Byla 2-5117-886/2012
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant Dovilei Adžgauskaitei, dalyvaujant ieškovei J. K., ieškovės atstovui advokatui Justui Jankauskui, atsakovo UAB „Kauno švara“ atstovei advokato padėjėjai L. G., trečiojo asmens V. B. atstovui advokatui Vyteniui Gubavičiui, trečiajam asmeniui S. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui UAB „Kauno švara“, tretieji asmenys V. B., S. R., UAB DK „PZU Lietuva“, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2Ieškovė J. K. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB „Kauno švara“ 12 100 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (3-14 b.l.).

3Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2010-04-30 atsakovo darbuotojui trečiajam asmeniui S. R. vairuojant atsakovui priklausantį krovininį automobilį Man su priekaba, ant kurios buvo pakrautas 26 kubinių metrų talpos konteineris, atliekant posūkį Panerių gatvės vingyje, Kaune, nuo priekabos nukrito atliekoms gabenti skirtas konteineris ir atsitrenkė į priešinga kryptimi judėjusį ieškovės vairuojamą automobilį VW GOLF, valst. Nr. ( - ) Dėl šio įvykio ieškovė patyrė lengvą galvos smegenų sukrėtimą, kūno sumušimą, poodines kraujosruvas kairiame petyje, dešinėje krūtyje, kairiame dilbyje, šlaunyse, keliuose, kairėje blauzdoje. Ieškovei konstatuotas nesunkus sveikatos sužalojimas, sugadintas ieškovei priklausantis automobilis. Ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00413-10 metu nustatyta, kad už konteinerių techninę būklę atsakovo įmonėje atsakingas Buitinių atliekų perkrovimo stoties viršininkas V. B.. Ikiteisminis tyrimas 2011-01-19 nutarimu nutrauktas. UAB „Kauno Švara“ krovininis automobilis, nuo kurio nukritęs konteineris sužalojo ieškovę ir apgadino jos automobilį, laikytinas padidintu pavojaus šaltiniu. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinė atsakomybė kyla ir nesant valdytojo kaltės. Ieškovė įvykio metu nepažeidė kelių eismo taisyklių, elgėsi atidžiai, buvo blaivi, jos transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga. Atsakovo automobilio Man TGS 26.400, valst. Nr. ( - ) valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“. Draudikas UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovei atlygino 4035,19 Lt žalos: 1135,19 Lt turtinės ir 2900 Lt neturtinės žalos. Tačiau ieškovė savo patirtą neturtinę žalą vertina 15 000 Lt. Ieškovei neatlygintą neturtinės žalos dalį - 12 100 – privalo atlyginti už žalą atsakingas asmuo - atsakovas, nes draudiko atsakomybė ribojama draudžiamąja suma, o žalą padariusio asmens – neribota. Neturtinę žalą ieškovė įvertino 15 000 Lt suma, atsižvelgdama į įvykio metu patirtus fizinius sužalojimus, nedarbingumo laikotarpį, į aplinkybes, kad be kitų sužalojimų jai buvo konstatuotas smegenų sukrėtimas, ji turėjo nešioti kaklo įtvarą, padažnėjo stiprūs galvos, kaklo, sąnarių skausmai, dėl patirtų traumų judesiai ilgą laiką buvo riboti. Ieškovė labai išgyveno dėl savo būklės po avarijos ir dėl galimų sveikatos sužalojimo pasekmių ateityje. Ieškovė patyrė didelį sukrėtimą, psichologinį išgąstį, dėl to bijo viena važinėti automobiliu. Ieškovė patiria didelių nepatogumų, nes gyvena užmiestyje, kur automobilis yra būtina susisiekimo priemonė. Dėl sužalojimų ieškovė buvo nedarbinga beveik tris mėnesius, sužalojimo liekamieji reiškiniai apribojo ieškovės judėjimo galimybes, dėl to ieškovė negali taip kaip anksčiau atlikti savo darbinių funkcijų, dalį jai paskirtų funkcijų buvo priversta perduoti kitam darbuotojui. Dėl tokių aplinkybių sumažėjo darbdavio pasitikėjimas, kilo grėsmė netekti darbo. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, ieškovė jautėsi nuolat išsekusi, nervinga, nuolat pavargusi, ją kankino nemiga, apatija.

4Atsakovas UAB „Kauno švara“ prašo ieškinį atmesti ir priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepime (49-56 b.l.) ir teismo posėdžio metu pripažino, kad didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala turi būti atlyginta. Didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, o ne jo darbuotojas, todėl ir už padarytą žalą atsako darbdavys pagal CK 6.270 straipsnį. Atsakovas mano, kad solidarūs atsakovai turi būti UAB „Kauno švara“ ir UAB DK „PZU Lietuva“. Teismui nustačius neturtinės žalos dydį, ją turėtų atlyginti draudikas, neviršijant Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) 11 straipsnyje nustatyto 2500 eurų neturtinės žalos dydžio. Draudikas ieškovei sumokėjo 2900 Lt už neturtinę žalą, todėl draudikas turi sumokėti ir likusią neturtinės žalos dalį. Ieškovė neginčijo draudiko apskaičiuotos neturtinės žalos dydžio, pretenzijų nereiškė, neskundė prokuroro nutarimo nutrukti ikiteisminį tyrimą. Atsakovas nesutinka su ieškovės pozicija, kad žala atsirado dėl atsakovo darbuotojo kaltės. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodyta, kad žala atsirado galimai dėl V. B. kaltės, tačiau jo kaltė konstatuota nebuvo. Ieškovės prašymu iškelta privataus kaltinimo byla prieš V. B. taip pat nutraukta, nes UAB „Kauno švara“ atliekų tvarkymo skyriaus transporto poskyrio viršininko pareigybinėje instrukcijoje nėra nurodyta, kad viršininkas, t.y. V. B., atsakingas už konteinerių techninį stovį ar eksploatavimą. Žala ieškovei padaryta eismo įvykio metu, o ne dėl atsakovo darbuotojo kaltės. Draudiko atlyginta suma yra pakankama kompensuoti patirtą neturtinę žalą. Ieškovė neįrodė, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų dalis jos darbinių funkcijų buvo perduota kitam darbuotojui ir dėl to iškilo grėsmė netekti darbo, kad negali užsiimti aktyvia veikla. Nepateikta įrodymų, kad eismo įvykio metu sukeltos pasekmės turi neigiamos įtakos jos darbinei veiklai. Nėra įrodymų, kad ieškovė nepažeidė kelių eismo taisyklių, buvo rūpestinga ir atidi. Ieškovės teiginiai dėl eismo įvykio neigiamų pasekmių jos visuomeninei ir profesinei veiklai yra deklaratyvūs ir neįrodyti rašytiniais įrodymais. Neturtinės žalos atlyginimo institutas negali būti taikomas pasipelnymo tikslais.

5Trečiasis asmuo V. B. su ieškiniu nesutinka ir prašo priteisti iš ieškovės 2000 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Atsiliepime nurodo (63-65 b.l.) ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovės nurodytais argumentais jis nepagrįstai įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nes būsimas teismo sprendimas neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms. Dėl jo įtraukimo į procesą patyrė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, teigdama, kad eismo įvykis kilo dėl V. B. aplaidžiai atliekamų transporto posykrio viršininko pareigų, nurodo ne tas V. B. pareigas ir vadovaujasi ne tomis pareiginėmis instrukcijomis. Trečiasis asmuo dirba ne transporto poskyrio viršininku, o pagal darbo sutartį nuo 1999-10-07 buitinių atliekų perkrovimo stoties viršininku. Pagal buitinių atliekų perkrovimo stoties viršininko pareigines instrukcijas, jam nepriklauso rūpintis konteinerių pritvirtinimu, jis atsakingas už įrengimų techninę būklę, jiems sugedus organizuoja remontą. Būtent vairuotojui, šiuo atveju S. R., pagal pareigines instrukcijas tenka pareiga paruošti automobilį kroviniui vežti, sekti, kad krovinys būtų teisingai pakrautas ir pritvirtintas. Pagal vairuotojo pareiginės instrukcijos 25.6, 25.10 p., vairuotojas atsako už avarijas ar nelaimingus atsitikimus dėl savo kaltės ar neatsargumo, už padarytą žalą bendrovei ar krovinio savininkui dėl savo kaltės ar neatsargumo. Savo kaltę vairuotojas pripažino 2010-05-03 paaiškinimu. Atsakovo sudaryta komisija svarstė eismo įvykį sukėlusias priežastis ir nustatė tokias reikšmingas aplinkybes: buitinių atliekų konteinerio kairės pusės galinės pavažos fiksacijos vieta išlūžusi; nesifiksavo priekinė konteinerio dalis (nėra išpjovų, už kurių fiksuojasi priekabos fiksavimo kabliai; konteineris buvo gamintas trosinei pakėlimo sistemai, todėl jis nepritaikytas vežti ant priekabos (nėra išpjovų priekinėje pavažų dalyje; vairuotojas prieš išvykimą į liniją neįsitikino, ar buitinių atliekų konteineris ant priekabos užfiksuotas ir ar tinkamas eksploatuoti. Komisija konstatavo, kad savo pareigas netinkamai vykdė vairuotojas, todėl yra DK 236 straipsnyje numatyti drausminės nuobaudos skyrimo pagrindai, tačiau vairuotojas darbdaviui už ieškovei padarytą ir išmokėtą žalą galėtų atsakyti tik nustačius jo veiksmuose tyčią ar didelį neatsargumą, kaip numatyta CK 6.264 straipsnio 3 dalyje. Teismų formuojamoje praktikoje neturtinės žalos atlyginimui už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama 4000-5000 Lt. Ieškovės nurodytas 15 000 Lt neturtinės žalos dydis nepagrįstas rašytiniais įrodymais, nėra medicininių dokumentų dėl ieškovės pablogėjusios psichologinės savijautos, neįrodyti ieškovės teiginiai dėl darbinių funkcijų sumažėjimo. Draudiko išmokėta 2900 Lt draudimo išmoka už neturtinę žalą yra pakankama kompensuoti ieškovės patirtus neigiamus išgyvenimus.

6Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime (84-87 b.l.) nurodo, kad atsakovui priklausančio automobilio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, todėl draudiko atsakomybė yra sutartinė, o ne deliktinė. Draudiko pareigų apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal draudimo santykius reglamentuojančias teisės normas ir pagal draudimo sutartį. Draudikas išmoka draudimo išmoką pagal sutartį, o ne atlygina žalą kaip solidarus atsakovas. Eismo įvykio metu trečiajam nukentėjusiajam asmeniui padarytos žalos draudiko mokamos draudimo išmokos dydį nustato TPVCAPDĮ (2007-05-17 red.) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės. Pagal minėto įstatymo 19 straipsnio 6 dalį ir Taisyklių 12 ir 12.1 punktus draudikas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo dydį, privalo vadovautis dokumentais apie nukentėjusiojo asmens laikinojo nedarbingumo trukmę, už kiekvieną dieną išmokant po 20 Lt, neviršijant Įstatymo 11 straipsnyje numatytos maksimalios 2500 eurų (8632 Lt). Draudikas, pripažinęs pagrįstu eismo įvykio metu ieškovės patirtų traumų gydymą 145 dienas, išmokėjo 2900 Lt draudimo išmoką. Medicininiuose įrašuose yra pastaba apie ieškovės nėštumą, todėl draudiko nuomone, dalį vėliau po įvykio atsiradusių simptomų kaip pykinimas, silpnumas, galėjo įtakoti nėštumas, o ne patirti sužalojimai. Teismui nustačius didesnį neturtinės žalos dydį, nei atlygino draudikas, skirtumą pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalies nuostatas turėtų sumokėti atsakovas. Ieškovės prašomas neturtinės žalos dydis, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, priteisiamas tik esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, o dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiama 1500-4000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

7Trečiasis asmuo S. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

8Ieškinys tenkintinas iš dalies.

9Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2010 m. balandžio 30 d. įvykusio eismo įvykio metu buvo sužalota ieškovė, apgadinta jos vairuota transporto priemonė. Atsakovo UAB „Kauno švara“ darbuotojui trečiajam asmeniui S. R. vairuojant atsakovui priklausančią transporto priemonę - vilkiką MAN TGS 26.400, v. n. ( - ) su priekaba, v. n. AH 075, atliekant posūkį Panerių gatvės vingyje, Kaune, nuo priekabos į priešingos krypties eismo juostą nukrito tuščias 26 kub.metrų talpos buitinių atliekų vežimui skirtas konteineris ir atsitrenkė į priešpriešiais važiavusį ieškovės vairuojamą automobilį VW GOLF, v. n. ( - ) Konteinerio dangtis užkrito ant ieškovės automobilio variklio dangčio, apgadino automobilio priekinę dalį, suveikė vairo oro pagalvė (prijungta ikiteisminio tyrimo Nr. medžiaga Nr.20-1-00143-10 1-21 lapai; eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, 4-5 l; planas -15 l.; transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, 8 lapo antra pusė).

10Įvykio metu ieškovės patirti sužalojimai konstatuoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2010-05-05 specialisto išvadoje: lengvas smegenų sukrėtimas, kūno sumušimas, poodinės kraujosruvos kairiajame petyje, dešinėje krūtyje, kairiajame dilbyje, šlaunyse, keliuose, kairėje blauzdoje; dėl lengvo smegenų sukrėtimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (17-18 b.l.). Įvykio metu ieškovė trumpam buvo praradusi sąmonę, dėl stipraus sprando sumušimo turėjo naudotis kaklo įtvaru, dėl patirtų fizinių sužalojimų buvo nedarbinga vieną mėnesį (nuo 2010-04-30 iki 2010-05-31), tačiau jų gydymas tęsėsi iki 2010-09-21, t.y. 145 dienas. Pagal tokį dienų skaičių draudikas paskaičiavo 2900 Lt draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, už kiekvieną dieną skaičiuojant po 20 Lt (145x20 =2900) (TPVCAPDĮ 11 straipsnis, 19 str. 6 dalis, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintų eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12 ir 12.1 punktus. Ieškovė nepateikė nedarbingumo trukmę patvirtinančio nedarbingumo pažymėjimo, nes jį pateikusi draudikui. Nedarbingumo ir gydymosi trukmė nustatyta iš draudiko atsiliepime nurodytų aplinkybių ir ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu (85 b.l., 164 b.l.).

11Pasibaigus reabilitaciniam laikotarpiui, dėl autoįvykio kilusios baimės vairuoti, nerimo, ieškovė nuo 2012-09-28 iki 2011-02-04 lankėsi pas gydytoją psichiatrą, psichologą. Jai diagnozuotas padidintas jautrumas, adaptacijos sutrikimas. Medikamentinio gydymo atsisakyta dėl ieškovės nėštumo. Paskirta 12 psichoterapijos seansų. Šias aplinkybes patvirtina įrašai Asmens sveikatos istorijoje iš VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centro (prijungta prie bylos), liudytoju apklausto gydytojo psichiatro S. J. parodymai (162-163 b.l.). Liudytojas parodė, kad adaptacijos sutrikimas ieškovei pasireiškė nerimu, įtampa, nuotaikos pažeminimu, dėmesio nelaikymu, kad adaptacijos sutrikimą sukėlė prieš pusmetį patirtas pavojus gyvybei autoįvykio metu, įtakos galėjo turėti ir vaikystės traumos, konfliktai šeimoje, tačiau adaptacijos sutrikimo negalėjo sukelti ieškovės nėštumas. Liudytoju apklaustas ieškovės sutuoktinis R. K. parodė, kad po įvykio ieškovė pasidarė irzli, nervinga, jam atiteko buitinių darbų atlikimas, vaiko vežiojimas į darželį, nes ieškovė bijojo naudotis automobiliu 1,5 metų, tai apsunkino jų šeimyninį gyvenimą (167 b.l.).

12Ieškovės pateikti duomenys apie vizitus pas gydytojus - iš viso 48 vizitai (151-152 b.l.) atitinka įrašus medicininiuose dokumentuose (90-98 b.l., pridėta asmens sveikatos istorija). Ieškovė gyvena Kauno rajone, SB „Radikiai“, iš kur susisiekimas įmanomas tik automobiliu. Jos sūnus Matas, gim. 2006 m., lankė priešmokyklinio ugdymo grupę darželyje „Vyturėlis“, Kalniečių g., Kaune (150 b.l.). Ieškovės ir jos sutuoktinio paaiškinimais nustatyta, kad susisiekimas viešuoju transportu nuo jų gyvenamosios vietos iki gydymo įstaigų ir vaiko ugdymo įstaigos yra apribotas, kad ieškovė dėl įvykio metu patirtos baimės negalėjo vairuoti automobilio apie pusantrų metų. Šie duomenys patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji dėl sveikatos sužalojimų įvykio metu ji patyrė nepatogumų ir papildomų išlaidų, nes pačiai negalint vairuoti, reikėdavo prašyti kaimynų nuvežti vaiką į darželį, o vizitų pas gydytojus laiką derinti su jos sutuoktinio darbo grafiku.

13Dėl autoįvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00413-10 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, t.y. dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo pažeidimo, sukėlusio eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas Kauno miesto apylinkės prokuroro 2011-01-19 nutarimu (19-20 b.l.). Nutarime nurodyta, kad transporto priemonę vairavęs S. R. nepažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių. Taip pat nurodyta, kad įvykis kilo galimai V. B., atsakingo už konteinerių techninę būklę, veikos pagal BK 139 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo), jam nesiėmus priemonių dėl nusidėvėjusio konteinerio išėmimo iš apyvartos. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes S. R. veiksmuose nusikaltimo požymių nėra, o dėl V. B. veikos pagal BK 139 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas neatliekamas. Nukentėjusiajai išaiškinta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, dėl žalos atlyginimo pasiūlyta kreiptis į draudimo bendrovę UAB DK „PZU Lietuva“, kurioje visos UAB „Kauno švara“ transporto priemonės apdraustos įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

14CPK 179 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo teisė naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovė 2011-09-07 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su skundu privataus kaltinimo tvarka, prašydama pripažinti V. B. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje (privataus kaltinimo byla Nr. PK-2770-70/2011, teisminio proceso Nr.1-05-3-00105-2011-9). Po trijų taikinamųjų teismo posėdžių, teismas 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi bylą nutraukė, nukentėjusiajai J. K. atsisakius kaltinimo. Iš trečiojo asmens V. B. pateiktos darbo sutarties (66b.l.), matyti, kad jis nuo 1999-10-07 dirba UAB „Kauno švara“ buitinių atliekų perkrovimo stoties viršininku. Trečiojo asmens V. B. teisės, pareigos ir atsakomybė apibrėžta 1999-12-01 patvirtintoje AB „Kauno švara“ Buitinių atliekų perkrovimo stoties viršininko pareiginėje instrukcijoje, su kuria V. B. pasirašytinai supažindintinas 1999-12-02 (67 b.l.). Atsakovo ir trečiojo asmens V. B. teigimu, skundo privataus kaltinimo tvarka ieškovė atsisakė po to, kai buvo pateiktos pareigybinės instrukcijos, kuriose nėra nurodyta, kad viršininkas yra atsakingas už konteinerių priežiūrą. Dalyvaujantys byloje asmenys nepageidavo, kad teismo posėdyje šios aplinkybės būtų tiriamos pagal privataus kaltinimo byloje esančius įrodymus (teismo posėdžio protokolas, 168 b.l.).

15Tarp šalių nėra ginčo dėl eismo įvykio aplinkybių. Ginčas kilo dėl neturtinės žalos dydžio ir atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, nes jis yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, o draudikas jau yra išmokėjęs 2900 Lt draudiminę išmoką neturtinei žalai atlyginti.

16Dėl tinkamo atsakovo

17Atsakovui UAB „Kauno švara“ priklausančio vilkiko Man TGS 26.400, v.n. ( - ) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta 2010-02-26 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi AYAS Nr. 7435778 (draudimo liudijimas AYA 7729499) (155, 156 b.l.). Draudikas du kartus ieškovei išmokėjo draudimo išmokas: 1) 2010-07-08 priimtas sprendimas dėl 2505 Lt draudimo išmokos išmokėjimo ieškovei už apgadintą transporto priemonę (24 b.l.); 2) 2011-06-06 priimtas sprendimas dėl ieškovei išmokėtinos 4035,19 Lt draudimo išmokos, kurią sudaro 2900 Lt neturtinei žalai atlyginti, 261,63 Lt negautoms pajamoms laikinojo nedarbingumo laikotarpiu atlyginti ir 873,56 Lt gydymo išlaidoms ir gydymosi laikotarpiu patirtoms kuro išlaidoms atlyginti (25 b.l.). Ieškovė pripažino, kad draudimo išmokas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra gavusi.

18Atsakovas teigė, kad ieškinys pareikštas netinkamam asmeniui, nes neturtinę žalą pirmiausia privalo atlyginti draudikas, neviršijat įstatymu ribojamos 2500 eurų draudimo išmokos dėl neturtinės žalos. Teismas atmeta šiuos atsakovo argumentus kaip nepagrįstus. Civilinės atsakomybės draudimo atveju draudiko prievolė atlyginti žalą kyla iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir yra ribota šioje sutartyje nustatyta draudimo suma, o žalą padaręs asmuo privalo padarytą žalą atlyginti visiškai. Tai, kad draudiko ir draudėjo prievolė atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui yra solidari, reiškia, kad nukentėjusysis turi teisę reikalauti, jog žalą atlygintų tiek jie abu, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Civiliniame procese tai reiškia ieškovo teisę ieškinyje nurodyti atsakovu tiek žalą padariusį asmenį, tiek jo civilinės atsakomybės draudiką, kartu arba atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „A. transportas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-165/2009; 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „ERGO Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-503/2005; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje S. R. v. UAB ,,Klaipėdos autobusų parkas“, tretieji asmenys J. K., AB ,,Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-53/2010 ir kt.).

19Dėl žalą padariusio asmens kaltės

20CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ir didelio neatsargumo. Atsakovas UAB „Kauno švara“ yra transporto priemonės – vilkiko, nuo kurio priekabos nukritęs buitinių atliekų konteineris atsitrenkė į ieškovės vairuojamą transporto priemonę ir sužalojo ieškovę, savininkas ir valdytojas.

21Ieškovė ieškinį reiškia atsakovui UAB „Kauno švara“ dviem pagrindais: 1) kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, kuriam civilinė atsakomybė kyla be kaltės, už didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą (CK 6.270 straipsnis), 2) kaip samdančiam darbuotojus asmeniui, t.y. darbdaviui, kuriam taikoma netiesioginė civilinė atsakomybė už darbuotojo kaltais veiksmais padarytą žalą (CK 6.264 straipsnis). Šioje byloje nėra ginčo, kad atsakovas yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, ir jam atsakomybė taikoma be kaltės. Tačiau teismas nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta atsakovo darbuotojų kaltė. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas prokuroro 2011-01-19 nutarimu (19-20 b.l.), kuriame nurodyta, kad transporto priemonę vairavęs S. R. nepažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių. Šiame nutarime taip pat nurodyta, kad įvykis kilo galimai V. B., atsakingo už konteinerių techninę būklę, veikos pagal BK 139 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo), jam nesiėmus priemonių dėl nusidėvėjusio konteinerio išėmimo iš apyvartos. Prielaida dėl galimos V. B. atsakomybės padaryta remiantis UAB „Kauno švara“ 2010-06-15 raštu, kuriame nurodyta: „UAB „Kauno švara“ konteinerių priežiūra, techninė būklė vykdoma įmonės patvirtinta vidine tvarka. Atsakingas asmuo buitinių atliekų perkrovimo stoties viršininkas V. B.“ (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 56 b.l.). Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo medžiagą, daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriamos aplinkybės dėl V. B. kaltės, nes ikiteisminis tyrimas pagal BK 139 straipsnio 1 dalį neatliekamas, o byla gali būti iškeliama pagal nukentėjusio asmens skundą privataus kaltinimo tvarka. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyti duomenys dėl galimos V. B. kaltės neturi prejudicinės galios (CPK 182 straipsnis), nes nėra nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šie duomenys neturi teismui išankstinės galios ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą kartu su visais kitais byloje surinktais įrodymais (CPK 185 straipsnis). Ieškovės teiginius dėl atsakovo darbuotojo V. B. kaltės paneigia atsakovo atstovės paaiškinimai, trečiojo asmens V. B. atstovo paaiškinimai ir pateikti įrodymai dėl jo darbinių funkcijų ir pareigų, nustatytų pareigybinėse instrukcijose. Teismas laiko pagrįstais V. B. atstovo argumentus, kad V. B. netaikoma prie ieškinio pridėta Atliekų tvarkymo skyriaus Transporto poskyrio viršininko instrukcija (26-28 b.l.), nes iš pateiktos darbo sutarties (66 b.l.) matyti, kad V. B. nuo 1999-10-07 jis dirba kito struktūrinio padalinio – Buitinių atliekų perkrovimo stoties – viršininku. Pagal UAB „Kauno švara“ Buitinių atliekų perkrovimo stoties viršininko pareiginių instrukcijų 5.7 punktą V. B. atsakingas už įrengimų techninę būklę, jiems sugedus organizuoja remontą (67 b.l.), tačiau jis neatsako už krovinio paruošimą vežimui, krovinio teisingą pakrovimą ir patikimą jo pritvirtinimą, supakavimą kėbule, krovinio apsaugos priemones vežimo metu. Šios pareigos numatytos kito skyriaus – Atliekų tvarkymo skyriaus vairuotojo pareiginių instrukcijų 9.21, 12, 19 punktuose (70-71 b.l.).

22Teismas pažymi, kad atsakovo darbuotojų kaltė neturi reikšmės dėl atsakovo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, civilinės atsakomybės (CK 6.270 straipsnis), tačiau yra reikšminga aplinkybė nustatant neturtinės žalos dydį. Vienas iš neturtinės žalos, padarytos didesnio pavojaus šaltinio, dydžio nustatymo kriterijų yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojo darbuotojo, kuris sukėlė eismo įvykį, kaltė. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo atsakovo darbuotojo kaltės (115 b.l., 131 b.l.), tik rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurios duomenys nelaikytini prejudiciniais faktais ir neturi išlanksto nustatytos galios, o vertinami kartu su kitais įrodymais pagal teismo vidinį įsitikinimą (CPK 182 straipsnis, 185 straipsnis). Nustačius, kad įvykis kilo dėl neatsargumo, nėra pagrindo nustatyti didesnį neturtinės žalos dydį.

23Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų

24Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1197 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Vienas iš neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, spręsdamas tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. UAB „Volnata“, T. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-119/2009).

25Taigi, neturtinės žalos dydis neįrodinėjamas, o jį nustato teismas pagal įstatyme įtvirtintus kriterijus ir bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Ieškovės pareiga yra pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų.

26Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į tai, kad ieškovei patirtų sužalojimų padariniai nebuvo labai sunkūs, dėl sužalojimų nebuvo kilusi grėsmė gyvybei, jai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (17-18 b.l.). Ieškovė patyrė lengvą smegenų sukrėtimą, kūno sumušimus, buvo praradusi sąmonę, dėl stipraus sprando sumušimo turėjo naudotis kaklo įtvaru, nedarbingumas tęsėsi vieną mėnesį (nuo 2010-04-30 iki 2010-05-31), tačiau patirtų fizinių sužalojimų gydymas truko 145 dienas (iki 2010-09-21). Vėlesniam laikotarpyje po autoįvykio ieškovės fizinei būsenai (pykimas, silpnumas) įtakos galėjo turėti nėštumas. Ieškovė teigia, kad jaučia fizinį skausmą iki šiol, tačiau nepateikta įrodymų dėl liekamųjų reiškinių.

27Ieškovė įrodė, kad dėl autoįvykio pablogėjo jos psichinė ir psichologinė būsena. Ieškovė patyrė šoką, lydimą baimės dėl savo sveikatos ir gyvybės. Ieškovei diagnozuotas adaptacijos sutrikimas, pasireiškęs nerimu, įtampa, nuotaikos pažeminimu, dėmesio nelaikymu. Adaptacijos sutrikimą sukėlė prieš pusmetį patirtas pavojus gyvybei autoįvykio metu. Gydymas tęsėsi nuo 2010 m. rugsėjo pabaigos iki 2011 m. vasario mėn. Ieškovės psichologinei būsenai įtakos turėjo ne tik autoįvykis, bet ir jos mamos liga ir netektis (Asmens sveikatos istorijos 3 ir 5 lapai).

28Patirti fiziniai sužalojimai sukėlė nepatogumų ieškovės šeimoje ir buityje, keliems mėnesiams apribojo ieškovės galimybes laisvai judėti ir užsimti aktyvia fizine veikla. Dėl patiriamo fizinio skausmo ieškovė sunkiai užmigdavo, jausdavosi pavargusi, išsekusi, buitinių darbų atlikimas atiteko sutuoktiniui. Nepatogumų sukėlė ieškovės baimė vairavimui, tai sutrikdė ieškovės įprastinį gyvenimo ritmą, apribojo socialinį gyvenimą.

29Teismas pažymi, kad ieškovė neprarado darbingumo, jos patirti sveikatos sužalojimai neturėjo didelės įtakos profesinei ir darbinei veiklai, po eismo įvykio ieškovė pastojo ir 2011 m. gegužės 4 d. pagimdė dukterį, t.y. iš esmės jos gyvenimo kokybė nepablogėjo.

30Teismas daro išvadą, kad patirti sužalojimai nėra tokie dideli, kad būtų sutrikdę gyventi pilnavertį gyvenimą, todėl ieškovės nurodytas neturtinės žalos dydis yra per didelis. Ieškovei nustatytas padidintas jautrumas. Jos reikalaujamas priteisti neturtinės žalos dydis nėra adekvatus, vertinant juos tik per nukentėjusiojo asmens subjektyvius išgyvenimus, nes kiekvienas asmuo tokį dydį suvokia subjektyviai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitus žalai nustatyti reikšmingus kriterijus ir nenukrypti nuo suformuotos teismų praktikos.

31Žalą padariusio asmens kaltės forma yra neatsargumas. Atsakovo UAB „Kauno švara“ darbuotojų kaltė nenustatyta, dėl to nėra pagrindo didinti neturtinės žalos kompensavimui skirtiną sumą.

32Teismas, pagal vidinį savo įsitikinimą įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais ir CK 6.250 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką neturtinės žalos priteisimo bylose, kai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011 – priteista 8000 Lt neturtinės žalos, 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011 – priteista 5000 Lt, 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008 – priteista 5000 Lt) sprendžia, kad ieškovei turi būti kompensuota 6500 Lt neturtinės žalos. Įvertinus draudiko išmokėtą draudimo 2900 Lt išmokos dalį neturtinei žalai atlyginti, ieškovei iš atsakovo priteistina 3600 Lt suma.

33Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta bendroji taisyklė, jog šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta teismo teisė nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgus į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

35Ieškovė patyrė 2500 Lt advokato atstovavimo išlaidų (15, 146-149 b.l.). Ieškovės reikalavimų patenkinta 30 procentų, tačiau teismas nukrypsta nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgęs į tai, kad ieškinys pareikštas ginant vienos svarbiausių vertybių (sveikatos) pažeidimą. Bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovą atstovaujančio advokato darbo sąnaudas lemia ne reikalavimo dydis, bet neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų pagrindimas. Teismo sprendimu ieškovės ieškinys iš esmės patenkintas, tačiau sumažintas priteisiamos neturtinės žalos dydis pagal teismų praktikoje nustatytus neturtinės žalos dydžius. Teismas taip pat atsižvelgia į šalių procesinį elgesį - ieškovės ketinimą ginčą spręsti taikiai ir atsakovo atsisakymą atlyginti bent minimalią neturtinės žalos sumą (131, 116 b.l.). Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju šalių interesų pusiausvyros, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus labiausiai atitiktų pusės ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovo, todėl ieškovei priteistina 1250 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

36Trečiasis asmuo V. B. patyrė 2000 Lt atstovavimo išlaidų (73, 74, 111, 112), kurias jo atstovas advokatas V. Gubavičius prašė priteisti iš ieškovės, nes nepagrįstai įtraukusi jį į bylinėjimosi procesą. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo V. B. nurodė argumentus, dėl kurių jis nepagrįstai įtrauktas į procesą, prašo jį nelaikyti dalyvaujančiu byloje asmeniu, pateikė šiuos argumentus patvirtinančius įrodymus. Kartu su atsiliepimu pateikė prašymą priteisti 600 Lt atstovavimo išlaidų už atsiliepimo surašymą (65 b.l.). Parengiamojo teismo posėdžio metu ir atsakovo, ir ieškovės atstovai sutiko, kad ieškinys dėl neturtinės žalos reiškiamas tik atsakovui - padidinto pavojaus šaltinio valdytojui, ir kad trečiojo asmens dalyvavimas procese nebūtinas, tačiau pasiūlius ieškovei patikslinti ieškinio faktinį pagrindą, pašalinant iš ieškinio faktines aplinkybes, susijusias su V. B. kalte ir atsakomybe už konteinerių priežiūrą, ieškinio faktinis pagrindas nebuvo patikslintas ir ieškovės atstovas prašė bylą nagrinėti pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens kaltė nenustatyta ir ieškovė jos neįrodinėjo, tik rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga ir nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovę galėjo suklaidinti V. B. 2010-05-06 parodymai, apklausiant jį liudytoju netrukus po autoįvykio (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 74 lapo 2 pusė). Ieškovę taip pat galėjo suklaidinti ir ikiteisminiam tyrimui pateiktas atsakovo UAB „Kauno švara“ 2010-06-15 raštas, kuriame nurodyta, kad konteinerių priežiūra vykdoma įmonės patvirtinta vidine tvarka, atsakingas asmuo – buitinių atliekų perkrovimo stoties viršininkas V. B. (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 56 lapas). Teismas pažymi, kad ieškovė buvo atstovaujama advokato pagal 2011-06-14 sutartį (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 82-84 lapai), rinko medžiagą skundui privataus kaltinimo tvarka, advokatas dalyvavo privataus kaltinimo bylos procese, kaltinant V. B. (LITEKO informacija byloje Nr. PK-2770-70/2011, teisminio proceso Nr.1-05-3-00105-2011-9), privataus kaltinimo procesas nutrauktas, po dviejų mėnesių jai atsisakius kaltinimo. Civiline tvarka pateiktame ieškinyje vėl nurodomos aplinkybės dėl V. B. kaltės, kurios nebuvo įrodytos civilinio proceso tvarka. Advokato atstovaujama ieškovė, gavusi trečiojo asmens atsiliepimą ir pateiktus įrodymus dėl trečiojo asmens V. B. darbo funkcijų ir pareigybinių instrukcijų, turėjo galimybę šiuos įrodymus įvertinti ir patikslinti savo poziciją dėl šio asmens kaltės. Neįrodžius V. B. kaltės, ieškovei tenka dalies jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pasekmės. Trečiasis asmuo sąžiningai įgyvendino savo procesines teises ir pareigas, gavęs ieškinį sudarė atstovavimo sutartį su advokatu, teikė motyvuotą atsiliepimą, kuriame išsamiai išdėstė nesutikimo su ieškiniu argumentus ir pateikė jį pagrindžiančius įrodymus (63-73 b.l.), advokatas dalyvavo teismo posėdžiuose, dėl to trečiasis asmuo patyrė bylinėjimosi išlaidas (74, 111, 112 b.l.). Teismas, įvertinęs bylinėjimosi išlaidas sukėlusias priežastis, daro išvadą, kad šios išlaidos patirtos ir dėl paties V. B. veiksmų (2010-05-06 liudytojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, netrukus po įvykio), taip pat ir dėl atsakovo bei ieškovės veiksmų, todėl jo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas iš dalies, jam atlyginant 1400 Lt atstovavimo išlaidų sumą, ją lygiomis dalimis, po 700 Lt priteisiant iš atsakovo ir ieškovės (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

37Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 40 Lt. Šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo, įvertinus anksčiau išdėstytus argumentus, kuriais remiantis nukrypstama nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės (CPK 93 str. 4 d., 88 str. 1 d. 3 p.).

38Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270, 279 straipsniais,

Nutarė

39Ieškinį tenkinti iš dalies.

40Priteisti iš atsakovo UAB „Kauno švara“ (juridinio asmens kodas 132616649) ieškovei J. K. (asmens kodas ( - ) 3600 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus Lt) neturtinės žalos atlyginimo ir 1250 Lt (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt Lt) advokato atstovavimo išlaidų.

41Priteisti iš atsakovo UAB „Kauno švara“ (juridinio asmens kodas 132616649) trečiajam asmeniui V. B. ( - ) 700 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

42Priteisti iš ieškovės J. K. (asmens kodas ( - ) trečiajam asmeniui V. B. ( - ) 700 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

43Priteisti iš atsakovo UAB „Kauno švara“ (juridinio asmens kodas 132616649) 40 Lt (keturiasdešimt Lt ) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir 108 Lt (vieną šimtą aštuonis Lt) žyminio mokesčio valstybei naudai. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

44Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant... 2. Ieškovė J. K. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB „Kauno švara“... 3. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2010-04-30 atsakovo darbuotojui trečiajam... 4. Atsakovas UAB „Kauno švara“ prašo ieškinį atmesti ir priteisti... 5. Trečiasis asmuo V. B. su ieškiniu nesutinka ir prašo priteisti iš... 6. Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime... 7. Trečiasis asmuo S. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 8. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2010 m. balandžio 30 d.... 10. Įvykio metu ieškovės patirti sužalojimai konstatuoti Valstybinės teismo... 11. Pasibaigus reabilitaciniam laikotarpiui, dėl autoįvykio kilusios baimės... 12. Ieškovės pateikti duomenys apie vizitus pas gydytojus - iš viso 48 vizitai... 13. Dėl autoįvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00413-10 pagal... 14. CPK 179 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo teisė naudoti duomenis iš teismų... 15. Tarp šalių nėra ginčo dėl eismo įvykio aplinkybių. Ginčas kilo dėl... 16. Dėl tinkamo atsakovo ... 17. Atsakovui UAB „Kauno švara“ priklausančio vilkiko Man TGS 26.400, v.n. (... 18. Atsakovas teigė, kad ieškinys pareikštas netinkamam asmeniui, nes neturtinę... 19. Dėl žalą padariusio asmens kaltės... 20. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su... 21. Ieškovė ieškinį reiškia atsakovui UAB „Kauno švara“ dviem pagrindais:... 22. Teismas pažymi, kad atsakovo darbuotojų kaltė neturi reikšmės dėl... 23. Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų... 24. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad... 25. Taigi, neturtinės žalos dydis neįrodinėjamas, o jį nustato teismas pagal... 26. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į tai, kad... 27. Ieškovė įrodė, kad dėl autoįvykio pablogėjo jos psichinė ir... 28. Patirti fiziniai sužalojimai sukėlė nepatogumų ieškovės šeimoje ir... 29. Teismas pažymi, kad ieškovė neprarado darbingumo, jos patirti sveikatos... 30. Teismas daro išvadą, kad patirti sužalojimai nėra tokie dideli, kad būtų... 31. Žalą padariusio asmens kaltės forma yra neatsargumas. Atsakovo UAB „Kauno... 32. Teismas, pagal vidinį savo įsitikinimą įvertinęs visas išdėstytas... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta bendroji taisyklė, jog šaliai, kurios... 35. Ieškovė patyrė 2500 Lt advokato atstovavimo išlaidų (15, 146-149 b.l.).... 36. Trečiasis asmuo V. B. patyrė 2000 Lt atstovavimo išlaidų (73, 74, 111,... 37. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 40 Lt. Šios išlaidos... 38. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270, 279 straipsniais,... 39. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 40. Priteisti iš atsakovo UAB „Kauno švara“ (juridinio asmens kodas... 41. Priteisti iš atsakovo UAB „Kauno švara“ (juridinio asmens kodas... 42. Priteisti iš ieškovės J. K. (asmens kodas ( - ) trečiajam asmeniui V. B. (... 43. Priteisti iš atsakovo UAB „Kauno švara“ (juridinio asmens kodas... 44. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno...