Byla 2-483-199/2011

1Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Olga Šinkarenko, sekretoriaujant V. B., dalyvaujant ieškovei R. R., jos atstovei advokatei V. P., atsakovui D. R., nedalyvaujant trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, trečiojo asmens Swedbank“ AB atstovui, nedalyvaujant trečiųjų asmenų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo, Euler H. K.-Aktiengesellschaft Lietuvos filialo, UAB „Deimena“, Bendros Lietuvos JAV įmonės UAB „Sanitex“ atstovams, tretiesiems asmenims A. M., V. V., nedalyvaujant valstybės institucijos išvadai duoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R., ieškinį bei patikslintą ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, individualios įmonės pripažinimo asmenine nuosavybe, įsipareigojimų vykdymo atsakovui D. R., trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį dėl skolos valstybės biudžetui priteisimo, tretieji asmenys „Swedbank“ AB, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius, Euler H. K. Lietuvos filialas, UAB „Deimena“, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondas, Bendra Lietuvos JAV UAB „Sanitex“, A. M., V. V., valstybės institucijos išvadai duoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Nustatė

2Ieškovė patikslintame ieškinyje 2011-06-30/ 4t, b.l. 89-97/ prašo Padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, kurio dalintina vertė yra 99 634,00 litų pripažįstant ieškovei R. R. asmeninės nuosavybės teises: į 3/4 (0,75 idealias dalis),kas pinigine išraiška sudaro74725,50 litų, o D. R. 1/4 (0,25 idealias dalis), kas pinigine išraiška sudaro 24 908,50 litų trijų kambarių 60,34 m2 bendro ploto buto (unikalus numeris ( - )), esantį ( - ), paskiriant ieškovei R. R. natūra visą butą.

  1. Padalinti santuokoje įgytus 2120,00 L( vertės namų apyvokos daiktus, pripažįstant R. R. nuosavybės teises į 1/2 virtuvės spinteles (500Lt), šaldytuvą „Snaigė" (200Lt), garų rinktuvą (80Lt), svetaines komplektą (1300Lt), kas pinigine išraiška sudaro 1060 litų, paskiriant ieškovei R. R. juos naudotis natūra.
3.

3Įpareigoti, R. R., už D. R. tenkančią 1/4 (0,25 idealias dalis dalį trijų kambarių 60,34 m2 bendro ploto buto (unikalus numeris ( - )), išmokėti 24908,50Lt piniginę kompensaciją, o už 1/2 dalį kilnojamojo turto - 1060,00 litų. Bendra R. R. išmokėtina kompensacija D. R. už jai tenkantį turtą yra 25 968,5 Lt. 4.

4Ieškovės R. R. išmokėtinos kompensacijos 25968,50 Lt (dvidešimt penkių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių litų 50 et) dydžiu atsakovui D. R. vaikų išlaikymui priteistą įsiskolinimą 25 968,50 Lt. ir įsiskolinimą užskaityti kaip abiejų šalių vienai prieš kitą turimus piniginius įsipareigojimus. Pripažinti, kad D. R. individuali įmonė (įmonės kodas ( - )) yra D. R. asmeninė nuosavybė nuo įmonės įsigijimo (įregistravimo) momento ir visos pajamos, turtas, bei iš įmonės veiklos kilusios prievolės ir įsipareigojimai pripažįstami asmeniniais D. R. įsipareigojimais ir įpareigoti atsakovą D. R. juos padengti asmeninėmis lėšomis, t.y. Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai (įm.k. 18865752) - 693047,84 lt (šeši šimtai devyniasdešimt trys tūkstančiai keturiasdešimt septyni litai ir 84 et), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (įm.k.188677437) - 6559,4 lt (šeši tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt devyni litai ir 40 et), Euler H. K.-Aktiengesellschaft Lietuvos filialas (įm.k. 1006031) - 818,43 lt (aštuoni šimtai aštuoniolika lt ir 43 et), UAB „Deimena" (įm.k. 168423851) - 1218,35lt(vienas tūkstantis du šimtai aštuoniolika litų ir 35 et), bendra Lietuvos - JAV įmonė uždaroji akcinė bendrovė „Sanitex" (įm.k, U0443493) - 924,51 lt (devyni šimtai dvidešimt keturi litai ir 51 lt).

  1. Pripažinti D. R. asmeniniais kreditoriniais įsipareigojimais ir prievolėmis skolas išieškomas per antstolius ir įpareigoti atsakovą juos padengti asmeninėmis lėšomis, t.y. A. M. - 2551,3 lt (du tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt vienas h ir 30 et), V. V. (a/k ( - ) - 5600 lt (penki tūkstančiai šeši šimtai litų ir 00 et). Šios atsakovo paskolos imtos prieš sudarant santuoką.
  2. Įpareigoti R. R. savo asmeninėmis lėšomis vykdyti prievoles pagal 2002 m. rugpjūčio12 d. sutartį Nr. 02 -006518-FA su AB bankas „Hansabankas", t.y. grąžinti likusią paskolą 32740,86 Lt sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, laiduotoju pagal sutartį paliekant D. R..
8.

5Pripažinti R. R. asmeniniais įsipareigojimais paskolas gautas iš Lietuvos Valstybinio mokslo ir studijų fondo (įmonės kodas 191722967) pagal paskolos sutartį 2001m. balandžio mėn.17d.Nr.01090076, ir paskolos sutartį 2004 m. gegužės mėn.05dNrG040090054, pagal kurias gautas 3500litų kreditas su fiksuotomis palūkanomis ir įpareigoti ieškove R. R. įvykdyti prievoles asmeninėmis lėšomis, t.y. grąžinti likusią 3500 litų (trys tūkstančiai penki šimtai litų ir 00 ct) paskolos dalį sutartyse nustatyta tvarka ir terminai. Ieškovė bei jos atstovė prašo trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Kauno AVMI ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė, jos atstovė paaiškino bei nurodė patikslintame ieškinyje, kad 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi Kauno apygardos teismas panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2009 12 09 sprendimo dalį, kuria padalintas D. R. ir R. R. santuokoje įgytas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, R. R. įpareigota sumokėti D. R. 25 968, 50 litų kompensaciją už D. R. priteistą 1/4 dalį kilnojamojo ir nekilnojamojo turto dalį, o priteista vaikų išlaikymui 26 000 lt įsiskolinimo suma įskaityta kaip R. R. kompensacija, jos išmokėtina D. R. už jam priklausančią turto dalį, pripažinta, kad D. R. individuali įmonė yra D. R. asmeninė nuosavybė nuo įmonės įsigijimo momento ir visos pajamos, turtas ir iš įmonės veiklos kilusios prievolės pripažinti D. R. įsipareigojimais, o D. R. įpareigotas juos atlyginti asmeninėmis lėšomis, pripažinta D. R. asmeniniais kreditoriniais įsipareigojimais ir prievolėmis skolos, išieškomos per antstolius ir D. R. jas įpareigotas sumokėti iš asmeninių lėšų, ieškovė D. R. įpareigota savo asmeninėmis lėšomis vykdyti prievolę grąžinti AB „Swedbank" paskolą pagal 2002 08 12 paskolos sutartį, atmestas kaip nepagrįstas Kauno apskrities VMI ieškinys priteisti iš ieškovės R. R. ir atsakovo D. R. po 346 573,92 Lt mokesčių, baudų ir delspinigių, byla šioje dalyje perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kitoje dalyje Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Gyvenant santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą - trijų kambarių 60,34 kv.m. bendro ploto monolitinio namo 7-ame aukšte butą (unikalus numeris ( - )), esantį ( - ). 2009 09 08 nekilnojamojo turto vertintojas UAB „Turto spektras" šį butą įvertino 157 000,00 litų (pažyma apie turto vertės nustatymą Nr. 3234 yra byloje). Kito santuokoje įgyto nekilnojamojo turto nėra. Santuokos metu taip pat yra įsigiję kilnojamųjų daiktų, kuriuos vertina 2120,00Lt.: Virtuvės laminuotų plokščių spintelės (stalo ir kėdžių nėra) 2002 m. - 500 litų vertė, šaldytuvas „Snaigė RF270" (2001 m.) - 100 litų vertė, el. arbatinukas - kokteilinė 2002m. - 40 litų, garų rinktuvas 2004 m. 80 litų, stiprintuvas ir kolonėlės - 100 litų, svetainės komplektas -1300 litų., į dalintiną turtą netraukiami vaikų kambario baldai ir jame esantys vaikų daiktai, nes jie skirti tik vaikų poreikiams tenkinti. Santuokos metu, 2002 m. rugpjūčio 12 d. minėto buto pirkimui, iš Swedbank AB yra gavę 51000,00 litų kreditą (sutartis N r. 02 -006518- FA), kurio grąžinimo užtikrinimui šis butas įkeistas tam pačiam bankui. Už šio pagal sutartį suteikto kredito grąžinimą 2002 08 12 laidavimo sutartimi Nr. 02-006518LAI yra laidavęs atsakovas. Negrąžintas kreditas pagal šią sutartį 2010 11 01 dienai yra 34 340,79 Lt, o mokėtina suma su preliminariomis palūkanomis yra 57 366,00 (pabrangus kreditams, bankui grąžintina bendra stirna padidėjo) (banko pažyma pridedama). Pagal bendras sutuoktinių prievoles įsipareigojimų dauginu nėra. Remiantis 2009 09 08 nekilnojamojo turto vertintojo pažyma, dalintino trijų kambarių 60,34 kv. m. bendro ploto monolitinio namo 7-ame aukšte buto (unikalus numeris ( - )), esančio ( - ), vertė būtų 157 000,00 litų, tačiau atėmus banko paskolą (CK 3.109 str.) dalinimo buto vertė yra 99 634 litų (157 000,00 - 57 366,00). Santuokoje įgyto nekilnojamojo (99 634 litų) dalintino turto ir kilnojamojo dalintino turto (2120 litų) verte yra 101 754 Lt. Preziumuojant, kad santuokinio turto dalys lygios, tenkant turto dalis pinigine išraiška sudarytų po 50 877 litų kiekvienam sutuoktiniui. Remiantis faktinėmis aplinkybėmis ir ieškinyje išdėstytais motyvais mano, kad yra visos sąlygos leidžiančios nukrypti nuo lygių turto dalių ir pageidauja, kad ieškovei būtų pripažintos nuosavybės teisės į % (0,75 idealias dalis) santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo turto dalis, kas pinigine išraiška sudarytų 74 725,50 litų, o atsakovui būtų pripažintos nuosavybės teises į 1/4 (arba į 0,25 idealias dalis) minėto buto, kas pinigine išraiška sudarytų 24 908,50 lirų. Santuokos metu įgytą kitą kilnojamąjį turtą, kurį vertinu 2120,00Lt, prašo padalinti po ½ dalį, kas pinigine išraiška sudaro po 1060,00 litų kiekvienam. Pageidauja, kad kilnojamas turtas jai būtų priteistas natūra, o atsakovui iš jos priteista 1060,00 litų piniginė kompensacija. Savo prašymą grindžia šiais argumentais ir mano, kad yra visos sąlygos leidžiančios nukrypti nuo lygių santuokoje įgyto turto dalių (CK 3.123 str.), o būtent: atsižvelgiant į tai, kad su juo lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai, to reikia nepilnamečių vaikų interesų apsaugai, bei į tai, kad nors įsigytas butas VĮ Registrų centre ir įregistruotas abiejų sutuoktinių vardu kaip bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau nuo jo įsigijimo momento atsakovas neprisidėjo ir lig šiol neprisideda prie paskolos grąžinimo ir buto išlaikymo, apie tai, kad prie buto išlaikymo neprisidėjo, į bylą pateikti įrodymai, t.y. 2006 11 15 su AB „Kauno energija" pasirašytas susitarimas dėl skolos grąžinimo už šildymą -skolos padengimo grafikas, kvitai už komunalines ir kitas būtinas buto išlaikymui paslaugas. 51 000,00 litų dydžio kreditas įformintas ieškovės vardu, įkeičiant šį butą AB bankas „Hansabankas. Kreditą pilnai dengia iš savo atlyginimo, atsakovas prie to neprisidėjo iš pradžių, neprisideda ir dabar. Laikotarpyje nuo 2002 rugpjūčio iki 2010 lapkričio 01 dienos yra sumokėjusi 21628,62 litų , t.y 16 659,21 litų kredito, 4954,99 litų palūkanų, 14,42 litų delspinigių, o likęs įsiskolinimas už įsigytą turtą yra 34 340,79 kas sudaro 75 procentus buto pirkimo kainos. Apie tai, kad atsakovas neprisidėjo prie perkamo būsto jokiomis lėšomis patvirtina ir ta aplinkybė, kad neturint lėšų pradinės įmokos įmokėjimui bankui už perkamą būstą, buvo priversta imti brangų vartojimo kreditą, iš kurio buto pirkimui buvo panaudota tik 3000lt, o likusi kredito suma 9000lt panaudota atsakovo asmeniniams skoliniams įsipareigojimams padengti, jau tada jis turėjo asmeninių skolų. Teismui pateikia įrodymus, kad nuo pat nekilnojamojo turto įsigijimo atsakovas jo išlaikymui lėšų neskyrė, neprisidėjo prie kredito ir palūkanų dengimo, neprisidėjo prie vartojimo kredito grąžinimo, ieškovė grąžino iš savo asmeninių lėšų, nors didesnioji kredito dalis buvo panaudota jo asmeninėms skoloms padengti. Be to, atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo priežasčių yra įrodyta, o teismo sprendimas ir juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią nagrinėjant turto padalijimo ir skolų kilmės klausinius. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas. Teismo sprendimu pripažinta, kad jis pažeidė pareigą materialiai išlaikyti savo šeimą, nes visiškai neprisidėjo prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo, elgėsi neatsakingai (CK 3.27 str,). Pats atsakovas savo kaltės neneigė ir pripažino, kad jis nei karto nemokėjo įmokų už buto paskolą, jis net neskaitė paskolos dokumentų, neprisidėjo nei prie buto išlaikymo, nei prie jo remonto, neteikė išlaikymo savo vaikams (CPK 186 str.). Kad atsakovas visiškai neturi atsakomybės jausmo rodo ir jo požiūris į iškeltus jam ieškinius ir paskirtas baudas, nes paaiškėjo, jog jis net nežino kiek jo atžvilgiu yra pateikta vykdomųjų dokumentų. Išsaugoti šeimos neužteko vien ieškovės pastangų, nors ir visomis išgalėmis stengėsi tai padaryti, ieškovė yra priversta viena dengti paskolą už butą, padengė 12 000 litų vartojimo paskolą, bei paskolą paimtą mokslams apmokėti. Be to, iš savo asmeninių lėšų, jau nebevedant su atsakovu bendro ūkio, buvo priversta apmokėti dalį atsakovo asmeninių skolų pagal vykdomuosius raštus, sumokėjo 7546,74Lt, nes antstoliai areštavo ieškovės asmeninę sąskaitą, į kurią darbdavys pervesdavo atlyginimą, taip pat siuntė vykdomuosius raštus į darbovietę. Bijodama netekti darbo, nes nepriekaištinga reputacija buvo esminė darbdavio sąlyga, bėgdavo pas antstolį aiškintis pati. Remiantis išdėstytų aplinkybių ir argumentų visuma, siekiant apsaugoti ieškovės ir vaikų interesus mano, kad dalinant santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą nukrypimas nuo lygių santuokinio turto idealių dalių yra būtinas, t. y, kad ieškovei nuosavybės teisės turėtų būti pripažintos į ¾ dalis (0,75 idealias dalis) santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo turto, kas pinigine išraiška sudaro 74 725,50 litų, o atsakovui į ¼ dalį (arba į 0,25 idealias dalis), kas pinigine išraiška sudaro 24 908,50 litų, Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tik epizodiškai gyveno, t.y. ilgą laiką gyveno su kita moterimi su kuria turi vaiką, o ir dabar negyvena bute, juo nesinaudoja, nemoka ir ateityje nemokės buto išlaikymo išlaidų, nesirūpins jo priežiūra ir remontu, nedengs banko kredito, todėl mano, kad buto padalijimas natūra negalimas. Vadovaujantis 3.127 str. 3 d. nuostata, jeigu turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe padalijimas natūra negalimas, taip pat atsižvelgiant į vaikų interesus ir kitas svarbias aplinkybes, turtas natūra gali būti priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Šiuo atveju, gyvenimas padalinus butą natūra kartu su atsakovu būtų neįmanomas, tai kenktų tiek vaikų, tiek ieškovės interesams. Tai reiškia, kad namuose nuolat lankysis skolas išieškantys pareigūnai - antstoliai arba kreditoriai ir policijos pareigūnai, kas neabejotinai iššauks įtampą, stresą ir neigiamai paveiks vaikų psichiką. Atsakovas nemokėjo ir nemoka už butui teikiamas komunalines paslaugas, niekada neprisidėjo prie buto priežiūros ir remonto, todėl akivaizdu, jog ieškovė būs priversta ir toliau viena šiuos mokesčius mokėti, butą prižiūrėti ir remontuoti, ir visa tai būtų daroma ne tik ieškovės, bet ir atsakovui priskirtinos buto dalies atžvilgiu. Net ir padalijus butą natūroje liktų bendro naudojimo patalpos, t.y. virtuvė, vonia, koridorius, tualetas, kas sąlygos neišvengiamą kasdieninį šalių susidūrimą. Šie subjektyvūs faktoriai neabejotinai pagilins konfliktus tarp buvusių sutuoktinių, kas vėl neigiamai atsilieps tiek Ieškovės, tiek nepilnamečių vaikų psichinei ir net gi fizinei sveikatai. Praktiškai jie su vaikais turėtų ieškotis kitos gyvenamosios vietos, todėl vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo kriterijais tikslingiausia butą palikti ieškovės nuosavybėn, o už atsakovui tenkančią buto dalį iš ieškovės būtų priteista išmokėti piniginę kompensaciją atsakovui. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nors ir pasisakoma, kad prioritetas teikiamas buto padalinimui natūra, tačiau taikant šį turto padalinimo būdą lemiamą reikšmę turi ne tik buto dalumas ar nedalumas bet ypatingas dėmesys skiriamas į tokius subjektyvius faktorius kaip sutuoktinių tarpusavio santykiai, pašalinantys galimybę naudotis turtu kartu, vaikų interesai ir pan. (Lietuvos AukJaausiojo teismo 2006-10-18 nutartis riv. byloje Nr.3K-3-526Į 2006). Buto bendro naudojimo patalpų, koridoriaus, virtuvės, vonios, san. mazgo nedalumas, kad jas galima būtų naudoti izoliuotai, tarp jų su atsakovu, susiklosčiusieji santykiai bei vaikų interesai neabejotinai patvirtina, kad butas negali būti padalintas natūra. Jeigu natūra abiems sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu, padalijant bendrąją jungtine nuosavybe, nuosavybė iš vieno ar kito sutuoktinio nėra atimama, o tik taikomas įstatyme nustatytas santuokinio turto padalijimo būdas. Dėl to trečiojo asmens argumentai, kad, pritaikius šį turto padalijimo būdą, atsakovas neteks nuosavybės, negali būti laikomi pagrįstais. Atsakovas sutinka su jam priteistina turto dalimi bei padalijimo būdu, ir šiuo klausimu ginčo tarp šalių nekilo. Ieškinyje išdėstytų argumentų ir pateiktų įrodymų pagrindu mano, kad turtas natūra negali būti padalintas. Todėl 3 kambarių 60,34 kv.m. bendro ploto butas (unikalus numeris ( - )), esantis ( - ), turi būtų priteistas natūra ieškovei, R. R., o atsakovui D. R. už jai tenkančią jo turto dalį priteistina 24 908,50 piniginė kompensacija. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su vaikais gyvenu bute, svetainės ir virtuvės baldai natūra priteistini ieškovei, o atsakovui išmokėtina 1060,00Lt piniginė kompensacija. Viso piniginė kompensacija už ieškovei atitenkantį turtą natūra sudaro 25 968,50 litų. 2011 05 31 atsakovo D. R. įsiskolinimas yra 42677,42 lt, nes pagal 2009 12 02 d. Kauno m. apylinkės teismo sprendimą yra priteistas 26000lt įsiskolinimas vienkartine išmoka ir nuo 2009 10 16 d. iki pilnametystės mokėti periodinėmis išmokomis po 400 lt vaikų N. R. ir N. R. išlaikymui, t.y. nuo 2009 10 1 6 d. iki 2011 05 31 d. N. R. išlaikymui nemokėtų periodinių išmokų įsiskolinimas yra 7800 litų, o nuo 2009 07 26 d. iki 2011 05 31 d, N. R. išlaikymui nemokėtų periodinių išmokų įsiskolinimas yra 8877,42 lt, viso 16677,42 lt (Šešiolika tūkstančių Šeši šimtai septyniasdešimt septyni litai ir 42 lt) ir viso 26000+16677.42=42677.42 lt. Nei skolos, nei išlaikymo vienkartinėmis išmokomis vaikams atsakovas nemoka. Ieškovės R. R. išmokėtinos kompensacijos 25 968,50 Lt dydžiu atsakovui D. R. vaikų išlaikymui priteistą įsiskolinimą 25 968,50 Lt. ir įsiskolinimą užskaityti kaip abiejų šalių vienai prieš kitą turimus piniginius įsipareigojimus. Kadangi viena išlaiko vaikus, dengia banko kreditą, bei paskolas už savo asmeninius mokslus, santaupų jokių neturi, o vaikus iki šiol išlaiko viena, šia suma mažintina iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistas skolos už išlaikymą dydis. Tokį ieškovės pageidavimą sąlygoja tai, kad atsakovas ir toliau nesirūpins ir nemokės išlaikymo, be to, vienkartinėmis piniginėmis išmokomis jau yra priteistas išlaikymas nesantuokiniam vaikui, vaikų materialiniai interesai bus ir toliau pažeidžiami, tai užskaitant išlaikymą vaikams ieškovės išmokėtina pinigine kompensacija atsakovui, ši forma labiau atitiks vaikų interesų apsaugą. įstatyme (CPK 376 straipsnio 3,4 dalys, ) leidžiama teismui nustatyti tokią formą, kuri labiau atitinka vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; kt.). Teismas proceso teises normomis įgalinamas siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti nedarbingus, paramos reikalingų ir kitų socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynima. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Atsižvelgiant į prioritetines vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) bei LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p, kuris įpareigoja laikytis principo, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaikų interesus, priimtas teismo sprendimas bus teisingiau įgyvendintas padarius tarpusavio skolų užskaitą. Tokiu būdu, iš atsakovo vaikų išlaikymui susidariusi skola 30 800,00 litų įskaitytina mažinant iš ieškovės priteistinos kompensacijos suma 25 968,50lt. Mano, kad įskaitymas abiejų šalių vienai prieš kitą turimus piniginius įsipareigojimus tenkintinas kaip visiškai pagrįstas, atitinkantis ir vaikų interesus. AB bankas „Hansabankas" (dabar „Swedbank" AB) 2002 08 12 sudaryta kredito sutartis Nr. 02-006518-FA dėl 51 000Lt sumos kredito buto pirkimui. Negrąžintas kreditas pagal šią sutartį privalumas mokėti palūkanos 2011-06-01 sudaro 32740,86 litų. Teismui pripažinus ieškovei asmeninės nuosavybės teises į minėtą nekilnojamąjį turtą - butą, ieškovė įsipareigoja padengti kreditą terminais ir dydžiais numatytais paskolos sutartimi. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepaneigė fakto, kad jis visiškai nemoka paskolos, paimtos butui nusipirkti. Paskolą dengia tik viena ieškovė, paskola dengiama reguliariai, sutartyje numatytais terminais, todėl ieškinio reikalavimas įpareigoti ieškovę savo asmeninėmis lėšomis vykdyti prievoles pagal sutartį N r. 02-006518-FA gali būti tenkinamas kaip pagrįstas, atitinkantis šalių interesus ir realią faktinę padėtį bei nepažeidžiantis kreditoriaus interesų. Šio ieškinio reikalavimo patenkinimas visai nereiškia prievolių dalijimo ar modifikavimo, nes nedaromos jokios korekcijos nei ieškovės ir banko pasirašytoje Kredito sutartyje Nr. 02-006518-FA, nei atsakovo ir banko pasirašytoje Laidavimo sutartyje Nr. 02-006518-1 Al. Ieškovė kaip mokėjo taip ir toliau mokės už paskolą, o atsakovo, kaip laiduotojo teisės ir pareigos toliau išlieka tokios pat kaip buvo. Šalių atsakomybė už paskolos sutarties įvykdymą toliau taip pat išlieka solidari ir niekuo nepakitusi. Automobilis FORD SIKRRA valst. Nr. ( - ) identifikacinis numeris: WFOAXXGBBADJ43589 1983 m. laidos, registracijos dokumento Nr.NC096334, registruotas R. R. vardu, įgytas 1998m., t y. prieš santuokos sudarymą, yra ieškovės asmeninė nuosavybė, todėl į dalintiną turtą netraukiamas. Daiktai įsigyti ieškovo asmeniškai iki santuokos sudarymo, todėl į dalintiną turtą netraukiami: televizorius (pirktas 2001 m.) - 100 litų vertės, skalbimo mašina (pirkta 2000 m.) - 100 litų vertės (įsigijimo dokumentai yra byloje). Miegamojo lova ir spinta, kurių bendra vertė šiuo metu yra 400 litų, pirkti iki santuokos sudarymo (2000 m.), įsigijimo aplinkybės nustatytos teismo posėdyje. 2001 04 17 (2000Lt) ir 2004 05 05 (1500Lt) pagal dvi paskolos sutartis iš Lietuvos Valstybinio mokslo ir studijų fondo gautos paskolos mokslui ir pragyvenimui sumoje 3500Lt. Nors 2004-05-05 paskolos sutartis Nr. (5040090054 sudaryta santuokos metu, tačiau 1500Lt paskola gauta asmeniškai, todėl šių paskolų grąžinimą laiko savo asmeniniu įsipareigojimu ir padegs paskolos sutartyse numatyta tvarka ir dydžiais. Pateikus ieškinį į teismą, teismo nutartimi buvo įpareigota išaiškinti D. R. asmeninius kreditorius. Pagal gautą informaciją iš antstolių kontorų, buvo išaiškinti 8 kreditoriai, kuriuos visus informavo apie bylos iškėlimą teisme išsiunčiant jiems ieškinio kopijas registruotais laiškais (CK 3.126 str. 2 dalis), (pašto kvitai pateikti į bylą). Tokiu būdu, kreditoriams apie nagrinėjamą ištuokos ir turto padalijimo bylą yra pranešusi tinkamai. Kauno apygardos teismas nutartyje neteisingai konstatavo, kad byloje yra 18 kreditorių. Ši teismo nuostata galimai susiformavo dėl to, kad į bylą pateikti duomenys remiantis antstolių raštais, nes informacija apie kreditorius buvo renkama iš visų Kauno antstolių. Kauno Valstybine mokesčių inspekcija yra pateikusi 6 vykdomuosius raštus skirtingiems antstoliams, o byloje Kauno Valstybinė mokesčių inspekcija laikytina vienu kreditoriumi. Analogiškai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba tris vykdomuosius raštus patelkusi trims skirtingiems antstoliams, byloje taip pat laikytinas vienu kreditoriumi, Valstybinė Darbo inspekcija pateikusi du vykdomuosius raštus. Vadovaujantis LR CK 3.126 str. 1 dalimi kreditoriai turėjo teise įstoti į bylą. Šalys turi pareigą pranešti kreditoriams apie bylą, bei negali įpareigoti įstoti į bylą ar domėtis ja. Reikalavimus, kilusius iš individualios D. R. įmonės veiklos patikslino ir pareiškė kreditoriai, t.y. Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija 693047,84 lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, 6559,40 lt, Kuler H. K.-Aktiengesellschaft Lietuvos filialas 818,43lt, UAB „Deimena" 1218,35lt, bendra Lietuvos-JAV įmonė UAB „Samtex" 924,51lt. Reikalavimus kilusius iš asmeninių D. R. įsipareigojimų pareiškė kreditoriai A. M. 2551,3 lt, V. V. 5600lt . Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad atsakovo kreditoriniai įsiskolinimai niekaip nesusiję su šeimos poreikių tenkinimu, o susiję tik su atsakovo asmeniu, todėl asmeninės atsakovo skolos pripažintinos asmeniniais įsiskolinimais, kuriuos jis įpareigotinas dengti asmeninėmis lėšomis. D. R. individuali įmonė ir jos veikloje atsiradęs turtas, pajamos ir prievolės prie dalintino turto nepriskirtinos, o paliktinos D. R. asmenine nuosavybe ir asmeniniais įsipareigojimais, kadangi įmonės steigimui sutikimo nedavė, apie įmonės egzistavimą nieko nežinojo, nežino ir dabar apie jos vykdomą veiklą, pajamas ir įsipareigojimus, todėl ši įmonė priskirtina prie R. asmeninio turto ir įsipareigojimų. Gyvenant santuokoje atsakovas 2002 01 28 savo valia įkūrė individualią įmonę D. R. firmą (įmonės kodas 3585449). Pagal CK 2.50 str. 4 d. individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, tokios įmonės turtas yra neatskirtas nuo įmonės savininko turto, todėl už įmonės prievoles atsako ir jos dalyvis savo turtu. Kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas. Šiam verslui paprastai naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti. Pagal CK 3.88 str. 1 d. 4 p. nuostatas individuali įmonė, nors ir registruota vieno sutuoktinio vardu, pripažįstama bendrąją jungtine nuosavybe, o prievolės, atsiradusios įmonės veiklos metu turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 str.). Toks prievolių teisinis kvalifikavimas leidžia apsaugoti individualios įmonės kreditorių interesus, Tik įrodžius, kad verslu vertėsi tik vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais būtų galima daryti priešingą išvadą Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (LR CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teises pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (LR CK 3.115 str. 1 d), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Nors D. R. individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės niekada nebuvo šeimos verslas. Kad atsakovas slėpė nuo ieškovės individualios įmonės įsteigimo faktą patvirtina jau vien tai, kad įmonė yra įregistruota ieškovei nežinomu adresu. Dėl įmonės steigimo su ieškove nesitarė, įmonės įsteigimui lesų iš šeimos biudžeto nenaudojo, ieškovei paaiškino, kad steigė tik už savo asmenines lėšas, ir kad tai yra jo asmeninis reikalas, kada įsteigė ir ką jis toje įmonėje veikė. Kadangi nežinojo apie įmonės įsteigimą, savaime suprantama, negalėjo prie jos prisidėti ir savo veikla. Ieškovė turi aukštą universitetinį medicinos magistro išsilavinimą, visą laiką dirbo pagal savo specialybę, todėl nei fiziniu, nei intelektiniu darbu neprisidėjo prie įmonės veiklos, o iš jos veiklos gaunamos pajamos nebuvo skirtos visos šeimos poreikiams tenkinti, nes nei vaikų, nei ieškovės poreikiams tenkinti niekada nėra gavę jokių pajamų. Nelogiška būtų manyti, kad šeima gavo pajamų iš įmonės veiklos, o vieninteliam būstui įsigyti paėmė kreditus bankuose. Ar atsakovas gavo iš įmonės veiklos pajamų, ar įmonė turi įsipareigojimų ir kokio dydžio ieškovei nėra žinoma, nes atsakovas jeigu veiklą vykdė, tai ją vykdė vienas ieškovės apie tai neinformuodamas. Apie įmonę kaip tokią ieškovė sužinojo tik tai 2006 metų spalio pabaigoje, kai gavo skolos išieškojimo dokumentą iš antstolio R. V., Kadangi tarp jų santuoka dar nebuvo nutraukta, ir ieškovė, bijodama netekti vienintelio būsto sau ir vaikui, vildamasi, kad išsaugos šeimoje vaikams tėvą, iš savo asmeninių lėšų, skolindamasi įvairiais būdais pati, padengdavo vyro asmeninius įsiskolinimus, tačiau juos padengus, jo asmeninės skolos nesiliovė didėti. Norėdamas užsiimti ta pačia patalpų valymo veikla įkūrė individualią įmonę. Ieškovė apie įmonę nieko nežinojo, nes netikėjo jo kalbomis ir nesikišo į jo verslus. Ikiteisminio tyrimo metu viską sužinojo. Individualios įmonės adresą įregistruoti leido pažįstamas jam priklausančiose patalpose. Visa korespondencija ten ir buvo siunčiama. Biuras buvo „Kauno tiltų" pastate. Namų adreso nedavė, kadangi ten negyveno. Tuo metu gyveno kitu adresu, su kita moterimi, kuri buvo tos pačios, t.y. R. individualios ponės buhaltere. Su ja susilaukė vaiko. Išlaikymo jam nemoka. Nežino kiek kartų buvo baustas administracine tvarka. Baudžiamąja tvarka baustas praeitais metais. Ieškovė apie tai nieko nežino. Pas ją apsilanko trumpam, kad vaikus pamatyti. Nežino kiek kainavo butas, nes viską tvarkė ieškovė, jis net neskaitė to lapo. Baldai buvo seni ir dabar tie patys. Remontas padarytas paprasčiausias. Naujus langus sudėjo ieškovės tėvas. Prie remonto neprisidėjo, vieną kartą atvežė dažus sienoms. Apie mokesčių inspekcijos surašytą aktą. žmonai nepranešė. Vaikams kartais atveža dovanų. Su ieškove negyveno nuo 2002 m, pabaigos. 2005 m. bandė išsaugoti santuoką, bet nepavyko. Kaip rodo iš Registrų centro išreikalauti duomenys, įmonė įregistruota ne šeimos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas ją įregistravo ieškovei nežinomu adresu Draugystės gt. Kaune, jo pažįstamam priklausančiose patalpose. Atsakovas pats pripažino, jog ieškovė apie įregistruotą įmonę nieko nežinojo, o jis jai ir nesakė, nes sutuoktinė netikėjo jo verslo sėkme. Visiškai tikėtina, kad atsakovas galėjo nuslėpti nuo ieškovės įmonės įsteigimą, nes bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėję faktai rodo, jog atsakovas daug ką nuo ieškovės slėpė, ją apgaudinėjo, nes sugebėjo gyventi ne tik su šeima, bet ir išnuomotame bute su įmones buhaltere, su kuria susilaukė ir sūnaus. Kaip jau buvo minėta, net šio vaiko gimimo faktas ieškovei tapo žinomas tik bylos nagrinėjimo metu ir ne iš atsakovo, o VMI atsiliepimo bei atstovės paaiškinimų posėdžio metu. Byloje taip pat nustatytos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos aplinkybės, t.y. paimta paskola būstui įsigyti ir jos dengimas vien ieškovės pastangų ir lėšų dėka, ieškovės paimtos asmeninės paskolos susimokėti už jos mokslus, vartojimo kreditai, televizoriaus pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė pirko ir per 4 kartus sumokėjo už naudotą televizorių 800 Lt, garų rinktuvo įsigijimas išperkamosios nuomos sutarties pagrindu, mokant aukštą palūkanų normą, 2041,50 Lt įsiskolinimas AB "Kauno energijai" ir susitarimas su bendrove dėl skolos grąžinimo dalimis rodo, kad šeimos materialinė padėtis buvo sunki. Priešingu atveju tokių skolų nebūtų buvę. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad iš atsakovo vardu registruotos įmonės veiklos gautų pajamų šeimos poreikiai tikrai nebuvo tenkinami, nes visais išvardintais atvejai skolų naštą prisiimdavo ir atsiradusias prievoles vykdė viena ieškove. Sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas praniausią privalo identifikuoti ginčo santykį - ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio ar tarp sutuoktinių. Nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio, teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikštą reikalavimą - reikalavimas reiškiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 straipsnį. Prievolių pobūdis ir atsiradimo pagrindai patvirtina, jog iš atsakovo verslo gautos lėšos nebuvo panaudotos šeimos interesams, nes prievolės atsirado vienai ieškovei dedant pastangas užtikrinti sau ir vaikams gyvenamąjį būstą, normalias gyvenimo sąlygas, pasiekti atitinkamą išsilavinimą, apmokėti už butui teikiamas komunalines paslaugas t.y. užtikrinant būtiniausių ir reikalingiausių poreikių tenkinimą. Sprendžiant ieškovės reikalavimą įvertintina ir tai, jog įmonės veikla buvo patalpų valymas. Tą patvirtino atsakovas posėdžio metu, ši veiklos rūšis įtraukta į rejestro duomenis. Tuo tarpu ieškovė yra diplomuota medikė, turinti aukštąjį medicinos magistro išsilavinimą, visą laiką dirbusi pagal įgytą išsilavinimą medicinos srityje (1 t. b. 1.133), todėl tikėtina, kad ji nei fiziniu, nei intelektiniu darbu neprisidėjo prie įmonės veiklos. Aplinkybė, jog ieškovė yra apmokėjusi dalį atsakovo firmos įsiskolinimo (1 t. b.1.19, 20, 40, 41) nelaikytina įrodymu, jog ji dalyvavo įmonės veikloje. Pažymėtina tai, kad visuose pateiktuose Kauno AVM1 surašytuose dokumentuose, t.y. D. R. firmos patikrinimo akte, vykdomuosiuose raštuose ir kt., matosi, kad mokesčių mokėtoju yra įvardijama D. R. individuali įmonė. Atsižvelgiant į tai, Mokesčių administravimo įstatymo 93 str. nuostatos suteikė teisę mokesčių administratoriui mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus taikyti tik D. R. firmai, t.y. juridiniam asmeniui, šiuo atveju individualiai įmonei. Pagal minėtą teisės normą, mokesčių administratorius negali mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų taikyti jokiam kitam asmeniui, t.y. asmeniui, kuris mokesčių teisės požiūriu nėra mokesčių mokėtojas. Priešingas aiškinimas pažeistų apmokestinimo aiškumo principą (MA Į 9 str.). Taigi, mokėdama skolas ieškovė dėjo pastangas išsaugoti šeimą, o ne šeimos verslą. Darytina išvada, jog byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės paneigia atsakovo įkurtos įmones kaip šalių santuokinio turto bendrumo prezumpciją, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti įmonę atsakovo asmenine nuosavybe nuo įmonės įsigijimo (įregistravimo momento) ir visas pajamas, turtą bei iš įmonės veiklos kilusias prievoles ir įsipareigojimus asmeniniais atsakovo įsipareigojimais ir įpareigoti atsakovą juos padengti asmeninėmis lėšomis tenkinimas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas. Ieškovė neprisidėjo nei fiziniu, nei intelektiniu darbu, prie įmonės steigimo ir veiklos, apie kurios egzistavimą jai net nebuvo žinoma, o iš įmonės veiklos gautos lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui. Tuo tarpu bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui yra pateikti net gi įtarimai, kad jis, prisidengdamas įmonės vardu, įgijo LR biudžeto lėšas, organizavo nusikalstamos veikos - sukčiavimo padarymą (2 t. b.1.132-133). Ieškovės atžvilgiu jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai dėl įmones veiklos nėra atliekami, jokių duomenų, kad ji būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, susijusius su įmonės veikla byloje taip pat nėra nustatyta ir pateikta (CPK 178 str.). Byloje pateikti įrodymai suponuoja išvadą, kad D. R. firmos pajamos buvo naudojamos tik jo asmeniniams poreikiams tenkinti, tai patvirtina ir atsakovas, todėl ginčo dėl individualios įmonės dalumo tarp ieškovo ir atsakovo nėra. Tretysis asmuo Kauno AVMI siekdamas, kad prievolės, kilusios iš D. R. firmos, būtų pripažintos bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turi procesinę pareigą įrodyti, jog D. R. firmos gautos pajamos buvo naudotos šeimos interesams (LR CPK 178 straipsnis). Išdėstytų aplinkybių pagrindu, pripažintina, kad įmonė nėra bendroji jungtinė nuosavybė, o yra asmeninė atsakovo nuosavybė nuo pat jos įsteigimo momento su visomis jos teisėmis, pareigomis, turtu bei prievolėmis bei įsipareigojimais. Higienos normas ieškovė nekūrė. Nors liudytojas ir negalėjo į teisme posėdį atvykti (išvykęs dirbti į Angliją), tačiau teismo išreikalautas iš Sodros 2002 m. 12 - 2004 m,06. laikotarpiu D, Rauiuševičiaus firmoje dirbusių darbuotojų sąrašas, dirbo 62 darbuotojai (4 T., bl. 85,86) tik patvirtina, kad ieškovė nėra susijusi darbo sutartimi ar kaip nors kitaip, prisidėjo prie Kauno AVMI akte minimų paslaugų teikimo. KAVMI nepateikė nė vieno įrodymo patvirtinančio apie ieškovės gautas pinigų sumas iš įmonės. Tokiu būdu, tretysis asmuo KAVMI vadovaujasi prielaidomis ir spėliojimais, neturint jokio pagrįsto pagrindo teigti, kad ieškovė prisidėjo darbu įmonės veikloje. Be to, iš teismui perduotos baudžiamosios bylos akivaizdu, kad kaltinimai pateikti įmonės „Asotra" vadovui ir D. R. bei kitiems asmenims už fiktyvių paslaugų įforminimą pagal suklastotas sąskaitas faktūras. Susipažįstant su baudžiamąja byla prijungta prie šios civilinės bylos, atliekant tyrimus VMI ir FNTT niekur nebuvo nustatyta kad R. R. būtų pasirašinėjusi kokius nors dokumentus ar sutartis (b/b nr. 06-1-01-025-08 b.l. I tomas, 49,66,67 lapai). VMI patikrinimo aktą įteikė 2007-11- 26 d., (b.l. III tomas 103 lapas) įmonės savininkui D. R., kuris apie tai net neinformavo ieškovės (III tomas b.l. 149 lapas.). Rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei kardomoji priemonė periodiškai registruotis policijos komisariate kur gyvenamosios vietos adresas nurodytas Ašigalio g. 9-34, Kaunas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes baudžiamojoje byloje bei pateiktais įrodymais šioje byloje, kyla pagrįstas klausimas: kokiu būdu, gyvenant atskirai, esant blogiems santykiams su atsakovu sutuoktinė galėjo žinoti apie įmonę ir jos veiklą? Aplinkybė, jog ieškovė yra apmokėjusi dalį atsakovo firmos įsiskolinimo (11. b.l.19, 20, 40, 41) nelaikytini įrodymais, jog ji dalyvavo įmonės veikloje. Atsiradus išieškotinoms baudoms ir kitokio pobūdžio skoloms antstoliai nesiaiškindami skolos prigimties, nerasdami atsakovo, areštus dėjo ant ieškovės sąskaitos ir nuskaičiuodavo pinigus iš jos gaunamo atlyginimo. Bijodama prarasti darbą ir komplikacijų su banku, buvo priversta dengti atsakovo skolas (11. b.1.19, 20, 40, 41, 42). Tačiau skoloms nemažėjant, kreipėsi j teismą dėl santuokos nutraukimo. Joks atsakovo neatsakingumas ir lengvabūdiškumas neabejotinai sąlygojo galutinį šeimos iširimą. Tačiau apie tikrąjį skolų mąstą ieškovė net nenutuokė ir dar nežinojo. 2008 03 31 d. padavus ieškinį į teismą teismo nutartimi buvo įpareigota surinkti informaciją apie galimas atsakovo skolas. 1 bylą pateikta antstolės R. S. 2008 05 21 dieną išduota pažyma Nr. 0106/05/03453, kuri patvirtina aplinkybę, kad ieškovei pranešta apie išieškotiną tik 6500 litų skolą iš atsakovo, o ne 667194,52 Lt. Jokios informacijos, apie 2007 metais vykdytą D. R. įmonės veiklos patikrinimą bei priskaičiuotas mokestines nepriemokas ieškovė nežinojo. Apie tai sužinojo tik teismo posėdžio metu, kai Mokesčių administratoriaus atstovė pateikė į bylą sprendimą išieškoti ii Mokesčių mokėtojo D. R. firmos įm. kodas 3585449, esančios ( - ). Be to, Atsakovas pats teismo posėdyje pripažino (b. lap. 58), kad 1999 metais su draugu buvo įkūręs UAB „Patalpų priežiūra". Susipykęs su draugu, įkūrė vienas 1DV. Pinigų nebuvo, nes veiklą - valymo paslaugas faktiškai vykdė mažai. Tiek UAB „Asotra" tiek kitoms įmonėms išrašinėjo sąskaitas už fiktyvias paslaugas, nuo kurių sumų gaudavo tik kažkokį procentą. Tuo pačiu metu dirbo UAB „Europaslauga" , 2004 metais su dar dviem draugai įkūrė dar vieną įmonę UAB „Flavorita". Turimomis žiniomis ir čia iškelta baudžiamoji byla. Dar vėliau įkūrė UAI „Bekta" (76,77,78 b.l.). 1 bylą pateiktas Kauno AVMI 2007-11-05 patikrinimo aktas N r. AU16-11 kuriame užfiksuota, kad D. R. firma gavo pajamas: 2002 m,- 82994,28 Lt, 2003 m. - 143219,74 Lt, 2004 m, - 1143339 Lt Nesutinka su nuostata, kad įsiskolinimas VMI traktuotinas kaip gautos pajamos, o atsakovas gaudamas tokia: pajamas galėjo skirti lėšas sūnaus N. R. išlaikymui, šeimos būsto remontui bei namų apyvokos ir apstatymo reikmenims įsigyti. Taip teigdamas kreditorius vadovaujasi prielaidomis. Byloje yra pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad lėšų šeimoje nebuvo, greičiau priešingai: 2001 04 17 ieškovė paėmė 2000 litų paskolą savo mokslams, o jų pratęsimui Kauno medicinos universiteto visuomenės sveikatos fakulteto magistrantūroje 2004-05-05 vėl paėmė 1500 litų dydžio paskolą gyvenimo išlaidoms. Paskola suteikta penkiolikai metų. Ar logiška būti imti 1500 litų paskolą ir mokėti palūkanas, jei sutuoktinis gavo 2004 metais 1 143 339 Lt pajamų ir teikė šeima materialinį išlaikymą?. 2002 08 12 d. R. ima 51 000 litų paskolą banke vienintelio būsto pirkimui neturėdama pradinio įnašo už perkamą butą 2002 08 26 papildomai, vartojimo kredito sutartimi ima 12 000 litų sumą iš banko už 11 proc. dydžio metines palūkanas. Tik baigusi mokslus ir įsitvirtinusi gerai apmokamame darbe (byloje pateikti įrodymai - pažymos apie R. R. gaunamas pajamas {2006 metais – 36028 lt 2007- 40329, už 2008 - 34600Lt) sugeba išlaikyti būstą, dengti banko palūkanas ir kreditą, mokėti lizingui u įsigytas buitines prekes. Byloje yra visi mokėjimų kvitai ir pirktų buities reikmenų išsimokėtinai - turto lizingu, kur palūkanų norma yra 14,196 procento (garų rinktuvas ir kt.). Išsimokėtinai pirktas ir televizorius. Kadangi įsteigus įmonę santuokinis gyvenimas buvo faktiškai iširęs, nes tuo metu atsakovas gyveno atskirai, nuomavosi būstą, kur gyveno su kita moterimi, su kuria susilaukė vaiko. Visi kreditoriniai reikalavimai ir įsiskolinimai turi būti tenkinami iš atsakovo asmeninio turto, nes įsiskolinimai yra kilę tik iš atsakovo veiksmų a neveikimo, administracinių nusižengimų, netinkamos veiklos vykdymo. Kad atsakovas nevykdė pareigų ne tik šeimai bet ir valstybei įrodo į bylą pateiktas 2008 09 06 Kauno m. apylinkės teismo priimtas baudžiamasis įsakymas. Atsakovas pripažino, kad buvo neištikimas, nerėmė šeimos, neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, nei karto nemokėjo būsto paskolos. Iš pateiktų įrodymų akivaizdu, jog atsakovas pasinaudodamas įmone galėjo vykdyti nusikalstamą veiką. Tokiu būdu atsakovas privalo pats atsakyti už savo veiksmus. Baudžiamoji byla iškelta ir įtarimai pareikšti ne vienam atsakovui, o keletui asmenų, kad jie apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą bei nori išvengi didelės vertės turtinės prievolės. Tad jeigu patikėti KAVMI atstovo teiginiu, kad R. gavo 2004 m. 114 339 Lt pajamų, iš kurių nors dalis buvo atnešta į šeimą- yra tik prielaida, nepatvirtinta jokiais įrodymais, mano, kad ir banko paskola būtų grąžinta. Tokiu būdu kreditorius KAVMI neįrodė, o tik nepagrįstai daro prielaidą, kad atsakovo įmonė įsteigta šeimos poreikiams tenkinti, neįrodė, kad įmonės lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkini Sprendžiant ne tik iš antstolių raštų bet ir iš esamos buities, akivaizdu, kad lėšų atsakovas šeimai nedavė. Atkreiptinas teismo dėmesys j tai, kad šeima iširo dėl to, kad atsakovas visiškai neturi pareigos atsakomybės jausmo. Apie tai rodo ne tik išėjimas gyventi su kita moterimi, nesantuokinio vaiko gimimas, bet ir požiūris į iškeltus jam ieškinius ir paskirtas baudas. Bylos metu paaiškėjo, jog jis net nežino kiek jo atžvilgiu yra teikta vykdomųjų dokumentų. Sprendžiant iš į bylą pateikto paties trečiojo asmens KAVMI įrodymo - VM1 sprendimo dėl patikrinimo akto patvirtinimo matyti, kad mokestinio patikrinimo metu vykdant įmonės savininko D. R. paiešką mokesčių administratoriaus atlikti veiksmai: registruotu laišku 2006 06 20, 2006 07 11 išsiųsti pranešimai apie mokestinį patikrinimą, tačiau įmonės savininkui nebuvo įteikti neradus adresato. 2006 09 15 kreiptasi į Kauno AVMI Operatyvios kontrolės skyrių prašant įteikti D. R. mokesčių administratoriaus nurodymą pateikti patikrinimui buhalterinės apskaitos dokumentus. Nurodymas įteiktas, tačiau savininkas jo nevykdė ir buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikė. 2006 10 09 vėl buvo duotas nurodymas pristatyti savininką, tačiau savininkas nebuvo pristatytas, nes nerastas. Pasibaigus ir šiam terminui D. R. nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, mokesčių administratoriui surasti įmonės savininką nepavyko. 2006 12 21 kreiptasi į Kauno m. VPK Žaliakalnio policijos komisariatą prašant surasti D. R. ir pristatyti į Kauno AVMI administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Gautame atsakyme nurodyta, kad pristatyti jo nėra galimybės, nes į paliktus šaukimus atvykti į policijos komisariatą nereagavo ir neatvyko, atsakyme taip pat nurodyta, kad kaimyno teigimu, minėtas asmuo gali būti išvykęs į užsienį. Nors vėliau atsakovas ir buvo surastas, tačiau ir surašius administracinio pažeidimo protokolą buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikė, todėl mokesčių administratorius surašė patikrinimo aktą ir priėmė sprendimą priskaičiuojant sumas tik iš trečiųjų, asmenų gautos informacijos pagrindu. Tokiu būdu, natūraliai kyla klausimas, kodėl apie išieškotinas skolas ir patikrinimus nebuvo pranešta ir negavo jokios informacijos sutuoktinė, o apie priskaičiuotas sumas sužinojo iš mokesčių administratoriaus atstovo pateikto sprendimo į teismą. Net ir šiuo atveju atsakovė neturėjo galimybės apginti savo pažeistų teisių. Kad atsakovas neturėjo jokio pareigos jausmo, atsakomybės už šeimą, aplaidžiai ir nerūpestingai tvarkė ir savo verslą, ką rodo jam iškelta baudžiamoji byla, pas antstolius priverstiniam vykdymu pateikti vykdomieji raštai, baudos. Darytina išvada, jog byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės paneigia atsakovo įkurtos įmonės kaip šalių santuokinio turto bendrumo prezumpciją, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti įmonę atsakovo asmenine nuosavybe nuo įmonės įsigijimo (įregistravimo momento) ir visas pajamas, turtą bei įmonės veiklos kilusias prievoles ir įsipareigojimus asmeniniais atsakovo įsipareigojimais ir įpareigoti atsakovą juos padengti asmeninėmis lėšomis turi būti tenkinamas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CPK 185 str.). Šiuo pagrindu, nuneigus santuokinio turto - atsakovo vardu įregistruotos įmonės bendrumo prezumpciją, atmestinas trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Kauno apskrities VM1 ieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovės 346573,92 Lt. Ieškovė negali atsakyti už prievoles įmonės, kurios veikloje ji nedalyvavo, neprisidėjo nei fiziniu, n intelektiniu darbu, apie kurios egzistavimą jai net nebuvo žinoma, o iš įmonės veiklos gautos lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovės atžvilgiu jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai dėl įmonės veiklos nėra atliekami, jokių duomenų, kad ji būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, susijusius su įmonės veikla byloje taip p nėra nustatyta ir pateikta (CPK 178 str.). Dėl to, kad nors ir santuokos metu įsteigta įmonė, tačiau ji nebuvo sutuoktinių bendroji jungtine nuosavybė, abiems sutuoktiniams neatsirado teisės į įmonės turtą, jos pajamas, valdymą taip pat pareigos atsakyti pagal įmonės turtines prievoles (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, todėl, kaip ir ieškinyje teigia tretysis asmuo, yra viso: galimybės išieškoti skolas. Nelogiška būtų imti paskolas, jeigu sutuoktinis gautų 1000000lt pajamų. Ieškovė išlaiko vaikus Atsakovas nevykdė pareigų nei šeimai, nei valstybei. Sprendime yra pripažinta, kad atsakovas buvo neištikimas, neprisidėjo prie šeimos išlaikymo. Jeigu patikėti VMI , kad atsakovas gavo virš milijono pajamų, tai galima daryti išvadą, kad butas nebūtų įkeistasis, paskola būtų grąžinta. Atsakovas neturi pareigos ir atsakomybės jausmo. Byloje pateikti įrodymai paneigia individualios įmonės kaip sutuoktinio turto buvimo faktą bei bendrumo prezumpciją. Todėl ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti įmonę atsakovo asmenine nuosavybe turi būti tenkintinas. Nors individuali įmonė ir buvo įsteigta santuokos metu, tačiau ji nebuvo bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o buvo atsakovo asmeninė nuosavybė. Ieškovė mokėjo už atsakovo skolas, nes norėjo išsaugoti darbą, kuriame buvo pasakyta, kad jokių antstolių raštų dėl skolų nebūtų, nes pagrindinė įmonė, buhalterija buvo Lenkijoje, kur turėjo būti siųsti bei antstolių raštai, todėl , kad tuo išvengti, ieškovė pati mokėjo už atsakovo skolas. Tokiu būdu, ieškovė norėjo išsaugoti darbą. Atsakovas sutinka su ieškovės ieškiniu, o trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Kauno AVMI ieškinį prašo atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą. Atsakovas paaiškino, kad dėl turto padalijimo sutinka. Nuo 2002 metų negyveno su ieškove, o vėliau visai negyveno. Santuokiniai šeimyniniai santykiai nutrukę. Bendro ūkio, galima pasakyti, kad niekada nebuvo. Jis nebuvo subrendęs šeimyniniam gyvenimui. Paskolas ieškovė ėmė pati, jis buvo tik tai laiduotojas. Laiduotoju jis sutinka būti būsto kredito sutartyje. Su užskaitymu sutinka. Dėl individualios įmonės pripažinimo asmenine nuosavybe, sutinka. Jis, A. J., V. L. buvo įsteigę UAB „Patalpų priežiūra“, kai susipyko, tai jis įsteigė individualią įmonę. Kai individuali įmonė buvo įsteigta, tai jis su ieškove negyveno. Iš individualios įmonės pajamų pinigų šeimai neskyrė, nes pelno nebuvo. Jo ir šeimos biudžetai buvo atskiri. Ieškovė apie jo įmonę nežinojo, jie apie verslą nekalbėjo. Steigti įmonę ar vesti įmonės apskaitą ieškovė nepadėjo. Individuali įmonė buvo registruota jo draugo Ž. B. adresu. Įmonės veiklos adresas buvo AB „Kauno tiltai“, vėliau Europos pr. Buvo išrašytos fiktyvios sąskaitos, nuo 2005m. įmonė jokios veiklos nevykdė. Darant patikrinimą VMI atstovė K. davė išvadą, kad buvo išrašomos fiktyvios sąskaitos. Realiai jo individuali įmonė nuo įsteigimo iki 2005 metų užsidirbo tik tai 30000lt. ieškovė su individualios įmonės veikla nesusijusi ir įmonė buvo jo asmeninė nuosavybė. Iš tos įmonės šeimai jokių išmokų nebuvo. Tuo metu jis gyveno atskirai. Nuo 2002 metų kartu negyveno, praktiškai jis gyveno su kita šeima. Visi byloje esantys tretieji asmenys yra individualios įmonės kreditoriai, išskyrus „Swedbank“ AB bei mokslo fondo. Nuo 2002 iki 2007 metų kartu negyveno, tačiau bandė taikytis. Jis šiuo metu nuomoja butą, kuriame gyvena. Prie banko paskolos grąžinimo nėra prisidėjęs, taip pat ir prie buto išlaikymo nėra prisidėjęs. Dėl Kauno AVMI ieškinio, tai su juo nesutinka. Baudos, delspinigiai, nusikalstama veika, yra asmeninės prievolės. Higienos normų ieškovė kurti nepadėjo. Tuo metu su veterinarijos gydytoja Š. buvo sudaryta paslaugų sutartis, ji ir kūrė tas normas. Išieškojimas yra vykdomas. Jis kiekvieną mėnesį moka antstolei Stašenienei. Higienos normos, t.y. tam tikri pasai. Tai yra proceso aprašymas. Tai yra daugiau teisinis darbas, jokių čia medicininių žinių nereikia. Tas instrukcijas ruošė veterinarijos gydytoja Š., vėliau jis pats. Priteisti Kauno AVMĮ skolos negalima, nes jau vykdomas išieškojimas, priešingu atveju, būtų išieškoma dvigubai. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Kauno AVMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir vietą pranešta pasirašytinai, gautas prašymas negrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, palaikant pateiktą ieškinį. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais Kauno AVMI patikslintame ieškinyje 2011-01-10/ 3t, b.l. 140-141/ prašo priteisti iš atsakovo D. R.: 1) PVM 94726 Lt; PVM delspinigių 44527,88Lt; PVM baudą 47388Lt; 2)atskaitymų kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti 2600,5Lt, Šių atskaitymų delspinigių 1223,05Lt; baudą 1319Lt; 3) pelno mokesčio 82576Lt; 30316,2Lt šio mokesčio delspinigių ir 41288Lt baudą; 4) privalomojo sveikatos draudimo įmoką 278,95Lt; šios įmokos delspinigius 140,84Lt ir bauda 139,5 Lt., iš viso 346523,92 Lt įvairių mokesčių ir su jais susijusių sankcijų. Priteisti iš R. R.: 1) PVM 94726 Lt; PVM delspinigių 44527,88 Lt; PVM baudą 47388 Lt; 2) atskaitymų kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti 2600,5 Lt, šių atskaitymų delspinigių 1223,05 Lt; baudą 1319 Lt; 3) pelno mokesčio 82576 Lt; 30316,2 Lt šio mokesčio delspinigių ir 41288 Lt baudą; 4) privalomojo sveikatos draudimo įmoką 278,95 Lt; šios įmokos delspinigius 140,84 Lt ir baudą 139,5 Lt., iš viso 346523,92 Lt įvairių mokesčių ir su jais susijusių sankcijų. Pripažinti D. R. asmeninėmis prievolėmis pas antstolius esančias ir iš jo išieškomos sumas valstybės ir Kauno AVMI naudai, kurios sudaro 27713,35 Lt. Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais Kauno apskrities AVMI patikslintame ieškinyje 2011-01-10 nurodė, kad 2002 m. sausio 28 d. buvo įsteigta D. R. firma (JAR kodas 135854495). Ši įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.50 str. 4 dalis. Ji buvo įsteigta ieškovei ir atsakovui esant santuokoje. CK 3.88 str. 1 dalies 4 punktas numato, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstama įmonė ir iš jos veiklos gaunamos pajamos./Todėl abu sutuoktiniai laikytini D. R. firmos, t.y. juridinio asmens dalyviais (CK 2.45 str.). Kauno AVMI atliko D. R. firmos mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir 2007-11-05 aktu Nr. AU16-11 papildomai priskaičiavo įvairių mokesčių ir delspinigių: 1) PVM 189452 Lt ir PVM delspinigių 73815,77 Lt; 2) atskaitymų kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti - 5275 Lt ir Šių atskaitymų delspinigių - 2027,95 Lt; 3) pelno mokesčio 165152 Lt ir 47354,18 Lt šio mokesčio delspinigių; 4) privalomojo sveikatos draudimo įmoką 557,90 Lt ir šios įmokos delspinigius 236,82 Lt. Viso patikrinimo metu papildomai priskaičiuota 483971,62 Lt įvairių mokesčių ir delspinigių suma. Ši suma buvo patvirtinta Kauno AVMI 2007-12-29 sprendimu Nr. (19)-K3-537 bei papildomai buvo skirtos baudos : 1) PVM bauda 94776 Lt; 2) atskaitymų nuo realizavimo pajamų bauda 2638 Lt; 3) pelno mokesčio 82576 Lt bauda; 4) privalomojo sveikatos draudimo įmokų bauda 279 Lt, iš viso 180269 Lt baudų. Kauno AVMI 2008-02-07 sprendimu Nr. 14-19-6787 perdavė antstolei R. S. išieškoti 667194,52 Lt D. R. firmos mokestinę nepriemoką iš turto. Patikrinimo metu nustatyta mokestinės nepriemokos suma nuolat kito dėl augančio delspinigių dydžio ir 2011-01-04 dienos stoviui sudaro 540631,90 Lt įvairių mokesčių ir baudų bei 152415,94 Lt delspinigių, iš viso 693047.84 Lt. Kauno AVMI duomenimis R. R. firma turto neturi. CK. 2.50 str. 4 dalis numato, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyviai. CK 2.45 str. numato, kad juridinio asmens dalyvis yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Vadovaujantis šiomis CK nuostatomis, D. R. firma laikytina bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir įmonei neturint turto, jos prievolės atlygintinos iš savininkų turto. R. R. savo 2010-11-08 patikslintame pareiškime nurodė, kad dalintino turto vertė 101754 Lt. R. R. nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad D. R. iš individualios įmonės gautas lėšas panaudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui, kad firma veikė jai nežinant. Priešingai, pradiniame ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji yra atlyginusi įmonės įsiskolinimus iš savo lėšų. Aukščiau paminėto Kauno AVMI patikrinimo akto 12 lape užfiksuota, kad D. R. firma pagal 2004-06-10 sutartį Nr. 2004/1A įsipareigojo paruošti UAB "Asotra" asmens Švaros, higienos, aplinkos įtakos, plovimo priemonių būtinąsias programas ir RVASVT sistemos dokumentaciją, vadovaujantis Lietuvos Higienos norma HN 15:2003 ir pravesti darbuotojams kursus už 112700 Lt. Šių paslaugų atlikimui, mano, yra reikalingos medicininės žinios, kurių D. R. neturi. Panašaus pobūdžio paslaugos buvo teiktos ir UAB "Lietavira" (patikrinimo akto 10 lapas). Todėl tikėtina, kad prie firmos veiklos galėjo savo darbu ir žiniomis prisidėti ir R. R.. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių taikytina sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija, ir laikytina, jog D. R. įmonė yra bendra jungtinė nuosavybė, o ne asmeninė atsakovo nuosavybė, bei kad iš įmonės veiklos kilusios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės. D. R. vykdydamas savo firmos veiklą sudarinėjo sandorius, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo ir gavo dideles pajamas, kurios, tikėtina, buvo naudojamos ir šeimos poreikių tenkinimui. Todėl, vadovaujantis CK 3.109 str. 1 dalies 5 punktu, prievolė valstybės biudžetui turėtų būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto. CK 3.118 str. 2 d. numato, kad iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Todėl Kauno AVMI reikalavimas turėtų būti tenkinamas iš R. R. ir D. R. turto. CK 3.113 str. numato, kad jeigu kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimams visiškai patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka, tai šie reikalavimai tenkinami iš asmeninio sutuoktinių turto. R. R. ir D. R. yra darbingo amžiaus asmenys, gaunantys (ateityje gausiantys) darbines pajamas. Todėl nepakankant sutuoktinių turto kreditoriniams reikalavimams tenkinti, iš sutuoktinių priteistina skola valstybės biudžetui iš jų gautinų ateityje asmeninių pajamų (CK 3.113 str.). Iš D. R. įvairūs antstoliai vykdo išieškojimus valstybės naudai (baudos, žyminis mokestis, procesinių dokumentų įteikimo ir kt. išieškojimai): Antstolė G. K. vykd. byla Nr. 0021/08/00811 suma - 600 Lt; vykd. byla Nr. 0021/10/00980 suma-4,60 Lt; Antstolis V. K. vykd. byla Nr. 0072/03/05964 suma - 237,5 Lt; vykd. byla Nr. 0072/04/00659 suma -13,50 Lt; vykd. byla Nr. 0072/04/00942 suma - 7,90 Lt; vykd. byla Nr. 0072/04/00954 suma - 13,50 Lt; vykd. byla Nr. 0072/06/00750 suma - 132,3 Lt; vykd. byla Nr. 0072/08/00636 suma - 800 Lt; antstolis R. S. vykd. byla Nr. 0070/05/00079 suma - 10000 Lt; Antstolis S. U. vykd. byla Nr. 0034/08/00001 suma- 1000 Lt; vykd. byla Nr. 0034/09/01030 suma -5,85 Lt; Antstolis M. L. vykd. byla Nr. 0022/03/04637 suma - 700 Lt; vykd. byla Nr. 0022/06/09431 suma - 1000 Lt; Antstolė A. A. vykd. byla Nr. 0036/08/00839 suma - 3,20 Lt; vykd. byla Nr. 0036/08/01703 suma - 500 Lt; vykd. byla Nr. 0036/09/00069 suma - 2080,00 Lt; Antstolė R. S. vykd. byla Nr. 0106/05/03453 suma - 6500 Lt; vykd. byla Nr. 0137/03/05128 suma - 750 Lt; vykd. byla Nr. 0106/08/02215/1 suma - 50 Lt; vykd. byla Nr. 0106/08/04654/1 suma 50 Lt; vykd byla Nr. 0106/10/08922/1 suma- 5 Lt; Antstolis R. V. vykd. byla Nr. 0147/04/04980 suma - 1500 Lt; vykd. byla Nr. 0147/04/05076 suma - 1500 Lt; vykd. byla Nr. 0147/10/00764 suma - 60 Lt; vykd. byla Nr. 0147/10/00765 suma- 50 Lt; vykd. byla Nr. 0147/10/03858 suma - 150 Lt; IŠ viso pas antstolius esančios išieškomos iš D. R. sumos valstybės ir Kauno AVMI naudai sudaro 27713,35 Lt. Šios prievolės laikytinos atsakovo asmeninėmis prievolėmis (nes dauguma iš jų yra administracinės nuobaudos, skirtos pažeidėjui pataisyti ir perauklėti) ir išieškotinos iš jo asmeninio turto. Trečiojo asmens „Swedbank“ AB atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir datą pranešta pasirašytinai. Gautas 2011-07-18 atsiliepimas, kuriame tretysis asmuo informuoja, kad Bankas ir R. R. 2002-08-12 sudarė Kredito sutartį Nr. 02-J 006518-FA, remiantis kuria Bankas suteikė 51 000 Lt dydžio kreditą. Už įsipareigojimų pagal šią kredito sutartį tinkamą įvykdymą 2002-08-12 laidavimo sutartimi Nr.02-006518-LA1 laidavo D. R.. R. R. ir D. R. papildomai užtikrindami prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą Bankui Hipotekos lakštu Nr.02120020007140 įkeitė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. 1998-2009-2018, esantį Šiaurės pr. 71-24, Kaunas. Pažymi, kad sutuoktiniai turi teisę tarpusavyje nusistatyti kiekvieno iš sutuoktinių dalį solidariojoje prievolėje ar susitarti, kad solidarioji prievolė bus įvykdyta vieno iš sutuoktinių sąskaita, tačiau prieš kreditorių „Swedbank", AB už prievolių pagal kredito sutartį įvykdymą abu skolininkai turi išlikti atsakingi solidariai (tokią išvadą yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-06-22 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-275/2007, 2010-05-20 nutarime c. b. N r. 3K-P-186/2010). Todėl remiantis sudarytomis sutartimis, Bankas neprieštarauja, kad suteikto kredito dalinius grąžinimus po santuokos nutraukimo toliau solidariai vykdytų R. R. ir D. R.. Pažymi, kad minėtu hipotekos lakštu įkeičiamo daikto savininkai R. R. ir D. R. įsipareigojo be raštiško kreditoriaus sutikimo neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti šiuo lakštu įkeičiamų daiktų. Todėl negavus išankstinio „Svvedbank", AB sutikimo, prieštarauja dėl Bankui hipotekos lakštu įkeisto turto nuosavybės teisės pakeitimo. Trečiųjų asmenų VSDFV Kauno skyriaus, Valstybinės darbo inspekcijos, Euler H. K.-Aktiengesellscaft Lietuvos Filialo, UAB „Deimena“, Lietuvos Valstybinio mokslo ir studijų fondo, Bendros Lietuvos –JAV įmonės UAB „Sanitex“, atstovai , tretieji asmenys O. M., V. V., valstybės institucijos Kauno miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir datą pranešta, iki teismo posėdžio pradžios prašymų negauta. Ieškovės ieškinys tenkintinas, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinys, atmestinas. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė 2001-07-28 Kauno miesto CMB, akto įrašo Nr 1172 2009-12-2 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu ši santuoka buvo nutraukta dėl atsakovo D. R. kaltės, sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo Kauno apygardos teismo 2010-05-21 nutartimi nepanaikinta bei nepakeista, palikta galioti. /3t b. l. 34-42, 72-82/. Šalių santuokos metu gimė sūnūs N. R., gim. 2002-06-19 bei N. R., gim. 2008-09-28, kurių gyvenamoji vieta po šalių santuokos nutraukimo Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta su ieškove, jų motina, šioje dalyje Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas 2009-12-2, Kauno apygardos teismo nutartimi 2009-05-21 nėra panaikintas arba pakeistas bei yra galiojantis/ 3t b.l. 34-42,72-82 /. Tokiu būdu, iš Kauno apygardos teismo nutarties 2010-05-21 matyti, kad panaikinta Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo 2009-12-02 dalis, kuria padalintas D. R. ir R. R. santuokoje įgytas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, R. R. įpareigota sumokėti D. R. 25 968,50 lt kompensaciją už D. R. priteistą ¼ dalį kilnojamojo ir nekilnojamojo turto dalį, o priteista vaikų išlaikymui 26 000 lt įsiskolinimo suma įskaityta kaip R. R. kompensacija, jos išmokėtina D. R. už jam priklausančią turto dalį, pripažinta, kad D. R. individuali įmonė yra D. R. asmeninė nuosavybė nuo įmonės įsigijimo momento ir visos pajamos, turtas ir iš įmonės veiklos kilusios prievolės pripažinti D. R. įsipareigojimais, o D. R. įpareigotas juos atlyginti asmeninėmis lėšomis, pripažinta D. R. asmeniniais kreditoriniais įsipareigojimais ir prievolėmis skolos, išieškomos per antstolius ir D. R. jas įpareigotas sumokėti iš asmeninių lėšų, ieškovė D. R. įpareigota savo asmeninėmis lėšomis vykdyti prievolę grąžinti „Swedbank“ AB paskolą pagal 2002 08 12 paskolos sutartį, atmestas kaip nepagrįstas Kauno valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys priteisti iš ieškovės R. R. ir atsakovo D. R. po 346 573,92 Lt mokesčių, baudų ir delspinigių (skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinės dalies 4,5, 6, 9, 10, 11, 12, 13 punktai), bylą šioje dalyje perduota nagrinėti iš naujo. Patikslinti 2009-12-02 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo rezoliucinės dalies 7, 8 punktai, juos išdėstant taip: priteisti iš D. R. N. R. gim. 2002 m. išlaikymą už laikotarpį nuo 2005 kovo 15 iki 2009 spalio 15 kas sudaro 22 000 litų vienkartine išmoka, o nuo 2009 m. spalio 16 d. iki N. R. sukaks pilnametystė įpareigoti D. R. mokėti N. R. periodinėmis išmokomis po 400 litų (keturis šimtus litų) kas mėnesį. Priteisti iš D. R. N. R. gim. 2008 m. išlaikymą už laikotarpį nuo 2008 rugsėjo iki 2009 liepos 25 kas sudaro 4 000 litų vienkartine išmoka, o nuo 2009 m. lipos 26 iki N. R. sukaks pilnametystė įpareigoti D. R. mokėti N. R. periodinėmis išmokomis po 400 litų kas mėnesį Kauno apygardos teismo 2010-05-21 konstatuota, kad nagrinėjamoje santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalijimo byloje ieškovė, nurodžiusi, jog yra byloje 18 kreditorių, pareiškusių atsakovui reikalavimus ir 1 kreditorių-apeliantą, pareiškusį ieškovei ir atsakovui virš 600 000 litų kreditorinį reikalavimų, nesilaikė aukščiau minėtų įstatymų reikalavimų, neįtraukė 18 minėtų patikslintame ieškinyje kreditorių į bylą suinteresuotais asmenimis, nepranešė apie bylos iškėlimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas ginčo dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, prievolių sutuoktiniams paskirstymo, D. R. įmonės nuosavybės ir šios įmonės prievolių paskirstymo, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Be to, Kauno apygardos teismas nutartyje konstatavo, kad panaikinus skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, teisėjų kolegija laiko, kad priimtas teismo sprendimas ginčo dalyje dėl priteistos išlaikymo vaikams įsiskolinimo sumos kaip kompensacijos dalinant santuokoje įgytą turtą įskaitymo, negali būti paliktas galioti. Dėl individualios įmonės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir prievolių vykdymo iš bendro sutuoktinių turto. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo šioje ginčo dalyje svarbu atkreipti dėmesį, jog įmonė yra turtinis kompleksas ir kaip toks yra nuosavybės teisės objektas (CK 1.110 straipsnis; 4.38 straipsnis). Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, tokios įmonės turtas yra neatskirtas nuo įmonininko (savininko ar savininkų) turto, todėl, jei įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka šios įmonės turto, už jos prievoles atsako ir jos dalyviai savo turtu. Dėl individualios įmonės priklausymo nuosavybės teise turi būti taip pat sprendžiama vadovaujantis sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl individuali įmonė, nors registruota vieno iš sutuoktinių vardu, pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą gali būti pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Dėl to ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės gali būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 straipsnis). Tik įrodžius, kad verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, būtų galima daryti priešingą išvadą. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo ir sprendžiant ieškinio reikalavimą dėl D. R. įpareigojimo savo asmeninėmis lėšomis vykdyti prievolę grąžinti AB „Swedbank“ paskolą pagal 2002 08 12 paskolos sutartį, atkreiptinas dėmesys, jog ši prievolė yra užtikrinta atsakovo D. R. asmeniniu laidavimu, yra sudaryta rašytinė laidavimo sutartis, kuri nėra šalių valia panaikinta, pakeista ar įstatymo nustatyta tvarka nuginčyta/ 3t b.l. 34-42, 72-82/. Tokiu būdu, turi būti išspręsti klausimai dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, tame trape ir ieškovės ieškinio reikalavimas dėl individualios įmonės pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe, įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinio reikalavimas šalims dėl mokesčių, delspinigių baudų priteisimo. Tokiu būdu matyti, kad šalių santuokoje yra gimę du nepilnamečiai vaikai. Iš šalių paaiškinimų bei byloje esančių įrodymų matyti, kad byloje yra įtraukti žinomi kreditoriai,, kurių yra ne 18, o 8 , šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti įrodymai, tame tarpe ir antstolių pažymos bei raštai. Iš pateikto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 3 kambarių butas su rūsiu 60,34kv.m bendro ir naudingo ploto, esantis Šiaurės pr. 71-24, Kaune registruotas nuosavybės teise ieškovės bei atsakovo vardu, pagrindas nurodytas pirkimo-pardavimo sutartis, 2002-08-26, priėmimo-perdavimo aktas, įregistruota butui hipoteka, butas įkeistas, hipotekos įrašas 2002-10-11, be to, butas yra areštuotas. Buto vertė nurodyta turto vertės nustatymo pažymoje Nr 3234 157000lt/1t, b .l 9-14, 135-159/. Tokiu būdu, šis butas yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė, ginčo tarp šalių dėl šio klausimo nėra, be to, butas yra įkeistas. Byloje yra pateikta 2002-08-12 kredito sutartis Nr02-006518-FA, sudaryta tarp AB banko „Hansa-LTB, šiuo metu „Swedbank“ AB bei R. R. dėl 51000lt kredito buto, esančio Šiaurės pr.71-24, Kaune įsigijimui, kurio grąžinimo laikas 2027-08-12.. Šiam kreditui užtikrinti įkeistas butas, esantis Šiaurės pr.71-24, Kaune, sudarytas kredito grąžinimo grafikas iki 2027-08-12. Be to, yra pateikta laidavimo sutartis Nr 02-006518-LAI 2002-08-12 , sudaryta tarp AB banko „Hansa-LTB“ ir D. R., kurioje D. R. laiduoja už kredito gavėją R. R. už jos gautą kreditą 51000lt sumoje pagal kredito sutartį 2002-08-12 / 1t b .l. 21-21-31/. Tokiu būdu, prievolė dėl kredito grąžinimo šalims yra solidari. Trečiasis asmuo, šalių kreditorius „Swedbank“ AB 2011-07-13 atsiliepime nurodo, kad sutinka, kad visus įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartį Nr02-006518-FA po santuokos nutraukimo šalys vykdytų solidariai/ 4t b.l. 114 /. Iš VĮ „Regitra“ pažymų 2008-02-14 Nr S3-281, 2008-02-06 Nr S3-240 matyti, kad atsakovo vardu įregistruotų transporto priemonių nėra, o ieškovės vardu yra įregistruota transporto priemonė FORD SIERRA, v/n ( - ), registracijos liudijimas 1998-10-17/ 1t b.l. 17,18/. Tokiu būdu, a/m FORD SIERRA įsigytas ieškovės iki santuokos sudarymo. Iš antstolio R. V. pažymos 2008-03-17 matyti, kad buvo vykdomas išieškojimas pagal vykdomąją bylą Nr 0147/04/01312 iš D. R. firmos VSDFV naudai. Iš antstolio R. B. 2008-03-17 pažymos matyti, kad iš D. R. vykdomi išieškojimai UAB „Sanitex“ bei A. M. naudai// 1t b.l. 19, 20/. Byloje yra pateikta vartojimo kredito sutartis 2002-08-26, sudaryta tarp R. R. bei AB banko „Hansa-LTB,“ iš kurios matyti, kad R. R. buvo suteiktas 12000lt kreditas, kurio grąžinimo terminas nustatytas 2004-08-26, kuris pagal ieškovės paaiškinimus yra grąžintas, o bankas reikalavimų dėl jo negrąžinimo nepateikė/ 1t b.l. 32-36/. Byloje yra pateikti antstolio R. B. 2007-11-19 kvitas bei antstolio M. P. 2008-10-20 pažyma, iš kurių matyti, kad ieškovė sumokėjo už D. R. firmą antstoliui Budreikai 300lt, ir už D. R. paskirtą baudą Kauno AVMI: 2007-10-26 45,60lt; 2007-11-08 350lt; 2007-12-10 350lt; 2008-10-03 355,47lt; 2008-02-08 100lt; 2008-03-12 100lt, viso 1301,07lt/ 1t b. l. 40,41/. Byloje yra pateiktos paskolos sutartys, sudarytos tarp Lietuvos valstybinio mokslų ir studijų fondo Nr 01090076 2001-04-17, Nr G040090054 2004-05-05, iš kurių matyti, kad ieškovei buvo suteiktos 2000lt bei 1500lt paskolos mokymuisi 1t b.l. 49-50,51-52/. Iš Kauno apskrities AVMI 2008-05-09 rašto Nr /15.3-14/-K-6984 „Dėl D. R. firmos įsiskolinimų“, matyti, kad 2008-02-07 Kauno AVMI viršininko sprendimu Nr 14-19-6787 buvo nuspręsta D. R. firmos skolą 667194,52lt išieškoti iš mokesčio mokėtojo turto ir sprendimas buvo perduotas vykdyti antstolės R. S. kontorai Prie šio rašto pridėtas minėtas sprendimas su raštu antstolei R. S. dėl sprendimo vykdymo/ 1t b.l. 89, 90,91. Byloje yra pateikta VSDFV Kauno skyriaus pažyma 2008-09-04 Nr /9.96/-414-3791 apie R. R. valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, iš kurios matyti, kad R. R. dirbo Tarabildos įmonėje „Armedika‘ nuo 2005-07-01 iki 2005-10-31 draudžiamos pajamos 6955,78lt, 2343,lt; UAB „Armedika ir Ko“ 2005-11-02 iki 2006-12-31 , nuo 2006-01-01 iki 206-02-28 draudžiamos pajamos 4674,84lt, 7943,44lt; „Bristol –Myers SqUBB Polska‘ 2006-03-01 iki 2006-12-31 , draudžiamos pajamos 28085,20lt, 2007-01-01 iki 2007-02-28 , draudžiamos pajamos 9591,67 11782,78lt; UAB „Armedika“ 2006-01-01 iki 2006-02-28 , draudžiamos pajamos 7943,44lt; Convatec Limited atstovybei 2007-07-01 iki 2007-07-20 , nuo 2007-03-01 iki 2007-06-30, draudžiamos pajamos 2750lt, 11782,78lt; Lietuvos Vokietijos UAB „Kauno medicinos centras“ 2007-08-28 iki 2007-12-31 , draudžiamos pajamos 16204,55lt, 2008-01-01 iki 2008-06-30, draudžiamos pajamos 26400lt. Byloje yra pateikta VSDFV Kauno skyriaus pažyma 2008-09-08 Nr /19.96/-4111-3864 dėl D. R. draudžiamųjų laikotarpių, iš kurios matyti, kad D. R. dirbo UAB „Euro paslaugos“ nuo 2005-09-01 iki 2005-12-08, draudžiamos pajamos 0; UAB „Flavorita“ 2005-07-01- 2005-12-31 , nuo 2006-04-01 iki 2006-12-31, draudžiamos pajamos 1337,85lt, nuo 2006-01-01 iki 2006-03-31 , 2006-04-01 iki 2006-05-20, 2006-09-11 iki 2006-12-31, , draudžiamos pajamos 825lt, 732lt, 2228,57lt ; UAB „Baltic Bulding contruction“ 2006-01-09 iki 2006-12-31 , 2007-01-01 iki 2007-01-02, 2007-01-01 iki 2007-12-31, 2008-01-01 iki 2008-03-31, draudžiamos pajamos 2189,48lt, 5579,77lt/ 1t b.l. 133,134/. Tokiu būdu, akivaizdu, kad ieškovės draudžiamos pajamos už minėtus laikotarpius žymiai didesnės nei atsakovo. Byloje yra pateiktas susitarimas dėl skolų grąžinimo 2006-11-15, iš kurio matyti, kad UAB „Kreditan“, veikianti pagal 2006-09-01 AB „Kauno energija“ pavedimo sutartį ir R. R. kaip skolininkė sudarė skolos grąžinimo grafiką dėl 2041,50lt skolos sumokėjimo už butui Šiaurės pr. 71-24, Kaune teikiamą šilumos energiją, išdėstant ją 4 mėnesiams, t.y. nuo 2006-11 iki 2007-02/ 1t b.l. 135/. Byloje yra pateikti ieškovės daryti mokėjimo pavedimai/ 1t b.l. 136-152/. Byloje yra pateiktas trečiojo asmens s savarankiškais reikalavimais Kauno AVMI atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad kadangi D. R. firma buvo įsteigta R. R. bei D. R. esant santuokoje, laikytina, kad jie yra juridinio asmens dalyviai ir nesant įmonės turto atsako savo turtu/2t., b. l. 178,179/. Byloje yra pateikta pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės bei M. M. R., iš kurios matyti, kad ieškovė nupirko iš jo televizorių „Humax“, mokėjo už jį dalimis per 4 kartus po 200lt nuo 2008-01-15 iki 2008-04-15/ 2t b.l. 9/. Byloje pateikti šaldytuvo „ARDO“ garantiniai talonai bei prekės perdavimo –priėmimo aktas, iš kurių matyti, kad šaldytuvą bei garų surinktuvą pirko ieškovė/2t,33-35/. Byloje yra pateiktas mokesčių mokėtojo 2009-12-12 dienos balansas D. R. firmos apie priskaičiuotus delspinigius 152415, 94lt sumoje/ 2t b.l. 79/. Byloje yra pateiktas Kauno apskrities AVMI patikrinimo aktas 2007-11-05 Nr AU16-11, iš kurio matyti, kad 2006-06-20 vykdydama pavedimą tikrinti Nr 19-06-10-76 Kauno AVMI IV Patikrinimų skyriaus vyr. specialistė D. K. patikrino mokesčių mokėtoją D. R. firmą registre įregistruota 2002-01-28, adresu ( - ), mokėtojų registre įregistruota 2002-01-31, kodas 3585449. Mokėtojo vadovas ir vyr. finansininkas nurodytas D. R.. Veiklos pobūdžiu nurodyta, patalpų valymas ir tvarkymas Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad išsiųstas ( - ) 2006-06-20 pranešimas Nr. 19-06-10-76 apie mokestinį patikrinimą. Laiškas grąžintas neįteiktas su atžyma, kad D. R. firmos šiuo adresu nėra. 2006-07-11 D. R. firmos savininkui D. R. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ( - ), išsiųstas mokesčio administratoriaus Nr19-AU3-47 nurodymas, kuriame D. R., D. R. firmos savininkas įpareigotas per 10 darbo dienų po Mokesčio administratoriaus nurodymo pateikti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus. Mokesčio administratoriaus nurodymas D. R. įteiktas nebuvo, pašto darbuotojai nurodė, kad adresatas nerastas. Patikrinimo metu nustatyta, kad mokesčių mokėtojas mokestiniam patikrinimui buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikė, todėl mokėtojo pajamos buvo apskaičiuotos surinkus priešiepriešinę informaciją mokesčio mokėtojų bei banko įstaigų. Mokestinio patikrinimo metu bendrovė „Asotra“ pateikė dvi sutartis sudarytos su D. R. firma. 2006-06-10 sudaryta sutartis Nr 2004/1A, kurioje D. R. firma įsipareigojo paruošti UAB Asotra“ asmens švaros, higienos, aplinkos įtakos, plovimo priemonių būtinais programas ir RVASVT sistemos dokumentaciją, vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 15:2003 ir pravesti darbuotojams kursus. Sutartyje numatyta paslaugų vertė 112700lt. 2004-08-02 sudaryta sutartis Nr 2004/43 , kurioje D. R. firma įsipareigojo pravesti marketingo ir kompiuterinio raštingumo kursus. R. firmos savininkas D. R., buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikė už visą tikrinamąjį laikotarpį , t.y nuo . 2002-01-28 iki 2004-12-31, todėl įmonės pajamos nustatomos pagal gautą informaciją iš kitų mokėtojų. Nurodytina, kad įvertinant įvardintus faktus, nustatyta, kad mokesčio mokėtojo buhalterinė apskaita tikrinamuoju laikotarpiu tvarkoma pažeidžiant LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo reikalavimus. Nustatyta, kad viso patikrinimo metu priskaičiuota 483971,62lt nepriemokų. Kauno apskrities AVMI sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ 2007-12-29 Nr /19/-K3-537 nuspęsta iš viso sumokėti 664166,62lt nepriemokų vadovaujantis Mokesčio administravimo įstatymo 81str.2d., sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtintos nesumokėtų mokesčių, paskirtų baudų ir priskaitytų delspinigių sumos turi būti sumokėtos ne vėliau kaip per 20 dienų, priešingu atveju bus skaičiuojami delspinigiai/ 2t b.l. 82-101/. Byloje yra pateiktas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimas „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“ 2008-02-07 Nr 14-19-6787, kuriuo nuspręsta išieškoti į biudžetą iš mokesčių mokėtojo D. R. firmos /3585449, Draugystės g.19-321, Kaune Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai 667194,52lt/ 2t b.l. 81/. Tokiu būdu, darant Kauno AVMI D. R. individualios įmonės patikrinimą, ieškovei apie šį patikrinimą nebuvo pranešta, be to, nebuvo pranešta apie jo rezultatus bei išvadas. Byloje yra patektas iš baudžiamosios bylos Nr 06-1-01025-08 2009-03-16 pranešimas apie įtarimą. , iš kurio matyti, kad D. R. įtarimas padaręs nusikalstamą veiką pagal LR BPK 182str.2d.. Nurodyta , kad 2003-2004 m. veikdamas kartu su UAB „Asotra“ direktoriumi V. M. , turėdamas tikslą apgaule, sukčiaujant pelno mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, įgyti LR biudžeto lėšas, organizavo nusikalstamos veikos – sukčiavimo padarymą, t.y. paruošė ir pateikė dokumentus fiktyvių paslaugų įforminimui, D. R. firmos vardu neva teikė įvairių paslaugų, nesumokant pelno mokesčio, realiai neatliko, pardavimą UAB „Asotra‘ pagal žinomai suklastotas sąskaitas-faktūras/ 2t b.l. 132, 133/. Byloje yra pateikta pažyma apie preliminarų turto vertės nustatymą Nr 3234/334, iš kurios matyti, kad buto, esančio Šiaurės pr. 71-24, Kaune rinkos vertė yra 157000lt, tokią išvadą padarė UAB „Turto spektras. “/Prie pažymos pridėti turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimai, įmonės kvalifikacinis atestatas /2t b.l. 135-159/. Byloje yra pateiktas „Swedbank“ AB sutarties Nr 02-006518-FA 1priedas dėl kredito grąžinimo bei palūkanų mokėjimo, iš kurio matyti, kad turi būti grąžinamas kreditas, mokant kiekvieną mėnesį po 171lt, be to, turi būti mokamos palūkanos, grąžinimo terminas iki 2027-08-12, mokėtina suma 57366,31lt/ 2t b.l. 160-164/. Byloje yra pateiktas D. R. prašymas Kauno miesto savivaldybės rejestro tvarkytojui dėl individualios įmonės įregistravimo, pateiktas kvitas dėl 200lt žyminio mokesčio sumokėjimo/ 3t b.l. 26,27/. Byloje yra pateiktas sutikimas, kuriame nurodytina, kad Ž. B. sutinka, kad jam nuosavybės teise priklausančioje patalpoje 321, esančioje Draugystės g. 19, Kaune būtų įregistruota individualios įmonės D. R. firmos buveinė. Iš nekilnojamojo turto pažymėjimo matyti, kad patalpa 321, esantį Draugystės g. 19, Kaune nuosavybės teise priklauso Ž. B./3t, b.l. 28,29/.Byloje yra pateikti duomenys įtraukimo į rejestrą, iš kurių matyti, kad įmonės veiklos pobūdis gamybinis, prekybinis, paslaugos, nurodytos veiklos rūšys/ 3t 30/. Byloje yra pateikta antstolės R. S. 2010-11-09 pažyma dėl skolos išieškojimo, kurioje nurodyta, kad vykdant Kauno AVMI 2008-02-07 sprendimą Nr 14-19-6787 dėl 667194,52lt išieškojimo iš D. R. firmos valstybės naudai ir Kauno miesto apylinkės teismo 2003-10-07nutraimą Nr 5ch-7 dėl 6500lt išieškojimo iš D. R. valstybės naudai, neradus D. R. firmai, priklausančio turto ir piniginių lėšų, išieškojimas nukreiptas į asmeninį D. R. turtą ir pinigines lėšas, pridėtas kvitas apie išieškotus 100lt iš D. R. firmos/ 3t b.l. 127, 128 /. Byloje pateiktas antstolės R. S. patvarkymas „Dėl išieškojimo nukreipimo į D. R. turtą„ 2008-05-26Nr 0106/08/07647 dėl 667194,52lt išieškojimo valstybės naudai pagal Kauno AVMI 2008-12-07 sprendimą Nr 14-19-6787/3t b.l. 129/. Byloje yra pateiktas mokesčio mokėtojo 2011-01-04 dienos balansas D. R. firmos, kuriame nurodyta mokesčių mokėtojui mokėti 540631,90lt, nepriemokos bei 152415,94lt delspinigių/ 3t b.l. 142/. Byloje yra pateikt duomenys apie vykdytinus bei vykdytus išieškojimus/3t,143-154/. Byloje yra pateiktas Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas 2003-04-07, iš kurio matyti, kad iš D. R. priteista V. V. naudai 5600lt skola, 50lt žyminio mokesčio bei 139lt už viešą paskelbimą. Sprendime nurodyta, kad paskola D. R. buvo suteikta 2000 metais/ 4t b.l. 41,42/. Tokiu būdu, tai yra asmeninė atsakovo prievolė, nes ji atsirado iki santuokos su ieškove sudarymo. Byloje yra pateikti VĮ Registrų centro LR juridinių asmenų registro išrašai / 4t b.l. 64-78 Byloje yra pateikta informacija apie D. R. firmos apdraustuosius asmenis, iš kutrios matyti, kad D. R. firmoje dirbo 62 darbuotojai, tačiau ieškovės tarp jų nėra./ 4t b.l. 85,86/. Tokiu būdu, buto vertė yra 157000, negrąžinto kredito suma 57366lt, šalių dalintino nekilnojamojo turto vertė sudaro 99634lt. Namų apyvokos daiktų vertė , t.y. virtuvės spintelės, 500lt vertės, šaldytuvo „Snaigė“ 200lt vertės, garų surinktuvo 80lt vertės, svetainės komplekto 1300lt vertės, viso namų apyvokos vertė sudaro 2120lt.. Ieškovė prašo nukrypti nuo lygių dalių dalijant santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, jai paskirti jo ¾ dalis, o atsakovui 1/4 dalį, paskiriant butą ieškovei natūra, o ieškovui išmokant kompensaciją. Namų apyvokos daiktus ieškovė prašo padalinti lygiomis dalimis , paliekant jas natūra ieškovei , o atsakovui sumokant kompensaciją. Tokiu būdu, galima sutikti su ieškovės argumentu, kad teismas turi nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo bei ieškovei priteisti visą butą natūra ir namų apyvokos daiktus, o atsakovui už jam tenkančias 1/4dalį buto bei ½ dalį namų apyvokos daiktus priteisti kompensaciją. Visų pirma, būtina apsaugant nepilnamečių šalių vaikų interesus, teismas atsižvelgia į nepilnamečių vaikų Nojaus ir N. R. interesus, kurių gyvenamoji vieta yra nustatyta su jų motina, ieškove., be to, į ieškovės interesus, nes santuoka yra nutraukta dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas santuokos metu buvo ieškovei neištikimas, faktiškai yra sukūręs kitą šeimą, su kuria ir gyveno, todėl gyventi viename bute šalims neįmanoma dėl priešiškumo, nes galimi pastovūs konfliktai, kas neigiamai atsilieptų nepilnamečių vaikų sveikatai, orumui. Be to, atsakovas neprisidėjo nei prie buto įsigijimo, nei prie jo remonto, išlaikymo, nei prie paskolos grąžinimo, pats teigia, kad jame negyvena bei negyvens. Taip pat, akivaizdu, kad esant įsipareigojimams įvairių kreditorių atžvilgiu, atsakovas negalėtų išlaikyti buto, arba jo dalies, už jį turėtų dengti įsiskolinimus ieškovė, kas neigiamai atsilieptų nepilnamečių vaikų interesams, be to, išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams atsakovas taip pat nemoka. Be to, nebūtų ieškovei iš ko dengti kreditą, ir ieškovė su nepilnamečiais vaikais netektų buto, t.y. būsto. Be to, esant atsakovo įsiskolinimams kreditoriams, antstolių apsilankymas atsakovo gyvenamoje vietoje būtų akivaizdus, kas neigiamai atsilieptų nepilnamečių vaikų psichikai orumui, jų vystymuisi. Tokiu būdu, šalims viename bute gyventi neįmanoma, be to, atsakovas ir nepageidauja jame gyventi. Tokiu būdu, dalinant butą, nukrypstama nuo lygių dalių principo esant būtinybei apsaugoti šalių nepilnamečių vaikų interesus. LR CK 3.123str.3d. numato, kad jeigu natūra abiems sutuoktiniams turto padalinti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11str. numato, kad vaikas turi teisę į gyvenimo sąlygas būtinas jo fiziniam ir protiniam, dvasiniam, doroviniam vystimuisi. Šio įstatymo 13 str. numato nepilnamečių vaikų teises į gyvenamąjį būstą, 14str. numato nepilnamečių teises įsigyti specialybę. Nukrypstant nuo lygių dalių atžvelgtina bei tą aplinkybę, kad prie buto įsigijimo atsakovas neprisidėjo, ieškovė tai darė savo jėgomis, ėmė paskolas, o atsakovas tik tai kredito grąžinimą dėl 51000lt garantavo, ieškovė moka už paskolą , už buto išlaikymą, viena išlaiko šalių nepilnamečius vaikus, be to, iš pateiktų duomenų iš VSDFV jos pajamos yra žymiai didesnės nei atsakovo. Atsakovo neva gautos pajamos apie 1000000 yra nerealios bei nėra jokių įrodymų, kad jos buvo apskritai atsakovu gautos, be to, apskritai atsakovas jokių lėšų ieškovei bei nepilnamečiams vaikams Nojui bei Nedui, neteikė. Be to, pats atsakovas teigia, kad negyveno bute bei negyvens, nes faktiškai gyveno kitoje šeimoje, ką patvirtina Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas. Atsakovo atžvilgiu yra iškelta baudžiamoji byla Nr 06-1-01025-08 pagal LR BK 182str.2d, kuris veikė su bendrininkaus , tame trape ir su individualios D. R. įmonės buhaltere D.B. R., su kuria gyveno bei sugyveno vaiką. Tokiu būdu, šalių nepilnamečių vaikų interesai turi būti ginami. Tokiu būdu, šalių santuokoje įgytas nekilnojamais turtas dalintinas nukrypstant nuo lygių dalių kriterijų, ieškovei priteisinat 3/4 dalis, atsakovui 1/4 dalį, paliekant butą, esanti Šiaurės pr. 71-24, Kaune natūra ieškovei, o atsakovui už jam tenkančią 1/4 dalį buto, priteisiant atsakovui iš ieškovės kompensaciją 24908,50lt bei namų apyvokos daiktai dalintini po ½ dalį, paliekant jas natūra ieškovei, o atsakovui priteisinat 1060lt kompensaciją / LR CK 3.88str, 3.116str, 3.117str., 3.118str, 3.123str, 3.127str3d/. Tokiu būdu, santuokoje įgytas turtas padalintinas taip: ieškovei priteistina butas, esantis Šiaurės pr. 71-24, Kaune, namų apyvokos daiktai, o atsakovui priteistina už 1/4 dalį buto bei už ½ namų apyvokas daiktus kompensacija 25968,50lt . Kadangi pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009-02-02 sprendimo patikslinimą Kauno apygardos teismo nutartimi 2010-05-21 iš atsakovo jo nepilnamečiams vaikams yra priteistas išlaikymas , t.y N. R. nuo 2005-03-15 iki 2009-10-15 22000lt, N. R. išlaikymas nuo 2008-09-iki 2009-07-25 4000lt, kas sudaro 26000lt, ieškovei prašant, o atsakovui sutinkant, išmokėtinos kompensacijos atsakovui už tenkančią, ieškovei didesnę turto dalį bei natūrą gautus apyvokos daiktus, užskaitoma už nepilnamečių šalių vaikams priteistą išlaikymą 25968,50lt sumoje. Kadangi su ieškovė palikti gyventi nepilnamečiai šalių vaikai, ji turi uzufrukto teise tvarkyti jų materialines lėšas/ 3.190str./. Tokiu būdu, įskaitoma atsakovui priklausanti kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį bei natūra tenkančius namų apyvokos daiktus už šalių nepilnamečiams vaikams, kurių lėšas uzufruktoriaus teisėmis valdo ieškovė, priteistos 26000lt sumos 25968,50lt dalis/ LR CK 3.6.130str./. Kadangi pagal kreditavimo sutartį 2002-08-12 Nr 02-006518-Fa prievolė „Swedbank“ AB yra ieškovės, o pagal laidavimo sutartį Nr 02-006518-LAI 2002-08-12 atsakovas laidavo už ieškovę paskolos pagal kreditavimo sutartį grąžinimą, tai ieškovė įpareigotina „Swedbank“ AB pagal kreditavimo sutartį 2002-08-12 Nr 02-006518-FAI už suteiktą kreditą 51000lt, kuris sudarė 57366lt vykdyti prievole, šios prievolės vykdymo laiduotoju paliekant atsakovą pagal laidavimo sutartį 02-006518-LAI 2002-08-12.. D. R. individuali įmonė, įsteigta šalių santuokos metu pripažintina atsakovo asmenine nuosavybe. Visų pirma, iš išnagrinėtų bylos aplinkybių bei ištirtų įrodymų, akivaizdu, kad šios įmonės įsteigimo atsakovas su ieškove nederino, jis vienasmeniškai įsteigė šia įmone. Antra, įmonės veikoje bei jos steigime akivaizdu, kad ieškovė apskritai nedalyvavo, apie jos steigimą bei egzistavimą nežinojo iki tol, kol antstoliai jai nepradėjo siųsti raštų. Atmestini trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Kauno AVMI argumentai neva, ieškovė turi medicininį išsilavinimą, tai ji ir padėjo ruošti higienos normas atsakovui būtent UAB „Asotra“, tačiau jokių įrodymų šiai aplinkybei įrodyti Kauno AVMI nepateikė, be to, nei šioje civilinėje byloje, nei minėtoje baudžiamojoje byloje tokių įrodymų nėra, priešingai iš baudžiamosios bylos akivaizdu, kad atsakovas veikė su bendrininkais, tame tarpe ir su D. R. įmonės buhaltere D. R., su kuria D. R. įmonės minėtos veiklos metu ir gyvena bei sugyveno vaiką, tai yra nustatyta Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-02 nepakeista sprendimo dalimi, kuri yra įsiteisėjusi. Be to, iš pateiktų įrodymų šioje byloje , akivaizdu, kad ieškovė ėmė paskolas kaip būsto įsigijimui bei išlaikymui, taip ir mokslams, pragyvenimui, dirbo gerai apmokamuose darbuose, ir taip ji užtikrino šalių nepilnamečiams vaikams būstą bei išlaikymą. 2009-12-02 sprendimo dalimi, kuria priteistas šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymas nustatyta, kad atsakovas nemokėjo vaikams išlaikymo dėl to išlaikymo įsiskolinimas buvo priteistas, ši sprendimo dalis tapo prejudiciniu faktu. Iš išnagrinėtų bylos aplinkybių bei ištirtų įrodymų, akivaizdu, kad D. R. individuali įmonė buvo įsteigta ne šeimos interesams tenkinti, ne kaip šeimos verslas, o asmeniniams D. R. interesams tenkinti, o tai akivaizdu iš baudžiamosios bylos, t.y. bendri interesai su bendrininkais, tame tarpe ir su įmonės buhaltere kaip tvarkant įmonės reiklaus, taip ir asmeninius reiklaus. Be to, atsakovas 2011-02-24 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą , numatytą LR BK 182str.1d už tai, kad būdamas UAB „Baltic Buiding Contrukcion „ direktoriumi ir kartu eidamas kasininko pareigas suklastojo UAB „Baltic Buiding Contrukcion“ apdailininku dirbusio nukentėjusiojo R. L. parašus./ 4tb.l. 129,130/. Tokiu būdu, ieškovė negali atsakyti už atsakovo nusikalstama veika padarytą žalą tretiesiems asmenims./ LR CK 3.115str.2d/. Nėra jokių įrodymų apie neva suteiktas pajamas ieškovei bei nepilnamečiams vaikams iš D. R. individualios įmonės veiklos, o yra tik tai priteistas iš jo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas. Tokiu būdu, darytina išvada, kad D. R. individuali įmonė buvo įsteigta, nors ir būnant šalims santuokoje, tačiau ne šeimos poreikiams tenkinti, jos pajamos nebuvo teiktinos šeimai, o buvo naudotinos išskirtinai D. R. bei jo kitos faktiškos šeimos interesams. Tokiu būdu, D. R. individuali įmonė pripažintina atsakovo asmeniniu turtu. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Kauno AVMI ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas. Ieškovė neprivalo atlyginti asmeninių atsakovo skolų bei įsipareigojimų. Be to, iš atsakovo jau yra vykdomas išieškojimas pagal Kauno AVMI sprendimą dėl 693047,84lt įvairių mokesčių, delspinigių, baudų išieškojimo, todėl priteisti ir iš atsakovo šios sumos nėra jokio pagrindo. Tokiu būdu, 693047,84lt suma pripažintina atsakovo asmenine prievole kreditoriui Kauno AVMI. Be to, prievolės kitų kreditorių atžvilgiu įtrauktų byloje trečiaisiais asmenimis, išskyrus Valstybės mokslo ir studijų fondo bei „Swedbank“ AB pripažintini atsakovo asmeniniais įsipareigojimais. Atmestinas Kauno AVMI argumentas neva, jeigu ieškovė dengė dalį D. R. skolos AVMI pagal D. R. individualios įmonės skolas, tai ieškovė yra prisidėjusi prie šios įmonės veiklos, t.y. gavusi jos pelno. Visų pirma, ieškovė nurodė, kad nežinojo kokios skolos, ir už ką , bet jas dengė už atsakovą, nes bijojo prarasti darbą, kadangi nepatikimo asmens įvaizdį galėjo sukelti antstolių raštai bei raginimai, kurie galėjo patekti į jos darbdavių buhalteriją. Antra, sužinojo, kad tai yra iš atsakovo įmonės veiklos skolos tik tai iš antstolių bei teismo posėdžio metu, kaip jau buvo pradėtas skyrybų procesas bei šalys jau gyveno atskirai. Be to, iš pateiktos baudžiamosios bylos, akivaizdu, kad D. R. individualios įmonės gautos pajamos buvo galimai įsigytos nusikalstamu būdu. Tokiu būdu, nors ši įmonė ir buvo įsteigta šalims būnant santuokoje, tačiau išnagrinėtomis bylos aplinkybėmis bei ištirtais įrodymais, esančiais šioje byloje bei jos priede, paneigtina buvusių sutuoktinių D. R. individualios įmonės kaip sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija. Tokiu būdu, negalima daryti išvados, kad D. R. individuali įmonė yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė, kad tai buvo šeimos verslas, o yra D. R. asmeninė nuosavybė, be to, kaip jau minėta, ieškovė nedalyvavo nusikalstamojoje veikoje, todėl apskritai paneigtina aplinkybė, kad D. R. individuali įmonė yra šeimos verslas. Tokiu būdu, iš D. R. įmonės, atsiradusios prievolės jokiais būdais negali būti laikomos bendromis buvusių sutuoktinių, t.y. atsakovo ir ieškovės prievolėmis, o yra tik tai atsakovo prievolės, kurios turi būti tenkinamos tik tai iš atsakovo asmeninio turto. / LR CK 3.88str., 3.89str.7p., 3.109str./ Be to, iš išnagrinėtų bylos pilnybių bei ištirtų įrodymų, akivaizdu, kad skola V. V., A. M. bei kitiems byloje įtrauktiems kreditoriams, išskyrus „Swedbank“ AB, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondui, yra atsakovo asmeninės skolos bei prievolės, o šią aplinkybę neginčija nei šalys, nei tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais. Pagal LR CPK 584str. 2d, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Kauno apskrities AVMI 2008-02-07 sprendimas Nr 14-19-6787 dėl 667194,52lt dėl nepriemokų yra prilyginamas vykdomajam raštui, remiantis kuriuo yra užvesta vykdomoji byla dėl 667194,52lt išieškojimo bei vykdomas išieškojimas pas antstolę R. S. iš D. R. individualios įmonės bei iš D. R., todėl priteisti šios sumos nėra jokio pagrindo. Be to, patikrinimo metu nustatyta, kad mokestinės nepriemokos suma kito dėl augančių delspinigių dydžio, todėl išieškotina iš atsakovo suma sudaro 693047,84lt. Tokiu būdu, nustačius, kad tai yra atsakovo asmeninė prievolė, ji yra pripažįstama atsakovo asmenine prievole, o ne bendra šalių prievolė. Todėl tenkinti trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Kauno AVMI ieškinio nėra jokio pagrindo, be to, dėl nepriemokų reikalavimų bei dėl su jais susijusių reikalavimų, kadangi Kauno AVMI yra administracinis subjektas, turėtų būti nagrinėjami administraciniuose teismuose. Įvertinant išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus rašytinius įrodymus, esančius šioje civilinėje byloje bei jos priede, ieškovės ieškinys tenkintinas, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Kauno AVMI ieškinys bei patikslintas ieškinys, atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas/ /LR CPK 3str., 178str, 182str..2p., 1.5str., 2.45str., 2.50str., 3.3str., 3.7str, 3.26str., 3.27str., 3.29str., 3.30str., 3.33str., 3.59str., 3.61str, 3.70str., 3.84str., 3.85str., 3.86str., 3.87str., 3.88str, 3.89str, 3.91str., 3.92str., 3.97str., 3.98str, 3.100str.4p., 3.109str., 3.110str., 3.111str., 3.112str., 3.113str., 3.116str-3.119str, 3.123str, 3.126str., 3.127str, 6.130str., 6.131str., 6.134str., 3.190str., 3.192str, 3.194str, 3.196str. 3.198str. 3.200str/.Patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus, atmetus trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Kauno AVMI ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio dalies sumokėjimo ieškovė buvo atleista bei iš atsakovo, valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM , į. k.188659752 surenkamąją sąskaitą Nr LT 24 7300 0101 1239 „Swedbank“ AB , į. k. 5660. / LR CPK 88str 1d.3p, 6p., 8p., 93str, 96str, 98str../. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 3str, 12str, 17str, 42str, 176str., 177str., 178str, 182str., 185str, 259str, 263-268str, 270str, 279str., 384str,385str.

Nutarė

6Ieškovės ieškinį bei patikslintą ieškinį, tenkinti. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Kauno AVMI ieškinį bei patikslintą ieškinį, atmesti. Padalinti ieškovės R. R., a.k( - ) bei atsakovo D. R., a.k( - ) santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, butą su rūsiu, esantį ( - ), 99634lt vertės, priklausantį jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, pripažįstant ieškovei ¾ dalis buto, o atsakovui ¼ dalį buto ir priteisti ieškovei R. R. natūra butą, kurio unikalus Nr ( - ), su rūsiu, esantį ( - ),natūra, o atsakovui D. R., iš ieškovės R. R. už jai tenkančią ¼ šio buto dalį priteisti kompensaciją 24908,50lt. Padalinti ieškovės R. R. bei atsakovo D. R. santuokoje įgytus namų apyvokas daiktus 2200lt vertės, pripažįstant ieškovei bei atsakovui po ½ dalį ir priteisti natūra namų apyvokos daiktus, t.y. virtuvės spinteles, 500lt vertės, šaldytuvą „Snaigė“ 200lt vertės, garų surinktuvą 80lt vertės, svetainės komplektą 1300lt vertės ieškovei R. R., o atsakovui D. R. už ieškovei tenkančią ½ dalį namų apyvokos daiktų priteisti 1060lt kompensaciją. Įskaityti atsakovui R. R. tenkančią kompensaciją už ieškovei tenkančią ¼ dalį buto bei ½ dalį namų apyvokos daiktus 25968,50lt sumoje už nepilnamečiams vaikams N. R. bei N. R. priteistą Kauno miesto apylinkės teisnumo sprendimu 26000lt išlaikymo įsiskolinimą 25968,50lt sumoje. Įpareigoti ieškovę R. R., a.k. ( - ) vykdyti įsipareigojimus kreditoriui „Swedbank“ AB , į. k. 112064442 pagal kredito sutartį 2002-08-12 Nr 02-006518-FA už suteiktą kreditą, paliekant laiduotoju atsakovą D. R., a.k. ( - ) pagal laidavimo sutartį 2002-08-12 Nr 02-006518-LAI, laiduojant kredito sutarties Nr 02-006518-FA tinkamą įvykdymą. Pripažinti D. R. individualią įmonę, į k 3585449, įregistruotą 2002-01-28 atsakovo D. R., a.k. ( - ) asmenine nuosavybe nuo šios įmonės įsigijimo, įregistravimo dienos su visomis pajamomis, turtu , įsipareigojimais bei prievolėmis. Pripažinti D. R., a.k( - ) asmenine prievole, prievolę Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, į. k. 188729019 dėl 693047,84lt sumos išieškojimo pagal Kauno AVMI 2008-02-07 sprendimą Nr 14-19-678 dėl nepriemokų bei dėl priskaičiuotų delspinigių, įpareigojant atsakovą D. R. jas vykdyti. Pripažinti atsakovo D. R., a.k( - ) asmeninėmis prievolėmis, prievoles tretiesiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, į. k. 188677437 dėl 6559,40lt sumos išieškojimo; Euler H. K.-Aktiengesellschaft Lietuvos filialui, į. k. 1006031 dėl 818,43lt sumos išieškojimo; UAB „Deimena“, į k. 168423851 dėl 1218,35lt sumos išieškojimo; Bendrai Lietuvos-JAV įmonei UAB „Sanitex“, į. k. 110443493 dėl 924,51lt sumos išieškojimo; A. M. dėl 2551,30lt sumos išieškojimo, V. V. dėl 5600lt sumos išieškojimo, įpareigojant atsakovą D. R. jas įvykdyti. Pripažinti ieškovės R. R. asmeninėmis prievolėmis bei įpareigoti vykdyti įsipareigojimus Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondui, į. k. 191722967 pagal paskolos sutartį 2001-04-17 Nr 01090076 ir paskolos sutartį 2004-05-05 Nr G04090054. Likusioje dalyje ieškovės ieškinį bei patikslintą ieškinį atmesti. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį bei patikslintą ieškinį, atmesti. Priteisti valstybei iš atsakovo D. R. 779,05lt žyminio mokesčio bei 97,91lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į .k. 188659752 surenkamąją sąskaitą Nr ( - ) „Swedbank“ AB, į.k. 5660. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai