Byla 2K-43/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Gintaro Godos ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno, sekretoriaujant R. Bučiuvienei, dalyvaujant prokurorui A. Meškai, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro kasacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo B. Č. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 15 MGL (1875 Lt) dydžio bauda. Priteista iš DUAB „Indigo Baltic“ 2609,23 Lt turtinės ir 500 eurų neturtinės žalos bei iš UAB „Takvidas“ 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo G. J. K. Priteista iš DUAB „Indigo Baltic“ 1014 Lt žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiųjų gydymą. Priteista iš DUAB „Indigo Baltic“ 500 eurų neturtinės žalos bei iš UAB „Takvidas“ 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo B. P.

2Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis, kuria Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 2 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria priteista iš UAB „Takvidas“ 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo B. P., iš UAB „Takvidas“ 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo G. J. K. ir pastarojo civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

4B. Č. nuteistas už tai, kad 2004 m. spalio 15 d. 13.10 val. Šilalės rajone kelio Šilalė – Šilutė 6–ajame kilometre vairuodamas UAB „Takvidas“ priklausantį automobilį „Fiat Dukato“ lenkė ta pačia kryptimi priekyje važiavusį nenustatytą automobilį neįsitikinęs, kad lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 50, 51, 53, 180.3, 180.4 ir 184.3 punktuose nustatytus reikalavimus, susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu „Audi 100“, priklausančiu ir vairuojamu G. J. K., kuriam dėl autoįvykio nežymiai sutrikdyta sveikata, keleiviams J. M. padarytas nežymus, o B. P. - nesunkus sveikatos sutrikdymas.

5Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartį ir palikti galioti Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 2 d. nuosprendį su pakeitimais: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista iš UAB „Takvidas“ 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo B. P. Kitą nuosprendžio dalį prašoma palikti nepakeistą.

6Skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje teisingai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nepagrįstai B. P. iš UAB „Takvidas“ priteisė 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes B. P. iki įrodymų tyrimo pradžios nepateikė civilinio ieškinio ir nebuvo pripažintas civiliniu ieškovu BPK 110 straipsnio 1 dalyje ir 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Todėl šioje dalyje nuosprendis yra keistinas. Kartu apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino nuosprendžio dalį, kuria priteista iš UAB „Takvidas“ 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo G. J. K. ir paliko šio asmens civilinį ieškinį nenagrinėtą. Apeliacinėje nutartyje teismas nurodė, kad G. J. K. sveikata sutrikdyta nežymiai, o B. Č. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta B. P. sveikata, todėl G. J. K. pagal BPK 109 straipsnio nuostatas civilinio ieškinio negalėjo pareikšti. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas nutartyje, kad G. J. K. atžvilgiu nebuvo padaryta nusikalstama veika, todėl jam padaryta žala gali būti atlyginama tik civilinio proceso tvarka, pats sau prieštarauja, nes panaikina tik dalį patenkinto G. J. K. civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo iš UAB „Takvidas“, o turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimą iš DUAB „Indigo Baltic“ palieka. Todėl lieka neaišku, ar G. J. K. galėjo šioje byloje būti pripažintas nukentėjusiuoju ir pareikšti civilinį ieškinį.

7Kasatoriaus teigimu, Klaipėdos apygardos teismas pernelyg siaurai interpretavo ir todėl netinkamai taikė BPK 109 straipsnio nuostatas šioje byloje. Tai sukliudė priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą. BPK 28 straipsnio 1 dalies prasme nukentėjusiuoju pripažįstamas ne tik asmuo, patyręs BK 281 straipsnio 1 – 6 dalyse numatytus padarinius, bet ir asmuo, patyręs mažesnės žalos. Jeigu autoįvykio metu atsirastų pasekmės, numatytos ne vien BK 281 straipsnyje, bet ir ATPK 127 straipsnyje, o pastarajame straipsnyje numatytas pasekmes patyręs asmuo nebūtų pripažįstamas nukentėjusiuoju baudžiamajame procese, jis negalėtų reikalauti žalos atlyginimo. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas non bis in idem principas, draudžiantis asmenį du kartus persekioti ar bausti už tą patį teisės pažeidimą, nes ir baudžiamąją, ir administracinę atsakomybę užtraukiančios autoįvykio pasekmės sukeltos viena ir ta pačia kaltininko veika. O kaltininko nebaudžiant už administracinę atsakomybę sukeliančias pasekmes jis atsidurtų privilegijuotoje padėtyje lyginant su kitais asmenimis, padariusiais vien tam tikrus administracinius teisės pažeidimus. Taip būtų pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui ir teismui principas. Todėl kai autoįvykyje sukeliamos pasekmės, užtraukiančios ne vien baudžiamąją, bet ir administracinę atsakomybę, šios pasekmės, kaip matyti ir iš teismų praktikos (nutartis 2K-120/2006), turi būti nurodytos tiek kaltinamajame akte, tiek aprašomojoje apkaltinamojo nuosprendžio dalyje.

8Būdamas nukentėjusiuoju G. J. K. įgyja teises, nustatytas BPK 28 straipsnyje, taip pat ir teisę reikšti civilinį ieškinį baudžiamajame procese bei reikalauti, kad jis būtų patenkintas. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu įstatymus pritaikė teisingai ir priteisė G. J. K. neturtinės žalos atlyginimą.

9Skunde nesutinkama su apeliacinėje nutartyje įrašytu teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog kaltinamasis už tą patį įvykį turi atsakyti ir baudžiamąją, ir administracine tvarka. Kasatoriaus manymu, yra atvirkščiai, nes J. M. ir G. J. K. padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, kurie atitinka administracinį teisės pažeidimą, šioje byloje pirmosios instancijos teismo nebuvo išskirti ar kvalifikuoti atskirai. Nuosprendyje aiškiai pasisakyta, kad asmuo už visas veikas turi atsakyti vien pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, netaikant ATPK.

10BK 281 straipsnio 1 dalis išties nenustato atsakomybės už nežymų sveikatos sutrikdymą dėl eismo įvykio, tačiau tai nereiškia, kad ši aplinkybė iš kaltinimo turi būti pašalinta. Šiame BK straipsnyje įtvirtintos nusikaltimų sudėtys apima ne tik veiką, bet ir jos sukeltus tam tikrus apibrėžtus padarinius. Tačiau be padarinių, sudarančių būtinąjį nusikaltimo sudėties požymį, dažnai atsiranda ir kitokie padariniai, patys savaime užtraukiantys ne baudžiamąją, bet administracinę atsakomybę – pvz., nežymus sveikatos sutrikdymas, turto sugadinimas ar sunaikinimas (ATPK 127 straipsnio 1, 2 dalys). Būtent taip yra šioje baudžiamojoje byloje. Vis dėlto Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, konstatuodama, jog B. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, neįvertino visų šia nusikalstama veika sukeltų padarinių, o būtent G. J. K. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Taigi teismas netinkamai pritaikė įstatymą, neteisingai išsprendė žalos atlyginimo klausimą.

11Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

12Dėl kasaciniame skunde suformuluoto prašymo

13Kasaciniame skunde prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartį ir palikti galioti Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 2 d. nuosprendį, panaikinus tik tą jo dalį, kuria priteista iš UAB „Takvidas“ 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo B. P. Sprendimas panaikinti būtent šią skundžiamo nuosprendžio dalį yra priimtas apeliacinėje nutartyje. Nutarties motyvuose šis sprendimas grindžiamas tuo, kad B. P. iki įrodymų tyrimo nepareiškė civilinio ieškinio, nebuvo pripažintas civiliniu ieškovu BPK 110 straipsnio 1 dalyje ir 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, todėl neturtinės žalos atlyginimas iš UAB „Takvidas“ jam priteistas nepagrįstai. Apeliacinėje nutartyje pateikiami sprendimo argumentai iš esmės yra analogiški tiems, kurie išdėstyti kasaciniame skunde. Tokiu būdu, kasaciniu skundu yra prašoma panaikinti šioje dalyje teisingą sprendimą, jau esantį apeliacinėje nutartyje, ir jį vėl pakartoti iš naujo, padarant atitinkamą pakeitimą skundžiamame nuosprendyje. Toks prašymas teisės taikymo požiūriu, atsižvelgiant į teismų instancinę sistemą ir priimamų sprendimų sisteminius ryšius, nėra pagrįstas ir negali būti tenkinamas. Todėl ši skundo dalis nenagrinėtina. Priešingai, nagrinėtina kita skundo dalis, kurioje prašoma panaikinti apeliacinės nutarties dalį, kuria, keičiant Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 2 d. nuosprendį, panaikinta šio nuosprendžio dalis dėl priteisimo iš UAB „Takvidas“ 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo G. J. K. ir pastarojo civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

14Dėl įstatymų, reglamentuojančių pripažinimą nukentėjusiuoju, civiliniu ieškovu ir neturtinės žalos atlyginimą, taikymo

15Baudžiamajame procese nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Nukentėjusiojo asmens sąvoka ir teisės yra apibrėžtos BPK 28 straipsnyje. Asmuo, kuriam padaryta turtinė ar neturtinė žala, gali baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį, tuo pat metu įgyti ir civilinio ieškovo statusą. Nusikalstama veika padaryta žala yra suprantama kaip visi ta nusikalstama veika sukelti, su ja priežastinį ryšį turintys padariniai. Padarytos veikos kvalifikacijai pagal atitinkamą BK straipsnį yra reikšmingi tame straipsnyje ar jo dalyje, šiuo konkrečiu atveju - BK 281 straipsnio 1 dalyje, numatyti padariniai. Visi kiti lengvesni ir veikos kvalifikacijos nelemiantys padariniai, kaip nusikalstamos veikos svarbios aplinkybės, turi būti nurodyti aprašant šią veiką ikiteisminio tyrimo procesiniuose dokumentuose ir teismų sprendimų aprašomosiose dalyse. Jos reikšmingos sprendžiant kitus byloje svarbius, pvz., bausmės individualizavimo, klausimus. Tokie padariniai, kai juos sudaro tam tikra žala, taip pat yra faktinis pagrindas asmeniui įgyti nukentėjusiojo statusą BPK 28 straipsnio prasme. Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, jog teismų praktikoje (pvz., nutartyje 2K-120/2006) įstatymų atitinkamos nuostatos traktuojamos būtent taip. Šioje baudžiamojoje byloje, kaip matyti pagal teismų konstatuotas bylos aplinkybes, G. J. K. turi BPK 28 straipsnyje numatytas teises, taip pat ir teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl nusikalstamais veiksmais jam padarytos žalos atlyginimo bei reikalauti, kad jis būtų patenkintas. Šis asmuo nuosprendyje pagrįstai pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs B. Č. bylą, teisingai pritaikęs baudžiamąjį ir baudžiamojo proceso įstatymą, priteisė G. J. K. jo patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2006 m. balandžio 24 d. nutartyje konstatuodama, kad G. J. K. atžvilgiu nebuvo padaryta nusikalstama veika ir dėl to jo civilinis ieškinys nuosprendyje tenkintas nepagrįstai, netinkamai traktavo baudžiamojo (BK 281 straipsnio 1 dalies) įstatymo taikymą nustatytiems faktams, dalį jų be pagrindo eliminuodama, ir padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 28 straipsnio, 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio) nuostatų pažeidimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje priėmė nesuderintą su nutarties motyvais ir nepakankamai aiškų sprendimą, nes, pripažinęs, jog G. J. K. atžvilgiu nebuvo padaryta nusikalstama veika ir jo civilinis ieškinys nuosprendyje tenkintas nepagrįstai, paliko galioti nuosprendžiu priteistą neturtinės žalos atlyginimą G. J. K. iš DUAB „Ingo Baltic“. Ši nutartis, iš dalies tenkinant kasacinį skundą, keistina dėl padarytų BPK normų esminių pažeidimų, sukliudžiusių teismui priimti teisingą nutartį. Nutarties dalis, kuria, keičiant Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 2 d. nuosprendį, panaikinta šio nuosprendžio dalis dėl 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo G. J. K. ir jo civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu naikintina. Kita apeliacinės nutarties dalis paliktina nepakeista.

16Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

17Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartį: panaikinti šios nutarties dalį, kurioje panaikinta Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalis, kuria iš UAB „Takvidas“ priteista 1500 litų neturtinės žalos atlyginimo G. J. K. ir šio asmens civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

18Kitą apeliacinės nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai