Byla 3K-3-37/2010
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Česlovo Jokūbausko ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui E. J., dalyvaujant trečiajam asmeniui E. P., išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė prašė teismo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį, jį padidinti ir priteisti iš atsakovo dukters, gimusios 1991 m. spalio 4 d., išlaikymui periodines išmokas po 1000 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės. Ieškovė paaiškino, kad dukters išlaikymui kas mėnesį reikia 2000 Lt, o atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti 1000 Lt išlaikymą.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį, jį padidino ir priteisė iš atsakovo dukters išlaikymui periodines išmokas po 500 Lt kas mėnesį nuo 2008 m. birželio 28 d. iki dukters pilnametystės. Teismas nustatė, kad šalių dukters, gimusios 1991 m. spalio 4 d., išlaikymui Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. sprendimu iš atsakovo priteista 300 Lt periodinių išmokų kas mėnesį. Ieškovės pajamos 2008 m. sausio-kovo mėnesiais buvo 2166,26 Lt, 2008 m. kovo-birželio mėnesius iš viso - 3345,93 Lt, o liepos-rugsėjo mėnesiais - 2427,89 Lt, spalio-lapkričio mėnesiais - 1010,86 Lt. 2008 m. lapkričio 6 d. ieškovė įsigijo Verslo liudijimą ir pajamos su verslo liudijimu yra apie 2500 Lt. Atsakovo vidutinės pajamos mėnesiui 2008 m. birželio-rugpjūčio mėnesiais buvo 3626,03 Lt, 2008 m. gruodžio mėnesį 3690 Lt. Ieškovė ir atsakovas turi savo vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų. Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, sprendė, kad šalių dukters vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią algą (800 Lt). Šalių duktė yra septyniolikos metų amžiaus, mokosi Jėzuitų gimnazijos dvyliktoje klasėje. Teismas nustatė, kad šalių duktė turi sveikatos sutrikimų, ji turi specialiųjų poreikių, jos sveikatos priežiūrai reikalingos didesnės lėšos, ji yra septyniolikos metų amžiaus, jos poreikiai maistui, aprangai kaip suaugusiojo. Mergaitė yra gerai besimokanti, lanko papildomus užsiėmimus, gitaros pamokas, todėl jos papildomam lavinimui reikalingos ir papildomos lėšos. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įgyti. Teismas nurodė, kad išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko gabumai, sveikata ir amžius. Teismo nuomone, ieškovė nepagrindė, kad dukters išlaikymui reikia 2000 Lt mėnesiui. Teismas, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, į tai, kad nepilnametė turi specialiųjų poreikių, yra papildomai lavinama ir ugdoma, nustatė, kad jos išlaikymui reikalinga mėnesiui 1000 Lt suma ir priteisė iš atsakovo 500 Lt išlaikymą kas mėnesį.

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ieškovės apeliacinį skundą atmetė, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovė ieškinyje nurodė gerokai didesnę vaikui išlaikyti būtiną sumą, kurios pagrįstumas kelia abejonių dėl to, jog, viena vertus, sudaro itin didelę dalį ieškovės gaunamų pajamų, kita vertus, apskaičiavimai atlikti į vaikui būtinas išlaidas įtraukiant sumas, kurios negali būti vertinamos kaip susijusios vien tik su vaiko poreikių tenkinimu. Be to, atsižvelgiant į pasikeitusią ieškovės poziciją nurodant išlaidų sumas prie ieškinio pridėtame sąraše ir analogiškame sąraše, pridėtame prie apeliacinio skundo, pagrįstų abejonių kelia ir ieškovės nurodytų atskirų išlaidų dydžių realumas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, pagrįsta laikė pirmosios instancijos teismo išvadą, jog vaiko poreikiams reikalinga 1000 Lt per mėnesį suma. Teisėjų kolegija atmetė apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovo pajamos yra gerokai didesnės, nurodydama, kad pažymos apie atsakovo darbo užmokestį ir atsakovo darbo sutartis patvirtina, jog atsakovo darbo užmokestis nuolat kito, didesnis nei teismo nustatytas vidurkis jis buvo tik kelis mėnesius, ieškovės apeliaciniame skunde nurodytos sumos atitinka pajamų prieš mokesčius sumas ir neatskleidžia objektyvių atsakovo galimybių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad išlaikymo suma buvo padidinta nuo 300 Lt iki 500 Lt, kaip nesusijusį su priimto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu vertino apeliacinio skundo argumentą dėl atsakovo pajamų dydžio, kuriuo buvo remiamasi nustatant pradinį išlaikymo dydį. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, kad abu tėvai yra pajėgūs skirti vaiko išlaikymui po 500 Lt, jų turtinės padėties skirtumai nelaikytini esminiais ir negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismo nustatytai proporcijai keisti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovo nurodyto argumento, jog jis turi dar du nepilnamečius vaikus, pirmosios instancijos teismas nevertino, o atsakovo procesinių pareigų vykdymas ar nevykdymas, atsakovo požiūris į nepilnametį vaiką ir bendravimo su juo pobūdis negali turėti įtakos priteistino išlaikymo dydžiui, todėl atmetė su šiomis aplinkybėmis susijusius apeliacinio skundo argumentus kaip neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

9III. Kasacinio skundo argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarties ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui periodines išmokas po 1000 Lt kas mėnesį nuo 2008 m. birželio 28 d. iki dukters pilnametystės. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

111. Teismai pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydį, proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimą (CPK 178, 189 straipsnius), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. v. Antstolių kontora prie Kauno miesto apylinkės teismo, bylos Nr. 3K-3-674/1999; 2005 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. AB „Šiaulių bankas“, bylos Nr. 3K-3-370/2005; 2006 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. v. ŽŪB „Panerys“, bylos Nr. 3K-3-220/2006; 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006). Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.194 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad išlaikymas yra priteisiamas, kai vienas iš tėvų jo neteikia savo vaikui. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Analogiška nuostata įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, priteisdami iš atsakovo po 500 Lt kas mėnesį, neteisingai aiškino nurodytas teisės normas, dėl to priteisė aiškiai per mažą išlaikymą.

12Teismai neįvertino svarbių aplinkybių. Nepaisant to, kad atsakovo dalyvavimas pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Atsakovo atstovas negalėjo atsakyti ir neatsakė į daugelį klausimų, susijusių su nepilnametės dukters išlaikymu. Nors atsakovas buvo įpareigotas susitikti su Vaiko teisių apsaugos tarnyba dėl aplinkybių, reikšmingų sprendžiant šią bylą, nustatymo, tačiau kategoriškai atsisakė tai padaryti. Dėl to teismas neišsiaiškino svarbių bylai aplinkybių. Atsakovas savo teisėmis naudojasi nesąžiningai. Siekdamas sumažinti išlaikymą, atsakovas savo atsikirtimuose nurodė, kad jis turi dar du nepilnamečius vaikus, nors šie yra jo žmonos, ir jis neturi pareigos jų išlaikyti. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad atsakovas tik moka priteistas periodines išmokas po 300 Lt kas mėnesį, tačiau visiškai nebendrauja su dukteria, neprisideda prie jos auklėjimo. Atsakovas moka tik teismo nustatytą išlaikymą, nepaisant to, jog duktė turi specialių sveikatos poreikių, nesirūpino, ar jo teikiamas išlaikymas yra pakankamas. Byloje nustatyta, kad atsakovo vidutinės pajamos mėnesiui yra apie 5200 Lt, atsakovas turi nekilnojamojo turto, yra bendrovės direktorius ir jo materialinė padėtis gana gera. Ta aplinkybė, kad atsakovas dovanoja kitiems asmenims nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą su žemės sklypu, taip pat rodo gerą turtinę padėtį. Teismai, spręsdami klausimą dėl išlaikymo, neįvertino, kad duktė yra septyniolikos metų, dvyliktokė, ir kad jos išlaikymo poreikiai yra daug didesni nei jaunesnio vaiko, turi sveikatos sutrikimų ir specialiųjų poreikių, privalo lankytis sporto mokykloje, lankyti kūno kultūros užsiėmimus, lanko gitaros pamokas. Teismai, priteisdami išlaikymą, neįvertino net tik to, kiek yra išleidžiama mergaitės maistui, drabužiams, repetitoriams, mokyklai, užklasinei veiklai, bet ir tos aplinkybės, kad mergaitės kambarį, kuriame gyvena, būtina remontuoti, pakeisti baldus. Šias aplinkybes patvirtina ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos pažyma. Be to, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina įvertinti tai, kad išlaikymo priteisimo trukmė viršija tik vienerių metų laikotarpį (ieškovė į teismą kreipėsi 2008 m. birželio 28 d., o duktė tapo pilnametė 2009 m. spalio 4 d.).

132. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.201 straipsnio 1 dalį, nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Pagal CK 3.201 straipsnį 1 dalį teismas turi teisę ir pareigą keisti vaikų išlaikymo dydį ir formą tik pasikeitus sąlygoms, kurios buvo nustatytos teismo sprendimu. Teismas turi nustatyti vaikų poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, ar vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis pasikeitė po teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-7-96/2003, išlaikymo būdo pakeitimo sąlygos yra nustatytos CK 3.201 straipsnio 3 dalyje. Joje nenurodyta kokiomis sąlygoms esant galimas išlaikymo būdo pakeitimas. Tikroji normos prasmė gali būti nustatyta sistemiškai analizuojant visą straipsnio turinį, atsižvelgiant į išlaikymo instituto tikslą (CK 1.9 straipsnis) bei vadovaujantis prioritetinės vaiko interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis). Pagal CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalis pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis arba atsiradę papildomi vaiko poreikiai.

14Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nukrypo nuo prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, teikė pirmenybę atsakovo turtiniams interesams, neatsižvelgė į tai, kad proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, nustatyti vaikų poreikius ir įvertinti tėvų galimybes juos tenkinti. Nagrinėjamu atveju vaikui išlaikyti būtina 2000 Lt suma yra pagrįsta: duktė yra septyniolikos metų, dvyliktokė, turi sveikatos sutrikimų bei specialiųjų poreikių - ji nešioja akinius, mergaitės miegas sutrikęs, iškrypęs stuburas, jai reikia gydyti dantis. Be to, duktė lanko gitaros pamokas. Vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimo. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu taip pat yra daug geresnė negu priimant teismo sprendimą, kuriuo buvo priteistas 300 Lt kasmėnesinis išlaikymas.

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-341/2006; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-306/2005; 2003 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-369/2003; 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003).

163. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakydamas dėl visų apeliacinio skundo argumentų nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, pagal kurią privalo aptarti ir įvertinti kiekvieną pagrįstą ir su nagrinėjama byla susijusį apeliacinio skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 305-oji DNSB „Bokštas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-416/2002).

174. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Tačiau nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismai šių nuostatų nesilaikė, todėl priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus.

18Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Byloje kilęs ginčas dėl šalių dukteriai priteistino išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio. Kasatorė nurodo, kad teismai priteisdami iš atsakovo 500 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį netinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas ir priėmė neteisėtus sprendimus. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

21Dėl materialinės teisės normų taikymo

22Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Pagal šio straipsnio 6 dalį tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Šios konstitucinės normos yra detalizuotos CK trečiosios knygos straipsniuose, reglamentuojančiuose tėvų valdžios turinį (3.155 straipsnis), tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus (3.192 straipsnis), išlaikymo priteisimą (3.194 straipsnis), išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą (3.201 straipsnis) ir kt. CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Visos šios įstatymo nuostatos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios ir sudaro vientisą sistemą, užtikrinančią harmoningą vaiko asmenybės raidą. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Pagal CK 3.192 straipsnį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis).

23Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.

24Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines išmokas yra tęstinio pobūdžio, todėl natūralu, kad kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis, atsiranda teisinis pagrindas vienam iš tėvų kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nustatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

25CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. V. B., byla Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J., byla Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J., byla Nr. 3K-7-96/2003). Faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės vienokiam ar kitokiam teismo sprendimui priimti, nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva, o kasacinis teismas apskųstus teismų procesinius sprendimus patikrina tik teisės aspektu. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė vaiko poreikių padidėjimo faktą ir sprendė išlaikymo dydžio peržiūrėjimo klausimą. Kasacinio skundo argumentai nepatvirtina, kad teismai netinkamai taikė teisės normas, nustatydami vaiko poreikius, ar kad priteisiant išlaikymą buvo pažeistas išlaikymo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė nurodytas teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

26

27Dėl proceso teisės normų taikymo

28Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neaptarė ir neįvertino visų apeliacinio skundo argumentų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik toks proceso teisės normų pažeidimas, kuris, be kita ko, galėjo turėti įtakos neteisėtam sprendimui priimti. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolio Andriaus Bespalovo prašymą, bylos Nr. 3K-3-603/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. notarė D. Marcinkevičienė, bylos Nr. 3K-3-452/2008; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, and p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, tam tikrais atvejais apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

29Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nutarties motyvuojamojoje dalyje aptarė pirmosios instancijos sprendime nurodytas ir su išlaikymo dydžio pakeitimu susijusias reikšmingas aplinkybes, nurodė motyvus, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokios apeliacinės instancijos teismo nutarties negalima laikyti nemotyvuota, skundžiama nutartis atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą CPK 331 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, todėl nėra pagrindo jos naikinti CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu.

30Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti kasacinio skundo.

31

32Dėl bylinėjimosi išlaidų

33Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims, ir kitos būtinos išlaidos kasaciniame teisme sudaro 40,80 Lt. Atmetus ieškovės kasacinį skundą, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovės į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 3, 8 punktai, 92, 96 straipsniai).

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

35Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

36Priteisti iš ieškovės R. P. ( - ) į valstybės biudžetą 40,80 Lt bylinėjimosi išlaidų.

37Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė prašė teismo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m.... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį... 8. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 9. III. Kasacinio skundo argumentai... 10. Kasaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių... 11. 1. Teismai pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias... 12. Teismai neįvertino svarbių aplinkybių. Nepaisant to, kad atsakovo... 13. 2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.201 straipsnio 1 dalį,... 14. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nukrypo nuo prioritetinės... 15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo... 16. 3. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakydamas dėl visų apeliacinio... 17. 4. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka... 18. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Byloje kilęs ginčas dėl šalių dukteriai priteistino išlaikymo... 21. Dėl materialinės teisės normų taikymo ... 22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šeima... 23. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi... 24. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines išmokas yra tęstinio... 25. CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo... 26. ... 27. Dėl proceso teisės normų taikymo ... 28. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas... 29. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą... 30. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nėra... 31. ... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 33. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 36. Priteisti iš ieškovės R. P. ( - ) į valstybės biudžetą 40,80 Lt... 37. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...