Byla I-978-171/2013

Vilniaus apygardos administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Aruno Dirvono, Rositos Patackienes ir Irenos Paulauskienes (kolegijos pirmininke ir pranešeja), dalyvaujant pareiškejui A. K. V., atsakovo atstovei Juratei Uptienei,

viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo A. K. V. skunda atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui del sprendimu panaikinimo ir ipareigojimo atlikti veiksmus (treciasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos).

Teismas, išnagrinejes byla,

n u s t a t e:

Pareiškejas A. K. V. kreipesi i teisma su skundu (b. l. 1–2), prašydamas:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus

(toliau – Vilniaus skyrius) 2012-09-06 sprendima Nr. (10.1)3-97638;

2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) 2012-09-12 sprendima Nr. (6.5) I-5452;

2) ipareigoti Vilniaus skyriu išmoketi negauta senatves pensijos dali (17 488,96 Lt) laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 del neteiseto Lietuvos Respublikos socialiniu išmoku perskaiciavimo ir mokejimo laikinojo istatymo (toliau – Laikinasis istatymas) taikymo.

Skunde paaiškino, kad Vilniaus skyrius 2010–2011 metais, vadovaudamasis Laikinojo istatymo 8 str. 1 d., jam, dirbanciam pensininkui, neteisetai sumažino senatves pensija. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu pripažino prieštaraujanciomis Konstitucijai Laikinojo istatymo nuostatas, pagal kurias dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatves pensiju gavejams pensijos buvo sumažintos daugiau vien del to, kad jie dirba ar užsiima tam tikru verslu. Vilniaus skyrius, neatsižvelgdamas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime nurodytas nuostatas ir sumažindamas paskirta senatves pensija daugiau nei nedirbantiems pensininkams, pažeide konstitucinius teisines valstybes, proporcingumo, visu asmenu lygybes prieš istatyma, teisetu lukesciu principus, todel atsakovo priimtas sprendimas atsisakyti išmoketi pensijos nepriemoka naikintinas.

Teigia, kad 2012-09-04 kreipesi i Vilniaus skyriaus 4-aji pensiju skyriu, prašydamas išmoketi neteisetai sumažinta pensijos dali, kuri susidare del neteiseto Laikinojo istatymo 8 str. 1 d. taikymo, taciau 2012-09-06 sprendimu Nr. (10.1)3-97638 atsisake tai padaryti. Gauta atsakyma 2012-09-10 apskunde Fondo valdybai, kuri 2012-09-12 sprendimu Nr. (6.5)I-5452 prašymo netenkino ir nurode, kad nepriimtas joks istatymas, ipareigojantis kompensuoti neišmoketa pensija.

Teismo posedyje pareiškejas palaike skunde išdestytus argumentus (žr. prieda prie bylos su kompiuterine laikmena).

Atsakovas atsiliepime i pareiškejo skunda pažymi, kad su skundu nesutinka, prašo ji atmesti kaip nepagrista (b. l. 10–12). Paaiškino, kad valstybines socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybiniu socialinio draudimo pensiju istatymu (toliau – Pensiju istatymas), Lietuvos Respublikos valstybiniu socialinio draudimo pensiju skyrimo ir mokejimo nuostatais (toliau – Nuostatai), patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156, be to, nuo 2010-01-01 ir Laikinuoju istatymu, kuris nustate socialiniu išmoku, taip pat ir pensiju perskaiciavimo ir šiu išmoku mokejimo asmenims, turintiems draudžiamuju pajamu, tvarka.

Pareiškejui 2005-04-01 paskirta senatves pensija. Galiojant Laikinajam istatymui jam paskirtos pensijos dydis viršijo nustatyta ribini pensijos dydi (650 Lt), todel ji buvo perskaiciuota pagal Laikinojo istatymo 6 str. 1 d. nuostatas. Pareiškejas 2010–2011 metais dirbo ir turejo draudžiamuju pajamu, todel, remiantis Laikinojo istatymo 8 str. 1 d., jam moketa senatves pensijos dalis, perskaiciuota taikant koeficienta, apskaiciuota pagal Laikinojo istatymo 2 priede nurodyta formule, atsižvelgus i praejusi menesi turetu draudžiamuju pajamu dydi. Nuo 2012-01-01 pasibaigus Laikinojo istatymo nuostatu del senatves pensiju perskaiciavimo galiojimui, pareiškejui mokama visa paskirto dydžio pensija.

Atsakovo atstove teismo posedyje palaike atsiliepime išdestytus argumentus (žr. prieda prie bylos su kompiuterine laikmena).

Treciasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba atsiliepime i pareiškejo skunda su skundo reikalavimais ir jame išdestytais argumentais nesutiko ir praše ji atmesti kaip nepagrista (b. l. 17–19), savo pozicija grinde remdamasis iš esmes tais paciais motyvais kaip ir atsakovas.

Nurodo, kad Lietuvos teiseje galioja teisetumo prezumpcija, kuri reiškia, jog istatymas ar kitas teises aktas yra laikomas teisetu ir privalo buti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo nuspresta del atitinkamu Laikinojo istatymo nuostatu atitikties Konstitucijai, „Valstybes žiniose“ oficialiai paskelbtas

2012-09-21, todel jis taikytinas i ateiti ir nera pagrindo tenkinti pareiškejo prašyma.

Atkreipe demesi, kad Vyriausybes pavedimu Socialines apsaugos ir darbo ministerija rengia Sumažintu valstybiniu socialinio draudimo senatves bei netekto darbingumo pensiju ir dideliu mastu sumažintu valstybiniu pensiju kompensavimo istatymo, kuriame bus reglamentuota senatves bei netekto darbingumo (invalidumo) pensiju 2010–2011 metais negautos dalies kompensavimo tvarka, projekta. Kol šis istatymas nera priimtas, Fondo valdybos teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmoketi pagal Laikinojo istatymo nuostatas sumažintu senatves pensiju dalies.

Teismo posedyje treciojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posedžio vieta ir laika pranešta tinkamai (b. l. 40).

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustate, kad pareiškejui 2010 m. sausio–kovo menesiais buvo paskirta 1 229,01 Lt pensija, 2010 m. balandžio–gruožio menesiais – 1 267,55 Lt, 2011 m. sausio–kovo menesiais – 1 271,66 Lt, 2011 m. balandžio–gruodžio menesiais – 1 306,46 Lt (b. l. 15–16).

Pareiškejas 2012-09-04 kreipesi i Vilniaus skyriaus 4-aji pensiju skyriu su prašymu išmoketi del Laikinojo istatymo 8 str. 1 d. nuostatu taikymo 2010-01-01–2011-12-31 susidariusia pensijos nepriemoka (b. l. 13).

Vilniaus skyriaus 4-asis pensiju skyrius 2012-09-06 sprendimu Nr. (10.1)3-97638 pareiškejo prašymo netenkino, nurodes, kad 2010–2011 m. pensija jam pagal Laikinojo istatymo 6 ir 8 str. sumažinta teisetai ir pagristai, o kol nera priimtas istatymas, nustatantis pensiju kompensavimo mechanizma, todel neturi pagrindo išmoketi susidariusia nepriemoka (b. 1. 14).

Nesutikdamas su Vilniaus skyriaus 4-ojo pensiju skyriaus sprendimu pareiškejas

2012-09-10 pateike skunda Fondo valdybai (b. l. 21), kuri išnagrinejusi prieme 2012-09-12 sprendima Nr. (6.5)I-5452 (b. 1. 20) netenkinti pareiškejos prašymo išmoketi senatves pensijos nepriemoka.

Nagrinejamoje byloje gincas kilo del pareiškejui 2010-01-01–2011-12-31 neišmoketos valstybinio socialinio draudimo pensijos dalies, susidariusios del 2009-12-09 priimto Laikinojo istatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinio socialinio draudimo pensijos dydžio sumažinimo asmenims, turintiems draudžiamuju pajamu.

Ginco dalykas – 2012-09-06 Vilniaus skyriaus 4-ojo pensiju skyriaus sprendimo Nr. (10.1)3-97638 ir 2012-09-12 Fondo valdybos sprendimo Nr. (6.5)I-5452 teisetumas ir pagristumas.

Valstybiniu socialinio draudimo pensiju istatymo Nr. 1-549 7 str. nustatyta, kad valstybines socialinio draudimo pensijos mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. 2009-12-09 buvo priimtas Laikinasis istatymas, kuris, išskyrus jo 16 str., isigaliojo

2010-01-01.

Laikinojo istatymo 6 str. 1 d. nustatyta, kad valstybine socialinio draudimo senatves pensija, paskirta iki šio istatymo isigaliojimo, perskaiciuojama padidinant pagrindine senatves pensijos dali iki 120 procentu valstybines socialinio draudimo bazines pensijos, kai asmuo turi butinaji senatves pensijai valstybinio socialinio pensiju draudimo staža, ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybes patvirtinta šio istatymo taikymui einamuju metu draudžiamuju pajamu dydi.

Laikinojo istatymo 8 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-12-01) buvo nustatyta, kad valstybiniu socialinio draudimo senatves, ištarnauto laiko pensiju, perskaiciuotu pagal šio istatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensaciju už ypatingas darbo salygas gavejams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensiju draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensiju draudimu pagal Valstybiniu socialinio draudimo pensiju istatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamuju pajamu, mokama pensijos dalis, apskaiciuota taikant koeficienta, apskaiciuota pagal šio istatymo 2 priede nurodyta formule, atsižvelgiant i praejusio kalendorinio menesio draudžiamuju pajamu dydi.

To paties straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad pensiju gavejams, kurie privalomuoju valstybiniu socialiniu pensiju draudimu draudžiami pagal Pensiju istatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, ju draudimo valstybiniu socialiniu pensiju draudimu laikotarpiu mokama pagrindine valstybines socialinio draudimo pensijos dalis, nustatyta šio istatymo 6 straipsnyje, ir priedas už stažo metus.

Laikinojo istatymo 8 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-12-01 iki 2012-07-13) nustate, kad valstybiniu socialinio draudimo senatves, ištarnauto laiko pensiju, perskaiciuotu pagal šio istatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensaciju už ypatingas darbo salygas gavejams (toliau šiame straipsnyje – pensiju gavejai), kurie po pensijos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensiju draudimu pagal Pensiju istatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir praejusi kalendorini menesi turejo draudžiamuju pajamu, mokama pensijos dalis, apskaiciuota taikant koeficienta, apskaiciuota pagal šio istatymo 2 priede nurodyta formule, atsižvelgiant i praejusio kalendorinio menesio draudžiamuju pajamu dydi.

Laikinojo istatymo 8 str. 2 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-12-01 iki 2012-07-13) buvo nustatyta, kad pensiju gavejams, nurodytiems Pensiju istatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 punkte, mokama pagrindine valstybines socialinio draudimo pensijos dalis, nustatyta šio istatymo 6 straipsnyje, ir priedas už stažo metus. Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, šiu asmenu pensijos perskaiciuojamos už atitinkama mokestini laikotarpi, atsižvelgiant i metineje pajamu mokescio ar metineje pelno mokescio deklaracijoje deklaruotu apmokestinamuju pajamu ar apmokestinamojo pelno dydi, taikant koeficienta, apskaiciuota pagal šio istatymo 2 priede nurodyta formule. Jeigu šie asmenys mokestiniu laikotarpiu valstybiniu socialiniu pensiju draudimu yra draudžiami ir pagal Valstybiniu socialinio draudimo pensiju istatymo 2 straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus, moketina pensijos dalis apskaiciuojama pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas.

Laikinojo istatymo 8 str. buvo panaikintas ir neteko galios nuo 2012-07-13.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo istatymo 8 str. 1 ir 2 d. tiek, kiek jose nustatytas sumažintu senatves pensiju mokejimas šiose dalyse nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darba bei versla“. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad valstybeje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padeciai ir del to iškilus butinybei laikinai mažinti pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenes ir valstybes interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kuri asmenims, kurie dirba tam tikra darba ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama pensija butent del to butu sumažinta daugiau nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesivercia jokiu verslu. Minetame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo istatymo 6 str. 1 d. tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaiciuojant sumažinti paskirtas senatves pensijas, neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybes žinios“ buvo paskelbtas 2012-09-21.

Iš bylos medžiagos nustatyta (b. 1. 15–16), kad pareiškejui taikytos Laikinojo istatymo 8 str. 1 d. nuostatos ir moketa sumažinta pensija. Taigi pareiškejui pensija buvo perskaiciuota ir mokama vadovaujantis Laikinojo istatymo nuostatomis, kurios pripažintos prieštaraujanciomis Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos istatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybes aktas (ar jo dalis) negali buti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo istatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi istatymo galia ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms imonems, istaigoms bei organizacijoms, pareigunams ir pilieciams. Visos valstybes institucijos bei ju pareigunai privalo panaikinti savo priimtus poistatyminius aktus ar ju nuostatas, kurie pagristi pripažintu nekonstituciniu teises aktu. Neturi buti vykdomi sprendimai, pagristi teises aktais, kurie pripažinti prieštaraujanciais Konstitucijai ar istatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teises akta ar jo dali nekonstituciniu galia negali buti iveikta pakartotinai priemus toki pat teises akta ar jo dali.

Konstitucinis Teismas 2012-12-19 sprendime konstatavo, kad Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje itvirtintos bendros taisykles, kad Konstitucinio Teismo sprendimu galia yra nukreipiama i ateiti, išimtis: nagrinejamoje byloje teismas negali taikyti teises akto (jo dalies), kuri Konstitucinis Teismas, igyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus igaliojimus, pripažino prieštaraujanciu Konstitucijai. Kitaip aiškinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje itvirtinta draudima taikyti Konstitucijai prieštaraujanti teises akta (jo dali) butu paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje itvirtintas Konstitucijos viršenybes principas ir su juo susijes konstitucinis teises viešpatavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos viršenybes principo aspektai, inter alia, butu paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje itvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, šio straipsnio 2 dalyje itvirtintos kiekvieno asmens teises ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija esme, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje itvirtintos kiekvieno asmens teises kreiptis i teisma ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esme. Dar daugiau, nustatyto pažeidimo aptartu budu nepašalinus, butu pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o istatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujancia Konstitucijai, ir toliau butu realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nera galutinai susikloste, t. y. butu vykdomi Konstitucijai prieštaraujancio istatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dali dar negali buti laikomi ivykdytais. Teismai privalo paisyti isipareigojimu garantuoti tinkama ir veiksminga konstitucines teises i pensija ir nuosavybes teisiu gynima.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplestine teiseju kolegija, nagrinedama iš esmes analogiška byla, pažymejo, kad valstybinio socialinio draudimo senatves pensija gaunancio asmens teisiu pažeidimo visiškas pašalinimas yra akivaizdžiai finansinio pobudžio ir gali sukelti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui papildoma finansine našta, taciau vien ši aplinkybe neleidžia daryti išvados, kad reikalavimo tenkinimas reikštu neproporcingos naštos visuomenei ir valstybei atsiradima ir, atsižvelgus i tai, turetu buti mažinama pažeistu konstituciniu vertybiu apsauga Konstitucijoje itvirtintos bendros taisykles, jog Konstitucinio Teismo sprendimu galia yra nukreipiama i ateiti, išimtis taikytina ne tik tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad istatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turetu buti taikomas konkrecioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, ir teismas sustabdo šios bylos nagrinejima bei kreipiasi i Konstitucini Teisma prašydamas spresti, ar šis istatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstitucija (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutarti adm. byloje Nr. A552-432/2013).

Išdestyta pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika del asmens pažeistu teisiu teismines gynybos, pripažinus istatyma prieštaraujanciu Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 išplestines teiseju kolegijos nutarti administracineje byloje Nr. A575-1831/2011, „Administraciniu teismu praktika“, Nr. 22, p. 318–325; 2010-06-07 išplestines teiseju kolegijos nutarti administracineje byloje Nr. A662-1735/2010, „Administracine jurisprudencija“, Nr. 19, p. 261–275).

Teismas, atsižvelges i išdestytus argumentus, daro išvada kad atsakovo ir treciojo suinteresuoto asmens argumentai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas oficialiai paskelbtas (t. y. isigaliojo) tik 2012-09-21 ir jo nuostatos taikytinos tik ateiciai, todel nera teisinio pagrindo išmoketi 2010–2011 metais negauta pensijos dali, atmestini. Pažeista pareiškejo teise teismas šiuo atveju privalo ginti, nes priešingu atveju butu pažeistos minetos Konstitucijos normos ir principai, garantuojantys asmens teise i nuosavybe, o pati asmens teise i teismine pažeistu teisiu gynyba butu fiktyvi. Be to, nagrinejamoje byloje teismui nevykdant iš Konstitucijos kylancios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažistamos teismo pareigos ad hoc šalinti Konstitucijai prieštaraujancio teisinio reguliavimo spragas ir šiuo atveju nepriteisiant pareiškejui nepagristai neišmoketos valstybinio socialinio draudimo pensijos dalies, istatymais nustatytas reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieštaraujanciu Konstitucijai, ir toliau butu realiai taikomas.

Kompetentingu istaigu, mokanciu valstybinio socialinio draudimo pensijas, sprendimu apskundimo tvarka nustato Pensiju istatymo 45 straipsnis. Pagal ginco laikotarpiu galiojusi teisini reguliavima tokiu istaigu sprendimai pensiju klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kuria asmuo sužinojo arba turejo sužinoti apie priimta sprendima, galejo buti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Fondo valdybos ir jos teritoriniu skyriu sprendimai galejo buti apskundžiami teismui. Taigi pareiškejas del pažeistu teisiu visu pirma privalejo kreiptis i kompetentinga subjekta, kuriam pavesta išmoketi valstybine socialinio draudimo pensija, o šiam subjektui reikalavimo nepatenkinus, galejo skusti nepalanku sprendima teismui. Iš esmes pagal ginco metu galiojusi teisini reguliavima savo pažeistas teises del tokios pensijos nepriemokos suinteresuoti asmenys galejo apginti per treju metu termina.

Pagal Nuostatu 91 punkta, valstybine socialinio draudimo pensija, išskyrus išankstine senatves pensija, mokama už einamaji menesi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nustatyta tvarka. Pagal Fondo valdybos direktoriaus 2009-12-31 isakymu Nr. V-791 patvirtinto Pensiju, kompensaciju, kompensaciniu išmoku ir rentu pristatymo tvarkos aprašo 3, 11–13 punktu nuostatas, pensijos išmokamos nuo 10 menesio dienos.

Atsižvelgus i išdestytas nuostatas, pirmoji sumažinta pensija pareiškejui išmoketa 2010 m. sausio menesi (anksciausiai – 10 diena) (b. l. 15–16). I Vilniaus skyriaus 4-aji pensiju skyriu jis kreipesi 2012-09-04, i Fondo valdyba – 2012-09-10, i teisma – 2012-09-14 (b. 1. 1), taigi nepraleides teises aktuose nustatytu terminu.

Nustacius, kad pareiškejas i teisma kreipesi nepažeides treju metu termino, nustatyto tokiems reikalavimams pareikšti, bei laikantis iš Konstitucijos, inter alia, jos 30 straipsnio 1 dalies nuostatu, kylancio reikalavimo asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, pareiškejas turi teise teisme reikalauti pašalinti jo teisiu pažeidima, susijusi su neišmoketos pensijos nepriemoka, ir tai padare nepažeisdamas kreipimosi i teisma tvarkos bei terminu.

Valstybiniu socialinio draudimo pensiju istatymo 44 straipsnis, reglamentuojantis pensiju gaveju teisiu gynimo buda, kai ju teises pažeistos pensijas mokanciu valstybes instituciju veiksmais, pensijos nepriemokos dydžio neribojo. Priešingai, nustate, kad pensijos suma, laiku negauta del pensija skiriancios ar mokancios istaigos kaltes, išmokama už praejusi laika neapribojant kokiu nors terminu. Remiantis šiomis istatymo nuostatomis ir ivertinus nagrinejamo ginco specifika ir pirmiau aptartos pažeistos teises pobudi, darytina išvada, kad nagrinejamu atveju veiksmingas pareiškejo teisiu gynimas reiškia su istatymu leidejo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmiu visiška pašalinima, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios del antikonstitucinemis pripažintu Laikinojo istatymo nuostatu taikymo, priteisima. Šis pareiškejo teisiu gynimo budas nepaprastai svarbus tam, kad isipareigojimas garantuoti konstitucines teises i pensija ir nuosavybes teisiu gynima butu visiškai ivykdytas. Priešingu atveju nebutu veiksmingai užtikrintos Konstitucijoje skelbiamos žmogaus teises, kurios yra teisingumo ir teises viešpatavimo pagrindas.

Iš atsakovo pateiktos pažymos apie A. K. V. priskaiciuota ir išmoketa valstybine socialinio draudimo senatves pensija (b. l. 15–16) matyti, kad del minetu istatymo leidejo nustatytu ribojimu ginco laikotarpiu (2010-01-01–2012-12-31) pareiškejui neišmoketa 17 488,96 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo pensijos dalis.

Remdamasis tuo, kas išdestyta, teismas daro išvada, kad atsakovas Vilniaus skyrius ipareigotinas pareiškejui A. K. V. išmoketi 17 488,96 Lt valstybinio socialinio draudimo pensijos nepriemoka už 2010-01-01–2012-12-31 laikotarpi.

Vilniaus skyriaus 4-ojo pensiju skyriaus 2012-09-06 sprendime Nr. (10.1)3-97638 ir Fondo valdybos 2012-09-12 sprendime Nr. (6.5)I-5452, kuriuos prašo panaikinti pareiškejas, išreikšta atsakovo ir treciojo suinteresuoto asmens valia atsisakyti išmoketi pareiškejui susidariusia pensijos nepriemoka.

Skundžiamu aktu panaikinimo pagrindai reglamentuoti Administraciniu bylu teisenos istatymo 89 straipsnyje, kurio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad skundžiamas aktas ar jo dalis turi buti panaikinti, jeigu jis yra neteisetas iš esmes, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnes galios teises aktams. Mineta nuostata yra imperatyvi, todel teismas, nustates skundžiamo akto ar jo dalies neteisetuma, vienareikšmiškai privalo ši akta ar jo dali panaikinti.

Pažymetina, kad, atsakovui ir treciajam suinteresuotam asmeniui priimant gincijamus sprendimus, jau buvo priimtas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, kuriuo pripažinta, kad Laikinojo istatymo 8 str. 1 d. nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Taigi darytina išvada, kad teisetumo principui prieštarautu tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priemimo teisinis pagrindas yra aukšciausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti istatymo nuostata ir kuris yra gincijamas jam teisines pasekmes sukelusio asmens, nebutu pašalintas iš teises sistemos. Kaip mineta, pareiškejo teisiu pažeidimas iš esmes kyla del Laikinojo istatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatu, pagal kurias draudžiamuju pajamu turintiems pensiju gavejams sumažinta senatves pensija, taikymo. Atsižvelgus i tai, yra pagrindas panaikinti tas Vilniaus skyriaus 4-ojo pensiju skyriaus 2012-09-06 sprendimo Nr. (10.1)3-97638 ir Fondo valdybos 2012-09-12 sprendimo Nr. (6.5)I-5452 dalis, kuriose pareiškejo pensijai apskaiciuoti ir moketi pritaikytos Laikinojo istatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 išplestines teiseju kolegijos nutarti administracineje byloje Nr. A552-519/2013).

Remdamasis tuo, kas išdestyta, ir vadovaudamasis Administraciniu bylu teisenos istatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

Nutarė

Pareiškejo A. K. V. skunda tenkinti iš dalies.

Ipareigoti atsakova Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriu išmoketi pareiškejui A. K. V. 17 488,96 Lt (septyniolika tukstanciu keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus ir devyniasdešimt šešis centus) valstybinio socialinio draudimo pensijos nepriemoka už 2010-01-01–2011-12-31 laikotarpi.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 4-ojo pensiju skyriaus 2012-09-06 sprendimo Nr. (10.1)3-97638 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos 2012-09-12 sprendimo Nr. (6.5)I-5452 dalis, kuriose pareiškejo A. K. V. pensijai apskaiciuoti ir moketi pritaikytos Laikinojo istatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Likusia skundo dali atmesti.

Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali buti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacini skunda paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant ji per Vilniaus apygardos administracini teisma.

Proceso dalyviai