Byla 2-527-374/2018
Dėl skolos priteisimo. Teismas

1Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant J. Š., S. B., dalyvaujant ieškovo A. K. atstovei advokatei S. S., vertėjai L. B., atsakovui R. K., atsakovų R. K., D. K. atstovui advokatui A. S., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams R. K., D. K. dėl skolos priteisimo. Teismas

Nustatė

2Ieškovas A. K. teismo prašo priteisti iš atsakovų R. K. ir D. K. solidariai ieškovo naudai 6269,90 Eur skolą, 835,08 Eur metines palūkanas už laikotarpį nuo 2014-09-25 iki 2017-06-26 bei 5 proc. metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško atsiskaitymo dienos.

3Atsakovai R. K. ir D. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo nesutinka, nurodo, kad skola grąžinta.

4Ieškinys tenkintinas.

5Nustatyta, kad 2010-09-07 ieškovas A. K. paskolino atsakovui R. K. 6269,90 eurų, kuriuos pervedė į atsakovo sąskaitą (b.l. 8-9). Rašytinės paskolos sutarties šalys nesudarė. Atsakovas R. K., ieškovo teigimu, skolą pažadėjo grąžinti artimiausiu laiku, tačiau iki 2011 m. liepos mėnesio negrąžino. 2011-07-23 R. K. kartu su savo sutuoktine D. K. raštu patvirtino, kad skolą grąžins kai parduos butą arba grąžins dalimis (b.l. 12). Ieškovas įsitikinęs, kad šiuo rašteliu sutuoktiniai pripažino ir skolą, ir savo solidariąją sutuoktinių atsakomybę.

6Ieškovo teigimu, atsakovai į raginimus grąžinti skolą nereaguoja, atsiskaitymo laiką vilkina, į pretenziją neatsako (b.l. 16-17).

7Atsakovai su pareikštu ieškiniu kategoriškai nesutinka. Atsakovai pripažįsta, kad ieškovas 2010-09-10 pervedė į R. K. sąskaitą 6269,90 Eur. Atsakovai nurodo, kad tuo metu ieškovas gyveno santuokoje su atsakovo R. K. motina R. V.. 2011 m. liepos mėn. ieškovas atvyko į Lietuvą ir tuomet atsakovai parašė jam raštelį, pagal kurį įsipareigojo gautus pinigus grąžinti. Atsakovai teigia, kad 2013 m. ieškovo santuoka su atsakovo motina buvo nutraukta, o 2014 m. ieškovas atvykęs į Lietuvą pareikalavo, kad jam būtų grąžinti paskolinti pinigai. Atsakovai tais pačiais metais su ieškovu atsiskaitė, tai patvirtino pats ieškovas pasirašydamas ant paskolos raštelio kopijos, jog „man Ramūnas atidavė“ (vertimas iš rusų kalbos) (b.l. 26-27). Atsakovai įsitikinę, kad ieškovas dėl garbaus amžiaus – 89 metai, ar dėl kokių nors kitų priežasčių neatsimena, kad skola jam buvo sugrąžinta. Dėl šių priežasčių sprendžia, kad ieškinys nepagrįstas.

8Sandoriai – tai juridiniai faktai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandoris yra teisinis veiksmas tam tikram tikslui pasiekti, valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam aktui pasiekti. Sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyvis išreikštų savo valią, kurią žinotų kiti asmenys (CK 1.64 str.). Valios išreiškimas yra svarbiausias kiekvieno sandorio elementas. Kai kuriems sandoriams sudaryti, be valios išreiškimo, reikia perduoti daiktus arba pinigus. Pirkimo-pardavimo sutartis skirta perduoti daiktą kito asmens nuosavybėn ir už tai gauti nustatytą pinigų sumą. Įstatymas numato žodinę ir rašytinę sandorių formą (CK 1.71 str.). Tačiau CK 1.73 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip 1500 Eur, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu, turi būti sudaromi rašytine forma.

9CK 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti veikiamas kitų asmenų nesąžiningų veiksmų, todėl šis veiksmas turi būti atliekamas ir teismų aiškinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio šalies valios gauti pinigus ir juos grąžinti pagal susitarimą suvaržymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Belgijos UAB „ Lenaers ir Co“ v. L. V., bylos Nr. 3K-3-486/2005; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. L. v. B. V., bylos Nr. 3K-3-558/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008).

