Byla Iv-2922-365/2010
Dėl įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, sekretoriaujant Daivai Aranauskienei, dalyvaujant pareiškėjui K. B., jo atstovei advokatei Vilijai Viešūnaitei, atsakovės atstovei L. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Nustatė

2Pareiškėjas K. B. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti laikinai einančio Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas R. P. 2010 06 09 įsakymą Nr. P-386 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui K. B. skyrimo”; 2) pripažinti neteisėtu K. B. perkėlimą iš Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pareigų į Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro pareigas ir grąžinti jį į Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas; 3) priteisti darbo užmokesčio dalį (atlyginimo skirtumą), kurio negavo dėl neteisėto perkėlimo pareigose nuo neteisėto perkėlimo pareigose momento iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (b. l. 1-5).

3Pareiškėjas skunde nurodė, kad įsakymas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, kadangi yra priimtas neatsižvelgiant ir pažeidžiant Prokuratūros įstatymo, Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų, patvirtintų generalinio prokuroro 2008 12 31 įsakymu Nr. 1-215, Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos taikymo prokurorams nuostatų, patvirtintų generalinio prokuroro 2007 01 30 įsakymu Nr. 1-9, Lietuvos prokurorų etikos kodekso, patvirtinto generalinio prokuroro 2004 04 30 įsakymu Nr. 1-68, ir kitų teisės aktų nuostatas. 2010 05 26 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 17.9-1013, be kitų klausimų, buvo nutarta, kad jis galimai pažeidė Prokurorų etikos kodekso reikalavimus ir

Nutarė

4medžiagą jo atžvilgiu perduoti Prokuratūros etikos komisijai. Nežiūrint į tai, medžiaga Prokurorų etikos komisijai, kaip buvo siūloma išvadoje, perduota nebuvo. Prokuratūros įstatymas ir visa kita eilė teisės aktų reglamentuoja dviejų savarankiškų pažeidimų - tarnybinio pažeidimo bei etikos pažeidimo atskirus atsakomybės pagrindus, tyrimo objektus, pradėjimo pagrindus, tyrimo procedūras, sprendimo priėmimo tvarką, organus bei skirtingas atsakomybės poveikio priemones. Pareiškėjas iš esmės sutinka, kad kiekvienas tarnybinis nusižengimas yra etikos pažeidimas, bet ne kiekvienas etikos pažeidimas yra tarnybinis nusižengimas. Jeigu laikinai einantis generalinio prokuroro pareigas pareigūnas turėjo teisę nuspręsti dėl atitinkamų veiksmų kvalifikavimo priešingai negu nustatyta Išvadoje, tokie jo veiksmai turi būti motyvuoti - priešingu atveju jam nėra žinoma nei kokį priešingą teisei veiksmą atliko, kokia jo kaltė, neigiamos pasekmės, priežastinis ryšys. Nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu jo veiksmuose nebuvo nustatyta įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo arba prokuroro vardą žeminančio poelgio požymių. Išvadoje teigiama, kad jis iš esmės tinkamai ir pagal jam priskirtą kompetenciją vykdė savo pareigas ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00834-08 atžvilgiu; jo kaip Kauno apygardos prokuratūros vadovo veiksmai baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00917-09 buvo nukreipti greitam, išsamiam, labai sunkių nusikaltimų atskleidimui, šias nusikalstamas veikas padariusio asmens identifikavimui, todėl jo veiksmuose galiojančių Baudžiamojo proceso kodekso, Generalinio prokuroro įsakymais patvirtintų rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, taip pat kompetencijos nuostatų pažeidimų nenustatyta; komisija neįžvelgė jo veiksmuose galimų tarnybinių pažeidimų, susijusių su ikiteisminio tyrimo procesu baudžiamosiose bylose Nr. 20-1-00917-09 ir Nr. 65-1-00459-10; nustatė, kad jis, kaip prokuratūros vadovas, ėmėsi visų priemonių, kad nurodyti tyrimai būtų atliekami išsamiai, teisėtai ir per kuo trumpiausius terminus. L. e. p. generalinis prokuroras, priimdamas ginčijamą įsakymą, pažeidė Nuostatų 5 p., 17 p., 32 p. reikalavimus, nesant tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytam/konstatuotam tarnybiniam nusižengimui ir pagrindui skirti tarnybinę nuobaudą, priėmė sprendimą - skirti tarnybinę nuobaudą. Pažymi, kad įsakymo 3, 4 pastraipoje išdėstytuose teiginiuose kalbama apie faktus, kurie Išvadoje (tiek motyvuojamojoje dalyje, tiek pačiose išvadose) vertinti ir pripažinti kaip Lietuvos prokurorų etikos kodekso normų ir etikos principų pažeidimai. Išvadoje nebuvo analizuojami tokie aspektai, kurie, neva, nustatyti Įsakyme kaip tarnybinio nusižengimo požymiai - a) žala prokuratūrai, jos prestižui visuomenėje, b) prokuratūros vardo pažeminimas ir pasitikėjimo prokurorais pakirtimas. Pareiškėjo teigimu, tokie Įsakymo teiginiai (neva nustatyti faktai) - kaip jo veiksmai, neva padarė žalą prokuratūrai, jos prestižui visuomenėje, bei pažemino prokuratūros vardą ir pakirto pasitikėjimą prokurorais yra labai rimti kaltinimai, kurie nebuvo nei tirti, nei konstatuoti Išvadoje. Atkreipia dėmesį, jog Prokuratūros įstatyme bei Nuostatuose aiškiai reglamentuota, kad tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik Prokuratūros įstatymo bei Nuostatų nustatyta tvarka ir pagrindais. Generalinis prokuroras privalo laikytis Prokuratūros įstatymo bei Nuostatų reikalavimų, t. y. turi būti aiškus pagrindas pradėti tarnybinį patikrinimą, sudaryti tarnybinio patikrinimo komisiją, iš karto įvardinti galimą tarnybinį pažeidimą, tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija turi pateikti išvadas ir jeigu nustato tarnybinį pažeidimą, jį turi tiksliai konstatuoti, siūlyti priimti atitinkamas poveikio priemones dėl tarnybinės atsakomybės taikymo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo. Pabrėžė, kad tarnybinio patikrinimo komisijos išvados yra privalomos generaliniam prokurorui (Nuostatų 30.3 p.) ir tik jų pagrindu, o ne kokiais nors kitais kriterijais gali būti skiriamos (arba ne) tarnybinės nuobaudos, jeigu komisija padaro išvadą, kad buvo padarytas konkrečiai įvardintas tarnybinis pažeidimas. Jeigu manyti, kad generalinis prokuroras, kaip aukščiausias pareigūnas, turi teisę pats vertinti faktus, nustatytus ar net nenustatytus tarnybinio patikrinimo metu, tai tokia jo nuomonė ir jos pagrindu priimti sprendimai turi būti teisėtai ir pagristai motyvuoti remiantis Prokuratūros įstatymo ir Nuostatų reikalavimais. Pažymi, kad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas. Kita vertus, ir tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarkos nesilaikymas tam tikrais atvejais gali turėti reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta principinė procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimui taisyklė: skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ši įstatyminė nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416/2005 (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 131-138)).

5Atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 13–15) nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog priimant įsakymą buvo pažeisti Nuostatų reikalavimai, nepagrįsti. Nuostatų 17 punkte kalbama apie tai, kuomet ir kokiu būdu yra baigiamas tarnybinis patikrinimas. Įpareigojimas atsižvelgti į tarnybinio patikrinimo komisijos išvadą generaliniam prokurorui yra nustatytas visiškai kitame, t. y. Nuostatų 32 punkte. Tačiau ir šis punktas - anot pareiškėjo -priimant Įsakymą buvo grubiai pažeistas tuo būdu, jog, priešingai nei reikalaujama Nuostatų 32 punkte, į tarnybinio patikrinimo komisijos išvadą priimant įsakymą atsižvelgta nebuvo. Toks pareiškėjo teiginys yra netikslus: minėtame Nuostatų punkte pasakyta, jog generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į komisijos išvadą priima vieną iš dviejų sprendimų - skirti tarnybinę nuobaudą arba tarnybinės nuobaudos neskirti. Šiuo atveju, generalinis prokuroras, išanalizavęs tarnybinio patikrinimo išvadą bei patikrinimo metu surinktus duomenis, priėmė sprendimą pareiškėjo veiksmus traktuoti ne kaip Etikos pažeidimą (kaip siūlė komisija), o kaip tarnybinį nusižengimą. Tokią teisę jam ir suteikia minėtas Nuostatų 32 punktas, kadangi tarnybinio patikrinimo komisija tik teikia pasiūlymus dėl nuobaudos taikymo, o galutinį sprendimą priima generalinis prokuroras. Mano, kad pažeidimu priimant įsakymą neturėtų būti laikoma ir tai, jog generalinis prokuroras savo įsakymą grindžia faktais, kurie tarnybinio patikrinimo komisijos išvadoje nebuvo nagrinėti. Pažymi, kad teisė nesutikti su komisijos išvada ir pareigūno veikoje pačiam įžvelgti tarnybinio nusižengimo požymių objektyviai išplaukia iš Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, kaip aukščiausio ir didžiausius įgaliojimus turinčio prokuratūros pareigūno, statuso, nes komisija prokuratūros vadovui yra tik patariamasis organas. Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime, aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006-07-03 pasitarime, konstatuota, kad individualaus teisės akto, dalimi, Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme tarnybinio patikrinimo išvada negali būti laikoma teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu tikrinamam pareigūnai atitinkamas teises ar pareigas. Pareiškėjo teiginys, kad generalinis prokuroras galimai turėjęs teisę nuspręsti dėl atitinkamų veiksmų kvalifikavimo priešingai negu nustatyta išvadoje, privalėjo sprendimą motyvuoti, nepagrįstas. Teigia, kad nei viename iš Nuostatų 32 - 35 punktų, reglamentuojančių tarnybinės nuobaudos skyrimą generaliniam prokurorui, nėra nustatytas reikalavimas argumentuoti, motyvuoti ar kaip nors kitaip papildomai paaiškinti savo sprendimą. O visus reikalavimus, kurie yra nustatyti (atsižvelgti į motyvuotą išvadą tarnybinio patikrinimo duomenis bei vadovautis Nuostatų 5 punktu) priimdamas įsakymą 1. e. p. generalinis prokuroras R. P. neabejotinai įvykdė: atsižvelgęs į tarnybinio patikrinimo duomenis bei komisijos išvadą priėmė vieną iš dviejų galimų sprendimų bei, vadovaudamasis Nuostatų 5 punktu, įvardijo, už kokią priešingą teisei veiką, esant K. B. kaltei, šiam yra skiriama tarnybinė nuobauda. Teigia, jog priimdamas įsakymą skirti K. B. tarnybinę nuobaudą už tarnybinį nusižengimą, kurio sudėtį susipažinęs su tarnybinio patikrinimo duomenimis, 1. e. p. generalinis prokuroras nustatė savarankiškai, R. P. nepažeidė Nuostatų reikalavimų. Atsakovės teigimu, jeigu išvadą apie tarnybinio nusižengimo buvimą ar nebuvimą iš tiesų galėtų padaryti tik komisija, visiškai prasmės netektų Nuostatų 32 punkto egzistavimas, t. y. generalinio prokuroro teisė atsižvelgus į komisijos išvadą priimti vieną iš dviejų sprendimų, mat priimti jis visada galėtų tik vieną sprendimą t. y. Tą, kurį savo išvadoje pasiūlytų komisija. Tačiau galiojančioje Nuostatų redakcijoje 32 punktas ir jame įtvirtintos generalinio prokuroro teisės visgi yra, tad pareiškėjo teiginys apie tai, jog išvadą dėl tarnybinio nusižengimo buvimo ar nebuvimo daro tik komisija, neatitinka tikrovės. Teigia, kad pareiškėjo teiginys, jog nuostata „Tarnybinio patikrinimo komisijos išvados yra privalomos generaliniam prokurorui” yra įtvirtinta Nuostatų 30.3. punkte neatitinka tikrovės, nes tokia nuostata Nuostatų 30.3. punkte, kaip ir jokiame kitame teisės akte, įtvirtinta nėra. Nei Nuostatų, nei Prokuratūros įstatymo, nei, galiausiai - konstitucinių principų (apie ką pareiškėjo prašyme buvo bandyta užsiminti dėstant pirmuosius argumentus) nuostatos priimant įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui, pažeistos nebuvo.

6Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skunde išdėstytas aplinkybes. Paaiškino, kad Įstatymas aiškiai reglamentuoja tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką. Pradžioje turi būti sudaryta komisija, kuri tiria pažeidimą ir priima išvadą. Tam, kad būtų pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, turi būti vada. Byloje nėra duomenų apie tai, kad tokia vada buvo. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas asmeniškai nusprendus generaliniam prokurorui, mano, kad buvo pažeista tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka. Patikrinimo metu nebuvo nustatyta pažeidimų K. B. veiksmuose. Daroma prielaida, kad “galimai“ K.B. pažeidė Prokurorų etikos kodeksą bendraudamas su žurnalistais. Savo iniciatyva komisija praplėtė tyrimo ribas ir ėmėsi tirti etikos pažeidimus. To daryti nebuvo galima. Tiek prokuratūros įstatymas, tiek etikos kodeksas nustato, kad turi būti pradėtas naujas tyrimas, jeigu yra duomenų apie kokį nors kitą pažeidimą. Prokuratūros įstatymas nustato, kad etikos pažeidimus tiria etikos komisija ir tik ši komisija teikia siūlymus dėl nuobaudos skyrimo. Apie tai buvo kalbama ir tarnybinio patikrinimo išvadoje, bet generalinis prokuroras tai ignoravo. Generalinis prokuroras turi laikytis įstatymo reikalavimų ir turėjo būti sudaryta komisija galimiems etikos pažeidimams įvertinti. K..B. prokuratūroje išdirbo 26 metus, daug kartų skatintas, nuobaudų neturėjo. Todėl nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas skirta nepagrįstai.

7Pareiškėjas K.B. paaiškino, kad balandžio mėnesį buvo iškviestas pas generalinį prokurorą ir šis jam pasakė, kad jis turi išeiti iš prokuratūros sistemos. Generalinis prokuroras aiškino, kad jis turi pasišalinti iš prokuratūros dėl „šventos ramybės“, kad nebūtų reiškiamas žmonių nepasitenkinimas dėl K.palaikų radimo.

