Byla e2A-329-544/2017
Dėl be pagrindo įgytų 11289,04 Eur priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-16-233/2016 pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovei J. K., tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų: Vokietijos bendrovė – P. M. C. G., dėl be pagrindo įgytų 11289,04 Eur priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. 2015 m. balandžio 16 d. Rokiškio rajono apylinkės teisme buvo gautas ieškovės S. M. ieškinys atsakovei J. K. dėl be pagrindo įgytų 11289,04 Eur piniginių lėšų grąžinimo.
  2. Ieškovė nurodė, kad 2007 metais į ją kreipėsi J. K., su kuria buvo seniai pažįstamos, nurodydama, kad ji atstovauja kompaniją „M. G.“, į kurią pasiūlė investuoti pinigines lėšas. Su atsakovės pasiūlymu sutiko ir jai, kaip investicinio fondo atstovei, perdavė 26894 Lt ir 3500 Eur, kuriuos skolos raštais atsakovė įsipareigojo investuoti jos naudai į investicinius fondus, t. y. sudaryti kontraktus, jos, ieškovės, vardu. Atsakovė sakė, kad už pinigų investavimą po metų gaus didelius procentus, maždaug 3 kartus daugiau, nei investuoja.
  3. Tačiau atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė, perduotų lėšų neinvestavo, kontrakto nesudarė, o lėšas pasisavino. Kontraktų savo vardu nei iš bendrovių, nei iš atsakovės kuri buvo žadėjusi atnešti reikiamus dokumentus, negavo.
  4. Po dviejų metų nuo pinigų perdavimo, kai jokių dokumentų apie investavimą negavo, atsakovė žadėjo, kad grąžins pinigus, bet jų negrąžino. Taigi atsakovė iš jos be jokio teisinio pagrindo įgijo iš viso 11 289,04 Eur sumą.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovės S. M. ieškinį atmetė bei atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas sprendė, jog byloje nėra ginčo, kad ieškovė S. M. perdavė ginčo pinigų sumą atsakovei J. K. dėl jų investavimo į investicinius fondus, o ieškovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose – skolos rašteliuose, nėra nurodyta, į kokius konkrečius investicinius fondus buvo susitarta investuoti.
  3. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovės J. K. pateikta 2006 m. spalio 8 d. sutartimi su ( - ) (toliau – ( - )), atsakovei išduotu ( - ) baigimo pažymėjimu, S. M. vardu užpildyta „I. I. F. C. M. G.“ paraiška, iš Latvijos Respublikos prokuratūros organizuoto nusikalstamumo ir kitų sričių specializuotos prokuratūros gautais duomenimis, Lietuvos Respublikos Panevėžio apygardos prokuratūros Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo byloje Nr. ( - ) esančia informacija, sprendė, jog, nors nepateikta tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės atsakovei perduotų pinigų investavimą ieškovės vardu ir jos naudai, tačiau, vertinant įrodymus vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, labiau tikėtina, kad ieškovės investavimui skirti pinigai buvo atsakovės perduoti investicinėms bendrovėms užsienyje (11400 JAV dolerių – „I. I. F. C.“ ir 3500 Eur Vokietijos bendrovei „P. M. C. G.“), o ieškovė gavo iš investicinių bendrovių kontraktus surašytus jos vardu ir jos naudai. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė negavo naudos (palūkanų, kurių tikėjosi pagal investicines programas) ar jai negrąžintos investicijos ne dėl atsakovės kaltės. Teismo nuomone, ieškovė, investuodama pinigus į užsienio investicines bendroves, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nes neįsitikino investicinių bendrovių užsienyje, į kurių reklamuojamas programas ketina investuoti, patikimumu, todėl iš dalies prisiėmė riziką dėl nepasiteisinusių investicijų. Be to, atsakovė pinigus iš ieškovės gavo sutarties pagrindu, todėl, sprendžiant šalių ginčą, nėra pagrindo taikyti nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas.
