Byla 1-297-486/2018

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei A. R., dalyvaujant prokurorei L. M., nukentėjusiajai Ramunei M. B., kaltinamajam L. V., kaltinamojo gynėjui advokatui L. P., vertėjai A. A.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. V., asmens kodas ( - ) gim., numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 145 straipsnio 1 dalies, padarymu.

3Teismas

Nustatė

4L. V. 2016 m. lapkričio 10 d., apie 18.00 val., bute, esančiame Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.64‰ girtumo laipsnis), konflikto metu šešis kartus pastūmė nukentėjusiąją sugyventinę R. M. B. rankomis į pečių sritį, dešine ranka sugriebęs jai už kairės rankos virš alkūnės ją pasuko ir dar patempė, tuo tarpu kaire ranka, sugriebęs jai už dešinės rankos virš alkūnės nukentėjusiąją R. M. B. pasuko į save veidu ir kakta sudavė jai į veidą, pataikydamas į nosį, laikydamas nukentėjusiąją R. M. B. už abiejų rankų, ją pargriovė ant žemės, dėl ko ji susitrenkė dešinės kojos kelį, tuomet dešinės rankos alkūne spaudė nukentėjusiajai R. M. B. kaklą ir taip ją dusino, kairės rankos kumščiu penkis kartus sudavė nukentėjusiajai R. M. B. į galvos sritį, iš jų du kartus sudavė į veido sritį, pataikydamas į dešinę akį ir į lūpas, o tris kartus kumščiu sudavė į galvos sritį. Po šių veiksmų pagrasino nukentėjusiajai R.M. B. ją užmušti, tuo sukeldamas nukentėjusiajai R .M. B. baimę ir sudarydamas pakankamą pagrindą jai manyti, kad išsakyti grasinimai gali būti įvykdyti, po ko kairės rankos kumščiu sudavė jai į dešinę akį, ją pargriovė ant sofos ir rankų delnais sudavė tris kartus per galvą ir tris kartus per pečius, taip smurtaudamas prieš šeimos narį sukėlė nukentėjusiajai R. M. B. fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė jos sveikatą dėl padarytų kairės akies apatinio voko, dešinės akies vokų, kairio žasto, dešinio kelio poodinių kraujosruvų, nosies nugarėlės muštinės žaizdos su aplinkine poodine kraujosruva, nosikaulių lūžio, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimo su apatine kraujosruva. Šiais veiksmais L. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 145 straipsnio 1 dalyje.

5Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. V. parodė, kad kaltinimą suprato, savo kaltę prisipažįsta iš dalies. Ivykis buvo seniai 2016 metais. Jis su draugais darė remontą savo namuose, padaręs remontą, nutarė pavaišinti draugus. Paskui susiskambino su R. M. B., savo pažįstama, kadangi jai reikėjo pagalbos, nes jie bendravo kaip pažįstami. Jis pakvietė ją į namus, jie susitiko ir įvyko toks konfliktas. Jis paliko draugus namuose, o pats išėjo R.M. B. pasitikti. K. R. M. B. neturėjo gyvenimo sąlygų, ji norėjo pagaminti kažko žiemai, jo mama leisdavo jai pasinaudoti. Ji užėjo ir pradėjo savavaldžiauti, tai yra ji atėjo į jo kambarį, atiminėjo iš jo ir draugų alkoholinius gėrimus, rėkavo, kad vartoja alkoholinius gėrimus, triukšmavo. Jis nukentėjusiąją įspėjo kelis kartus ir ko pasėkoje nusižengė. R.M. B. griebė butelį, o jis neapskaičiavo savo jėgų, staigiai atsistojo ir savo kakta pataikė jai į veidą. Ji tiesiog buvo per arti, jis netyčia, stodamasis trenkė. Nukentėjusioji mažo ūgio, o jis aukštesnis ir taip išėjo. Gal dar truputėlį apsistumdė, nes jis norėjo atimti tą butelį, bet ji išbėgo iš buto. Ar atėmė butelį ar ne, šiuo metu neatsimena. Jis norėjo nukentėjusiąją nuraminti, bet jam nepavyko, nes ji išbėgo iš kambario ir dingo. Kaltinamasis tiksliai negali pasakyti, kur jis pataikė, jis buvo išgėręs. Byloje yra specialisto išvada. Ar tą dieną buvo atvykusi policija, negali pasakyti, nes jis jos po to nematė. Tai buvo vienas atsitiktinis smūgis, dar gal galėjo stumtelėti, bet jis to neatsimena. Galbūt ji griuvo, bet jis neatsimena. Kad tokie sužalojimai buvo, kaltinamasis pripažįsta. Dėl grasinimo nužudyti L. V. neprisipažįsta, jis negrasino, net neturėjo progos jai pagrasinti. Jis nėra iš tų, kuris grasina, tai labai rimti kaltinimai. Jis nesutinka ir dėl to, kad jo veika kvalifikuota pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi jie sugyventiniai tikrai nebuvo, buvo geri pažįstami. Nukentėjusioji nakvodavo pas juos bute. Būdavo ilgesnis laikotarpis, kai nukentėjusioji sirgo onkologine liga, tada jo mama leisdavo jai nakvoti pas juos. Tarp jos ligos seansų ji būdavo pas juos, tai būdavo trys dienos, ji prašydavosi, nes neturėdavo kur. Kai nukentėjusioji pas juos būdavo, ji miegodavo salone. Ji kartais pakviesdavo kaltinamąjį į svečius, į sodą. Retkarčiais gal užsilaikydavo per naktį, bet paprastai nenakvodavo.

