Byla 2K-502/2011

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. kasacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 17 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutarties.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 17 d. nuosprendžiu R. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį dvejus metus be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per bausmės atidėjimo laiką atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. R. vieneriems metams uždrausta vairuoti kelių transporto priemones.

Neturtinei žalai atlyginti priteista: A. B. 1000 Lt iš BTA ADB filialo Lietuvoje ir 1000 Lt iš R. R., E. B. 2000 Lt iš R. R..

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartimi Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 17 d. nuosprendis pakeistas, priteisiant iš R. R. nukentėjusiesiems A. B. ir E. B. po 500 Lt už advokato atstovavimą ir dokumentų surašymą. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

R. R. nuteistas už tai, kad 2010 m. liepos 31 d., apie 8.10 val., vairuodamas automobilį ,,Honda Civic“ (valst. Nr. ( - ) pažeidė KET 9, 158 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu Opšrūtai-Paežeriai-Šunskai, nedavė kelio pagrindiniu keliu Pilviškiai-Gižai važiavusiam ir prie sankryžos artėjusiam automobiliui ,,Seat Inca“ (valst. Nr. ( - ) kurį vairavo E. B., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu sužalota automobilio ,,Honda Civic“ keleivė R. R., kuri patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir automobilio ,,Seat Inca“ vairuotojas E. B., kuriam nesunkiai sutrikdyta sveikata, šio automobilio keleivei A. B. sukeltas fizinis skausmas.

Kasaciniu skundu nuteistasis prašo teismo nuosprendį pakeisti: panaikinti draudimą vairuoti kelių transporto priemones; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jo priteista neturtinei žalai atlyginti 1000 Lt A. B. ir 2000 Lt E. B.; sumažinti neturtinės žalos dydį ir ją priteisti iš BTA ADB filialo Lietuvoje: 250 Lt A. B. ir 500 Lt E. B.. Apeliacinę nutartį nuteistasis prašo panaikinti.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Kasatoriaus manymu, teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalies, 61, 68 straipsnių nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos, todėl paskyrė per griežtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis suprato padaręs nusikalstamą veiką, prisipažino, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleisti visas įvykio aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, būtų atlyginęs ir padarytą žalą, tačiau ją atlygino draudimo bendrovė. Teismas netinkamai įvertino šias jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir todėl nepagrįstai paskyrė jam papildomą bausmę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, nors pagal BK 68 straipsnio 1 dalies prasmę neprivalo. Kasatorius nurodo, kad šis eismo įvykis jam pirmas, šiuo metu jis turi nuolatinį darbą, kuris tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, todėl netekęs teisės vairuoti transporto priemonės, jis prarastų darbą, pasunkėtų žalos atlyginimas. Be to, jo padaryta veika yra neatsargus nusikaltimas, vadinasi, nusikaltimas negalėjo būti padarytas tyčia piktnaudžiaujant turima teise vairuoti transporto priemonę. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad jo vairavimas nei iki eismo įvykio, nei po jo nebuvo chuliganiškas, o kraujyje rastas 0,16 prom. alkoholio kiekis neturėjo įtakos eismo įvykiui.

Kartu kasatorius nurodo, kad teismas, visiškai patenkindamas nukentėjusiųjų ieškinius, nurodė, kad jie neturtinę žalą patyrė dėl iškęsto fizinio ir dvasinio skausmo, sužalojus kūną, dėl vidinės depresijos ir iš esmės pasikeitusio gyvenimo būdo. Tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Dėl E. B. sveikatos sutrikdymo negautos pajamos nėra neturtinė žala, todėl priteistas neturtinės žalos dydis mažintinas. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad „atsakovas yra padidinto pavojaus šaltinio turėtojas R. R. bei draudimo bendrovė. Tačiau regreso teise ji privalės patirtus nuostolius išsiieškoti iš R. R.. Todėl teismas spręsdamas moralinės žalos atlyginimo klausimą daugiau atsižvelgė į šią aplinkybę“. Teismas negali nuspėti, ar draudimo bendrovė reikš jam ieškinį regreso tvarka, ar ne. Be to, nėra aišku, kokiu pagrindu draudimo bendrovė galėtų reikšti tokį ieškinį, nes įvykis pripažintas draudiminiu, todėl visą žalą privalo atlyginti būtent draudimo bendrovė. CK 6.254 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė įstatymų ar sutarties numatytais atvejais apdrausti civilinę atsakomybę (kasatorius eismo įvykio metu savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs), o pagal to paties straipsnio 2 dalį tuo atveju, kai draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą turi atlyginti apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Kasatorius nurodo, kad šiuo metu Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalyje nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribojimas 2500 eurų suma, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų. Taigi maksimali neturtinės žalos suma, kurią turėtų atlyginti UAB „BTA draudimas“, yra 8632 Lt.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Rima Kriščiūnaitė prašo skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad bausmė kasatoriui paskirta tinkamai, nepažeidžiant BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies nuostatų, atsižvelgus į visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Kasatoriaus argumentai dėl netinkamo BK 61 straipsnio taikymo taip pat nepagrįsti. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyti ne imperatyvūs reikalavimai teismui skirti atitinkamo dydžio bausmę, o bausmės dydžio apskaičiavimo metodas, kurį taikant nurodyta atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei motyvuotai parinkti bausmę. Teismas išdėstė motyvus, kodėl R. R. skiriama tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, nurodė argumentus, kodėl jam kartu su bausme paskyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta tik viena privaloma uždraudimo vairuoti kelių transporto priemonę taikymo sąlyga – kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis šia specialia teise. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad BK 68 straipsnis suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Uždraudimas vairuoti kelių transporto priemonę teismų praktikoje paprastai skiriamas, kai nustatoma, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėjo KET, BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas KET arba būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Be to, ta aplinkybė, kad BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, taip pat nėra pagrindas neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų atėmimą teisės dirbti šį darbą). Teismas šią aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis. Kasatorius R. R. nurodė, kad jo darbas yra tiesiogiai susijęs su motorinių transporto priemonių vairavimu. Tačiau bylos duomenys šio kasacinio skundo argumento nepatvirtina. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, kasatorius dirba ūkio darbininku, o šios pareigos tiesiogiai nesietinos su nuolatiniu transporto priemonės vairavimu. Be to, teismai skirdami kasatoriui uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę, atsižvelgė į aplinkybę, kad po eismo įvykio R. R. kraujyje buvo rasta 0,16 prom. alkoholio. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra ne teisės taikymo, bet fakto klausimas. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrina, ar teismai tinkamai vadovavosi materialinės teisės normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimą, ir negali padidinti ar sumažinti priteisto neturtinės žalos dydžio, nes surinktų byloje įrodymų iš naujo nevertina ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems A. B. ir E. B. klausimą, išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, įvertino nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į padarytos žalos pasekmes, kasatoriaus kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat į kasatoriaus ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi teismas tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kauno apygardos teismas patvirtino, kad nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytas pagrįstai ir tinkamai. Tais atvejais, kai civilinė atsakomybė apdrausta, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims – žalą padariusiam asmeniui (draudėjui) ir draudimo bendrovei (draudikui). Nuteistasis R. R. yra padidinto pavojaus šaltinio turėtojas, jo pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, todėl jam taikomas visiško žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). O draudiko pareigos apimtį nustato draudimo sutartis ir teisės normos, reglamentuojančios draudimo teisinius santykius (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu draudimo išmoka nepadengia padarytos žalos, likusią žalos dalį privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Todėl kasatoriaus prašymas priteisti visą neturtinę žalą iš civilinio atsakovo BTA ADB filialo Lietuvoje nepagrįstas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusieji A. B. ir E. B. prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti bei priteisti iš R. R. jų turėtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą – 250 Lt.

Atsiliepime nurodoma, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, pagrįstai taikė R. R. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones. Nuteistasis nepagrįstai nurodo, kad, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, prarastų darbą ir negalėtų išlaikyti savęs, nes teismo nuosprendžio priėmimo metu jis niekur nedirbo ir teisės vairuoti atėmimas nesutrukdė jam vėliau susirasti darbą. Nuteistasis niekada nesidomėjo padaryta žala, jos atlyginimu ir vengė bet kokio bendravimo. Beje, teisme jis sutiko su nukentėjusiųjų patikslintais (sumažintais) ieškiniais dėl žalos atlyginimo ir žadėjo atlyginti žalą per tris mėnesius (būtent dėl to jie sutiko sumažinti ieškinių dydžius). Deja, nuteistasis savo pažadų neįvykdė. Teismai pagrįstai nustatė padarytą neturtinę žalą, tinkamai įvertino jos dydį pagrindžiančius įrodymus, todėl keisti priimto nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra teisinio pagrindo. Panaikinti apeliacinę nutartį taip pat nėra pagrindo, nes šios instancijos teismas pagrįstai paliko galioti priimtą nuosprendį bei priteisė jų turėtas išlaidas už advokato atstovavimą ir dokumentų surašymą.

Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl BK 68 straipsnio nuostatų taikymo

Kasatoriaus prašymas panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemonę – netenkintinas.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 68 straipsnyje nurodyta tik viena privaloma uždraudimo naudotis specialia teise (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) taikymo sąlyga – kai asmuo, naudodamasis ta specialia teise, padaro nusikalstamą veiką. Atidėdamas bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis), teismas turi skirti nuteistajam BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, jei nusprendžia, kad tokios priemonės paskyrimas padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokios aplinkybės ir sąlygos, suteikiančios pagrindą taikyti R. R. uždraudimą naudotis vairavimo teise, teismų sprendimuose nustatytos ir atitinka šios priemonės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Teismo motyvai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę yra pagrįsti pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, iš kurių matyti, kad nuteistasis buvo itin neatidus, nes, šalutiniu keliu artėdamas prie sankryžos, nepamatė pagrindiniu keliu atvažiuojančio automobilio, dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti žmonės; be to, R. R. kraujyje rasta alkoholio (nors ir leistinas kiekis). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad vien tai, jog BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas iš esmės reikštų atėmimą dirbti šį darbą). Teismas šią aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011). Teismai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias R. R. padaryto KET pažeidimo pavojingumą bei nuteistojo asmenybę, ir paskyrė baudžiamajame įstatyme nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę minimaliam įstatyme numatytam terminui, laikydamiesi BK 68 straipsnio nuostatų. Kasacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su teismų išvadomis.

Dėl neturtinės žalos priteisimo iš draudiko

Kasatoriaus prašymas neturtinę žalą nukentėjusiesiems priteisti iš draudimo įmonės BTA ADB filialo Lietuvoje pagrįstas, todėl tenkintinas. Neturtinės žalos faktinis pagrįstumas ir jos dydžio nustatymas yra ne kasacijos dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl šis klausimas paliekamas nenagrinėtas.

Pagal BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, t. y. civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Šioje byloje civiliniu atsakovu į bylą pagrįstai įtraukta draudimo įmonė BTA ADB filialas Lietuvoje, kuri atlygina žalą esant draudiminiam įvykiui civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis (2007 m. gegužės 17 d. redakcija, Žin., Nr. 61-2340), kuriame nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra: nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. – 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui.

Nagrinėjamoje byloje neturtinei žalai atlyginti priteista: A. B. 1000 Lt iš BTA ADB filialo Lietuvoje ir 1000 Lt iš R. R., E. B. 2000 Lt iš R. R.. Kadangi draudiminis įvykis atsitiko 2010 m. liepos 31 d., tai pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnį (2007 m. gegužės 17 d. įstatymo redakcija) maksimali galima neturtinės žalos atlyginimo dėl vieno eismo įvykio suma yra 2500 eurų (daugiau kaip 8600 Lt). Todėl tiek nukentėjusiajai A. B., tiek nukentėjusiajam E. B. neturinė žala priteistina tik iš draudimo įmonės BTA ADB filialo Lietuvoje, nes jiems priteista bendra neturtinės žalos suma neviršija įstatyme nustatytos sumos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturinės žalos atlyginimo klausimą, netinkamai taikė BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat netinkamai vadovavosi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė, be to, motyvai, kuriais atsakyta į apeliacinio skundo argumentus dėl pažeidimų, padarytų sprendžiant civilinio ieškinio klausimą, neatitinka BPK įtvirtinto reguliavimo sprendžiant žalos atlyginimo klausimus baudžiamojoje byloje, taip pat galiojančio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo mechanizmas, kai žalos ar jos dalies atlyginimas priteisiamas ne iš pagal įstatymus už nusikalstama veika padarytą žalą privalančio atsakyti civilinio atsakovo, o iš nuteistojo, pažeidžia ne tik traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens teises, bet gali neatitikti ir nukentėjusiojo interesų, jei realios galimybės išieškoti priteistą sumą iš nuteistojo yra blogesnės, nei iš už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarime konstatuota, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomasis draudimas, kuriuo siekiama apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų ir draudėjų turtinius ir kitus interesus. Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, inter alia neturtinei žalai, visiškai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą atlygina žalą padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų sprendimai priimti nesilaikant galiojančių įstatymų nuostatų, kurias privaloma taikyti sprendžiant civilinio ieškinio klausimus baudžiamojoje byloje, todėl yra pagrindas teigti, jog buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismų sprendimai keistini, visą neturtinės žalos sumą priteisiant iš BTA ADB filialo Lietuvoje.

Dėl proceso išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo

Nukentėjusieji A. B. ir E. B. atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti jų turėtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą. Nukentėjusieji pateikė teismui 2011 m. spalio 6 d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 616062, patvirtinantį, kad A. B. sumokėjo advokatui 250 Lt už atsiliepimo surašymą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja nagrinėjant bylą ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinė nutartis Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009). Atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo kasaciniame rašytiniame procese formų. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo kasaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai liečiantys nukentėjusiųjų A. B. ir E. B. interesus (nuteistasis kasaciniu skundu prašė sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį), šie buvo priversti kreiptis į advokatą dėl profesionalios teisinės pagalbos surašant atsiliepimą. Ši nuteistojo kasacinio skundo dalis netenkinta. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiųjų patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, turi būti priteistos iš nuteistojo R. R..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 17 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria neturtinei žalai atlyginti priteista: A. B. 1000 Lt iš BTA ADB filialo Lietuvoje ir 1000 Lt iš R. R., E. B. 2000 Lt iš R. R..

Iš civilinio atsakovo BTA ADB filialo Lietuvoje priteisti: 2000 Lt nukentėjusiajai A. B., 2000 Lt nukentėjusiajam E. B. neturtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistojo R. R. nukentėjusiajai A. B. priteisti 250 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Proceso dalyviai