10Nagrinėjamuoju atveju tarp šalių ginčo dėl paskolos ir pinigų gavimo fakto nekyla. Šalys nesutaria dėl paskolos grąžinimo fakto. Ieškovo teigimu, atsakovų teismui pateiktas raštelis su ieškovo ranka parašytais žodžiais „man Ramūnas atidavė“ (vertimas iš rusų kalbos) ir pačio ieškovo pasirašytas, neįrodo paskolos grąžinimo. Ieškovas teigia, kad šiuos žodžius jis parašė ant tuščio popieriaus lapo atiduodamas atsakovui R. K. namo raktus. Ieškovas nurodo, kad šalia žodžių „man Ramūnas atidavė“ buvo dar žodis „raktus“, tačiau šis tekstas nukirptas (b.l. 26-27, originalas – b.l. 35).

11Atsakovo teigimu, atiduodant ieškovui pinigus, atsakovas ieškovui padavė jo ir sutuoktinės pasirašyto raštelio apie paskolos grąžinimo terminą kopiją, kad ieškovas pasirašytų, jog pinigus atsakovai grąžino. Jokių raktų pasirašytinai, atsakovo teigimu, ieškovui negrąžino, nes 2014 m. jokio gyvenamojo namo, kurio raktus neva turėjo grąžinti nei ieškovas, nei atsakovai neturėjo (b.l. 46-50). Atsakovo teigimu, dalį lapo nukirpo pats ieškovas. Atsakovas nurodo, kad šioje lapo dalyje ieškovas žymėjo, kokiomis dalimis buvo grąžinta skola, todėl tą dalį lapo nukirpo ir pasiėmė.

12Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

13Paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, kad jis paskolą grąžino, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka paskolos gavėjui. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad paskolos sutarties atveju svarbu tai, jog tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

14Ieškovas, nesutikdamas su atsakovų pateikto rašytinio įrodymo patikimumu, pateikė teismui prašymą skirti dokumento rekvizitų ekspertizę.

15Įrodinėjimo tikslui užtikrinti ( - ) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialiųjų mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Pasisakydamas dėl eksperto išvados, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ji kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl iškeltoje civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo ekspertu paskirtas asmuo, pritaikęs specialiąsias žinias. Teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias. Tai turto įvertinimo, defektų nustatymo, įrengimų ir mechanizmų ištyrimo ar kitokie aktai, kurie yra surašyti atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų po ištyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „ Valvikė“ v. UAB „ Laugina“, byla Nr. 3K-3-575/2008; 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje R. S. v. A. R.Ž., byla Nr. 3K-3-8/2005).

16Todėl, siekiant pašalinti bet kokius neaiškumus ir abejones, teismas 2017-11-20 nutartimi skyrė dokumentų rekvizitų ekspertizę (b.l. 57-58). 2017-12-19 ekspertizės akto išvadose teigiama, kad raštelis, ant kurio ieškovas ranka parašė “man Ramūnas atidavė” (vertimas iš rusų kalbos) ir pasirašė, nėra nei sumontuotas, nei suklastotas, o yra vientisas dokumentas, ant kurio mėlynos spalvos įrašas ir parašas buvo parašyti po to, kai buvo padaryta raštelio juodos spalvos teksto su dviem parašais kopija (b.l. 67). Tokiu būdu, spręstina, kad ieškovas neteisingai teismui teigė aplinkybę, jog žodžius “man Ramūnas atidavė” (vertimas iš rusų kalbos) ir pasirašė ant tuščio lapo.

17Kasacinio teismo nuosekliai išplėtotoje jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-698-686/2015). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185straipsnis). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

18Kaip minėta aukščiau, bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė tokio pobūdžio ginčuose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Jeigu skolininkas kreditoriui yra išdavęs prievolės įvykdymui patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o jeigu tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-796-330/2017).