6Dėl civilinio ieškinio tai jis sutinka apmokėti advokato išlaidas. Dėl 15 000 neturtinės žalos, nesutinka, tai per daug, turi būti ribos. Jis siūlė nukentėjusiajai 500 eurų, vėliau 1000 eurų sumą. Suma galėtų būti ir didesnė, bet tikrai jau ne tokia didelė.

7Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. M. B. parodė, kad su L. V. susipažino ir gyveno kartu nuo 2013 metų. Kaltinamasis jai patiko, pas jį apsigyveno, tačiau jos onkologinė liga progresavo, tuo metu padėjo ir L. ir jo mama. Kai negeria, tai L. V. geras žmogus, o kai išgeria jis agresyvus, tenka bėgti iš namų. Su kaltinamuoju L. V. gyveno Žirmūnų g. 113-68, Vilniuje, ten jo mamos butas. 2016 m. lapkričio 10 d. sutarė, kad ji pas Liutaurą atvažiuos pasistatyti žiemai burokėlių. Matė, kad jis išgėręs. Kai grįžo, bute buvo žmonių, tai yra du vyrai ir daug išgerta tuščių butelių bei prirūkyta. Ji viską paėmė ir nunešė į virtuvę, nes paprašė, kad nerūkytų kambaryje. Ji nunešė visus tuščius ir pilnus butelius į virtuvę, L. juos atgal į kambarį. Tada ji pradėjo plauti indus, ir staiga įbėgo L., o jos ranka buvo 0,5 litro stiklainyje ir laikydamas jai už rankos trenkė su kakta į veidą, pradėjo mušti. Nukentėjusioji tada pargriuvo ir vis tiek jis ją mušė. Pirmiausia sudavė į galvą, po to kumščiu į veidą. Pradžioje ji stovėjo, bet vėliau pargriuvo. Tada ji išsiėmė ranką iš stiklainio ir paėmusi rankinuką, norėjo eiti namo. Bet kaltinamasis pamatęs ją kambaryje jau (salone), pradėjo vėl mušti. Mušė rankomis per galvą. Ir po to pasakė „gal aš neteisus“, ką jis turėjo omeny, nukentėjusioji nežino. Ir jis tada nuėjo pas draugus. Tuomet nukentėjusioji išbėgo pas kaimynę I. V., nes ji neturėjo jėgų sirgdama onkologine liga bėgti. Tada pas kaimynę išbėgo į balkoną, kvietėsi greitąją ir policiją. Kai atvažiavo policija, išsivežė liudytoją A. K. ir L. V.. K. L. V. grįžo tik ryte, pasakė, kad nieko neprisimena, kas buvo. Ligoninėje nukentėjusiajai suteikė pagalbą ir paleido tą pačią dieną. K. L. V. ją mušė virtuvėje, dar buvo jo mama D. V., ji viską matė. Dėl neturtinės 15.000 tūkstančių eurų žalos atlyginimo, tai ji ne materialinės žalos prašo, o moralinės. Ji turi būti gerbiama, nes patyrė didelius išgyvenimus. Ji buvo įvardyta kaip sugyventinė iki sumušimo, o kai sumušė, tai tada tapo nebe sugyventinė. Jau 5 metai kartu, o 3 metus su juo pragyveno. Dėl kaltinimų grasinimu tai ji buvo pas I. V., o jis pasakė „aš tave nužudysiu, tu gyva nepareisi“ ir jis tikrai galėjo tai padaryti, nes jau buvo sužalota. Virtuvėje buvo irgi grasinama, gal dėl to, kad ji butelius tvarkė, atėmė juos iš alkoholiko.

8Liudytoja D. V. parodė, kad yra kaltinamojo mama. Ji nori atsiprašyti nukentėjusiosios ir nuoširdžiai apgailestauja dėl šio incidento, kuris įvyko jos bute. Įvykio dieną jos sūnus L. darė remontą su pagalbininkais. Kai vyrai pabaigė remontą, išgėrinėjo. R. M. B. staigiai pamačiusi tą kompaniją iš pykčio griebė tuos butelius, juos išsinešė ir išprovokavo tą incidentą. Nukentėjusioji varė lauk visus. Gal ir galėjo būti kokių smūgių, bet ji nematė. L. V. nebuvo sužalotas. O Ramunei M. B. bėgo kraujas iš nosies. Liudytoja norėjo iškviesti nukentėjusiajai greitąją, bet tada ji pasičiupo rankinuką ir išbėgo pas kaimynę. Tai, ką skaitė jos parodymuose, tai didėlė fantazija, tiek daug smūgių nebuvo. Ji jos bute kaip sūnaus sugyventinė negyveno, jai buvo leista ateiti per šalčius, ji sirgo, be to, buvo silpna po onkologinių procedūrų, gaila moters. Bet ne L. kaltas dėl jos ligos, jis kaltas dėl tos traumos. Nukentėjusioji nemokėjo jokių mokesčių, jų namų raktų neturėjo. Ateidavo porą kartų į mėnesį, išsisprausti, išsiskalbti sau ir sūnui, be to šiuo metu sūnus turi kitą draugę. Dėl grasinimo nužudyti, tai ji tuo metu buvo bute, ir nieko panašaus negirdėjo, nes tai rimtas grasinimas, čia vien nukentėjusiosios žodžiai.

9Liudytoja I. O. .parodė, kad yra L. V. kaimynė. Neprisimena kurią dieną, bet buvo smarkus skambutis į duris. A. R. M. B. ir pradėjo šaukti, kad iš jos buto reikia iškviesti greitąją pagalbą. Retkarčiais pas kaimynę Danguolę, kai liudytoja nueidavo, ten būdavo ir R. M. B.. Tą dieną R.M. B., kai ją įsileido į butą, buvo prisidėjus rankšluostį prie veido. Nukentėjusioji I.O. V. pasakė, kad gali ateiti L. V. ir gali ją mušti. Tada liudytoja suprato, kad nukentėjusioji nuo jo bėgo ir ji tada išsikvietė greitąją ir policiją.

10Liudytojas A. K. parodė, kad kaltinamąjį L. V. pažįsta senokai, nukentėjusiąją matė kartais namuose pas Liutaurą. Moteriškė padėdavo išsimaudyti, išskalbti, padaryti valgyti, o taip kad pas jį gyventų, tai liudytojas nežino. Žino, kad kaltinamasis turi dar kitą merginą. Įvykio dieną jis su Liutauru gėrė pas jį kambaryje. Tikriausiai dviese, bet tiksliai nepamena. Ant stalo stovėjo butelis degtinės. Ramunė M. B. atbėgo, pačiupo stovinčios degtinės butelį ir pradėjo triukšmauti. L. V. keldamasis „užkabino“ ją. Jis nepamena, ar po to nukentėjusioji pargriuvo, nes buvo išgėręs. Kiek žino, po to ji nuėjo į kitą kambarį, kas buvo toliau, tai liudytojas nežino. Kraujo tikrai nebuvo.

11Liudytoja F. A. parodė, kad nukentėjusiąją R.M. B. pažįsta apie 4 metus. Liudytoja gyvena Baltupiuose, o nukentėjusioji tris metus gyveno su kaltinamuoju, ji pati buvo pas kaltinamąjį namuose.

12Liudytoja G. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra L. artima draugė. 2009 metais susipažino su juo, jos brolis supažindino. Vėliau sužinojo apie Ramunę M. B., jai buvo šiek tiek šokas. B. L. paaiškino, kad žmogus yra ligonis, sunkiai verčiasi, namas nešildomas, jis tiesiog nukentėjusiajai padeda. Paskui prasidėjo įvairus dalykai. Vieną kartą G. P. susitikusi su Liutauru atsitiktinai ir jiems einant į parduotuvę, pamačiusi tai R. M. B. pradėjo rėkti ant visos gatvės, kad ji G. P. sumuš, nepadės ir anesteziologas. L .tiesiog linkęs visiems pagelbėti, jai irgi pagelbėdavo dėl sveikatos, nes buvo įtarimų.

13L. O. B. parodė, kad yra nukentėjusiosios sūnus. Jo mama bendravo su kaltinamuoju, gyveno pas juos gal 2 metus. Jis pats yra buvęs pas Liutaurą, nes vienu metu neturėjo sąlygų gyventi. Tai maždaug 2015 metais, žiemos metu. Tuo metu kai jis gyveno pas L. V., tai kaltinamasis negerdavo, todėl konfliktų nebuvo, jis nematė. Liudytojas matė mamą sumuštą praeitais metais, pas ją buvo smarkiai sumuštas veidas. Jis mamą pasitiko prie vasarnamio, pamatė sumuštu veidu, pamanė, kad gal kas užsipuolė. Jis paklausė jos, kas atsitiko, ji pasakė, kad sumušė L. sakė, kad prigėrė su draugais ir sumušė ją, tai atsitinka, kai „balti arkliai“ būna.

14Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

15Dėl LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto.

16Pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. Šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Taigi, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi.

17Iš baudžiamosios bylos matyti, kad kaltinamasis L. V. neneigia savo kaltės smurtavus prieš nukentėjusiąją Ramunę M. B., tačiau visos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu tiek jis, tiek jo gynėjas neigė patį kvalifikavimo straipsnį, o būtent tai, kad jis sužalojo savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, kadangi anot kaltinamojo L. V. nukentėjusioji R.M. B. nebuvo jo sugyventinė, jo namuose laikydavo tik retkarčiais, kas atmeta galimybę šiuo atveju jo veiksmus kvalifikuoti pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Tačiau iš nukentėjusiosios nuoseklių parodymų bei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad jie visi vienareikšmiškai patvirtino, kad nukentėjusioji Ramunė M. B. apie tris metus kartu gyveno su kaltinamuoju. Šias aplinkybes patvirtino kaltinamojo draugas, kaimynė, nukentėjusiosios sūnus, F. A.. Kaltinamojo motinos parodymai apie tai, kad jie tik glaudė nukentėjusiąją neturint jai kur gyventi vertintini kritiškai, kadangi ji pati teismo posėdžio metu tvirtino, kad R M. B. nakvodavo pas juos ir miegodavo sūnaus kambaryje, kas pagrindžia tą faktą, kad nukentėjusioji buvo jo sugyventinė. Be to, nukentėjusiosios pateiktos į bylą nuotraukos (2 t., b.l. 28), tik patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie jų bendrą gyvenimą. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji kartu praleisdavo laisvalaikį, kaltinamasis buvo pas nukentėjusiąją sodyboje, nukentėjusioji dalyvavo pas Vaitiekūnus šventėse, buvo pažįstama su L. V. giminėmis, su jai bendravo.

18Aukščiau išvardintos aplinkybės tik patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad įvykio metu ji su kaltinamuoju buvo sugyventiniai ir visiškai paneigia kaltinamojo L. V. priešingą versiją.

19Be kaltinamojo L. V. dalinio prisipažinimo, nukentėjusiosios nuoseklių parodymų, liudytojų papildančių tai parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

20Alkotesteriu 2016-11-11, 01.54 val., kaltinamajam L. V. nustatytas 1.64‰ girtumo laipsnis (1 t., b.l. 81).

21Bendrasis pagalbos centras pateikė tris garso įrašus, kuriuos apžiūrėjus nustatyta, kad 2016-11-10 pagalbos telefonu kreipėsi R. M. B. pirmuoju skambučiu nurodydama, kad ją sumušė girtas sugyventinis L. V., ji visa sumušta, visa mėlyna, kraujuota, nosis perkirsta, paakiai ištinę, vos mato ir atmerkia akis, dabar ji yra pabėgusi pas kaimynę. Antruoju skambučiu informuoja, kad sugyventinis su draugais išeina iš namų, jei jo neareštuos, jis ją visur pasigaus ir užmuš. Trečiuoju skambučiu nurodo, kur galima rasti jos vyrą, kad jis gali būti pas draugą A., kurio pravardė „Mongolas“, sugyventinis visą laiką jai grasina susidoroti, užmušti ją ir jos sūnų, anksčiau ne kartą buvo sumušta, bet šį kartą labai stipriai. Anksčiau nerašė pareiškimų, nes anyta visuomet atkalbėdavo. Jis ir motiną muša, per šitą laiką jis veržėsi pas kaimynę, kaimynei rankas suko, kad tik ją antrą kartą sumušti, jis galėjo ją užmušti. Pateikti garso įrašai įrašyti į CD, kuris prijungtas prie bylos (1 t., b.l. 14-21).

22Greitosios medicinos pagalbos stotis pateikė kvietimo į įvykio vietą, adresu Ž. g. 113-66, Vilnius, kortelę, kurioje nurodyta, kad pacientės M. B. žodžiais, ją sumušė sugyventinis, trenkė į nosį (1 t., b.l. 56, 57).

23Specialisto išvadoje Nr. G 3463/2016(01) nurodyta, kad remiantis R. M. B., gim. 1962 m., apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada, kad R. M. B. nustatytos kairės akies apatinio voko, dešinės akies vokų, kairio žasto, dešinio kelio poodinės kraujosruvos, nosies nugarėlės muštinė žaizda su aplinkine poodine kraujosruva, nosikaulių lūžis, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimas su apatine kraujosruva, padaryti kietu buku daiktu (daiktais) galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-11-10). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulių lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b.l. 58, 59 ).

242017-11-10 įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta nukentėjusioji R. M. B., nustatyta, kad ant jos veido yra matomos kraujosruvos po akimis, nosis ištinusi. Įvykio vietoje nukentėjusioji R.M. B. nufotografuota, nuotrauka prijungta prie bylos (tyrimo veiksmus atliko vyr. tyrėja J. A.) (1 t., b.l. 7-9).

25Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad jų visuma patvirtina, jog pareikštas kaltinimas L. V. visiškai pasitvirtino. Jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

26Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis L. V. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

27Dėl LR BK 145 straipsnio 1 dalies padarymo.

28LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismų praktikoje laikoma, kad šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimas yra realus kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Šį faktą gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės kurioms esant grasinama ir panašiai. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.

29Nors kaltinamasis L. V. neprisipažįsta įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje, tačiau tokią kaltinamojo versiją paneigia tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu surinkti įrodymai.

30Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, liudytojų parodymų, kitų įrodymų, nukentėjusioji, įvertinusi tai, kad L. V. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat į tai, kad grasinimas įvyko netrukus po fizinio smurtavimo, pagrįstai suprato, kad kaltinamasis L. V. gali įvykdyti savo grasinimus. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme logiškai ir įtikinamai aiškino, kad kaltinamasis buvo neblaivus, įsiutęs, įžeidinėjo ją, sukėlė konfliktinę situaciją, kurios metu ne kartą teigė, kad nužudys nukentėjusiąją. Grasinimai buvo išsakyti iš pradžių virtuvėje, po to kambaryje.

31Tokie nukentėjusiosios parodymai yra motyvuoti, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra analogiški teisiamojo posėdžio metu duotiems parodymams, parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes ir netikėti tokiais nukentėjusiosios parodymais, teismas neturi pagrindo.

32Faktą, jog grasinimą nužudyti nukentėjusioji suprato kaip realų patvirtina ir tai, kad iš karto po smurtinių veiksmų jos atžvilgiu ji išbėgo pas kaimynę I. V.. Teisminio nagrinėjimo metu kaimynė I. V. papildė nuoseklius nukentėjusiosios teiginius. Esant šioms aplinkybėms, galima pagristai teigti, kad būtent tokiais savo veiksmais kaltinamasis siekė įbauginti nukentėjusiąją.

33Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad jų visuma patvirtina, jog pareikštas kaltinimas L. V. visiškai pasitvirtino. Jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį. .Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis L. V. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

34Tokiu būdu, įvertinus kaltinamojo dalinį prisipažinimą, nukentėjusiosios parodymus, liudytojų parodymus, specialisto išvadą, apžiūros protokolus bei kitus byloje surinktus įrodymus, teismas vertina, jog kaltinamojo L. V. kaltė, įvykdžius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta visiškai, o L. V. neigia savo kaltę iš dalies, bandydamas išvengti gręsiančios baudžiamosios atsakomybės.

35Dėl bausmės skyrimo.

36Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

37K. L. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

38Teismas, skirdamas kaltinamajam L. V. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 129- 139), nedirba, registruotas darbo biržoje bei į tai, kad LR BK 138 str. 2 d. sankcijoje yra numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju LR BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant laisvės atėmimo bausmę.

39Svarstant klausimą dėl LR BK 75 straipsnio nuostatų taikymo L. V. tikslingumo svarbu akcentuoti, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, į tai ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį.

40Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, į tai ar kaltinamasis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014 ir kt). Šie duomenys yra reikšmingi sprendžiant, ar nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

41Įvertinus kaltinamojo L. V. asmenybę, tai, kad jis anksčiau neteistas, registruotas darbo biržoje, teismas vertina, kad realus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas L. V. prieštarautų bendriems teisingumo ir protingumo principams, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą yra pagrindas atidėti.

42Dėl civilinių ieškinių.

43Pažymėtina, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala, tiek turtinė, tiek neturtinė ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (( - ) straipsnis).

44Byloje nukentėjusioji R.M. B. yra pareiškusi 15 000 (penkiolikos tūkstančių) eurų dydžio eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti bei 100 (vieną šimtą) eurų advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti (1 t., b.l. 183).

45Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos padarymo aplinkybes bei motyvus, žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

46Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

47Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos A. T. formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

48Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, paisant jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, įvertinant visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatant teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiesiems, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyrą, mano, kad šiuo atveju nukentėjusieji dėl sužalojimų neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, be to buvo smurtaujama prieš onkologine liga sergantį žmogų, tačiau teismas mano, kad nukentėjusiosios R. M. B. prašoma priteisti neturtinės žalos suma (15000 eurų) yra pernelyg didelė, todėl jai priteistinos neturtinės žalos dydį yra pagrindas sumažinti iki 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų. Taip pat byloje nukentėjusiosios yra pateiktas 100 (vieno šimto) eurų pinigų priėmimo kvitas už advokato paslaugas, todėl ši suma taip pat priteistina (1 t., b.l. 185).

49Vilniaus teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi 134,32 eurų civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Šią sumą sudaro suteiktos gydymo paslaugos (1 t., b.l. 26). Teismo posėdžių metu civilinis ieškovas nedalyvavo, buvo gautas prašymas nagrinėti civilinį ieškinį civiliniam ieškovui nedalyvaujant (1 t., b.l. 176). Ieškinys pagrįstas byloje surinktais įrodymais, t.y. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktais dokumentais (1 t., b.l. 25-31), todėl ieškinys yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas.

50Kardomosios priemonės.

51L. V. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais (1 t., b.l. 100-101) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

52Remdamasis tuo kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR ( - )298 str. str., 301-305 str. str., 307 str., teismas,

Nutarė

53L. V. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteisti 10 (dešimčiai) mėnesių laisvės atėmimo.

54L. V. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 3 (trims) mėnesiams laisvės atėmimo.

55Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d., bendrinant bausmes apėmimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausme pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p., apimti bausmę, paskirtą pagal LR BK 145 str. 1 d. ir paskirti L. V. galutinę subendrintą bausmę - 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

56Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą L. V. atidėti 1 (vieneriems) metams.

57Įpareigoti nuteistąjį:

581) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

592) bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo nekeisti gyvenamosios vietos.

603) per 4 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

61Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

62Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais L. V. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

63Priteisti iš kaltinamojo L. V. nukentėjusiosios R. M. B. naudai 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti bei 100 (vieną šimtą) eurų advokato išlaidoms atlyginti.

64Priteisti iš kaltinamojo L. V. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 134,32 (vieną šimtą trisdešimt keturis eurus ir trisdešimt du centus) eurų gydymo išlaidoms atlyginti.

65Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., sekretoriaujant teismo... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L.... 3. Teismas... 4. L. V. 2016 m. lapkričio 10 d., apie 18.00 val., bute, esančiame Vilniuje,... 5. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. V. parodė, kad kaltinimą suprato,... 6. Dėl civilinio ieškinio tai jis sutinka apmokėti advokato išlaidas. Dėl 15... 7. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. M. B. parodė, kad su L. V.... 8. Liudytoja D. V. parodė, kad yra kaltinamojo mama. Ji nori atsiprašyti... 9. Liudytoja I. O. .parodė, kad yra L. V. kaimynė. Neprisimena kurią dieną,... 10. Liudytojas A. K. parodė, kad kaltinamąjį L. V. pažįsta senokai,... 11. Liudytoja F. A. parodė, kad nukentėjusiąją R.M. B. pažįsta apie 4 metus.... 12. Liudytoja G. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra L. artima draugė.... 13. L. O. B. parodė, kad yra nukentėjusiosios sūnus. Jo mama bendravo su... 14. Įrodymų vertinimas, teismo išvados.... 15. Dėl LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto.... 16. Pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sužalojo ar... 17. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad kaltinamasis L. V. neneigia savo kaltės... 18. Aukščiau išvardintos aplinkybės tik patvirtina nukentėjusiosios parodymus,... 19. Be kaltinamojo L. V. dalinio prisipažinimo, nukentėjusiosios nuoseklių... 20. Alkotesteriu 2016-11-11, 01.54 val., kaltinamajam L. V. nustatytas 1.64‰... 21. Bendrasis pagalbos centras pateikė tris garso įrašus, kuriuos apžiūrėjus... 22. Greitosios medicinos pagalbos stotis pateikė kvietimo į įvykio vietą,... 23. Specialisto išvadoje Nr. G 3463/2016(01) nurodyta, kad remiantis R. M. B.,... 24. 2017-11-10 įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta nukentėjusioji R. M.... 25. Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus... 26. Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje,... 27. Dėl LR BK 145 straipsnio 1 dalies padarymo.... 28. LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas... 29. Nors kaltinamasis L. V. neprisipažįsta įvykdęs nusikalstamą veiką,... 30. Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, liudytojų parodymų, kitų... 31. Tokie nukentėjusiosios parodymai yra motyvuoti, ikiteisminio tyrimo metu duoti... 32. Faktą, jog grasinimą nužudyti nukentėjusioji suprato kaip realų patvirtina... 33. Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus... 34. Tokiu būdu, įvertinus kaltinamojo dalinį prisipažinimą, nukentėjusiosios... 35. Dėl bausmės skyrimo.... 36. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi... 37. K. L. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.... 38. Teismas, skirdamas kaltinamajam L. V. bausmę, atsižvelgia į padarytų... 39. Svarstant klausimą dėl LR BK 75 straipsnio nuostatų taikymo L. V.... 40. Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo... 41. Įvertinus kaltinamojo L. V. asmenybę, tai, kad jis anksčiau neteistas,... 42. Dėl civilinių ieškinių.... 43. Pažymėtina, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo,... 44. Byloje nukentėjusioji R.M. B. yra pareiškusi 15 000 (penkiolikos... 45. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje... 46. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas... 47. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės... 48. Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, paisant jau sukurtų teismo... 49. Vilniaus teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi 134,32 eurų civilinį... 50. Kardomosios priemonės.... 51. L. V. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti su... 52. Remdamasis tuo kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR ( - )298 str. str., 301-305... 53. L. V. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138... 54. L. V. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145... 55. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d., bendrinant bausmes apėmimo būdu, šiuo... 56. Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės... 57. Įpareigoti nuteistąjį:... 58. 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti... 59. 2) bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto... 60. 3) per 4 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti... 61. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.... 62. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su... 63. Priteisti iš kaltinamojo L. V. nukentėjusiosios R. M. B. naudai 1500 (vieną... 64. Priteisti iš kaltinamojo L. V. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai... 65. Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti...