Byla 2K-605/2011
Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutarties, byloje, kurioje:

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Gintaro Godos, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Ugniui Vyčinui, nukentėjusiajam M. P., nuteistajam A. P., nuteistojo gynėjui Domantui Skebui, vertėjai Loretai Kireilytei,

2teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo M. P. (M. P.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutarties, byloje, kurioje:

3Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nuosprendžiu A. P. (A. P.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu dirbti ar registruotis darbo biržoje, iki 2011 m. liepos 3 d. atlyginti šiuo nuosprendžiu Valstybinei ligonių kasai priteistą turtinę žalą bei iki 2012 m. sausio 1 d. neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės pradžią skaičiuojant nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Iš A. P. priteista Valstybinei ligonių kasai 104 Lt M. P. gydymo išlaidoms atlyginti; M. P. 7000 Lt neturtinei žalai ir 2500 Lt turėtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

4Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nuosprendis pakeistas: iš A. P. priteista M. P. 7000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti sumažinta iki 2000 Lt; priteista 2500 Lt suma turėtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti sumažinta iki 1500 Lt. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiojo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinio skundo dalį dėl bausmės sugriežtinimo palikti nenagrinėtą, o kitą kasacinio skundo dalį atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

6A. P. nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 4 d., apie 11.30 val., Vilniuje, netoli Ukmergės g. 246 pastato, be jokios realios dingsties, tyčia sudavęs kumščiu į veidą, užpuolė jam nepažįstamą M. P., padarydamas sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, – taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

7Kasaciniu skundu nukentėjusysis M. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutarties dalį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nuosprendžio dalį, kuria jam iš nuteistojo A. P. priteista 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti; pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutarties dalį dėl nuteistajam A. P. paskirtos bausmės ir paskirti nuteistajam BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę; taip pat pakeisti tą dalį, kuria atmestas jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš A. P. 5950 Lt bylinėjimosi išlaidų.

8Kasaciniame skunde nukentėjusysis M. P. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė ir nevertino būtent šioje byloje reikšmingų neturtinės žalos nustatymo kriterijų, nenurodė, kaip konkrečiai patirtą žalą atspindinčias aplinkybes vertina pinigais, todėl netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas. Nenurodydamas konkrečios bylos, teismas pažymėjo, kad atsižvelgia į teismų praktiką priteisiant neturtinės žalos atlyginimą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo laipsnio, kuris civilinės teisės prasme neturi tiesioginės reikšmės nustatant dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydį. Teismas neįvertino aplinkybių, kad nukentėjusysis tik atsitiktinumo dėka neprarado keturių dantų nuo A. P. suduoto smūgio į veidą, po įvykio daugiau kaip savaitę negalėjo normaliai valgyti, dantys iki šiol yra jautrūs, jo veide buvo susiūta 1 cm žaizda, fizinį skausmą turėjo kęsti ilgą laiką, nepatogumus jaučia ir dabar, buvo apribotos bendravimo galimybės. Apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį, vertino tas pačias aplinkybes, tačiau padarė skirtingas išvadas, kurių nemotyvavo.

9Kasatorius pažymi, kad dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus patyrė ne tik dėl sveikatos sužalojimo, bet ir dėl padaryto nusikaltimo, o šios aplinkybės nevertino nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas. Kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodo, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai, nes sveikatos sužalojimas ir nusikaltimas yra du skirtingi atvejai. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusysis turi teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą, net jei nusikaltimu ir nebūtų padaryta žala sveikatai. Pirmą kartą matytas A. P. tyčia, nesant jokios teisėtos priežasties, įsibrovęs į nukentėjusiojo vairuojamą automobilį, pažeidė visų automobilyje važiavusių asmenų privatumą, tokiais netikėtais veiksmais sukėlė nesaugumo ir baimės jausmą, o suduodamas į veidą nukentėjusiajam, sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir pažemino orumą matant artimiesiems ir kitiems aplinkiniams. Kasatorius pažymi, kad dabar, vairuodamas automobilį ir sustodamas sankryžoje prie šviesoforo, patiria nesaugumo jausmą dėl A. P. padaryto nusikaltimo.

10Kasatorius teigia, kad teismai taip pat nevertino aplinkybių, jog baudžiamosios bylos tyrimo metu A. P. nepripažino kaltės ir apkaltino nukentėjusįjį sveikatos sužalojimo padarymu, kuris ikiteisminio tyrimo metu nepasitvirtino, taip toliau žemino nukentėjusiojo orumą, gilino patirtus dvasinius išgyvenimus. Nuteistasis vilkino procesą, reiškė nepagrįstus prašymus, dėl kurių nukentėjusysis turėjo dalyvauti papildomuose procesiniuose veiksmuose (akistatoje) ir prisiminti nemalonias aplinkybes. Antrą kartą už tokią pat veiką teisiamas recidyvistas A. P., žinantis visus baudžiamojo proceso niuansus, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl baudžiamosios bylos tyrimas ir nagrinėjimas truko beveik trejus metus, dėl nuteistojo pareikštų kaltinimų nukentėjusysis buvo priverstas samdytis advokatą, kuriam mokėdamas atlyginimą patyrė turtinių nuostolių.

11Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 97 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes skirdamas bausmę neįvertino byloje surinktų duomenų, jog nuteistasis A. P., vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, yra recidyvistas, nes Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį neišnykus teistumui (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktas), 2008 m. spalio 4 d. padarė sunkesnį tyčinį nusikaltimą. Iš BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių parinkdamas nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę, pirmosios instancijos teismas to nemotyvavo. Teismas pažeidė BK 56 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, ir nuteistajam paskyrė aiškiai per švelnią bausmę bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatorius pažymi, kad A. P. paskirtos bausmės neskundė apeliacine tvarka, bet mano, kad šio klausimo, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenagrinėjant kasacine tvarka būtų pažeista jo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo teisė į teisingą teismą, garantuota Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis. Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė, nes tiek dėl paskirtos bausmės, tiek ir dėl priteistos neturtinės kompensacijos dydžio vertino kaip atitinkantį teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimus, susijusius su civiliniu ieškiniu pagal baudžiamojo proceso principus, pažeidė jo kaip civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo teisę į teisingą teismą, kurią ginti gali tik paduodamas kasacinį skundą.

12Teismai pažeidė BPK 106 straipsnio nuostatas, sumažindami priteistinas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą byloje, nepagrįstai nurodę, kad nukentėjusiojo interesams byloje atstovavo prokuroras, neatsižvelgę, kad nuteistasis buvo pateikęs pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kasatoriaus veiksmų, neįvertinę teikiamos teisinės pagalbos pobūdžio bei intensyvumo, bylos sudėtingumo, jos tyrimo ir nagrinėjimo trukmės, neteisingai taikė rekomendacijas dėl atstovavimo išlaidų dydžio nustatymo, konstatavę, kad patirtos išlaidos yra neprotingos ir neatitinka realios situacijos teisinių paslaugų rinkoje. Toks teismų sprendimas taip pat neatitinka sąžiningumo kriterijų, nes pagal jį nukentėjusysis dėl nusikaltimo priverstas patirti turtinius nuostolius gindamas savo teises ir vykdydamas pilietinę pareigą.

13Kasacinis skundas atmestinas.

14Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio

15BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, taip pat Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai.

16Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

17Pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrindamas, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje.

18Nukentėjusysis byloje pareiškė 15000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai, nuo nusikalstamos veikos, kurios metu jam buvo sutrikdyta sveikata, atlyginti.

19Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintino iš dalies ir M. P. patirtą neturtinę žalą įvertino 7000 Lt dydžio suma. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovavosi Civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis, vertino tai, kad nukentėjusysis nuo kaltinamojo tyčinės veikos nukentėjo viešoje vietoje, artimų žmonių akivaizdoje, jam buvo sumuštas veidas, t. y. drabužiais nepridengta kūno vieta, jis patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, susijusius su saugumo kelyje jausmo praradimu, ilgai užtrukusiu dantų sumušimų gydymu, taip pat įvertino, jog nukentėjusiojo gydymo išlaidos tik 104 Lt.

20Civilinio ieškinio klausimas dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio buvo iškeltas nuteistojo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytais neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijais, atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusysis M. P. dabar negali normaliai vairuoti, bijo sunkvežimių, dantis gydosi iki dabar, jam buvo sumuštas veidas, lūpa, dantenos, lūpą susiuvo, po A. P. smūgio patyrė fizinį skausmą, atsirado nemalonių pojūčių, kol sužeidimai nesugijo, teko kreiptis į medikus, pagal specialisto išvadą padaryti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ir į susiformavusią teismų praktiką, nusprendė, kad M. P. neturtinei žalai atlyginti priteistina 2000 Lt suma.

21Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nutartimi iš dalies tenkindamas nuteistojo apeliacinį skundą ir sumažindamas pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos dydį, nepažeidė nei BPK, nei Civilinio kodekso normų ir nenukrypo nuo teismų praktikos dėl nukentėjusiųjų patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžių (kasacinė nutartis Nr. 2K-537/2008), nors ji nutarties aprašomojoje dalyje konkrečiai ir nepaminėta.

22Dėl BPK 106 straipsnio nuostatų

23Apeliacinės instancijos teismas proceso išlaidų klausimą sprendė vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais bei vertindamas konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad sprendžiant šį klausimą apeliacinės instancijos teisme būtų padarytos kokios nors teisės taikymo klaidos. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl priteistinos sumos advokato išlaidoms apmokėti pagrįstos BPK 106 straipsnio 2 dalies, Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 69 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 396 redakcija) advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių nuostatų bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis) aiškinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-1/2009), nuteistojo materialinės padėties, nukentėjusiojo atstovo dalyvavimo procese apimties ir kitų aplinkybių įvertinimu. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė.

24BPK pažeidimu nelaikytina tai, kad apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas savo sprendimą dėl priteistinų proceso išlaidų sumažinimo, nurodė ir tai, kad nukentėjusiojo interesams baudžiamojo proceso metu atstovavo prokuroras. Šis motyvas yra tik vienas iš daugelio apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodytų argumentų. Prokuroras dalyvauja kiekviename valstybinio kaltinimo tvarka vykstančiame procese ir kiekviename tokiame procese jo pareiga yra ginti visuomenės, valstybės ir konkrečių nukentėjusiųjų interesus. Prokuroro dalyvavimas neatima iš nukentėjusiojo galimybės reikalauti atstovavimo išlaidų atlyginimo, tačiau nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos argumentas dėl prokuroro dalyvavimo reiškia tik tai, jog tam tikrais atvejais privataus kaltinimo tvarka vykstančiame procese atstovo teikiama teisinė pagalba gali būti labiau intensyvi ir atstovavimo išlaidos gali būti didesnės nei procese, kuriame palaikomas valstybinis kaltinimas.

25Nukentėjusiojo argumentas, kad atstovas jam buvo būtinas ir dėl nuteistojo iniciatyvos patraukti baudžiamojon atsakomybėn patį nukentėjusįjį, nėra tinkamas pagrindas priteistinų atstovavimo išlaidų padidinimui, nes iš nukentėjusiojo atstovo pateiktos atstovavimo išlaidų sąskaitos matyti, kad nukentėjusiojo konsultavimas dėl atsakomybės pagal BK 284 straipsnį sudaro tik nežymią nurodomų išlaidų dalį.

26Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyta motyvuota, įstatymus bei kitus norminius teisės aktus atitinkanti išvada dėl priteistino procesinių išlaidų atlyginimo dydžio, ir kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo keisti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dėl priteistinų atstovavimo išlaidų dydžio.

27Dėl bausmės

28Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniai skundai, kuriais būtų prašoma sugriežtinti nuteistajam paskirtą bausmę nebuvo paduoti, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyko tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą.

29Dėl šios priežasties bausmės sugriežtinimas kasacinės instancijos teismo nutartimi nėra galimas. Kasacinės instancijos teismas negali bloginti nuteistojo padėties, jei apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama vien tik pagal apeliacinį skundą, paduotą traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

31Nukentėjusiojo M. P. (M. P.) kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nuosprendžiu A. P.... 4. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiojo,... 6. A. P. nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 4 d., apie 11.30 val., Vilniuje,... 7. Kasaciniu skundu nukentėjusysis M. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 8. Kasaciniame skunde nukentėjusysis M. P. nurodo, kad apeliacinės instancijos... 9. Kasatorius pažymi, kad dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus patyrė ne tik... 10. Kasatorius teigia, kad teismai taip pat nevertino aplinkybių, jog... 11. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 97 straipsnio... 12. Teismai pažeidė BPK 106 straipsnio nuostatas, sumažindami priteistinas... 13. Kasacinis skundas atmestinas.... 14. Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio... 15. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 16. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens... 17. Pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška... 18. Nukentėjusysis byloje pareiškė 15000 Lt civilinį ieškinį neturtinei... 19. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį... 20. Civilinio ieškinio klausimas dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio buvo... 21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nutartimi... 22. Dėl BPK 106 straipsnio nuostatų ... 23. Apeliacinės instancijos teismas proceso išlaidų klausimą sprendė... 24. BPK pažeidimu nelaikytina tai, kad apeliacinės instancijos teismas,... 25. Nukentėjusiojo argumentas, kad atstovas jam buvo būtinas ir dėl nuteistojo... 26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje... 27. Dėl bausmės ... 28. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį... 29. Dėl šios priežasties bausmės sugriežtinimas kasacinės instancijos teismo... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 31. Nukentėjusiojo M. P. (M. P.) kasacinį skundą atmesti....