  4. Papildomai pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad ieškovė, nors nebuvo tikra, ar parašas ant jos vardu surašytų dokumentų, yra jos, tačiau jo tikrumo teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad dokumentai pasirašyti ne ieškovės. Be to, ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos priede, t. y. segtuvo „2007m. NOWEMBER DECEMBER“ pirmuose lapuose yra 2007 m. gruodžio mėn.(direkcija-4014) paraiškų įskaitymų registras, kurio 47 ir 48 eilutėse yra duomenys ir apie ieškovės S. M. 2007 m. gruodžio 22 d. investuotas sumas, nurodytas skiltyje kaip sumokėtas grynais.
  5. Teismas nurodė, kad, nors ieškovė nenurodė, kada sužinojo apie pažeistą teisę dėl jos perduotų pinigų atsakovei investavimo, tačiau surinkti įrodymai rodo, kad vėliausiai apie tai ieškovė turėjo sužinoti 2009 metų pradžioje (pati ieškovė nurodė, kad po metų jau turėjo būti mokamos palūkanos). Taigi, pateikdama teismui ieškinį 2015 m. balandžio 16 d., ieškovė praleido ieškinio senaties terminą pažeistai teisei ginti (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), o praleisto senaties termino atnaujinti neprašė. Praleistas ieškinio senaties terminas yra savarankišku ieškinio atmetimo pagrindu, todėl teismas ieškinį atmetė ir šiuo pagrindu (CK 1.131 straipsnio 1 dalis ).

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai

7

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, netinkamai kvalifikavo tarp šalių kilusio ginčo esmę bei nepagrįstai taikė ieškinio senatį. Nagrinėjamu atveju byloje esančios faktinės aplinkybės patvirtina, jog negali būti laikoma, kad ieškovė veikė prisiimdama kokią nors savarankišką riziką. Be to, teismo sprendime išdėstytas nagrinėjamos situacijos aiškinimas, iš esmės paneigiant ieškovės subjektinę teisę atgauti paskolintas pinigines lėšas, yra akivaizdžiai teisiškai ydingas.
  3. Apeliantė pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepateikė motyvų, kodėl tarp šalių susiklosčiusį ginčą kvalifikuoja kaip civilinius teisinius santykius dėl žalos atlyginimo, nors iš ieškovės pozicijos yra akivaizdu, kad reikalauta grąžinti skolą ar be pagrindo įgytą turtą, dėl ko turėtų būti taikomas 10 metų ieškinio senaties terminas. Kadangi atsakovė neįrodė, jog susitarimas dėl piniginių lėšų investavimo buvo vykdomas, pasitvirtina, jog pinigai buvo gauti be teisinio pagrindo, todėl atsakovei kyla pareiga juos grąžinti. Atsakovės pozicija byloje yra akivaizdžiai nesąžininga, kadangi nepaneigta, nes atsakovė nevykdė šalių susitarimo ir neteisėtai disponavo ieškovės piniginėmis lėšomis (B. S. parodymai). Atsakovės teiginys, kad ieškovei investavimo sutartys buvo atsiųstos, nepagrįsta ir neįrodyta jokiais objektyviais dokumentais. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismo išvados šališkos.