8Jam buvo pasakyta, kad gali kelias dienas pagalvoti. Vakare per televiziją generalinis prokuroras pareiškė, kad jis-K.B., jau yra nušalintas nuo pareigų. Kai buvo rastas K. lavonas, generalinis prokuroras visai Lietuvai per televiziją pranešė, kad Kauno prokuratūra dirbo gerai ir labai gerai. Su inkriminuotais etikos pažeidimais nesutinka. Stebisi, kad bendravimas su žurnalistais, kad informacijos teikimas yra etikos pažeidimas. Iš jo pasisakymų iš konteksto buvo paimti atskiri žodžiai ir traktuoti kaip nepagarbos įstatymui rezultatas, kuo pasireiškė nepagarba- nurodyti negali. Jam buvo inkriminuotas padorumo, nepagrįstos kolegų kritikos principų pažeidimas. Nesutinka su tokiomis išvadomis, nes pats pergyvena dėl kiekvieno darbuotojo, dėl to, kad nepadaro tų darbų, kuriuos galėtų padaryti. Išsakydamas kritiką dėl prokuratūros darbo organizavimo ir valdymo problemų sakė tiesą ir tvirtina, kad problemų yra ir dabar ir jos sprendžiamos ir ieškoma būdų kaip jas išspręsti. Kuo pasireiškė nešališkumo principo pažeidimas – negali suprasti iki šiol. Nepagrįstų komentarų, peikiant prokurorų darbą, niekada neišsakė. Jam buvo inkriminuota, kad jis vengė atsakomybės už prokurorinę kontrolę – kategoriškai su tuo nesutinka, nes to niekada nesakė. Yra tiesioginė ir bendroji kontrolė. Jis vykdė bendrąją prokurorinę priežiūrą ir niekada nevengė prisiimti dėl to atsakomybės, o tiesioginę dviejų žmonių nužudymo, vaiko pedofilijos bylų tyrimo kontrolę vykdė generalinio prokuroro įsakymu paskirtas prokuroras. Su jam inkriminuotais pažeidimais nesutinka. Jeigu ir padarė etikos pažeidimus, tai tam turėjo būti sudaryta komisija, kuri ir konstatuotų tuos pažeidimus, o to nebuvo daroma.

9Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko. Paaiškino, kad B. pažeidė prokurorų etikos reikalavimus bendraudamas su žiniasklaidos atstovais ir šnekėdamas apie kolegas. Kuriais būtent savo teiginiais tai padarė, negali nurodyti. Kokiais buvo padaryti kiti B. inkriminuoti etikos pažeidimai, taip pat negalėjo nurodyto. Sprendimą dėl padarytų veiksmų įvertinimo priėmė tuo metu generalinio prokuroro pareigas ėjęs R. P., o ji gali tik patvirtinti pastarojo išvadas. Mano, kad generalinis prokuroras pats galėjo nuspręsti ar yra B. veiksmuose kokio nors nusižengimo požymiai ar nėra.

10Teismo iniciatyva apklausai buvo kviečiamas liudytojas R. P., laikinai ėjęs generalinio prokuroro pareigas ir priėmęs įsakymą dėl nuobaudos skyrimo K. B. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas paaiškino, kad priimdamas įsakymą rėmėsi tarnybinio patikrinimo išvadoje suformuluotais teiginiais ir citatomis. Apygardos vyriausiasis prokuroras yra atsakingas už tai kas vyksta jo vadovaujamoje prokuratūroje. Bendraudamas su žiniasklaida jis atstovauja prokuratūros sistemai ir turi būti lojalus šiai sistemai. B. išsakyti teiginiai padarė žalą prokuratūrai. Kaip tuometinis prokuratūros vadovas jis turėjo galvoti kaip sustabdyti prokuratūros menkinimo kompaniją ir tai darė. Susidoroti su B. nesiekė. Tuo metu manė, kad elgėsi teisingai. Mano, kad generalinis prokuroras nesaistomas tarnybinio patikrinimo komisijos išvados ir gali vienasmeniškai priimti sprendimą. Jo nuomonė – buvo padaryti pažeidimai, kurie užfiksuoti išvadoje. Buvo pažeistas prokuratūros įstatymo 21 str.2d. Sutinka su B. teiginiais, kad prokuratūroje didelis darbo krūvis, tačiau mano, kad visa tai reikėjo spręsti sistemos viduje , o ne viešai diskutuoti. Nesutinka, kad prokurorai bijo priimti sprendimus , spaudimo prokurorams nieks nedaro, bent jau jis tokios informacijos neturėjo. B. kaip prokuratūros vadovas turėjo prisiimti atsakomybę už ikiteisminio tyrimo eigą, o pasisakymuose teigė, kad neprisiima atsakomybės už ikiteisminio tyrimo priežiūrą. Pedofilijos byloje buvo nubaustas vienas B. pavaduotojas, o nužudymo byloje buvo nubaustas kitas pavaduotojas. Mano, kad B. kaip vadovas turėjo prisiimti atsakomybę. B., būdamas prokuratūros vadovas, pažemino institucijos autoritetą.

11Pripažinta, kad buvo pažeisti etikos principai. Objektyvumo principas, kurio esmė pasireiškė tame, jog buvo pateikiama informacija, žeminanti prokuratūros instituciją, sakoma neobjektyvi informacija. Šališkumo principo pažeidimas pasireiškė tuo, kad žurnalistams buvo pateikta neobjektyvi informacija. Vyriausiasis prokuroras turi būti lojalus prokuratūrai, turi teikti spaudai objektyvią informaciją. Viešai buvo pateiktos frazės, kurios menkina prokuratūros prestižą. Atsakomybės principo pažeidimas pasireiškė tuo, kad tarnybos metu buvo žeminamas prokuratūros vardas.

12L. e. p. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras R. P. 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1-45 „Dėl komisijos tarnybiniam patikrinimui atlikti sudarymo”, 2010 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1-51 „Dėl generalinio prokuroro 2009 m. spalio 14 d. įsakymu sudarytos tyrimo grupės dėl atliekamų ikiteisminių tyrimų baudžiamosiose bylose Nr. 23-1-00834-08 ir Nr. 20-1-00917-09”, taip pat 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 1-57 „Dėl komisijos tarnybiniam patikrinimui atlikti sudarymo” pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą -

13dėl Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro K. B., kaip nurodytos prokuratūros vadovo, veiksmų atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamosiose bylose Nr. 23-1-00834-08, Nr. 20-1-00917-09 ir Nr. 65-1-00459-10; -

14dėl Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro E. P. vadovavimo tyrimo grupei, generalinio prokuroro nutarimu sudarytai baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00917-09; -

15dėl Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro V. K. proceso veiklos kontroliavimo baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00917-09; -

16dėl Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro A. K. tyrimo grupių veiksmų koordinavimo baudžiamosiose bylose Nr. 23-1-00834-08, Nr. 20-1-00917-09; -

17dėl Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro A. A. Č., kaip nurodytos prokuratūros vadovo, veiksmų atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08.

18Dėl Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro K. B., kaip šios prokuratūros vadovo, veiksmų atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00917-09 nustatyta, kad Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras K. B. nedelsdamas ėmėsi organizuoti teisėjo J. F., o vėliau ir V. N. nužudymo tyrimą derindamas savo veiksmus ir su aukštesniaisiais prokurorais - Generalinės prokuratūros ONKTD vyriausiuoju prokuroru A. K., generalinio prokuroro pavaduotojais G. J., V. B., generaliniu prokuroru A. V. Kartu prokuroras jau 2009-10-05 pateikė pasiūlymus dėl tyrimo grupės sudarymo, jos sudėties, davė pavedimus pavaldiems prokurorams V. K., E. P. ir R. G. dėl įvykių vietų apžiūrų ir vadovavimo neatidėliotiniems tyrimo veiksmams, taip pat derino atskirus veiksmus su Kauno AVPK ir LKPB pareigūnais. Formaliai prokurorinę kontrolę kaip vyriausiasis apygardos prokuroras pradėjo 2009-10-06, kai Kauno apygardos prokuratūroje buvo gauti Kauno AVPK NTV SNTS pranešimas Nr. 20-8-S-9393 Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui apie 2009-10-05 pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00921-09 dėl V. N. nužudymo ir elektroniniu paštu Kauno AVPK ONTV pranešimas Nr. 20-8-S-9393 Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui apie 2009-10-05 pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00917-09 dėl J. F. nužudymo (originalai gauti 2009-10-08). 2009-10-06 K. B. rašytinėmis rezoliucijomis pavedė tyrimo kontrolę V. K. Kaip matyti iš K. B. 2009-10-12 pranešimo Nr. 22-4292-09 generaliniam prokurorui, vyriausiasis apygardos prokuroras ėmėsi ir asmeninės tyrimo kontroles, ir prašė generalinį prokurorą pavesti pateikti prie tiriamos bylos kitų institucijų turimą galinčią turėti reikšmės tyrimui informaciją. K. B. atžvilgiu aukštesniojo prokuroro - Generalinės prokuratūros ONKTD vyriausiojo prokuroro A. K. 2009-10-05 nutarimu sudarytai tyrimo grupei buvo pavesta vadovauti Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokurorui E. P., toks pat sprendimas suformuluotas ir generalinio prokuroro 2009-10-14 nutarime. Nors šiais nutarimais K. B. atskiros funkcijos nesuformuluotos, tačiau jam, kaip apygardos vyriausiajam prokurorui, tenka galiojančių teisės aktų apibrėžtos bendrosios teritorinės prokuratūros vadovo pareigos. Susipažinus su baudžiamosios bylos dokumentais ir ant jų esančiomis rezoliucijomis, taip pat A. K., R. S., E. P. pranešimais, nustatyta: a) nuo pat J. F. ir V. N. nužudymų tyrimo pradžios K. B. ėmėsi įmanomų bendrojo vadovavimo ir koordinavimo veiksmų, davė būtinus organizacinius nurodymus dėl apygardos prokuratūros prokurorų dalyvavimo įvykių vietų apžiūrose, tyrimo grupės sudėties, neatidėliotinų tyrimo veiksmų atlikimo ir galimų įtariamųjų paieškos; b) atvykęs į J. F. nužudymo vietą ir susipažinęs su situacija sudarė galimybes tyrimo vadovavimą perėmusiam prokurorui E. P. vadovauti tiesioginiam tyrimui; c) siekdamas koordinuoto paieškos proceso 2009-10-08 raštu Nr. 22-4248-09 K. B. pavedė Kauno AVPK viršininkui A. K. sudaryti įtariamųjų paieškos štabą ir jam vadovauti, kartu deleguodamas Kauno apygardos ONKTS vyriausiąjį prokurorą V. K. ir prokurorą E. P.; d) kaip apygardos vyriausiasis prokuroras K. B. gaudavo praktiškai visus jam pavaldaus skyriaus prokurorui skirtus dokumentus, taip pat proceso dalyvių prašymus, ir juos vizuodavo, todėl žinojo realią tyrimo situaciją ir ją sistemingai kontroliavo; e) iš K. B. rezoliucijų ant bylos dokumentų matyti, kad apygardos vyriausiasis prokuroras nuolat reikalavo ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikti išsamiai, neuždelsiant, reaguojant į naujus duomenis ar tyrimo situacijos pokyčius; f) K. B. sistemingai dalyvavo koordinaciniuose ir darbiniuose pasitarimuose su policijos įstaigų vadovais ir pareigūnais, tyrimo grupės nariais ir aukštesniaisiais prokurorais; g) proceso dalyviai skundų dėl skyriaus prokuroro E. P. veiksmų Kauno apygardos prokuratūrai neteikė, todėl K. B. nebuvo pagrindo priimti jo kompetencijai priskiriamus procesinius sprendimus; h) gaunamus duomenis (piliečių priėmimas, telefoniniai pranešimai, žodinė kitų ikiteisminio tyrimo įstaigų informacija ir rašytiniai pranešimai) apie galinčias turėti reikšmės tyrimui aplinkybes K. B. nedelsdamas perduodavo tyrimą kontroliuojančiam V. K. ir tyrimo grupės vadovui E. P.; i) pasirašė pavedimus dėl tyrimui reikšmingos informacijos pateikimo LR VSD (2010-02-04), paklausimą generaliniam prokurorui (2009-10-12), dėl įtariamojo D. K. paieškos intensyvinimo Lietuvos policijos generaliniam komisarui (2010-03-04); h) 2009-11-25 raštu Nr.0-2262-09 informavo Kauno apygardos teismo pirmininką apie teisėjos NV kompiuterio apžiūros metu nustatytas nepagarbos kitiems procesų dalyviams bei dokumentų rašymo artimo giminaičio vardu aplinkybes, neatskleidžiant duomenų turinio, o vėliau pavedė V. K. parengti atsakymus į N. V. 2009-11-30, 2009-12-16 ir 2010-01-04 prašymus, dėl kurių skundų negauta. Tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija neįžvelgė Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro K. B. veiksmuose galimų tarnybinių pažeidimų, susijusių su ikiteisminio tyrimo procesu baudžiamosiose bylose Nr. 20-1-00917-09 ir Nr. 65-1-00459-10. Nustatyta, kad jis, kaip prokuratūros vadovas, ėmėsi visų priemonių, kad nurodyti tyrimai būtų atliekami išsamiai, teisėtai ir per kuo trumpiausius terminus. Atlikus tarnybinį patikrinimą buvo padarytos išvados. 1. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 20 str. 1 d. p., 38 straipsniu, 41 straipsnio 4 ir 7 dalimis, Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos taikymo prokurorams nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1-9, konstatuotina, kad: Kauno apygardos vyriausias prokuroras K. B. galimai pažeidė Lietuvos prokurorų etikos kodekso reikalavimus, o būtent: K. B., kaip Kauno apygardos prokuratūros vadovas, kuriam suteikta teisė teiki oficialią informaciją apie prokuratūros veiklą kai kuriais atvejais ją teikė galimai pažeisdamas Prokuratūros įstatymo 20 str. 1 d. 6 p. reikalavimus, Prokurorų etikos kodekse įtvirtintus pagarbos įstatymui (sakant viešas kalbas laikytis etikos principų), padorumo (be reikalo nekritikuoti kolegų] atsakomybės (vengti tarnybos metu žeminti prokuratūros, kaip valstybės institucijos, vardą nešališkumo (su žiniasklaidos atstovais elgtis objektyviai) ir solidarumo (susilaikyti nuo nepagrįsti ir viešų komentarų apie kitų prokurorų darbą, nuo neadekvačios kritikos) principus. Kauno apygardos prokuratūroje 2010-04-23 įvykusioje spaudos konferencijoje pasak (cituojama kalba netaisyta): „... matau, kad sistemoj yra betvarkė, prokuratūros vadovybė nevaldo situacijos, nevykdom mes tų pareigu, kurias galėtumėm vykdyti... ; „... visiškai ne ta kryptimi prokuratūra dirba, šiandien jinai nebetarnauja žmonėm, kaip gali tarnauti, ją galima Įtakoti iš visų pusių ir prokuratūroje nėra stuburo, nėra pozicijos kas galėtų vykdyti tą politiką, tarnauti valstybei ir pirmiausiai žmonėms. “; „... kada buvo sulaužytas man sprandas ir tų žmonių noras dirbti ta kryptimi, nuo 11 momento prasidėjo prokuratūros netarnavimas įstatymui, bet siekimas atsižvelgti į tuo. interesus ko iš mūsų prašoma, ko reikalaujama, nuo to momento prasidėjo prokuratūroje smukimas autoriteto ir įvaizdžio ir sakyčiau ne visada buvo sprendimai tokie, kuriuose prokuratūra galėjo aktyviai dirbti, t. y. visas procesas valstybė: privatizavimo sistemoje ir pagrinde valdininkų darbą vertinant. “; „... mes kartais matom, kad bijodami prokurorai, aš galiu tiesiai šviesiai pasakyti prokurorai bijodami, kad dėl savo likimo, kad kitą dieną dėl jo neigiamo sprendimo nebūtų atliekami patikrinimai ar jis nebūtų išvytas iš darbo, jie stengiasi daugiau , na kartais priimti tokius sprendimus, kad tiktų visiems. “ Interneto portalo www. Balsas.lt 2010-04-27 straipsnyje „Kodėl prokurorai apsėst baimės?” cituojami tokie jo žodžiai: „Prokurorai šiuo metu yra perkrauti darbais, todėl negali sėkmingai atlikti savo darbo funkcijų. Tad apie kokį kokybiškai atliktą tyrimą dar galima šnekėti? Kol kas dar nėra tas laikas, bet atėjus tai dienai bus galima viešai pasakyti apie visas prokuratūros problemas “; „Ne vieną mėnesį buvo ieškomas labai pavojingas asmuo (D. K.), o galiausiai jį ginti ėmėsi pirmieji valstybės asmenys. Tačiau dėl pareigūnų darbo niekas nieko nesugebėjo viešai pasakyti,...”. Be to, Kauno apygardos prokuratūroje 2010-04-23 vykusioje spaudos konferencijoje komentuodamas ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00917-09, jis, pažeisdamas atsakomybės principą, vengdamas prisiimti savo, kaip prokuratūros vadovo, atsakomybę už nurodyto ikiteisminio tyrimo eigą, nesavikritiškai pateikė žiniasklaidai visuomenę klaidinančią informaciją teigdamas, kad jis nevykdė nurodytoje baudžiamojoje byloje prokurorinės kontrolės ir neatsakingas už tyrimo rezultatus, o būtent (cituojama kalba netaisyta): „...dar Jūsų žiniai, jeigu kalbėti apie tuos paskutinius tyrimus, dėl kurių lygtai būtų priekaištai, tai norėčiau pagarsinti, gal būt nežinoma laikinajam generaliniam prokurorui, kad dar 2009-10-14 tuometinis generalinis prokuroras A. V. sudarė tyrimo grupę tyčinių nužudymų bylai tirti, kuriai pavedė vadovauti mūsų prokuratūros ONKT prokurorui P. grupei iš Generalinės prokuratūros prokurorų ir policijos darbuotojų, ne tame esmė, tyrimo kontrolė pavedama buvo mano pavaduotojui K. ir visiška koordinacija ne man, atsižvelgiant į tą situaciją, kuri buvo Kaune, o Generalinės prokuratūros ONKTS vyr. prokurorui. Ta prasme aš šitoje byloje tiesioginės kontrolės ir nevykdžiau, tai būtų esminis dalykas”, nors faktiškai viso nurodyto ikiteisminio tyrimo metu (nuo 2009-10-05 iki 2010-04-23) ne kartą rengė pasitarimus, dalyvavo tyrimo eigos aptarimuose, davė rašytinius ir žodinius pavedimus, viešai komentavo nurodyto tyrimo eigą. Duomenys apie prokuroro tarnybą: K. B., gim. ( - ), tarnybą prokuratūroje pradėjo ( - ), į Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas paskirtas ( - ), turimas vyriausiojo justicijos patarėjo kvalifikacinis rangas suteiktas 2003-06-27, tarnyba buvo vertinama 5 kartus, paskutinį kartą - 1996-06-27 su išvada „tinka eiti užimamas pareigas, rekomenduota suteikti justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą", skatintas 10 kartų, paskutinį kartą -2010-03-30 paskatintas padėka „Už pavyzdingą pareigų atlikimą”, tarnybinių nuobaudų neturi, charakterizuojama teigiamai. 2. Pasiūlymas dėl K. B. tarnybinės atsakomybės taikymo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo: tarnybinės atsakomybės K. B. netaikyti, medžiagą jo atžvilgiu perduoti Prokuratūros etikos komisijai.

19Lietuvos Respublikos prokurorų etikos kodeksas nustato elgesio ir profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis prokurorai, atlikdami tarnybą prokuratūroje /1p./. Numato, kad prokuroras privalo laikytis šių profesinės etikos principų: teisingumo, padorumo, nešališkumo, nepiktnaudžiavimo, savarankiškumo, konfidencialumo, solidarumo, pagarbos įstatymui ir atsakomybės. /5p./. Prokurorų etikos kodekso normų ir etikos principų pažeidimus tiria . Prokurorų etikos komisija /toliau komisija/ , kuri, nustačiusi kad prokuroras pažeidžia šio kodekso normas , gali taikyti poveikio priemones : pažeidimo pripažinimą, įpareigojimą nutraukti neetišką elgesį, įpareigojimą atsiprašyti , įspėjimą , sprendimo paskelbimą siūlymą atlyginti moralinę žalą.. /16, 17 punktai/. Šio kodekso 18 punktas numato, kad būtent komisija, nustačiusi prokuroro veikloje kokio nors pažeidimo požymius, vadovaudamasis Prokuratūros įstatymo 38 str., perduoda medžiagą generaliniam prokurorui ir siūlo nustatyta tvarka atlikti tarnybinį patikrinimą. Šio kodekso 19 punktas nustato, kad poveikio priemonių už šio kodekso normų ir etikos taisyklių pažeidimus taikymą ir galiojimą reglamentuoja Prokuratūros įstatymas , šis kodeksas Etikos komisijos veiklos, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarkos, tarnybinio patikrinimo ir tarnybinės nuobaudos taikymo nuostatai.

20Prokurorų etikos komisijos veiklos nuostatai numato, kad etikos pažeidimas pradedamas tirti esant vadai komisijos sprendimu /16 punktas/. Etikos pažeidimo tyrimo vada – generalinio prokuroro /jo pavaduotojo/, prokuratūros departamento. motyvuotas tarnybinis pranešimas, ar kitų asmenų skundas dėl prokuroro elgesio //18 punktas/. Prokuratūros įstatymo 38 straipsnis kategoriškai nustato, kad prokurorų etikos kodekso pažeidimus tiria Etikos komisija. Ši komisija pateikia siūlymą dėl tarnybinės nuobaudos Prokurorų etikos kodeksą pažeidusiam prokurorui taikymo.

21Komisijai tiriant galimą pažeidimą, prokuroras, kurio elgesys nagrinėjamas, gali turėti įgaliotą atstovą, jis kviečiamas į komisijos posėdį, jiems leidžiama išreikšti savo nuomonę, atsakyti į klausimus ir juos pateikti kviestiesiems asmenims. / 31 p.//. Veiklos nuostatų 36 punktas nustato, kad būtent ši komisija priima vieną iš sprendimų : pradėti ar nepradėti tyrimą, svarstyti ar nesvarstyti neetišką prokuroro elgesį ar veiklą, pripažinti prokuroro veiklą ar elgesį neetišku ir taikyti arba netaikyti Etikos kodekse numatytas poveikio priemones /36 punktas/.

22Pareiškėjas nesutiko su jam skirta nuobauda ir dėl to, kad priimant sprendimą buvo pažeista norminių aktų nustatyta galimo etikos pažeidimo tyrimo seka, t.y. dėl to, kad generalinis prokuroras pažeidė nustatytą tyrimo tvarką, nesilaikė išvardintų norminių aktų nustatytos tvarkos ir vienasmeniškai padarė išvadas.

23Aukščiau išvardinti norminiai aktai nustato konkrečią prokuroro veiksmų tyrimo ir vertinimo tvarką- tik Prokurorų etikos komisija sprendžia ar buvo padarytas etikos pažeidimas, numato teisę pačiam prokurorui, dėl kurio veiksmų ar elgesio daromos prielaidos dėl galimo etikos pažeidimo, gintis nuo reiškiamų pretenzijų / dalyvavimas posėdyje, galimybė turėti įgaliotą atstovą ir kt./. Apklaustas liudytoju R. P., asmuo priėmęs įsakymą dėl ginčijamos nuobaudos skyrimo, išsakė nuomonę, jog galėjo pats vertinti B. elgesį ir pats priimti sprendimą.

24Pareiškėjas ginčija įsakymą, kurio pagrindu jis buvo pažeistas pareigose.

25Lietuvos Respublikos l.e.p. generalinis prokuroras R. P. 2010 06 09 priėmė įsakymą Nr. P-3&C. Įsakyme nurodoma, kad 2010 m. gegužės 26 d. buvo baigtas tarnybinis patikrinimas dėl Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro K. B. veiksmų. „Tarnybinio patikrinimo metu konstatuota, kad K. B.s, kaip Kauno apygardos prokuratūros vadovas, kuriam suteikta teisė teikti oficialią informaciją apie prokuratūros veiklą, ją teikė pažeisdamas Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 6 punktų ir 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus, 2008 m. gruodžio 31 d. generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-215 patvirtintų „Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų" 33.8. punkto nuostatas, Prokurorų etikos kodekse įtvirtintus pagarbos įstatymui (sakant viešas kalbas laikytis etikos principų), padorumo (be reikalo nekritikuoti kolegų), atsakomybės (vengti tarnybos metu žeminti prokuratūros, kaip valstybės institucijos, vardą), nešališkumo (su žiniasklaidos atstovais elgtis objektyviai) ir solidarumo (susilaikyti nuo nepagrįstų ir viešų komentarų apie kitų prokurorų darbą nuo neadekvačios kritikos) principus.

26Be to, K. B., kaip apygardos vyriausiasis prokuroras, turi veikti išimtinai institucijos interesais, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama institucija veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, tačiau, komentuodamas ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00917-09, K. B. pažeisdamas atsakomybės principą vengdamas prisiimti savo, kaip prokuratūros vadovo, atsakomybę už nurodyto ikiteisminio tyrimo eigą nesavikritiškai pateikė žiniasklaidai visuomenę klaidinančią informaciją teigdamas, kad jis nevykdė nurodytoje baudžiamojoje byloje prokurorinės kontrolės ir nėra atsakingas už tyrimo rezultatus.

27Tokiais veiksmais K. B. padarė žalą prokuratūros, kaip valstybės institucijos, prestižui visuomenėje, pažemino jos vardą pakirto pasitikėjimą prokurorais kaip nešališkais ikiteisminio tyrimo organizatoriais ir vadovais.

28Atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 26 d. tarnybinio patikrinimo išvadą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 40 straipsnio 4 punktu bei 41 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 9 punktais:

291.

30Skiriu K. B., Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui vyriausiajam justicijos patarėjui, už tarnybinį nusižengimą tarnybinę nuobaudą - perkėlimą į žemesnes pareigas.

312.

32Perkeliu K. B., Kauno apygardos vyriausiąjį prokurorą į Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro pareigas nuo 2010 m. birželio 11d.“.

33Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 14 str., kuriuo remiamasi minėtame įsakyme, nustato, kad generalinio prokuroro (jo pavaduotojo), teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymai, potvarkiai, nurodymai, kiti norminiai aktai, nustatantys proceso veiklos ir tarnybos organizavimo tvarką, prokurorams privalomi. Prokuratūros įstatymo 20 str. 1d. 3 p.4p.6p. numato, kad prokurorai privalo “3) nešališkai atlikti savo funkcijas;, 4) tinkamai ir laiku atlikti užduotis ar pavedimus;6) laikytis Prokurorų etikos kodekso“.

34Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų" 33.8. p.numato, kad apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras organizuoja visuomenės teisinio švietimo priemonių įgyvendinimą, teikia informaciją apie apygardos prokuratūros veiklą visuomenei.

35LR Prokuratūros įstatymo 41 straipsnis nustato, kad :

361. Prokurorui tarnybinė nuobauda skiriama generalinio prokuroro įsakymu šio Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka.

372. Prokurorui tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo tarnybinio patikrinimo išvados dėl prokuroro padaryto įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo arba prokuroro vardą žeminančio poelgio pateikimo generaliniam prokurorui (jo pavaduotojui) dienos.

383. Tarnybinis patikrinimas atliekamas, kai prokuroro veika turi įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo arba prokuroro vardą žeminančio poelgio požymių, taip pat kai prokuroras nušalinamas nuo pareigų, jei panaudojo šaunamąjį ginklą arba remiantis Generalinės prokuratūros ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro tarnybiniu pranešimu.

394. Tarnybinis patikrinimas pradedamas nedelsiant, kai gaunama generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) rezoliucija pradėti tarnybinį patikrinimą, ir atliekamas ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų šio Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka.

405. Prokuroras tarnybinio patikrinimo metu turi pateikti rašytinį paaiškinimą. Tarnybinė nuobauda gali būti skiriama, nors prokuroras nepateikia rašytinio paaiškinimo arba atsisako jį pateikti....

41Prokurorų etikos kodeksas apibrėžia B. inkriminuotus principus kaip:

42Padorumo principas :

435.2.1. iš anksto nežadėti jokių sprendimų, elgtis sąžiningai ir padoriai, savo pavyzdžiu formuoti nepriekaištingą prokuroro reputaciją, neatidėliojant pripažinti, atsiprašyti ir ištaisyti padarytas klaidas;

445.2.2. nešmeižti kitų, neskleisti gandų ir paskalų, be reikalo nekritikuoti kolegų, tarpusavio bendravimą grįsti mandagumu ir tolerancija;

455.2.3. nenuolaidžiauti pavaldiniams, vengti arogancijos ir nepagarbos jiems, atidžiai vertinti teisėsaugos pareigūnų padarytus įstatymų ar profesinės etikos pažeidimus, taktiškai reaguoti į prieštaravimus.

465. 3. Nešališkumo principas.

47Vadovaudamasis šiuo principu, prokuroras privalo:

485.3.1. su visais asmenimis elgtis vienodai nešališkai, nepaisant jų tautybės, socialinės kilmės ir padėties, lyties, rasinės ar etninės kilmės, kalbos, amžiaus, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, seksualinių ar kitokių nuostatų;

495.3.2. su žiniasklaidos atstovais, politikais, teisinio proceso dalyviais elgtis santūriai, objektyviai, vengti familiarumo ar priešiškumo;

505.3.3. nusišalinti nuo pareigos arba sprendimo priėmimo, kai yra pažeista psichologinė pusiausvyra arba tenka vertinti savo, šeimos narių ar kitų artimų asmenų interesus.

515.7. Solidarumo principas.

52Vadovaudamasis šiuo principu, prokuroras privalo:

535.7.1. keistis informacija, kurią kolega turėtų žinoti, kad tinkamai atliktų savo pareigas, tobulinti profesinius įgūdžius ir gilinti žinias, jas perduoti mažesnę profesinę patirtį turintiems prokurorams;

545.7.2. susilaikyti nuo nepagrįstų ir viešų komentarų apie kitų prokurorų darbą, padėti kolegoms apsiginti nuo šmeižto žiniasklaidoje, neadekvačios kritikos ar profesinio diskriminavimo;

555.7.3. netoleruoti prokurorų padarytų Prokuratūros įstatymo ar Etikos kodekso pažeidimų, laiku perspėti prasižengiantį kolegą, reikalui esant – informuoti aukštesnįjį prokurorą.

565.8. Pagarbos įstatymui principas.

57Vadovaudamasis šiuo principu, prokuroras privalo:

585.8.1. vienodai rodyti pilietinę ir profesinę pagarbą tarptautinės ir nacionalinės teisės normoms, pripažinti ir skatinti įstatymo taikymo viršenybę;

595.8.2. dalyvauti teisėkūros procese, nusikalstamumo prevencijos ir teisinės valstybės principų įtvirtinimo veikloje, garantuojant įstatymo nustatytą žmogaus teisių apsaugą, laisvių ir orumo neliečiamumą;

605.8.3. surašant proceso ir kitus dokumentus, sakant viešas kalbas laikytis etikos principų, norminių teisės aktų ir Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų.

615.9. Atsakomybės principas.

62Vadovaudamasis šiuo principu, prokuroras privalo:

635.9.1. vengti tarnybos ir ne tarnybos metu žodžiais arba savo elgesiu paniekinti ar žeminti prokuroro, kaip valstybės pareigūno, ir prokuratūros, kaip valstybės institucijos, vardą;

645.9.2. nepriimti paslaugų, nuolaidų, dovanų ar kitokio prielankumo, jeigu tai daroma pažeidžiant šio kodekso, kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus ir tuo siekiama paveikti prokurorą ar išvengti atsakomybės;

655.9.3. nepiktnaudžiauti ir nemanipuliuoti įstatymo suteikta veiksmų laisve ir kolegų pasitikėjimu, nevengti atsakomybės už blogai atliktą darbą ar priimtą neteisėtą sprendimą.

66Kaip jau buvo minėta, ginčijamame įsakyme inkriminuojami principų pažeidimai. Tarnybinio patikrinimo išvadoje daroma prielaida, kad B. sako pasisakymais galėjo padaryti Prokurorų etikos kodekse numatytų principų pažeidimus.

67Išvadoje buvo daroma prielaida, kad galėjo būti pažeistas pagarbos įstatymui principas, kuris reikalauja laikytis etikos principų.Kuo konkrečiai pasireiškė šio principo pažeidimas, kurios konkrečios frazės leidžia daryti išvadą, kad toks pažeidimas buvo padarytas, nenurodyta tarnybinio patikrinimo išvadoje; kuo pasireiškė šio principo pažeidimas nepaaiškino ir liudytojas. Padorumo principo pažeidimas buvo apibrėžtas kaip bereikalinga kolegų kritika, tačiau kurios konkrečiai frazės ar teiginiai buvo vertinami kaip bereikalinga kolegų kritika, nebuvo apibrėžta; to nenurodė ir liudytojas. B. buvo inkriminuotas atsakomybės principo pažeidimas, t.y. buvo inkriminuota, kad jis vengė prisiimti atsakomybę už atliekamus ikiteisminius tyrimus. Teisminio nagrinėjimo metu B. paaiškino, kad jis kaip prokuratūros vadovas vykdė bendrąją priežiūrą dėl aukščiau minėtų ikiteisminių tyrimų priežiūros, o tiesioginę kontrolę vykdė prokurorai, paskirti generalinio prokuroro įsakymu. Apie tai jis kalbėjo bendraudamas su spaudos atstovais, bet niekad nevengė atsakomybės už savo darbą.

68Teismas jau citavo tarnybinio patikrinimo išvadas, kuriose buvo užfiksuota, kad B. „nedelsdamas ėmėsi organizuoti nužudymų tyrimus, derindamas savo veiksmus su aukštesniais prokurorais . jau spalio 5 dieną B. pateikė pasiūlymus dėl tyrimo grupės sudarymo , jos sudėties, ... davė pavedimus pavaldiems prokurorams dėl įvykio vietų apžiūrų ir vadovavimo neatidėliotiniems veiksmams.. B. ne tik formaliai vykdė prokurorinę priežiūrą kaip apygardos vyriausiasis prokuroras, bet ėmėsi ir asmeninės tyrimo kontrolės.. B. ėmėsi įmanomų bendrojo vadovavimo ir koordinavimo veiksmų, davė būtiniausius nurodymus dėl apygardos prokurorų dalyvavimo tyrime, neatidėliotinų veiksmų atlikimo ir galimų įtariamųjų paieškos.. žinojo realią situaciją ir ją sistemingai kontroliavo. . B. nuolat reikalavo ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikti išsamiai, neuždelsiant, reaguojant naujus duomenis ar tyrimo situacijos pokyčius... padaryta išvada, kad jis kaip prokuratūros vadovas ėmėsi visų priemonių, kad nurodyti tyrimai būtų atliekami išsamiai, teisėtai ir per kuo trumpiausius terminus. 2009 10 05 Generalinės prokuratūros nurodymu buvo sudaryta ikiteisminio tyrimo grupė minėtiems nusikaltimams tirti, kuriai vadovauti buvo pavesta generalinės prokuratūros prokurorui E. P. Visos šios aplinkybės patvirtina B. pasisakymuose nurodytus teiginius, jog“ tiesioginės kontrolės jis nevykdė .. „. Visos šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad B. nuo pat pradžių vadovavo rezonansinių bylų tyrimui, kad jo vadovavimas pripažintas efektyviu ir teisingu, kad bendraudamas su žiniasklaidos atstovais jis akcentavo dėmesį į tai, jog vykdė ne tiesioginę, o bendrąją tyrimų priežiūrą, t.y. akcentavo faktines aplinkybes. Duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad jis vengė prisiimti atsakomybę, nenustatyta ir inkriminuotas atsakomybės principo pažeidimas neįrodytas.

69Buvo inkriminuoti nešališkumo ir solidarumo principų pažeidimai, kurie neva pasireiškė tuo, kad buvo viešinama neobjektyvi informacija, kad nepagrįstai buvo komentuojamas kitų prokurorų darbas ,kad išsakyta kritika buvo neadekvati.

70K. B. teiginiai buvo pripažinti kaip neobjektyvi informacija, kaip neadekvati kritika neužfiksuota nei tarnybinio patikrinimo išvadoje nei liudytojo pasisakymuose.

71 B. buvo inkriminuoti Prokuratūros įstatymo 20 str. 1d.. 3,4,6 punktų pažeidimai / nešališkai atlikti savo funkcijas; tinkamai ir laiku atlikti užduotis ar pavedimus; laikytis Prokurorų etikos kodekso/. Kuo pasireiškė nešališkumas, kada ir kokiu būdu B. netinkamai vykdė užduotis ir pavedimus, teisminio nagrinėjimo metu nustatyta nebuvo. Etikos kodekso pažeidimai, kaip jau buvo minėta, buvo inkriminuojami nenurodant kuo gi tai pasireiškė, todėl darytina išvada, kad šie Prokuratūros įstatymo pažeidimai inkriminuoti nepagrįstai.

72Buvo inkriminuojama, kad B. pažeidė prokuratūros įstatymo 14str.1d., kuri numato , jog generalinio prokuroro (jo pavaduotojo), teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymai, potvarkiai, nurodymai, kiti norminiai aktai, nustatantys proceso veiklos ir tarnybos organizavimo tvarką, prokurorams privalomi. Kokiais gi veiksmai buvo padarytas šis pažeidimas, nenurodyta tarnybinio patikrinimo išvadose, paaiškinti šio pažeidimo negalėjo ir liudytojas teisminio nagrinėjimo metu.

73Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos taikymo prokurorams nuostatai (toliau – nuostatai) nustato tarnybinio patikrinimo dėl prokuroro galimai padaryto įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo arba prokuroro vardą žeminančio poelgio (toliau – tarnybiniai pažeidimai) atlikimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką. Šie nuostatai numato, kad generalinis prokuroras, gavęs informaciją apie prokuroro galimai padarytą pažeidimą, ar pats nustatęs pažeidimo požymių, priima sprendimą pradėti tarnybinį patikrinimą ir paveda tarnybinį patikrinimą atlikti komisijai../9 punktas/. Tarnybinio patikrinimo metu konstatavus, kad padarytas tarnybinis pažeidimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks pažeidimas padaryta, kokia pažeista teisės akto norma, pažeidimo padarymo aplinkybės, jas pagrindžiantys duomenys, kaltės rūšis, laipsnis, neigiamos pasekmės, , siūlymas dėl tarnybinės atsakomybės taikymo ir nuobaudos skyrimo . Nuostatai /32 p./ nustato, kad generalinis prokuroras, natsižvelgdamas į motyvuotą išvadą, tarnybinio patikrinimo duomenis ir nuostatų 5 punkto nuostatomis, per 15 dienų sprendžia skirti ar neskirti nuobaudą. Šių nuostatų 5 punktas kategoriškai nustato, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas - prokuroro padarytas tarnybinis pažeidimas.

74Kaip jau buvo minėta, tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad B. tinkamai ir efektyviai vykdė savo pareigas ir funkcijas kaip Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras.Todėl inkriminuotas atsakomybės vengimo principo pažeidimas absolučiai neatitinka faktinių aplinkybių. Buvo padoma prielaida dėl galimo prokurorų etikos kodekso pažeidimo ir rekomenduojama kreiptis į Prokurorų etikos komisiją šiai išvadai patvirtinti. Aukščiau įvardintų norminių aktų nuostatos nedviprasmiškai nustato nuobaudos skyrimo tvarką, pagal kurią tarnybinis nusižengimas tegali būti konstatuojamas tarnybinio patikrinimo metu, o etikos pažeidimai - po tyrimo Prokurorų Etikos komisijoje. L..e..p.. generalinis prokuroras R. P. nesilaikė nustatytos tvarkos, pažeidė prokurorų etikos kodekso nustatytą tvarką, tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos taikymo prokurorams nuostatų nustatytą tvarką ir savavališkai priėmė sprendimą dėl nuobaudos skyrimo K. B.

75Inkriminuoti pažeidimai, kurie nebuvo nustatyti tarnybinio patikrinimo metu, kurie nebuvo nagrinėti ir nebuvo patvirtinti nustatyta tvarka. Teismas daro išvadą, jog inkriminuoti pažeidimai neįrodyti, nuobauda paskirta pažeidžiant norminių aktų nustatytą tvarką ir skundas tenkinamas.

76Vadovaudamasis ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1p., 127 str., teismas

n u s p r e n d ė :

80Tenkinti K. B. skundą ir panaikinti Lietuvos Respublikos laikinai einančio generalinio prokuroro pareigas R. P. 2010 06 09 įsakymą Nr. P-386 dėl tarnybinės nuobaudos Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui skyrimo.

81K. B. grąžinti į Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas.

82Priteisti K. B. darbo užmokesčio skirtumą nuo 2010 06 11 iki 2010 10 25/ 106 dienos/ - 6135.28 lt.

83Sprendimą vykdyti skubiai.

84Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis,... 2. Pareiškėjas K. B. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti... 3. Pareiškėjas skunde nurodė, kad įsakymas pažeidžia jo teises ir teisėtus... 4. medžiagą jo atžvilgiu perduoti Prokuratūros etikos komisijai. Nežiūrint... 5. Atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra su pareiškėjo skundu... 6. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skunde... 7. Pareiškėjas K.B. paaiškino, kad balandžio mėnesį buvo iškviestas pas... 8. Jam buvo pasakyta, kad gali kelias dienas pagalvoti. Vakare per televiziją... 9. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko. Paaiškino,... 10. Teismo iniciatyva apklausai buvo kviečiamas liudytojas R.... 11. Pripažinta, kad buvo pažeisti etikos principai. Objektyvumo principas, kurio... 12. L. e. p. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras R. P.... 13. dėl Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro K. B., kaip... 14. dėl Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos... 15. dėl Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Organizuotų... 16. dėl Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo... 17. dėl Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro A. A.... 18. Dėl Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro K. B., kaip... 19. Lietuvos Respublikos prokurorų etikos kodeksas nustato elgesio ir profesinės... 20. Prokurorų etikos komisijos veiklos nuostatai numato, kad etikos pažeidimas... 21. Komisijai tiriant galimą pažeidimą, prokuroras, kurio elgesys nagrinėjamas,... 22. Pareiškėjas nesutiko su jam skirta nuobauda ir dėl to, kad priimant... 23. Aukščiau išvardinti norminiai aktai nustato konkrečią prokuroro veiksmų... 24. Pareiškėjas ginčija įsakymą, kurio pagrindu jis buvo pažeistas pareigose.... 25. Lietuvos Respublikos l.e.p. generalinis prokuroras R. P.... 26. Be to, K. B., kaip apygardos vyriausiasis prokuroras, turi veikti išimtinai... 27. Tokiais veiksmais K. B. padarė žalą prokuratūros, kaip valstybės... 28. Atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 26 d. tarnybinio patikrinimo išvadą... 29. 1.... 30. Skiriu K. B., Kauno apygardos vyriausiajam... 31. 2.... 32. Perkeliu K. B., Kauno apygardos... 33. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 14 str., kuriuo remiamasi... 34. Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų"... 35. LR Prokuratūros įstatymo 41 straipsnis nustato, kad... 36. 1. Prokurorui tarnybinė nuobauda skiriama generalinio prokuroro įsakymu šio... 37. 2. Prokurorui tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 15 kalendorinių... 38. 3. Tarnybinis patikrinimas atliekamas, kai prokuroro veika turi įstatymo... 39. 4. Tarnybinis patikrinimas pradedamas nedelsiant, kai gaunama generalinio... 40. 5. Prokuroras tarnybinio patikrinimo metu turi pateikti rašytinį... 41. Prokurorų etikos kodeksas 42. Padorumo principas :... 43. 5.2.1. iš anksto nežadėti jokių sprendimų, elgtis sąžiningai ir... 44. 5.2.2. nešmeižti kitų, neskleisti gandų ir paskalų, be reikalo... 45. 5.2.3. nenuolaidžiauti pavaldiniams, vengti arogancijos ir nepagarbos jiems,... 46. 5. 3. Nešališkumo principas.... 47. Vadovaudamasis šiuo principu, prokuroras privalo:... 48. 5.3.1. su visais asmenimis elgtis vienodai nešališkai, nepaisant jų... 49. 5.3.2. su žiniasklaidos atstovais, politikais, teisinio proceso dalyviais... 50. 5.3.3. nusišalinti nuo pareigos arba sprendimo priėmimo, kai yra pažeista... 51. 5.7. Solidarumo principas.... 52. Vadovaudamasis šiuo principu, prokuroras privalo:... 53. 5.7.1. keistis informacija, kurią kolega turėtų žinoti, kad tinkamai... 54. 5.7.2. susilaikyti nuo nepagrįstų ir viešų komentarų apie kitų prokurorų... 55. 5.7.3. netoleruoti prokurorų padarytų Prokuratūros įstatymo ar Etikos... 56. 5.8. Pagarbos įstatymui principas.... 57. Vadovaudamasis šiuo principu, prokuroras privalo:... 58. 5.8.1. vienodai rodyti pilietinę ir profesinę pagarbą tarptautinės ir... 59. 5.8.2. dalyvauti teisėkūros procese, nusikalstamumo prevencijos ir teisinės... 60. 5.8.3. surašant proceso ir kitus dokumentus, sakant viešas kalbas laikytis... 61. 5.9. Atsakomybės principas.... 62. Vadovaudamasis šiuo principu, prokuroras privalo:... 63. 5.9.1. vengti tarnybos ir ne tarnybos metu žodžiais arba savo elgesiu... 64. 5.9.2. nepriimti paslaugų, nuolaidų, dovanų ar kitokio prielankumo, jeigu... 65. 5.9.3. nepiktnaudžiauti ir nemanipuliuoti įstatymo suteikta veiksmų laisve... 66. Kaip jau buvo minėta, ginčijamame įsakyme inkriminuojami principų... 67. Išvadoje buvo daroma prielaida, kad galėjo būti pažeistas pagarbos... 68. Teismas jau citavo tarnybinio patikrinimo išvadas, kuriose buvo užfiksuota,... 69. Buvo inkriminuoti nešališkumo ir solidarumo principų pažeidimai, kurie neva... 70. K. B. teiginiai buvo pripažinti kaip neobjektyvi... 71. 72. Buvo inkriminuojama, kad B. pažeidė prokuratūros... 73. Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos taikymo prokurorams... 74. Kaip jau buvo minėta, tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad B.... 75. Inkriminuoti pažeidimai, kurie nebuvo nustatyti tarnybinio patikrinimo metu,... 76. Vadovaudamasis ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1p., 127 str., teismas... 80. Tenkinti K. B. skundą ir panaikinti Lietuvos Respublikos... 81. K. B. grąžinti į Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro... 82. Priteisti K. B. darbo užmokesčio skirtumą nuo 2010 06... 83. Sprendimą vykdyti skubiai.... 84. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti...