Šiandien AR TIKRAI KOMERCINIŲ BANKŲ TAIKOMOS SUTARTINĖS SĄLYGOS YRA SĄŽININGOS?
GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai
Kita 2024-03-19
Paskutinius kelerius metus Lietuvos bankinis sektorius sulaukia vis didesnio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Bankų klientai skundžiasi dėl bankų taikomų didelių įkainių, aukštų palūkanų normų ir griežtų paskolos sutarčių sąlygų. Kartais toks vartotojų nepasitenkinimas nebūna laužtas iš piršto.
Štai, pavyzdžiui, praeitų metų pabaigoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą Nr. e3K-3- 385-969/2023, kurioje buvo keliamas klausimas dėl nesąžiningų Lietuvoje veikiančio komercinio banko veiksmų reklamuojant naujus produktus ir sudarant su vartotojais...
Ar Lietuvoje veikiančioms elektroninių pinigų įstaigoms iš tiesų reikalinga šio tipo licencija?
GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai
Kita 2024-03-18
2024 m. vasario 22 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) pateiktas išaiškinimas byloje UAB „ABC Projektai“ prieš Lietuvos banką nėra tik pergalė mokėjimo įstaigoms. Šis sprendimas atvėrė elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektoriuje ilgai užvertą Pandoros skrynią. Neretai mokėjimo paslaugos ir elektroninių pinigų leidimo operacijos verslo subjektų vykdomoje veikloje susipina, todėl ESTT sprendimas yra puiki indikacija ES ir Lietuvos institucijoms peržiūrėti bei patikslinti kai kurias, su mokėjimo paslaugomis bei elektroninių pinigų leidimo operacijomis susijusias,...
Tvarumo ataskaitos: kokie pokyčiai laukia ir kaip jiems pasiruošti?
GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai
Kita 2024-03-06
Dėl augančio susirūpinimo aplinkosauga, socialine gerove ir tinkamu įmonių valdymu pastaraisiais metais Europos Sąjunga (ES) skiria vis daugiau dėmesio tvarumo klausimams. Šiai tendencijai atspindėti priimta nemažai teisinių priemonių, o viena jų – Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive) (CSRD) 1 . Nors daugiau nei 11 tūkst. ES įmonių jau anksčiau teikė tvarumo ataskaitas pagal Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą 2 , CSRD įveda esminius pokyčius – įtvirtina naują ataskaitų teikimo tvarką ir ženkliai išplečia...
Komercinio arbitražo pastarojo meto tendencijos ir naujovės. Ko galime tikėtis 2024- aisiais?
GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai
Kita 2024-03-06
Komercinio arbitražo pastarojo meto tendencijos ir naujovės. Ko galime tikėtis 2024- aisiais?
Pasauliui pradėjus atsigauti po pandemijos, 2022 m. vasario 24 d. Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė dar vieną didelio masto humanitarinę krizę. Iki šiol besitęsiantis karas Ukrainoje sukrėtė žmonių gyvenimus ir verslus visame pasaulyje, o Rusijai įvestos ekonominės ir finansinės sankcijos kartu su pasauline tiekimo grandinės krize pakeitė pasaulio ekonomikos veikimą.
Visi nurodyti įvykiai turėjo didelę įtaką ir arbitražo tendencijoms. Infliacijos augimas, kainų svyravimai bei taikomos sankcijos po Rusijos...
Privalomas akcijų išpirkimas: teisingos kainos nustatymas
GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai
Kita 2024-01-30
2022 m. pabaigoje įsigaliojo Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) pakeitimai, kuriais įtvirtintas uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) ir nelistinguojamų akcinių bendrovių akcijų išpirkimo institutas (angl. squeeze- out right). Vienas iš pagrindinių šio instituto taikymo elementų – akcijos išpirkimo kaina. ABĮ įtvirtina, jog išperkamų akcijų kaina turi būti teisinga. Visgi ši vertinamojo pobūdžio kategorija įstatyme nėra detalizuojama, o ir teismų išaiškinimų šiuo klausimu dar nėra. Praktikoje jau kyla neaiškumų ir ginčų dėl išperkamų...
ES investicinių arbitražo sprendimų pripažinimas ir įgyvendinimas
GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai
Kita 2024-01-24
ES investicinių arbitražo sprendimų pripažinimas ir įgyvendinimas labai ribotas, bet vis dar realus su trečiosiomis šalimis bei trečiosiose šalyse
2023 m. pabaigoje Vokietijos Aukščiausiasis Teismas priėmė svarbų sprendimą, kuriuo leido vykdyti investicinio arbitražo tribunolo sprendimą, priimtą Vokietijos ir Indijos investicijų apsaugos sutarties pagrindu. Teismas konstatavo, jog toks arbitražo sprendimo vykdymas yra suderinamas su ES teise ir neprieštarauja Europos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikai, kurio Komstroy sprendime tiesiogiai pasisakyta, jog ES šalys gali...
Tarptautinė prekyba ir rizikos dėl intelektinės nuosavybės apsaugos – kokios nuostatos būtinos sutartyje?
Sudarant distribucijos, prekių tiekimo ir kitas su prekyba susijusias sutartis šalys paprastai daug dėmesio skiria prekių pristatymą, atsiskaitymą, atsakomybę reglamentuojančioms sutarties sąlygoms, tačiau neretai į sutartį neįtraukia nuostatų dėl intelektinės nuosavybės apsaugos, klaidingai manydamos, jog prekės ženklo, dizaino registravimas ar patento išdavimas užtikrina pakankamą joms priklausančios intelektinės nuosavybės apsaugą ar, kad paaiškėjus, jog perkamos prekės pažeidžia kitiems asmenims priklausančias intelektinės nuosavybės teises, atsakomybė kils tik prekių...
Organiška ir tvaru, bet ar legalu? Žalioji reklama ir ekologiškumo teiginių direktyva
TRINITI JUREX
Kita 2023-12-29
Europos Komisijos tyrimo duomenimis per pastaruosius 20 metų ekologiškų produktų paklausa tarp Europos Sąjungos vartotojų išaugo 69 proc. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) užsakymu atlikta gyventojų nuomonių apklausa rodo, kad net 59 proc. Lietuvos vartotojų yra svarbu, ar jie perka prekę iš įmonės, kuri prisideda prie aplinką tausojančio vartojimo skatinimo. Pastaroji statistika tapo priežastimi didėti ir kitam skaičiui, t. y. verslų, siekiančių pagerinti savo įvaizdį, orientuotą į aplinkosaugą, ir tuo pačiu padidinti pelnus, skaičiui. Dėl šios priežasties...
Šiandien Griežtėja reikalavimai kriptoturto paslaugų teikėjams
Š. m. gruodžio 11 dieną vyko Lietuvos banko organizuojama spaudos konferencija, kurioje buvo aptariami klausimai, susiję su kriptoturto sektoriumi bei šio sektoriaus reguliacine aplinka. Šioje konferencijoje buvo aptarti pokyčiai, kurie laukia kriptoturto paslaugų teikėjų.
Pagrindinis akcentas, kaip ir buvo galima tikėtis, vis dar yra tai, kad kriptoturtas laikomas didelės rizikos šaltiniu. Rizikoms suvaldyti Lietuvos bankas, Vidaus reikalų ministerija bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) pristatė naujas priemones, kurios bus taikomos šio sektoriaus dalyviams.
Spaudos...
AR UŽ MAŽAREIKŠMIUS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ PAŽEIDIMUS BAUDŽIAMA PER GRIEŽTAI?
Naujausia LVAT praktika: pataisa už viešųjų pirkimų pažeidimus negali būti automatiškai parenkama pagal rekomenduojamas fiksuotas normas ir privalo būti individualizuota.
Daugelis perkančiųjų organizacijų įgyvendina projektus naudodamos Europos Sąjungos (ES) finansavimą.
Iš ES struktūrinių fondų finansuojamų projektų prižiūrėtojų daug: be Centrinės projektų valdymo, Aplinkos projektų valdymo ar Inovacijų agentūrų, projektą bet kada gali patikrinti ir neįpareigojančius, bet faktiškai privalomus pastebėjimus teikianti Valstybės kontrolė ar patikrinimus atliekanti...
Atnaujintos kovos su narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu gairės
Didėjantis ikiteisminių tyrimų skaičius dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo bei jų vartojimo situacija tarp nepilnamečių asmenų yra globali problema. Europos Komisija išleido naujas gaires kovoje su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu, kurias ketina įgyvendinti iki 2024 m. pabaigos. Organizuotos prekybos narkotikais mastas yra problema, liudijanti nepakankamą esamų priemonių kovoje su prekyba narkotikais veiksmingumą ir būtinybę stiprinti pajėgumus šioje nusikalstamumo srityje.
„Europos Sąjunga, atsižvelgdama į valstybėse narėse ir už jos ribų vyraujančias...
Kai žaidimai tampa darbu: kas uždirba iš „kidfluencerio“ veiklos?
Vaikai – tėvų influencerių spąstuose. Ar savo vaikų atvaizdo naudojimas reklamai socialiniuose tinkluose gali būti vadinamas išnaudojimu? Kokių galimų etinių, teisinių ir finansinių problemų tai gali sukelti, kalbant apie tėvų valdžios tinkamą naudojimą ir vaiko interesų užtikrinimą? Komentuoja advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnioji teisininkė Simona Vilkelytė.
Tėvai socialiniuose tinkluose iš vaikų gali uždirbti įvairiais būdais, pavyzdžiui, dėdami tam tikrą mokamą turinį, demonstruodami reklamuojamas prekes ar bendradarbiaudami su tam tikrais prekių ženklais. Kiti...
Žalos gamtai atlyginimas pinigais: priemonė, grįsta ES teise, ar vis tik sovietmečio relikvija?
L. Sesickas GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai
Kita 2023-09-26
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2023 m. liepos 5 d. priėmė sprendimą norminėje byloje Nr. I-9-415/2023, kurioje jis, vertindamas aplinkos ministro įsakymu patvirtintoje Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikoje (Metodika) nustatytą žalos aplinkai atlyginimo pinigais priemonės atitiktį Konstitucijai ir įstatymams, patvirtino Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr. 2004/35/EB „Dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti)“ (Direktyva) nustatytus imperatyvius teisinius reikalavimus ir teisinę...
SVARBU ŽINOTI. Ar viešajame pirkime tikrai verta dalyvauti kartu su partneriais?
GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai
Kita 2023-09-12
2023 m. liepos mėn. Europos Komisija (EK) pateikė savo atnaujintą poziciją dėl jungtinio dalyvavimo
viešuosiuose pirkimuose vertinimo pagal ES konkurencijos teisę [1] .
Už konkurencijos teisės pažeidimus kartu viešajame pirkime dalyvavusioms įmonėms gali būti paskirta iki
10 % apyvartos dydžio bauda. Didelės baudos ir ribojamai eiti vadovaujamas pareigas gali būti skirti ir
konsorciumo dalyvių vadovams. Be to, Lietuvoje jau turime nesenų pavyzdžių, kai milžiniškos baudos
buvo skirtos bendrus pasiūlymus rangos konkursuose teikusioms įmonėms [2] , todėl naujieji...
IEŠKINIO SENATIES INSTITUTO TAIKYMAS.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje nustatytas visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principas. Tačiau svarbu pažymėti, kad kaip ir kiekviena teisė nėra absoliuti, taip ir teisė pareikšti ieškinį ir pasinaudoti galimai pažeistų teisių teismine gynyba yra ribojama įstatymų, taip pat nustatant ir tam tikrus konkrečius terminus, per kuriuos asmuo gali realizuoti šią savo teisę į...
Privalomojo draudimo įstatymo pataisos – žingsnis į priekį ar atgal?