  4. Apeliantės nuomone, jos vardu užpildytos dvi skirtingos paraiškos, kurių pirmosios instancijos teismas sprendime neaptarė, negalėjo būti laikomos tinkamu įsipareigojimo investuoti pinigines lėšas į atitinkamus fondus įvykdymo įrodymu, nes buvo pildomas tik vienas tokios paraiškos egzempliorius. Liudytoja L. Š. paaiškino, jog tokios paraiškos buvo pildomos dviem egzemplioriais. Byloje esančios paraiškos skiriasi, kas paneigia faktą, jog tai yra ta pati pažyma. Pakankamu įrodymu negali būti laikomas ir pažymoje esantis antspaudas „In cash“, kadangi pažyma nepatvirtinta kompetentingų institucijų atliktų žymomis. Pažymose nurodyta pinigų suma sudaro tik dalį atsakovei perduotos pinigų sumos. Tarptautinis banko mokėjimo pavedimas taip pat nepagrįstai buvo laikomas įrodymu, patvirtinančiu faktą, jog atsakovė iš ieškovės gautus pinigus investavo į atitinkamus Amerikos investicinius fondus, kadangi jame nurodyta pinigų suma neatitinka perduotų piniginių lėšų sumos. Be to, susitarimų tarp šalių dėl investavimo į kitokį, nei „( - )“ fondą, nebuvo, todėl atsakovė prisiėmė riziką sau ir privalo grąžinti pasiskolintas pinigines lėšas.
  5. Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą atsakovės J. K. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  6. Nurodo, kad atsakovė šiuo metu supranta ir tą iš dalies įrodo ikiteisminių tyrimų duomenys, kad kompanijos „E. A. P. T. C.“ ir „E. P. C. C.“ galimai vykdė sukčiavimo veikas nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. liepos 1 d. Tačiau tuo metu, kai atsakovė paėmė iš ieškovės pinigines sumas ir jas investavo, tikėjo aukščiau minimų kompanijų sąžiningumu ir tuo, kad visi investavę į šias kompanijas asmenys atgaus investuotas sumas ir gaus žadamas palūkanas, o ji gaus siūlomus komisinius. Šių kompanijų atitinkamiems asmenims (įskaitant ieškovę) padaryta žala negali būti siejama su menamu atsakovės nesąžiningumu, kurį skunde akcentuoja apeliantė, nes elgėsi sąžiningai, piniginių lėšų nepasisavino. Pati ieškovė, investuodama pinigus į užsienio investicines bendroves, taip pat nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, kad įsitikintų investicinių bendrovių užsienyje, į kurių reklamuojamas programas ketina investuoti, patikimumu, todėl iš dalies prisiėmė riziką dėl nepasiteisinusių investicijų.
  7. Mano, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, šioje byloje neteisėto praturtėjimo institutas negali būti taikomas, kadangi atsakovė ieškovės pinigus gavo jų sudaryto sandorio pagrindu. Šalys nenurodė, kad atsakovė skolinosi iš ieškovės raštuose nurodytas pinigų sumas. Priešingai – ieškovė nurodė, o atsakovė pripažino, kad pinigų sumos buvo perduotos atsakovei jų investavimui į atitinkamus fondus, todėl atsakovės ranka surašyti raštai patvirtina tik pinigų perdavimo atsakovei faktą, tačiau ne paskolinius teisinius santykius.
  8. Atsiliepime taip pat pažymima, jog teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį, kadangi ieškovė iš esmės reikalauja iš atsakovės priteisti jai padarytą žalą, o tokiam reikalavimui yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Be to, apeliaciniame skunde, pati ieškovė pripažįsta, kad jos reikalavimas siejamas su patirta žala, kuri viršija atsakovei perduotų piniginių lėšų sumą.
  9. Mano, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog labiau tikėtina, kad ieškovės investavimui skirti pinigai buvo atsakovės perduoti investicinėms bendrovėms užsienyje (11400 JAV dolerių – „I. I. F. C.“ ir 3500 Eur – Vokietijos bendrovei „P. M. C. G.“), o ieškovė gavo iš investicinių bendrovių kontraktus surašytus jos vardu ir jos naudai. Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovė keitė savo poziciją dėl to, ar ji yra pasirašiusi atitinkamą aukščiau nurodytą paraišką, visų pirma nurodydama, kad šios paraiškos nepasirašė, o vėliau, prijungus prie civilinės bylos atitinkamą baudžiamąją bylą, nurodė, kad nėra tikra, ar ant jos vardu surašytų dokumentų yra jos parašas. Toks ieškovės pozicijos keitimas rodo, kad ieškovė yra neatvira duodama paaiškinimus, todėl jie vertintini kritiškai.

8Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
  3. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, esminis ginčas yra kilęs dėl byloje esančių įrodymų tinkamo vertinimo, susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo bei ieškinio senaties taikymo.
  4. Byloje nustatyta, kad 2007 m. birželio 27 d. atsakovei J. K. „( - )“ išdavė baigimo pažymėjimą, kuriame nurodyta, jog atsakovei suteiktas finansų konsultanto statusas bei suteiktas identifikacinis numeris 4002-00460. Pagal šią sutartį atsakovė, bendradarbiaudama su ( - ), turėjo teikti šios korporacijos siūlomas konsultavimo paslaugas už tai gaudama komisinius. Atsakovė J. K., atstovaudama kompaniją „M. G.“, 2007 m. gruodžio 5 d. ir 2007 metų gruodžio mėnesio tiksliai nenustatytą dieną paėmė iš ieškovės S. M. 26894 Lt bei 3500 Eur, kuriuos pagal šalių susitarimą turėjo investuoti į konkrečiai nenurodytus investicinius fondus. Šalys dėl šio jų tarpusavio susitarimo surašė du rašytinius dokumentus, kurie turėjo būti sunaikinti, kai ieškovė gaus kontraktą iš investicinio fondo. Ieškovė S. M. 2007 m. gruodžio 25 d. užpildė „I. I. F. C. M. G.“ paraišką, kurioje išreiškė valią dėl 11 400 JAV dolerių investavimo į „I. I. F. C.“, prie šios paraiškos ji pridėjo savo paso kopiją, mokėjimo kortelės kopiją su nurodytu banko sąskaitos jos vardu numeriu bei deklaraciją – įgaliojimą, kuriame nurodyta, kad savo mirties atveju suteikia visas teises ir perleidžia įgaliojimus A. M.. Atsakovė J. K. 2008 m. sausio 3 d. tarptautiniu mokėjimu per AB bankas „( - )“ į Vokietijos bendrovę „( - )“ („P. M. C. G.“) pervedė 5900 Eur, tarp kurių buvo ir ieškovės atsakovei perduoti 3500 Eur.
  5. Ieškovė S. M. tarp jos ir atsakovės susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį ( atsakovė iš ieškovės įgijo tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti, todėl privalo grąžinti ieškovei, ką iš jos gavo) ir pagal CK 6.242 straipsnį (atsakovė be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjo ieškovės sąskaita, todėl turi grąžinti atlyginti ieškovei nepagrįsto praturtėjimo dydžio nuostolius). Pirmosios instancijos teismas konkrečiai nenurodė, pagal kokias teisės normas kvalifikuoja šalių teisinius santykius, tačiau, įvertinus tai, kad, taikydamas ieškinio senaties terminą, teismas vadovavosi CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas ieškovės pareikštą reikalavimą kvalifikavo kaip reikalavimą dėl padarytos žalos atlyginimo, kuriam taikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.
  6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančius įrodymus ir nustatytas byloje aplinkybes, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą bei atsiliepimą į jį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius bei nepagrįstai taikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą.
  7. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012).
  8. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamos bylos atveju tarp šalių susiklostę santykiai daugiausia turi pavedimo sutarties požymių, nes ieškovė, žinodama, kad atsakovė atstovauja Amerikos investiciniam fondui, perdavė atsakovei nurodytas pinigų sumas, pavesdama jas investuoti į konkrečiai nenurodytus investicinius fondus. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2007 metų gruodžio mėnesį ieškovė perdavė atsakovei minėtas pinigų sumas dėl jų investavimo į investicinius fondus. Taigi ieškovė pavedė atsakovei atlikti konkrečius veiksmus, kuriuos atlikus ieškovės vardu su investiciniu fondu turėjo būti sudarytas kontraktas. Pagal minėtus susitarimus atsakovės J. K. pareiga buvo veikti taip, kad jos iš ieškovės S. M. gauti pinigai būtų perduoti investiciniams fondams, o tarp ieškovės bei atitinkamų fondų būtų sudaryti kontraktai, kuriuos gautų ieškovė. Pagrįsta ir byloje surinktų įrodymų turinį atitinka teismo išvada, kad pagal byloje surinktus įrodymus labiau tikėtina, jog atsakovė pinigines lėšas į investicinis fondus įnešė, o ieškovei buvo išsiųsti kontraktai. Todėl daroma išvada, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini pagal CK 6.756 straipsnį.
  9. CK 6.756 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Esant sudarytai pavedimo sutarčiai teisiniai įgaliotinio veiksmai su trečiaisiais asmenimis kvalifikuojami kaip pavedimo sutarties vykdymas ir sukuria teises bei pareigas įgaliotojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai – tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-315/2009; Nr. 3K-3-461/2010, Nr. 3K-3-137/2011, Nr. 3K-3-473/2014).
  10. Įvertinus 2006 m. spalio 8 d. atsakovės J. K. su ( - ) sudarytos sutarties, 2007 m. birželio 27 d. išduoto pažymėjimo, suteikusio atsakovei finansų konsultantės statusą, turinį, sutartimi jai suteiktą teisę teikti korporacijos siūlomas konsultavimo paslaugas, siūlyti asmenims sudaryti investicijų paraiškas bei jų vardu užpildyti reikiamus dokumentus, galima spręsti, jog atsakovė J. K. turėjo pagrindą pristatyti save finansų konsultante, atstovaujančia atitinkamas užsienio kompanijas. Tikėtina, kad tokia informacija buvo pateikta ir ieškovei, nes šalys buvo seniai pažįstamos. Tokią išvadą leidžia daryti ir Lietuvos Respublikos Panevėžio apygardos prokuratūros Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo byloje Nr. ( - ) esanti informacija, iš kurios matyti, jog Rokiškio rajone keletas asmenų turėjo iš esmės analogiškus verslo konsultantų bei užsienio bendrovių atstovų sertifikatus bei atliko iš esmės analogiškus veiksmus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal byloje esančių įrodymų visumą yra labiau tikėtina, jog ieškovė, konsultuojant atsakovei, pagal 2007 m. gruodžio 25 d. paraišką investavo 11 400 JAV dolerių į „I. I. F. C.“, o atsakovė J. K. 2008 m. sausio 3 d. tarptautiniu mokėjimu per AB bankas „( - )“ į Vokietijos bendrovę „( - )“ („P. M. C. G.“) pervedė 5900 Eur, tarp kurių buvo ir ieškovės atsakovei perduoti 3500 Eur, o vėliau ieškovė asmeniškai gavo kontraktus iš investicinių fondų. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė ieškovės dėl savo kompetencijos ir įgaliojimų neklaidino, ieškovės pavedimą susitarimo ribose įvykdė sąžiningai, rūpestingai, ieškovės interesais, todėl CK 6.759, 6.760 straipsniuose nurodytų pareigų nepažeidė. Byloje neįrodyta, kad atsakovė ieškovės pinigines lėšas naudojo savo interesais, todėl jos atžvilgiu nėra pagrindo taikyti CK 6.760 straipsnio 8 dalyje numatytą atsakomybę. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas šalių teisinius santykius kvalifikavo pagal kitas teisės normas, tačiau byloje esančių įrodymų pagrindu teisingai nustatė faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą ir teisėtą galutinę išvadą, kad byloje neįrodyta, jog atsakovė panaudojo ieškovės jai perduotas lėšas savo reikmėms ir neinvestavo į atitinkamus fondus, todėl ieškinį skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis), todėl jis paliekamas galioti.
  11. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad virš nustatytos faktinės bylos aplinkybės, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovės išdėstytą poziciją, leidžia pagrįstai spręsti, jog ieškovė tinkamai suprato bei suvokė, kad piniginės lėšos atsakovei yra ne skolinamos, o perduodamos investavimui. Ieškovės pateiktuose skolos rašteliuose nėra nurodyta, į kokius konkrečiai investicinius fondus atsakovė turėjo investuoti ieškovės pinigines lėšas, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovė gautų pinigų neinvestavo į ieškovės nurodytus konkrečius fondus, yra atmetamas kaip nepagrįstas.
  12. Kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į pateiktą apeliacinį skundą, tam, kad šalių teisinius santykius kvalifikuoti pagal CK 6.237 ar CK 6.242 straipsnius, reikia, kad pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą būtų atsiradusi be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Šiuo atveju tarp šalių susiklostę tarpusavio santykiai neturi vieno esminių požymių, t. y. turto įgijimo be pagrindo, kadangi atsakovė pinigines lėšas iš atsakovės gavo pagal jų tarpusavio sutartį ir konkrečiam tikslui – investavimui į atstovaujamus fondus. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors nėra pateikta tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės atsakovei perduotų pinigų investavimą ieškovės vardu ir jos naudai, tačiau, vertinant byloje esančių įrodymų visumą, labiau tikėtina, kad ieškovės investavimui skirti pinigai atsakovės buvo perduoti investicinėms bendrovėms užsienyje, t. y. 11400 JAV dolerių – „I. I. F. C.“ ir 3500 Eur – Vokietijos bendrovei „P. M. C. G.“. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pagrindas, kuriuo buvo įgytas ieškovės turtas, išnyko. Taigi daroma išvada, kad ieškovės ieškinyje nurodytas juridinis ieškinio pagrindas neteisingas, tačiau tai neturi esminės reikšmės ieškinio išsprendimui, kadangi kvalifikuoti teisinius santykius yra teismo pareiga, kurios nesaisto dalyvaujančių byloje asmenų nurodyta teisinė kvalifikacija.
  13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, susiję netinkamu įrodymų vertinimu sprendžiant dėl investavimo paraiškų nepatikimumo bei prieštaringumo, yra atmestini, nes yra nepagrįsti. Byloje yra pateiktos S. M. vardu užpildytos „I. I. F. C. M. G.“ paraiškos kopijos, o šios paraiškos originalas yra prijungtos ikiteisminio tyrimo bylos Nr. ( - )esančiame segtuve „2007m. NOWEMBER DECEMBER“ (47 numeriu pažymėtoje įmautėje). Šioje paraiškoje yra išreikšta ieškovės S. M. valia dėl 11 400 JAV dolerių investavimo. Užpildytų paraiškų dėl piniginių lėšų investavimo duomenys iš dalies atitinka šalių pasirašytų raštų dėl 26 894 Lt perdavimo atsakovei J. K. investavimui turiniui. Palyginus visas ieškovės vardu užpildytas paraiškas (kopijas ir originalą), akivaizdžiai matyti, jog šių dokumentų turinys yra identiškas, o vienos kopijų vertime yra padaryta akivaizdi klaida – vietoje 12 mėnesio nurodytas 02 mėnuo. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, minėtoje paraiškoje esančio parašo tikrumo ieškovė S. M. nustatyta tvarka neginčijo, todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo abejoti, kad minėtuose dokumentuose yra ieškovės parašas ir išreikšta jos valia.
  14. Pažymėtina, kad ant paraiškos originalo, esančio prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. ( - ) esančiame „2007m. NOWEMBER DECEMBER“ segtuve, yra padėtas antspaudas „Grynaisiais“, kas atitinka šalių nurodytas aplinkybes, jog 26 894 Lt atsakovei buvo perduoti grynaisiais, bei atsakovės ir liudytojos L. Š. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, jog dalis investuotojų pinigines lėšas perduodavo atstovėms grynaisiais, o jos šias sumas perduodavo kitiems asmenims, prisistačiusiais bendrovių atstovais, ir šie uždėdavo spaudus ant paraiškų „Grynaisiais“, taip patvirtindami, jog jiems investuotojų piniginės lėšos buvo perduotos grynaisiais pinigais.
  15. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog virš minėti antspaudai nėra patvirtinti jokių institucijų ir pareigūnų parašais ar spaudais, tačiau tokie argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaneigia fakto, kad ieškovės piniginės lėšos buvo investuotos į atitinkamus fondus. Be to, Latvijos Respublikos prokuratūros organizuoto nusikalstamumo ir kitų sričių specializuotos prokuratūros gauti duomenys, Lietuvos Respublikos Panevėžio apygardos prokuratūros Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo byloje Nr. ( - ) esanti informacija patvirtina, kad Latvijos Respublikoje 2008 m. liepos 22 d. buvo pradėtas baudžiamasis procesas Nr. ( - ) dėl galimų sukčiavimo veiksmų, susijusių su fizinių asmenų pinigų išviliojimu stambiu mastu, laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. liepos 1 d., kuriuos vykdė „E. P. C. C.“, „E. A. P. T. C.“, „B. C. N. T.“, „C. U. I.“ (įmonė „M. G.“ yra įmonių „I. IF A. L.“ ir „I. I. F. C.“ teisių perėmėja), į kurį šios bylos šalys J. K. ir S. M. nebuvo įtrauktos, bet ikiteisminio tyrimo byloje Nr. ( - ) yra ir ieškovės S. M. investavimo paraiškos. Pagal byloje esančius duomenis, ieškovė piniginių lėšų investavimo paraišką pasirašė būtent tuo metu ir toms įmonėms, dėl kurių veiklos buvo pradėti ir vykdyti ikiteisminiai tyrimai, nes nutraukiant Lietuvoje atliktą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. ( - ) buvo konstatuota, jog fizinių asmenų piniginės lėšos buvo pervedamos Amerikos klestėjimo pasitikėjimo korporacijai. Šie faktai leidžia labiau tikėtis, kad kompetentingų įstaigų ar institucijų spaudų ar patvirtinimų ant asmenų paraiškų galėjo nebūti ne dėl atsakovės neveikimo ar netinkamo veikimo, bet todėl, kad pinigines lėšas rinkusios įmonės galimai buvo fiktyvios ir sukčiavo.
  16. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, iš prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. ( - ) esančiame „2007m. NOWEMBER DECEMBER“ segtuve prie S. M. vardu užpildytos paraiškos investuoti pinigines lėšas pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė pateikė savo paso kopiją, mokėjimo kortelės kopiją su nurodytu banko sąskaitos jos vardu numeriu bei deklaraciją – įgaliojimą, adresuotą „I. I. F. C.“, kuriame nurodyta, kad savo mirties atveju suteikia visas teises ir perleidžia įgaliojimus A. M. (2 t., 79 – 81 b. l.). Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad minėtame ikiteisminio tyrimo segtuve taip pat yra 2007 m. gruodžio mėn.(direkcija-4014) paraiškų įskaitymų registras, kuriame yra įrašas, kad ieškovė S. M. 2007 m. gruodžio 22 d. investavo 10 900 USD ir 400 USD sumokėdama grynaisiais. Šie duomenys sutampa su virš nurodytomis aplinkybėmis dėl ieškovės vardu užpildytoje „I. I. F. C. M. G.“ paraiškoje atliktų žymų „Grynaisiais“ bei šalių paaiškinimų, jog aptariamos pinigų sumos buvo perduotos atsakovei grynaisiais pinigais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, jog virš aptaro paraiškų įskaitymų registrų duomenys yra nepatikimi ir jais remtis nėra pagrindo, yra atmetami kaip nepagrįsti.
  17. Kartu apeliacinės instancijos teismas vertina, jog nagrinėjamoje byloje esančių aplinkybių visuma, atsižvelgiant ir į tai, jog tarp šalių ginčas nekilo, jog ieškovė 3500 Eur atsakovei perdavė 2007 metų pabaigoje, jog tarptautinis pavedimas atliktas 2008 m. sausio 3 d., o atsakovei buvo suteiktas finansų konsultanto statusas, leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovės pateiktas AB bankas „( - )“ tarptautinis pavedimas į Vokietijos bendrovę „( - )“ išties buvo atliktas ieškovės interesais bei jos duotų piniginių lėšų pagrindu. Vien aplinkybė, jog tarptautiniame pavedime nurodyta piniginių lėšų suma yra didesnė, nei ieškovė buvo perdavusi atsakovei J. K., nepaneigia tokių lėšų pervedimo ieškovės interesais tikimybės bei atsakovės argumentų, jog didesnė pervedamų lėšų suma susidarė dėl to, jog buvo pervedami ne tik ieškovės, bet kartu ir kitų asmenų pinigai.
  18. Be to, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymų visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog labiau tikėta, kad investavimo kontraktai ieškovei, kaip ir kitiems į tą pačią korporaciją panašiu laiku ir aplinkybėmis investavusiems asmenims, išties buvo atsiųsti jų nurodytu kontaktiniu adresu, kadangi tiek prijungtoje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. ( - ) esanti medžiaga apie šiems asmenims atsiųstus kontraktus, tiek atsakovės pateikta laiško kopija patvirtina atsakovės argumentus, jog sudaryti investavimo kontraktai buvo siunčiami investavusių asmenų nurodytų adresu tiesiogiai, o ne per konsultantus.
  19. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog šališkos yra pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad ieškovės atsakovei perduotos piniginės lėšos buvo investuotos į atsakovės, turėjusios konsultantės pažymėjimą, atstovaujamus investicinius fondus nurodomomis aplinkybėmis į užsienio kompanijas, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė be pagrindo įgijo ieškovės turtą ar toks pagrindas išnyko, kad dalį dokumentų ieškovė pati pasirašė, tai patvirtindama išreikštą valią, tačiau apeliantė nenurodė jokių konkrečių argumentų dėl galimo teismo šališkumo. Virš minėtos išvados grindžiamos byloje esančiais įrodymais, kurie visapusiškai, pilnai ir objektyviai bei pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ištirti teismo posėdyje ir nurodyti teismo sprendime (CPK 185 straipsnis). Vien tai, kad tam tikri įrodymai įvertinti ne ieškovės naudai, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas buvo šališkas.
  20. Kaip jau nurodyta nutarties 26, 27 punktuose, tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini pagal CK 6.756 straipsnį kaip pavedimo teisiniai santykiai. Reikalavimams, kylantiems iš tokių santykių, taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti vėliausiai 2009 metų pradžioje, nes tada sužinojo (turėjo sužinoti), kad negavo po metų žadėtų sumokėti palūkanų už į investicinius fondus investuotus pinigus. Byloje esantys įrodymai tai patvirtina, šio teismo nustatyto fakto niekas neginčija. Kadangi ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2015 m. balandžio 16 d., ieškinio senaties terminas nebuvo pasibaigęs, todėl šiuo pagrindu skundžiamuoju sprendimu ieškinys buvo atmestas nepagrįstai.
  21. Kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams, jei yra atskleista bylos esmė (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
  22. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje ieškovės S. M. ieškinys teisėtai ir pagrįstai atmestas dėl jo nepagrįstumo, todėl iš esmės pagrįsto ir teisėto sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).
  23. Pateikiant apeliacinį skundą ieškovei S. M. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartimi buvo atidėtas 154 Eur žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo, kuris, atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės priteistinas valstybei (CPK 93 straipsnis).

11Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13Priteisti iš ieškovės S. M., asmens kodas ( - ) 154 Eur žyminio mokesčio (mokesčio gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, surenkamoji sąskaita ( - ), įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai