Europos ilgalaikių investicijų fondai

Pasak Europos Komisijos, ilgalaikės investicijos yra itin svarbi priemonė siekiant tvaraus, pažangaus ir integruoto Europos Sąjungos ekonominio augimo užtikrinimo bei rizikoms atsparaus rytojaus ekonomikos kūrimo. Taip tvirtinama nepaisant to, kad Europos Sąjungos valstybių narių investuotojai po ištikusios pasaulinės ekonominės krizės vis dar daugiausia siekia trumpalaikės ekonominės naudos. Realiosios ekonomikos augimui (naujų darbo vietų kūrimui, bendrovėms skiriamo tvaraus finansavimo didinimui ir pan.) būtina skatinti investuotojus prisiimti ilgalaikius turtinius įsipareigojimus. Todėl aktualumą įgavo Europos Komisijos jau 2013 metais pasiūlytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų (toliau – EIIF), kurį Taryba priėmė 2015-04-20 ir kuris įsigalios dvidešimtą dieną po jo oficialaus paskelbimo Europos Sąjungos oficialiame leidinyje.

EIIF tikslas ir nauda investuotojams

EIIF – tai naujos formos kolektyvinio investavimo sistema, paskatinsianti Europos Sąjungos investuotojus daugiau lėšų skirti ilgalaikio finansavimo reikalaujantiems projektams bei bendrovėms. EIIF – alternatyvus investavimo fondas. Ši sistema veiks per investicijų fondo valdytojus, kurių pagrindinis interesas – sudaryti ilgalaikio finansavimo galimybes instituciniams ir privatiems investuotojams.

EIIF paskirtis – padidinti nebankinių investicijų sumas, investuojamas į realiąją Europos Sąjungos ekonomiką. Iki šiol nebuvo sukurta jokio vieningo viršnacionalinio teisinio reguliavimo tarp valstybių narių bei jokių atitinkamų kaupimo mechanizmų ilgalaikiam investavimui skatinti. Šiandien ilgalaikio investavimo galimybių turi tik keli investuotojai, kaip antai dideli pensijų fondai ar draudimo bendrovės, gebantys sukaupti ir įnešti pakankamą kapitalą iš nuosavų išteklių. Praktikoje šiuo metu egzistuojantys fondai leidžia kaupti lėšas tik vienoje valstybėje narėje, neleisdami peržengti valstybių sienų.

Taigi EIIF padės smulkesniems investuotojams, tokiems kaip vietiniai pensijų fondai, savivaldybės ir pan., diversifikuoti savo investicijas investuojant į tokį turtą; taip pat pajamų ar reguliarios grąžos galės gauti pavieniai mažmeniniai investuotojai su ateities įsipareigojimais (pavyzdžiui, namo pirkimu, išsilavinimu ar svarbios renovacijos finansavimu). Nesant šių investuotojų grupių, realioji ekonomika neturi galimybės naudotis didesniais kapitalu užtikrinto finansavimo ištekliais.

Kaip veiks EIIF?

Kad fondas būtų laikomas EIIF, jis galės investuoti į visas turto rūšis, kuriomis neprekiaujama reguliuojamose rinkose: investicijos į infrastruktūros projektus (transporto, energetikos, švietimo srityse), investicijos į nebiržines įmones (dažniausiai mažas ir vidutinio dydžio įmones), investicijos į nekilnojamąjį turtą ar tiesioginis infrastruktūros objektų pirkimas. Tokiam ilgalaikiam turtui sudėtinga greitai rasti pirkėją nesant viešosios prekybos vietos, todėl fondas bus įpareigotas prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus jį įsigyjant. Dėl šių turto klasių EIIF investuotojams bus užtikrinta ilgalaikė stabili grąža, o reikalavimus atitinkantis turtas bus laikomas „alternatyvių investicijų“ dalimi.

EIIF numatytas mažiausiai penkerių metų terminas investuoti bent 70% fondo lėšų į šį turtą; atitinkamai 30% turto fondui galės priklausyti kaip kitas turtas. Tai suteiks EIIF šiek tiek lankstumo, apsisprendžiant parduoti turtą ar jį pakeisti kitu. Siekiant užtikrinti EIIF vientisumą, EIIF negalės vykdyti tam tikrų finansinių sandorių, dėl kurių gali kilti pavojus jo investavimo strategijai ir tikslams, nes atsirastų papildoma rizika, kuri būtų kitokia nei galima tikėtis į ilgalaikes investicijas sutelktame fonde.

EIIF bus valdomas ir platinamas investavimo fondų valdytojų ir jį galės valdyti ir platinti tik įmonės, kurioms tinkamai pagal Direktyvą dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų (2011/61/ES) leista valdyti ir platinti alternatyvias investicijas. EIIF nesudarys išpirkimo galimybių investuotojams, kol jų lėšos neprabus investuotos į ilgalaikį turtą bent penkerius metus. Tačiau tai nereikš, kad investuotojai negalės išpirkti savo investicijų iki EIIF gyvavimo ciklo pabaigos – kadangi daugelis ilgalaikių fondų yra biržiniai projektai, investuotojai galės prekiauti savo fondo akcijomis ar vienetais antrinėje rinkoje. Atitinkamai už ribojimą atsiimti įnašus investuotojai turės teisę gauti „įsiskolinimo premiją“.