19Nagrinėjamu atveju, atsakovai kaip skolos grąžinimo įrodymą pateikia raštelį, kuriame be atsakovų pasirašyto įsipareigojimo grąžinti skolą ieškovui, yra ieškovo ranka rašyti žodžiai „man Ramūnas atidavė“ (vertimas iš rusų kalbos). Dalis popieriaus lapo nukirpta (b.l. 26-27, originalas – b.l. 35). Teismo nuomone, atsakovų pateiktas įrodymas neginčijamai nepagrindžia skolos grąžinimo fakto. Atsakovai 47-48 m. amžiaus asmenys, suprantantys pareigą grąžinti paskolą, atitinkamai privalėjo tinkamai įvertinti ieškovo garbų amžių, aplinkybę, kad ieškovas gyvena ne Lietuvoje, yra ne lietuvis, lietuviškai nekalbantis ir nesuprantantis, netaisyklingai kalbantis ir rašantis rusų kalba. Be to, atsakovų teigimu, grąžinti pinigus ieškovas pareikalavo būdamas išsiskyręs su atsakovo motina, vadinasi, santykiai jau buvo ne itin draugiški. Kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie skolos grąžinimą, atsakovai nepateikė. Pažymėtina, kad atsakovo R. K. įrodinėta aplinkybė, pagrindžianti paskolos grąžinimą, jog jis dirbo ir turėjo pakankamai lėšų grąžinti skolą, nepatvirtinta jokiais kitais įrodymais – duomenų apie atsakovo finansinį pajėgumą grąžinti skolą ginčui aktualiu metu nepateikta. Todėl, teismo nuomone, atsakovai, būdami atsakingi ir apdairūs, negalėjo tokio dydžio paskolos grąžinti be tinkamai įforminto pakvitavimo. Be to, atsakovų rašytame raštelyje dėl skolos grąžinimo nurodytą datą – 2011-07-23 (b.l. 12) atsakovai skolos negrąžino. Kaip patys atsakovai nurodo, skolą jie neva grąžino 2014 m. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, kad atsakovai laiku skolos negrąžino, nurodydami, kad ieškovas pinigų iš jų neprašė. Ieškovas, nors ir būdamas garbaus amžiaus asmuo, stengėsi ir pinigų skolinimo faktą, ir atsakovų pasižadėjimą grąžinti skolą įforminti jam suprantamu būdu, pinigus pervesdamas per banką, o raštelį apie pasižadėjimą grąžinti skolą rašant ant bankinio pavedimo kopijos (b.l. 12).

20Pateiktas atsakovų įrodymas – ieškovo ranka rašytas raštelis vertintinas kaip nepakankamas įrodymas faktui, kad skola buvo grąžinta ir skolos raštelis buvo tam tikslui surašytas, įrodyti (CPK 185 straipsnis). Skolos suteikimo faktas nustatytas ir ieškovas įrodė, kad skola negrąžinta, o jos sugrąžinimo aplinkybės, sudariusios atsakovų atsikirtimų esmę, nepatvirtintos į bylą pateiktais įrodymais. Dėl suteiktos paskolos iš sandorio kilusi prievolė turi būti vykdoma, todėl ieškinys tenkinamas, yra pagrindas priteisti skolą ir palūkanas (CK 6.2, 6.872, 6.874 straipsniai).

21Ieškovas prašo skolą priteisti iš atsakovų solidariai. Atsakovai šio reikalavimo neginčijo. Teismas sprendžia, kad atsakovai, būdami sutuoktiniais, skolos gavimo fakto ir pareigos ją grąžinti neginčija, vadinasi galioja prezumpcija, jog sutuoktinis sudaro sandorius kito sutuoktinio sutikimu, todėl ieškinys šioje dalyje taip pat tenkintinas (CK 3.92 str., 3.109 str. 1 d. 5 p.).

22Ieškovas teismo prašo priteisti iš atsakovų 835,08 Eur metines palūkanas už laikotarpį nuo 2014-09-25 iki 2017-06-26, skaičiuojamą už vienerius metus 5 procentų metines palūkanas, kas sudaro 313,50 Eur, už vieną mėnesį – 23,12 Eur, bei 5 proc. metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško atsiskaitymo dienos. LR CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

23Šalys prievoles turi vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261, 6.210 straipsniai). Pagal CK 6.258 straipsnio 7 punktą palūkanos už nuostolius skaičiuojamos nuo prievolės neįvykdymo momento, jeigu sutartyje nenumatoma kas kita. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Taigi, nuo termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimo dienos iki kreipimosi į teismą ir bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui skaičiuotinos CK 6.210 straipsnyje nurodytos palūkanos, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta kitokio palūkanų dydžio. Tuo remiantis darytina išvada, kad ieškovo prašomos palūkanos priteistinos, nors ir šalims nesusitarus dėl palūkanų dydžio už pavėluotus mokėjimus, kadangi palūkanų dydį gali nustatyti įstatymas. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, ieškinys šioje dalyje tenkintinas (CK 6.261. 6.210 str.).

24Kaip aukščiau minėta, terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (LR CK 6.210 str. 2 d.). Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 straipsniai). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Tačiau nagrinėjamuoju atveju šalys nėra susitarusios dėl palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus. Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad tenkinti ieškinį šioje dalyje nėra pagrindo (CPK 178 str.).

25Prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų taip pat priskirtinos palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Jos vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pastarųjų palūkanų paskirtis - skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 29 d. konsultacija Nr. A3-130. Teismų praktika. 2005, 23). Ieškinį patenkinus, ieškovo reikalavimu iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2017-07-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

26Kiti teismo posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

27Ieškinį patenkinus iš atsakovų solidariai priteistina ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidos – 213,15 Eur žyminio mokesčio (b.l. 6-7), 11,00 Eur už vertimo paslaugas (b.l. 20), 320,31 Eur už ekspertizę (b.l. 74), 435 Eur (b.l. 19) išlaidos už advokato paslaugas (CPK 98 str.). Ieškovo atstovei advokatei S. S. grąžintina 79,69 eur pervestų į teismo depozitinę sąskaitą už ekspertizės atlikimą. Iš atsakovų taip pat priteistinos teismo pašto išlaidos valstybei (CPK 93, 96 str.).

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

29ieškinį patenkinti.

30Priteisti solidariai iš atsakovų R. K., a/k ( - ) ir D. K., a/k ( - ) gyv. ( - )., ieškovo A. K., gim. 1928-08-17, gyv. ( - ), naudai: 6269,90 Eur (šešis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt devynis eurus 90 ct) skolos, 835,08 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt penkis eurus 8 ct) metines palūkanas už laikotarpį nuo 2014-09-25 iki 2017-06-26, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2017-07-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 213,15 Eur (du šimtai trylika eurų 15 ct) žyminio mokesčio, 11,00 Eur (vienuolika eurų) už dokumentų vertimo paslaugas, 320,31 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų 31 ct) už ekspertizę, 435 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus) už advokato paslaugas.

31Priteisti iš atsakovų R. K., a/k ( - ) ir D. K., a/k ( - ) gyv. ( - ) po 5,45 eur (po penkis eurus 45 ct) teismo pašto išlaidų valstybei.

32Grąžinti ieškovo atstovei advokatei S. S., a/k ( - ) 79,69 eur (septyniasdešimt devyni eurai 69 ct) avanso, sumokėto už A. K. ekspertizę (likutis), sumokėto 2017-11-20 į teismo depozitinę sąskaitą.

33Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Ryšiai
1. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta... 2. Ieškovas A. K. teismo prašo priteisti iš atsakovų R. K. ir D. K. solidariai... 3. Atsakovai R. K. ir D. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo... 4. Ieškinys tenkintinas.... 5. Nustatyta, kad 2010-09-07 ieškovas A. K. paskolino atsakovui R. K. 6269,90... 6. Ieškovo teigimu, atsakovai į raginimus grąžinti skolą nereaguoja,... 7. Atsakovai su pareikštu ieškiniu kategoriškai nesutinka. Atsakovai... 8. Sandoriai – tai juridiniai faktai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba... 9. CK 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena... 10. Nagrinėjamuoju atveju tarp šalių ginčo dėl paskolos ir pinigų gavimo... 11. Atsakovo teigimu, atiduodant ieškovui pinigus, atsakovas ieškovui padavė jo... 12. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų... 13. Paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, kad jis paskolą grąžino, šios... 14. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovų pateikto rašytinio įrodymo patikimumu,... 15. Įrodinėjimo tikslui užtikrinti ( - ) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 16. Todėl, siekiant pašalinti bet kokius neaiškumus ir abejones, teismas... 17. Kasacinio teismo nuosekliai išplėtotoje jurisprudencijoje yra išaiškinta,... 18. Kaip minėta aukščiau, bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė tokio... 19. Nagrinėjamu atveju, atsakovai kaip skolos grąžinimo įrodymą pateikia... 20. Pateiktas atsakovų įrodymas – ieškovo ranka rašytas raštelis vertintinas... 21. Ieškovas prašo skolą priteisti iš atsakovų solidariai. Atsakovai šio... 22. Ieškovas teismo prašo priteisti iš atsakovų 835,08 Eur metines palūkanas... 23. Šalys prievoles turi vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais... 24. Kaip aukščiau minėta, terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas... 25. Prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų taip pat priskirtinos... 26. Kiti teismo posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip... 27. Ieškinį patenkinus iš atsakovų solidariai priteistina ieškovo naudai... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270... 29. ieškinį patenkinti.... 30. Priteisti solidariai iš atsakovų R. K., a/k ( - ) ir D. K., a/k ( - ) gyv. (... 31. Priteisti iš atsakovų R. K., a/k ( - ) ir D. K., a/k ( - ) gyv. ( - ) po 5,45... 32. Grąžinti ieškovo atstovei advokatei S. S., a/k ( - ) 79,69 eur... 33. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...