VARUL ir partneriai
Kita 2017-09-18
Deividas Užkurys – advokatų kontoros PRIMUS jaunesnysis teisininkas
Rugsėjo 12 d. Seimas pritarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisų projektui, kuris gali išplėsti neturtinės žalos atlyginimo institutą. Šis įstatymas reguliuoja draudimo santykius tarp draudėjų, nukentėjusiųjų, draudikų ir draudiko biuro, o plačiai visuomenėje ši draudimo rūšis geriau žinoma kaip privalomasis draudimas, kurį kiekvienas eksploatuojamos transporto priemonės valdytojas privalo įsigyti. Jei Seimas galutinai patvirtins įstatymo pataisas,...
Dar kartą apie informacijos mainus: ar bankams leidžiama keistis komerciškai jautria informacija?
G. Dailidėnaitė VARUL ir partneriai
Kita 2015-10-23
Verslas kasdien susiduria su sudėtingu, tačiau sveikai konkurencijai būtinu aspektu – netikrumu, kaip vienoje ar kitoje situacijoje pasielgs konkurentas. Anksčiau minėjome, kad toks netikrumas yra viena iš principinių konkurencijos nuostatų, reikalaujanti, kad kiekvienas ūkio subjektas savarankiškai nustatytų savo elgseną rinkoje. Tačiau jeigu konkurentai faktiškai keičiasi informacija – tiesiogiai arba sekdami vienas kito pranešimus, kokias pasekmes tokie veiksmai galėtų sukelti?
Pavyzdžiui, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT), išnagrinėjęs Dole bylą[1],...
NAUJAS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISĖS ĮRANKIS KOVAI SU NEPATIKIMAIS TIEKĖJAIS
VARUL ir partneriai
Kita 2015-10-23
Perkančiosios organizacijos dažnai susiduria su nepatikimų tiekėjų problema – leisti jam dalyvauti pirkime, ar gali tokį tiekėją pašalinti iš pirkimo? Tiekėjo nepatikimumą signalizuoja daugelis aspektų, pavyzdžiui: pagal ankstesnes viešųjų pirkimų sutartis tiekėjas savo įsipareigojimus vykdė ne laiku, su dideliais trūkumais, o gal, apskritai, sutartis dėl esminio sutarties pažeidimo buvo nutraukta. Privačiame sektoriuje, kur taikomas lankstesnis teisinis reguliavimas, tokia problema nesukeltų didesnių rūpesčių – su tiekėjų nebūtų sudaryta sutartis ir tiek. Deja, perkančiosios...
Įžeidimo dekriminalizavimas – logiškas teisinio reguliavimo rezultatas
M. Šaras Profesinė bendrija "Bagdanskis iLAW"
Kita 2015-07-22
2015 m. liepos 10 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis iš nusikalstamų veikų sąrašo išbraukti įžeidimas (155 straipsnis), o nuo 2016 balandžio 1 d. bus išbrauktas valstybės tarnautojo įžeidimas (ir 290 straipsniai). Diskusija dėl įžeidimo ir šmeižimo dekriminalizavimo prasidėjo dar prieš kelerius metus, joje plačiai dalyvavo teisininkai, politikai, žiniasklaidos atstovai. Nuo diskusijų pradžios šmeižimas ir įžeidimas (atskiros nusikalstamos veikos, numatytos skirtinguose Baudžiamojo kodekso 154 ir 155 straipsniuose) dėl jų...
Svarbūs išaiškinimai nesąžiningos konkurencijos byloje
D. Markevičienė Profesinė bendrija "Bagdanskis iLAW"
Kita 2015-07-22
Argumentas, kad atsakomybė už Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimus taikoma tik ūkio subjektams (dažnai naudojamas tiek atsakovų gynyboje, tiek žemesnės instancijos teismų sprendimuose ir kėlęs daug diskusijų) nėra visiškai pagrįstas.
2015 m. liepos 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015 pateikti svarbūs išaiškinimai dėl LR konkurencijos įstatymo nuostatų taikymo ūkio subjektams ir/ar fiziniams asmenims (darbuotojams).
Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad atskleidus įmonės komercinę paslaptį, įmonei gali būti...