Be kita ko, parduodant EIIF bus privalu įvertinti fondo atitikimą asmens, kuriam siūlomas fondas, finansiniams poreikiams. Todėl ilgalaikio investavimo funkcionavimas bus tinkamai užtikrintas.

Kuo EIIF skiriasi nuo kitų Europos Sąjungos investicinių fondų?

Šiuo metu investicinių fondų rinkose dominuoja fondai, veikiantys pagal Direktyvą dėl kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (toliau – KIPVPS; 2014/91/ES; anksčiau – 2009/65/EB). KIPVPS direktyva nenumato ilgalaikio kapitalo įsipareigojimų finansavimo vykdant infrastruktūros ir kitus projektus. EIIF skiriasi nuo KIPVPS tuo, kad investuotojai į KIPVPS gali bet kada atsiimti investuotus pinigus; todėl fondų schema, kurią sukūrė KIPVPS direktyva yra pagrįsta listinguojamais vertybiniais popieriais, kurie bet kada gali būti parduoti reguliuojamoje rinkoje.

Tuo tarpu Europos rizikos kapitalo fondų (toliau – EuVECA) ir Europos socialinio verslumo fondų (toliau – EuSEF) schemos yra skirtos labai konkrečiai Sąjungos ekonomikos nišai – naujai įsteigtoms įmonėms, finansuojamoms iš rizikos kapitalo, ir socialinio poveikio siekiančioms įmonėms. Minėti fondai taip pat nustato pakankamai aukštą 100 000 eurų minimalios investicijos reikalavimą. Nors EIIF nebūtinai sulauks tokio pat investuotojų susidomėjimo, atsižvelgiant į labai likvidžių fondų patrauklumą daugeliui investuotojų, EIIF savo ruožtu turėtų pritraukti daug daugiau kapitalo nei EuSEF ar EuVECA ir atitinkamai kartu su jais padės finansuoti Europos ekonomiką. Kadangi EIIF veiks pagal tam tikras vartotojų interesus užtikrinančias taisykles, tokias kaip: diversifikavimo reikalavimai, ribojimai finansinio sverto naudojimui, trumpalaikiam pardavimui, bei neturės tokio aukšto minimalios investicijos reikalavimo, EIIF bus kur kas labiau tinkami mažmeniniams investuotojams.

Be to, kaip minėta, EIIF nuo visų kitų Europos Sąjungos investicinių fondų skiriasi ir tuo, kad jis galės investuoti peržengdamas valstybių narių sienas.

Kam bus naudinga investuoti į EIIF?

EIIF bus patrauklus pensijų fondams, savivaldybėms, turinčioms pensijų įsipareigojimų, draudimo bendrovėms, ieškančioms pastovias ir patikimas pajamas nešančio turto, smulkesniems investuotojams, įskaitant ir mažmeninius indėlininkus, galėsiančius investuoti daugiau nei 10% santaupų eilę metų, kol galų gale sulauks stabilios grąžos. Į EIIF investuoti turėtų tik tie investuotojai, kurie tvirtai žino, jog investuotų lėšų investavimo laikotarpiu jiems neprireiks. Štai kodėl aplinkybė, jog išankstinis pinigų atgavimas investuotojams yra negalimas, privalės būti tinkamai atskleista kiekvienam investuotojui.

Kodėl naudinga investuoti į EIIF?

  • Investuotojams bus užtikrinta ilgalaikė stabili ir prognozuojama grąža;
  • Atsiras galimybė investuoti būtent į ilgalaikio turto klases bei naudoti kapitalą, sukauptą įvairiose Europos Sąjungos valstybėse narėse;
  • Valdytojai galės valdyti grynųjų pinigų srautą dėl ilgalaikio portfelio formavimo bei naudoti papildomus grynuosius pinigus, gautus „tarp investicijų“ (kai ilgalaikis turtas parduodamas norint jį pakeisti kitu);
  • Mažmeniniams investuotojams bus įmanoma diversifikuoti savo investicijų portfelius (alternatyvios investicijos pagal pobūdį itin skirsis nuo labiau tradicinių biržinių akcijų ir vertybinių popierių, kurių turi daugelis investuotojų);
  • Ribojimas investuotojams atsiimti įnašus fondo gyvavimo ciklo metu leis daugiau kapitalo investuoti į nelikvidų turtą;
  • Įmonės sulauks daugiau kapitalo iš platesnio spektro investuotojų, nei dabar, o dideli ir maži investuotojai galės skirti savo lėšas atitinkamai platesniam turto spektrui ir taip vyks rizikų paskirstymas;
  • Daugiau pinigų bus įmanoma investuoti į Europos verslus, taigi bus sukurta daugiau darbo vietų regione

Straipsnio bendraautoriai

Liutauras Baikštys, advokatas, advokatų kontoros VARUL asocijuotas partneris

Greta Bagdanavičiūtė, advokatų kontoros VARUL teisininkė

www.varul.lt

Publikuota: Delfi.lt 

 

 

Komentarai

Mokesčiai ir finansai Visi

Kiti straipsniai