvarką bei sumažinti išlaikymo dydį. Nurodė, kad kartu su atsakove ne būdami santuokoje 2004-04-11 susilaukė dukros. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-03-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-28-608/2010 dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove. Dukros išlaikymui iš ieškovo buvo priteista po 600 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų. Bendravimo su vaiku tvarka nustatyta nebuvo. Ieškovo ir dukros bendravimo tvarką nustatyti būtina, kadangi su atsakove negali susitarti dėl bendravimo su dukra tvarkos. Nors nuo 2003 metų kartu su atsakove gyvena bendros dalinės nuosavybės teise įsigytame trijų kambarių bute adresu ( - ), ieškovo bendravimas su vaiku yra apsunkintas, nes atsakovė dėl menkiausios nereikšmingos dingsties teikia skundus Vaiko teisių apsaugos skyriui ar policijai, nors pati dažnokai dukrą namuose palieka be priežiūros. Atsakovė apsunkindama ieškovo ir dukros bendravimą pažeidžia ieškovo, dukters bei trečiųjų asmenų – senelių teises. Todėl atsižvelgiant į dukros interesus, į tai, kad ji pageidauja vienodai bendrauti tiek su motina, tiek su tėvu, kad emociškai yra labai prisirišusi prie abiejų tėvų ir greitai pasiilgsta to iš tėvų, kurio ilgesnį laiką nemato, mano, kad dukra su tėvu turėtų būti kas antrą savaitę, pradedant skaičiuoti nuo antro pirmadienio nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovo manymu, turi būti nustatyta detali jo ir dukters bendravimo tvarka, numatytas laikas, kada jis vaiką pasiima ir kada grąžina į namus. Nustatyta, kada dukra nakvoja su tėvu. Ir tai neturi būti mažiau laiko prasme, nei vaikas nakvoja jo gyvenamojoje vietoje. Taip pat į tvarką turi būti įtrauktos sąlygos dėl atostogų trukmės, kurias dukra praleistų kartu su tėvu arba motina, nustatyta, kurias švenčių dienas dukra praleidžia su tėvu, kurias su motina. Bendravimo tvarkoje taip pat turi būti nustatyta, kaip elgtis atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, atsiradus poreikiui dukrą išvežti už Lietuvos Respublikos ribų ar palikti dukrą su giminaičiais bei su pažįstamais žmonėmis. Nurodė, kad tas iš tėvų, su kuriuo konkrečiu laiku yra ar turi būti vaikas, turi pareigą bet kuriuo prieinamu būdu operatyviai informuoti kitą iš tėvų apie visus svarbius vaiko gyvenimo įvykius ir bendradarbiauti su kitu iš tėvų, sprendžiant kausimus susijusius su vaiko poreikiais, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų tuo metu yra vaikas. Tuo metu, kai dukra būna su tėvu, motina neturi teisės reikalauti, kad tėvas pirktų dukrai drabužius, avalynę, kitus brangius daiktus ar mokėtų už būrelius ir (ar) darytų kitokius mokėjimus, kuriems iš jo yra priteistas išlaikymas. Nuo nustatytos tvarkos gali būti nukrypstama ir kitais atvejais, kai tai yra objektyviai pateisinama. Jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių tai ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą kaip įmanoma operatyviau apie atsiradusius trukdžius informuoti kitą iš tėvų telefonu, SMS žinute, elektroniniu paštu ar kitokiu būdu ir suderinti vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Mano, kad ieškovo siūloma bendravimo su dukra tvarka yra optimali, visiškai atitinka dukros interesus bei poreikius, sudaro galimybes abiem tėvams vienodomis sąlygomis įgyvendinti tėvų teises ir pareigas dukrai ir nepažeidžia nei vieno iš tėvų teisių. Teismui patenkinus ieškovo prašymą dėl jo procesiniuose dokumentuose nurodytos bendravimo su dukra tvarkos, peržiūrėtinas ir priteistas iš tėvo išlaikymas dukrai, kurį uzufrukto teise tvarko atsakovė, nes tėvams vienodai laiko praleidžiant su dukra iš esmės pasikeičia bendravimo su dukra sąlygos, kadangi abu tėvai įgyja vienodą pareigą rūpintis dukros maitinimu, laisvalaikio praleidimu bei aprūpinti ją higienos priemonėmis. Todėl iš ieškovo priteistas 600 Lt išlaikymo išlaikymas turi būti sumažintas iki 325 Lt Ieškovas nurodė, kad atsakovė netiksliai nurodė dukrai skiriamų išlaidų dydį. Nurodė, kad atsakovė dukros poreikiams faktiškai išleidžia mažiau pinigų, nei yra iš jo priteista. Atsakovė dukters išlaikymui skiria mažiau lėšų, nei skiria tam ieškovas. Šiuos argumentus ieškovas grindžia detaliais paskaičiavimais, padarytais pagal atsakovės pateiktus kvitus.

3Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti ieškovo siūlomą bendravimo su dukra tvarką kaip neatitinkančią vaiko interesų. Taip pat prašo atmesti reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-03-29 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-28-608/2010 ieškovas neapskundė, todėl jis įsiteisėjo ir yra privalomas byloje dalyvavusioms šalims. Pažymėjo, kad ieškovas yra neteisus teigdamas, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su ja nustatymo yra formalus. Nurodė, kad tarp atsakovės ir ieškovo bendravimo tvarka su dukra buvo nustatyta abipusiu žodiniu susitarimu. Dėl ieškovo bendravimo su dukra darbo dienomis klausimo nekilo, tol, kol ieškovas nakvodavo jų bendrame bute adresu ( - ), t. y. dukros gyvenamoje vietoje. Ieškovas neteisus ir teigdamas, kad jo veiksmai skundžiami nuolat dėl smulkmenų, nes skundai buvo teikiami tik tais atvejais, kai būdavo rimtas ir grubus bendravimo su dukra pažeidimas. Pažymėjo, kad santykiai tarp ieškovo ir atsakovės nuosekliai blogėja, auga įtampa, dažnėja psichologinis smurtas iš ieškovo pusės atsakovės atžvilgiu. Šio pasakoje ir dukra patiria psichologinę įtampą, baimę, jaučiasi nesaugiai. Netesingas ieškovo teiginys, kad atsakovė palieka vaiką be priežiūros, nes šis teiginys nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Pažymėjo, kad dukros ir ieškovo tėvų santykiai nepakito, mergaitė daug laiko praleidžia su seneliais savo atostogų metu ir atsakovė dukros ir senelių bendravimui nesudaro jokių kliūčių. Atsakovė atkreipia teismo dėmesį į tai, kad ieškovas nenurodo tikslaus adreso, kur pagal jį nakvos dukra, jeigu bus nustatyta ieškovo siūloma jo ir dukros bendravimo tvarka. Pažymi, kad ieškovas, prisidengdamas neva noru nustatyti bendravimo tvarką, sudarančią galimybę jam maksimaliai dalyvauti auklėjant dukrą, iš tikrųjų siekia minimizuoti dukros ir motinos bendravimą ir dukrą pripratinti prie kitos savo gyvenimo moters šeimos ir jos vaikų. Kadangi ieškovo padėtis po teismo sprendimo nepasikeitė (nepablogėjo) ir jis nepateikia teismui įrodymų, kad yra priešingai, atsakovė mano, kad toks reikalavimas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo yra taip pat nepagrįstas, todėl atmestinas. Pažymėjo, kad ieškovas netinkamai vykdė teismo sprendimą ir vengė mokėti savo dukrai priteistą periodinį išlaikymą, todėl atsakovė pateikė sprendimą priverstiniam vykdymui.

4Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog siūlo nustatyti bendravimo tvarką aptartą 2011-10-05 teismo posėdyje. Mano, kad vaiko išlaikymo dydis negali būti siejamas vien tik su būtinais vaiko poreikiais. Nepilnametei turėtų būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, kultūros renginiuose, įgyti priemones vaiko gabumams lavinti. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas turi pastovų gerai apmokamą darbą ir savo dukrai gali teikti išlaikymą, kuris užtikrintų ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl nesutinka, kad teismo sprendimu priteistas išlaikymas 600 Lt būtų sumažintas.

5Byloje liudytojais apklausti G. S., V. Š.. Posėdžio metu buvo apklausta nepilnametė E. S..

6Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-03-29 sprendimu buvo nustatyta nepilnametės E. S. gyvenamoji vieta su motina G. B., kuri nagrinėjamoje byloje yra atsakovė. Šiuo sprendimu iš ieškovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai, mokamas periodinėmis išmokomis po 600 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos 2010 m. kovo 29 d. iki dukters pilnametystės. Atsakovė paskirta nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (T1, b.l. 17-20). Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

8Teisme 2010-12-30 gautas ieškovo R. S. ieškinys, kuriame jis prašo nustatyti jo siūlomą bendravimo su dukra tvarką ir sumažinti minėtu teismo sprendimu priteisto išlaikymo dukrai dydį (T1 b.l. 4-5). Prašymas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo grindžiamas tuo, kad nustačius ieškovo siūlomą bendravimo su dukra tvarką abu tėvai su dukra praleistų vienodai laiko, todėl ieškovas tuo metu, kuomet dukra būtų su juo patirtų išlaidas dukros maitinimui, higienos, laisvalaikio poreikių tenkinimui. Parengiamojo posėdžio metu 2011-03-31 atsakovas raštu atsisakė dalies jo ieškinyje išdėstyto reikalavimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos (b.l. 112). Šio posėdžio metu teismo protokoline nutartimi ieškovui buvo pasiūlyta raštu galutinai suformuluoti savo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su dukra nustatymo (b.l. 115). Teisme 2011-04-05 gautas patikslintas ieškovo ieškinys, kuriame ieškovas patikslino siūlomą nustatyti bendravimo su dukra tvarką (b.l. 134-136) bei liko prie reikalavimo sumažinti iš jo priteisto išlaikymo dydį iki 325 Lt. Ieškovo atstovas baigiamojoje kalboje nurodė, kad atsisako reikalavimų dėl vienodų nakvynių skaičiaus, tačiau išlieka prie reikalavimo, kad dukra su tėvu bendrautų 15 dienų per mėnesį (T2 b.l. 76), o reikalavimą sumažinti priteisto išlaikymo dydį įvardijo kaip reikalavimą paskirti ieškovą dalies (275 Lt) iš ieškovo priteisto išlaikymo uzufruktoriumi. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 141 straipsnio 1 dalį ieškovas ieškinio dalyką gali pakeisti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko pakeitimas taip pat galimas, jeigu yra priešingos šalies sutikimas, arba teismui manant, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tačiau, bet kuriuo atveju, ieškinio dalykas negali būti keičiamas pabaigus bylos nagrinėjimą iš esmės, t.y. sakant baigiamąsias kalbas. Pažymėtina, kad keičiant ieškinio dalyką, ar jo dalį turi būti pateiktas rašytinis prašymas. Toks ieškovo rašytinis prašymas skirti jį dalies iš jo dukrai priteisto išlaikymo uzufruktoriumi byloje nebuvo gautas, todėl ieškovo atstovo baigiamojoje kalboje suformuluotas reikalavimas dėl ieškovo paskyrimo uzufruktoriumi šioje byloje nevertintinas ir laikytina, kad šioje byloje ieškovas yra pareiškęs reikalavimą dėl išlaikymo dukrai dydžio sumažinimo iki 325 Lt. Pažymėtina ir tai, kad teismui yra pateikta rašytinė ieškovo baigiamoji kalba, pasirašyta jo atstovo advokato Edmundo Luotės. Ieškovas posėdžio metu baigiamosios kalbos nesakė, baigiamąją kalbą sakė jo atstovas (T2, b.l.76-77), todėl šioje byloje prijungta baigiamoji kalba (T.2, b.l.67-72) nevertintina.

9Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-03-29 sprendimu nebuvo nustatyta tėvo ir dukters bendravimo tvarka, nes ieškovas teigė, kad gyvenant su atsakove bendrame bute tokio poreikio nėra (C.b. Nr. 2-28-608/2010, b.l. 62). Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto (T1, b.l.33) matyti, kad šalys žodžiu buvo susitarusios dėl bendravimo su dukra tvarkos, pagal kurią tėtis turėjo pareigą dukrą pristatyti į namus iki 21 valandos.

10Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriumi (toliau – VTAS), policija matyti, kad nuo 2010-10-26 šalių nesutarimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos augo (T1, b.l.33-37, 59-64). O esminė nesutarimų priežastis buvo ta, kad ieškovas nesilaiko šalių susitarimo ir nustatytu laiku nepristato dukros į jos gyvenamąją vietą. Neatmestina tikimybė, kad nesutarimus pagilino ir atsakovės sprendimas pateikti priverstiniam vykdymui teismo sprendimą, kuriuo buvo priteistas išlaikymas iš ieškovo dukrai (T1, b.l.38-40).

11Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

12Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų, byloje apklaustų liudytojų parodymų (T1, b.l. 208), E. S. parodymų duotų teismo posėdžio metu (T2, b.l. 41-43) negalima daryti išvados, kad atsakovė ribotų dukters ir jos tėvo bendravimą ar trukdytų jiems bendrauti. Priešingai, iš ieškovės pateiktos laiko, kurį ieškovas praleido su dukra 2011 m. sausio – birželio mėnesiais, suvestinės (T2, 21-30), kurios neneigė ieškovas, matyti, kad atsakovė nedaro kliūčių dukrai bendrauti su tėvu. Tėvui yra sudarytos visos galimybės auklėti dukrą, nes tėvas su dukra turi galimybę praleisti pusę jos laisvo laiko. Taip pat E. S., G. S. parodymais paneigti ieškovo argumentai, kad atsakovė pažeidžia jo tėvų – E. S. senelių - teises, nes trukdo vaikaitei bendrauti su seneliais. Todėl atsakovo argumentai, kad atsakovė sudaro kliūtis ieškovui ir jo tėvams bendrauti su dukra atmestini kaip nepagrįsti.

13Kitas ieškovo argumentas, prašant nustatyti jo siūlomą bendravimo su dukra tvarką, yra ir tas, jog jis turi teisę į tai, kad dukra kartu su juo praleistų tokį patį laiko tarpą kiek ir su motina, t.y. galėtų būti su atsakovu ne tik dienos, bet ir nakties metu.

14Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-03-29 sprendimu buvo nustatyta E. S. gyvenamoji vieta kartu su G. B.. Šis teismo sprendimas buvo priimtas nustačius, kad nors ieškovas ir atsakovė gyvenamąsias vietas yra deklaravę tuo pačiu adresu, jų bendras šeimyninis gyvenimas yra nutrūkęs. Teismo sprendimas nustatyti gyvenamąją vietą su atsakove, be kita ko reiškia, kad ieškovas nuo sprendimo įsiteisėjimo momento tapo tuo tėvu, kuris su vaiku gyvena skyrium. Todėl ieškovo reikalavimas, suformuluotas kaip bendravimo tvarkos nustatymas, kuriuo reikalaujama, jog dukra pusę laiko gyventų su juo, o pusę su atsakove reiškia ne ką kitą, kaip teismo sprendimo nustatyti dukters gyvenamąją vietą kartu su motina pakeitimą, todėl vien dėl šios priežasties ieškovo reikalavimas dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo negali būti tenkinamas visa apimtimi.

15Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, kur nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai nuo to, ar jie susituokę, ar nesusituokę, ar gyvena kartu, ar gyvena skyrium. CK 3.159 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Būtent šiomis įstatymo nuostatomis remdamasis atsakovas prašo nustatyti jo siūlomą bendravimo su dukra tvarką. Tačiau šios nuostatos jokiu būdu nesuteikia skyriumi gyvenančiam tėvui teisės reikalauti, kad būtų pakeistas teismo sprendimas, kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, o nustato bendruosius principus, kurių tėvai privalo laikytis augindami ir auklėdami savo vaikus ir reiškia tai, kad nors tėvas ir dukra gyvena skyriumi, tėvui išlieka tokios pačios teisės ir pareigos dukros atžvilgiu kaip ir motinai dalyvauti dukros auklėjime, rūpintis dukros sveikata, sudaryti sąlygas dukrai vispusiškai ir harmoningai vystytis bei daryti viską, kad vaikas jaustųsi saugus. Šios teisės normos taip pat reiškia, kad tėvai pagal savo finansines galimybes aprūpintų vaiką, t.y patenkintų jo gyvybiškai svarbius, o esant galimybei ir kitus poreikius. Tačiau, kaip minėta, nereiškia tėvo, gyvenančio skyrium su dukra, teisės reikalauti, kad dukra pusę laiko gyventų kartu su tėvu, o pusę su motina.

16Teismo manymu, svarbu yra pažymėti ir tai, kad būtent šalių sprendimas negyventi bendro šeimyninio gyvenimo ir buvo esminis apsisprendžiant ir dėl vaiko tolimesnio gyvenimo, t.y. dėl to, ar vaikas augs darnioje šeimoje, kartu su abiem tėvais, ar ta šeima iširs ir, tokiu atveju, vaikui neišvengiamai teks gyventi su vienu iš tėvų skyriumi. Todėl ieškovo šioje byloje keliamas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, pridengiant jį bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu, nėra sąžiningas, nes kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-28-608/2010 medžiagos, šalių bendras gyvenimas nutrūko ne be ieškovo kaltės. Tai, kad ieškovo elgesys nebuvo nukreiptas tam, kad būtų užtikrintas vaiko poreikis gyventi kartu su abiem, vienas kitą gerbiančiais tėvais, patvirtina atsakovės pasisakymai, bei tai, kad šioje byloje kaip liudytoja buvo apklausta ieškovo artima draugė V. Š.. Todėl darytina išvada, kad būtent ieškovo elgesys buvo prielaida tam, kad jis taptų tėvu gyvenančiu skyriumi su vaiku.

17CK 3.170 straipsnyje įtvirtintos skyrium gyvenančio tėvo teisės, t.y. teisė bendrauti su vaiku, teisė dalyvauti vaiką aklėjant. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Nors, kaip minėta, šioje byloje nenustatyta, kad atsakovė trukdytų ieškovui bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių kylant nesutarimams dėl to, kada dukra turi būti grąžinama į gyvenamąją vietą ir kokioms sąlygoms esant galimi nukrypimai nuo šio laiko, teisme nustatytina ieškovo ir jo dukros bendravimo tvarka.

18Pažymėtina, kad teismas ieškovo ir dukters bendravimo tvarką nustato vadovaudamasis išimtinai vaiko interesais, todėl sprendžiant šį klausimą, neatsižvelgiama į šalių pateiktą susirašinėjimą su VTAS, policija, paaiškinimus duotus posėdžio metu, kuriais buvo apibūdinamas priešingos šalies elgesys, kadangi šie įrodymai daugiau charakterizuoja šalis, patvirtina, kad šalys abipusiu susitarimu nesugeba rasti optimalaus sprendimo, nustatant dukters ir tėvo bendravimo tvarką.

19CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Minėta, kad byloje buvo apklausta E. S.. Mergaitė nurodė, kad ji daugiau laiko nori praleisti su mama (T2 b.l. 41-42). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pasiūlė ieškovui su dukra bendrauti kiekvieną savaitę nuo pirmadienio iki penktadienio pasibaigus dukters pamokoms iki 20 valandos ir kas antrą savaitę nuo penktadienio iki sekmadienio 20 valandos (b.l. 56, 58). Šiuo atsakovės pasiūlymu ieškovui buvo suteikta galimybė itin daug laiko praleisti su dukra aktyviuoju dukters laiku, todėl priėmęs šį pasiūlymą ieškovas būtų galėjęs skirti visą savo laisvalaikį darbo dienomis bei kas antrą savaitgalį bendravimui su dukra ir jos auklėjimui. Tačiau ieškovo atstovas posėdžio metu nurodė, kad ieškovui nėra tinkamas šis variantas (b.l. 59). Tokia ieškovo pozicija tik patvirtina tai, kad ieškovas nėra visiškai sąžiningas reikšdamas reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su dukra nustatymo, tuo pagrindu, jog skyrium gyvenantis tėvas turi teisę praleisti su dukra lygiai tiek pat laiko, kiek motina. Išvadą duodančios institucijos atstovė nurodė, kad, jos manymu, geriausia būtų nustatyti 2011-10-05 teismo posėdžio metu aptartą bendravimo su vaiku tvarką. Šiuo metu E. S. yra septynerių metų, todėl visiškai pagrįsta atsakovės pozicija, kad dukra gyvenamojoje vietoje turi būti iki 20 valandos. Atsižvelgiant į išdėstytą nustatytina sekanti ieškovo ir jo dukters bendravimo tvarka:

  1. ieškovas su dukra bendrauja kas antrą savaitę, pradedant pirmąja savaite po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tokia tvarka: pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį dukrą ieškovas pasiima iš mokyklos po pamokų ar iš prailgintos dienos grupės ir grąžina ją šiomis tos pačios savaitės dienomis (pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį) į jos gyvenamąją vietą iki 20 valandos. Penktadieniais dukrą ieškovas pasiima iš mokyklos po pamokų ar iš prailgintos dienos grupės ir grąžina ją tos pačios savaitės sekmadienį į jos gyvenamąją vietą iki 20 valandos. Ieškovas su dukra bendrauja kas antrą savaitę nepriklausomai nuo to, ar dukrai yra mokslo ar atostogų laikas. Nuo šios tvarkos gali būti nukrypta tik turint rašytinį atsakovės sutikimą.
  2. ieškovas su dukra praleidžia 3 savaites (nepertraukiamai) dukters vasaros atostogų laiko. Šis laikas ne vėliau kaip prieš tris mėnesius raštu turi būti suderinamas su atsakove. Rašytiniu ieškovo ir atsakovės susitarimu dukros atostogų laikas, kurį dukra praleidžia su ieškovu gali būti keičiamas, sudarant galimybę ieškovui praleisti su dukra ir kitas dukters atostogas, ar ilgesnį nei 3 savaitės dukters vasaros atostogų laiką.
  3. kas antrais metais Vėlinių dienas, pradedant skaičiuoti nuo 2013 metų; kas antrais metais Kalėdų švenčių dienas (įskaitant Kūčių dieną), pradedant skaičiuoti nuo 2011 metų; kas antrais metais Naujųjų metų švenčių dienas (gruodžio 31 d., sausio 1 d. ir kitą dieną, jeigu ji yra ne darbo diena), pradedant skaičiuoti nuo 2012-12-31; kas antrais metais Velykų dienas, pradedant skaičiuoti nuo 2013 metų; kas antrais metais Žolinių dienas, pradedant skaičiuoti nuo 2012 metų, dukra praleidžia su ieškovu. Paskutiniąją švenčių dieną ieškovas turi dukrą pristatyti į jos gyvenamąją vietą iki 20 valandos. Šiame punkte nurodytas šventes, įvyksiančias iki nurodytų laikotarpių, dukra praleidžia su atsakove.
  4. kasmet su ieškovu dukra praleidžia Lietuvos valstybės atkūrimo šventės dienas, Tėvo dieną, Joninių švenčių dienas, nepriklausomai nuo to, kokią savaitę išpuola nurodytos šventinės dienos (diena). Paskutiniąją švenčių dieną ieškovas privalo pristatyti dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 20 valandos.
  5. kasmet su ieškovu dukra praleidžia tėvo gimtadienį, t.y gruodžio 2 dieną, nepriklausomai nuo to, kokią savaitę išpuola nurodyta diena. Tuo atveju, jeigu ši diena yra darbo diena arba sekmadienis dukra į jos gyvenamąją vietą turi būti pristatyta iki 20 valandos. Jeigu ši diena – penktadienis arba šeštadienis, dukra su ieškovu gali praleisti to savaitgalio likusias dienas ir į gyvenamąją vietą turi būti pristatyta sekmadienį iki 20 valandos.
  6. kasmet su atsakove dukra praleidžia Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventės dienas, Motinos dieną, Valstybės (Mindaugo karūnavimo) dienas. Atsakovės gimtadienį, t.y. rugpjūčio 8 dieną, nepriklausomai nuo to, kokią savaitę išpuola nurodytos šventės diena.
  7. E. S. gimtadienį, t.y. balandžio 11 dieną, E. S. praleidžia atitinkamai su tuo iš tėvų, kuriam pagal nustatytą tvarką priklauso bendrauti su dukra tą savaitę, kurią išpuola jos gimtadienis. Ieškovas gimtadienio dieną dukrą į jos gyvenamąją vietą turi grąžinti laikydamasis pirmajame šios tvarkos punkte nurodytų taisyklių.

20Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-03-29 sprendimu iš ieškovo priteistas išlaikymas dukrai, mokamas po 600 Lt kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos 2010-03-29 iki dukters pilnametystės. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį teismas gali sumažinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Iš civilinėje byloje Nr. 2-28-608/2010 esančių įrodymų apie atsakovės 2009-2010 metais gautas pajamas, ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą, atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą, įsipareigojimus kreditoriams, ieškovo pajamas (C.b.Nr. 2-28-608/2010, b.l.15, 31-39,40-42, 43-54, 67) ir iš nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų apie ieškovo pajamas, ieškovui priklausantį turtą, įsipareigojimus kreditoriams, atsakovės turimą turtą, atsakovės gaunamas pajamas (T1, b.l. 13, T2 b.l. 65, T1 b.l 14-15,138-149, 79-94, 21-24, 95-100, T2 b.l. 64) negalima daryti išvados, kad iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Nėra pagrįsti ieškovo argumentai, kad jo turtinė padėtis pablogėjo, nes pardavė vieną iš žemės sklypų, kadangi pardavęs nekilnojamąją turtą jis gavo pinigines lėšas. Taip pat nepagrįsti ieškovo argumentai, kad jo padėtį sunkina mokamas bankui kreditas, nes šį kreditą ieškovas pasiėmė iš banko 2003 metais. Todėl darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog priteistas išlaikymas dukrai turi būti sumažintas. Ieškovas reikalavimą sumažinti iš jo priteistą išlaikymą dukrai grindžia ir tuo, kad atsakovė neracionaliai naudoja lėšas skirtas dukters išlaikymui, kad dukters poreikiams patenkinti reikia mažiau lėšų nei jis skiria. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atliko ir pateikė teismui detalius išlaidų dukrai paskaičiavimus, kurie, ieškovo manymu rodo, kad dukrai pakaktų mažesnio išlaikymo. Pažymėtina tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-28-608/2010 ieškovas rėmėsi tais pačiais argumentais (C.b.Nr. 2-28-608/2010, b.l. 63-64,112-115) kaip ir šioje byloje, atsikirsdamas į ieškovės reikalavimą priteisti iš ieškovo 900 Lt išlaikymą dukrai. Teismas atsižvelgęs į ieškovo argumentus atsakovės (šioje byloje) reikalavimą tenkino iš dalies, priteisdamas iš ieškovo (šioje byloje) ne 900 Lt dydžio, o 600 Lt dydžio išlaikymą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas, atlikęs paskaičiavimus pagal ieškovės pateiktus kvitus, nėra teisus teigdamas, kad pagal paskaičiavimus matyti, kad dukrai skiriama mažiau lėšų nei priklausytų, kadangi visiškai pagrįsti atsakovės argumentai, jog ji negalėjo į išlaidų suvestines įtraukti visų tų lėšų, kurios nėra patvirtinamos kvitais ir kurios buvo išleistos dukrai. Svarbu pažymėti nagrinėjamu atveju ir tai, kad, ieškovas argumentuodamas poreikį sumažinti išlaidas dukrai, neatsižvelgė į tai, kad mergaitės poreikiai nėra statiški, jie kinta, t.y. didėja dukrai augant ir pradėjus lankyti mokyklą, nes didėja lėšų poreikis darbužiams ir avalynei įsigyti, didėja lėšų poreikis ir mokymosi priemonėms ir higienos reikmenims. Vaikui augant kinta ir jo laisvalaikio praleidimo būdas ir atitinkamai šiam poreikiui užtikrinti reikalingos lėšos. Todėl atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas sumažinti iš jo teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį iki 325 Lt atmestinas kaip nepagrįstas.

21CK 3.203 straipsnyje nustatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams. Todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovas byloje itin daug dėmesio skyrė, tam, kad būtų išsiaiškinta, kaip pusantrų metų bėgyje atsakovė naudojo dukrai skirtas lėšas, bei į tai, kad ieškovas turi teisę žinoti kaip yra panaudojamas jo mokamas dukrai išlaikymas, atsakovė įpareigotina iki kiekvienų metų sausio 31 dienos parengti ir pateikti ieškovui ataskaitą, kaip naudojamos jos uzufrukto teise tvarkomos dukters išlaikymui iš atsakovo priteistos piniginės lėšos. Laikyti, jog šis įpareigojimas yra įvykdytas tinkamai, jeigu ataskaita ieškovui yra išsiųsta registruotu paštu jo gyvenamosios vietos, ar darbovietės adresu.

22Teismas atskirai nepasisako dėl ieškovo argumentų, kad bendravimo tvarkoje turėtų būti aptartos sąlygos siekiant dukrą išvežti už Lietuvos Respublikos ribų, nes tai yra sureguliuota teisės aktais, taip pat nepasisako dėl kitų šalių išdėstytų argumentų, įrodymų laikydamas, kad jie nėra svarbūs nustatant ieškovo ir jo dukters bendravimo tvarką ir sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo.

23Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta ieškovo siūloma bendravimo su dukra tvarka, atmestas ieškovo reikalavimas dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisitinos (CPK 93 str. 1 d.) Iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 71 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė procesinių dokumentų įteikimo išlaidos ( CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str.,

Nutarė

25Ieškinį tenkinti iš dalies.

26Nustatyti ieškovo R. S., a.k. ( - ) bendravimo su dukra E. S., a.k. ( - ) tvarką:

  1. ieškovas R. S. su dukra E. S. bendrauja kas antrą savaitę, pradedant pirmąja savaite po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tokia tvarka: pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį dukrą E. S. ieškovas R. S. pasiima iš mokyklos po pamokų ar iš prailgintos dienos grupės ir grąžina ją šiomis tos pačios savaitės dienomis (pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį) į jos gyvenamąją vietą iki 20 valandos. Penktadieniais dukrą E. S. ieškovas R. S. pasiima iš mokyklos po pamokų ar iš prailgintos dienos grupės ir grąžina ją tos pačios savaitės sekmadienį į jos gyvenamąją vietą iki 20 valandos. Ieškovas R. S. su dukra E. S. bendrauja kas antrą savaitę nepriklausomai nuo to, ar dukrai E. S. yra mokslo ar atostogų laikas. Nuo šios tvarkos gali būti nukrypta tik turint rašytinį atsakovės G. B., a.k. ( - ) sutikimą.
  2. ieškovas R. S. su dukra E. S. praleidžia 3 savaites (nepertraukiamai) dukters vasaros atostogų laiko. Šis laikas ne vėliau kaip prieš tris mėnesius raštu turi būti suderinamas su atsakove G. B.. Rašytiniu ieškovo R. S. ir atsakovės G. B. susitarimu dukros atostogų laikas, kurį dukra praleidžia su ieškovu R. S. gali būti keičiamas, sudarant galimybę ieškovui R. S. praleisti su dukra ir kitas dukters atostogas, ar ilgesnį nei 3 savaitės dukters vasaros atostogų laiką.
  3. kas antrais metais Vėlinių dienas, pradedant skaičiuoti nuo 2013 metų; kas antrais metais Kalėdų švenčių dienas (įskaitant Kūčių dieną), pradedant skaičiuoti nuo 2011 metų; kas antrais metais Naujųjų metų švenčių dienas (gruodžio 31 d., sausio 1 d. ir kitą dieną, jeigu ji yra ne darbo diena), pradedant skaičiuoti nuo 2012-12-31; kas antrais metais Velykų dienas, pradedant skaičiuoti nuo 2013 metų; kas antrais metais Žolinių dienas, pradedant skaičiuoti nuo 2012 metų, dukra E. S. praleidžia su ieškovu R. S.. Paskutiniąją švenčių dieną ieškovas R. S. turi dukrą pristatyti į jos gyvenamąją vietą iki 20 valandos. Šiame punkte nurodytas šventes, įvyksiančias iki nurodytų laikotarpių, dukra praleidžia su atsakove G. B..
  4. kasmet su ieškovu R. S. dukra E. S. praleidžia Lietuvos valstybės atkūrimo šventės dienas, Tėvo dieną, Joninių švenčių dienas, nepriklausomai nuo to, kokią savaitę išpuola nurodytos šventinės dienos (diena). Paskutiniąją švenčių dieną ieškovas R. S. privalo pristatyti dukrą E. S. į jos gyvenamąją vietą iki 20 valandos.
  5. kasmet su ieškovu R. S. dukra E. S. praleidžia tėvo gimtadienį, t.y gruodžio 2 dieną, nepriklausomai nuo to, kokią savaitę išpuola nurodyta diena. Tuo atveju jeigu ši diena yra darbo diena arba sekmadienis dukra E. S. į jos gyvenamąją vietą turi būti pristatyta iki 20 valandos. Jeigu ši diena – penktadienis arba šeštadienis, dukra E. S. su ieškovu R. S. gali praleisti to savaitgalio likusias dienas ir į gyvenamąją vietą turi būti pristatyta sekmadienį iki 20 valandos.
  6. kasmet su atsakove G. B., dukra E. S. praleidžia Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventės dienas, Motinos dieną, Valstybės (Mindaugo karūnavimo) dienas, atsakovės G. B. gimtadienį, t.y. rugpjūčio 8 dieną, nepriklausomai nuo to, kokią savaitę išpuola nurodytos šventės diena.
  7. E. S. gimtadienį, t.y. balandžio 11 dieną, dukra E. S. praleidžia atitinkamai su tuo iš tėvų, kuriam pagal nustatytą tvarką priklauso bendrauti su dukra E. S. savaitę, kurią išpuola jos gimtadienis. Ieškovas gimtadienio dieną dukrą į jos gyvenamąją vietą turi grąžinti laikydamasis pirmajame šios tvarkos punkte nurodytų taisyklių.

27Įpareigoti atsakovę, G. B., a.k. ( - ) iki kiekvienų metų sausio 31 dienos parengti ir pateikti ataskaitą ieškovui R. S., a.k. ( - ) kaip naudojamos jos uzufrukto teise tvarkomos dukters išlaikymui iš R. S. priteistos piniginės lėšos. Laikyti, jog šis įpareigojimas yra įvykdytas tinkamai, jeigu ataskaita R. S. yra išsiųsta registruotu paštu jo gyvenamosios vietos ar darbovietės adresu.

28Atmesti ieškovo R. S., a.k. ( - ) reikalavimą sumažinti iki 325 Lt Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-03-29 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-28-608/2010, priteistą nepilnametei dukrai E. S., a a.k. ( - ) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 600 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos 2010 m. kovo 29 d. iki dukters pilnametystės.

29Priteisti iš ieškovo R. S., a.k. ( - ) valstybės naudai 71 Lt (septyniasdešimt vieną litą) už procesinių dokumentų įteikimą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

30Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant... 2. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti jo pateiktą bendravimo... 3. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti ieškovo siūlomą bendravimo... 4. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus... 5. Byloje liudytojais apklausti G. S., V. Š.. Posėdžio metu buvo apklausta... 6. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 7. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-03-29 sprendimu buvo nustatyta... 8. Teisme 2010-12-30 gautas ieškovo R. S. ieškinys, kuriame jis prašo nustatyti... 9. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-03-29 sprendimu nebuvo nustatyta tėvo... 10. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo su Vilniaus miesto savivaldybės... 11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje... 12. Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų, byloje apklaustų... 13. Kitas ieškovo argumentas, prašant nustatyti jo siūlomą bendravimo su dukra... 14. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-03-29 sprendimu buvo nustatyta E. S.... 15. Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, kur nurodyta,... 16. Teismo manymu, svarbu yra pažymėti ir tai, kad būtent šalių sprendimas... 17. CK 3.170 straipsnyje įtvirtintos skyrium gyvenančio tėvo teisės, t.y.... 18. Pažymėtina, kad teismas ieškovo ir dukters bendravimo tvarką nustato... 19. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų,... 20. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-03-29 sprendimu iš ieškovo... 21. CK 3.203 straipsnyje nustatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti... 22. Teismas atskirai nepasisako dėl ieškovo argumentų, kad bendravimo tvarkoje... 23. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta ieškovo siūloma bendravimo su... 24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str.,... 25. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 26. Nustatyti ieškovo R. S., a.k. ( - ) bendravimo su dukra E. S., a.k. ( - )... 27. Įpareigoti atsakovę, G. B., a.k. ( - ) iki kiekvienų metų sausio 31 dienos... 28. Atmesti ieškovo R. S., a.k. ( - ) reikalavimą sumažinti iki 325 Lt Vilniaus... 29. Priteisti iš ieškovo R. S., a.k. ( - ) valstybės naudai 71 Lt... 30. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...