Byla 1-2550-1035/2017

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, Linai Žiupsnienei dalyvaujant prokurorėms Olgai Šleiterienei, Audronei Šukienei, kaltinamajam J. S. (J. S.), jo gynėjui advokatui Dariui Katauskui, nukentėjusiajam A. S.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. S., gim. ( - ) Šalčininkų r., a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv( - ), pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis, teistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laiką kiekvieną dieną nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose ir per 7 mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

3kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą,

Nustatė

4J. S. nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: jis 2017 m. kovo 18 d., apie 11.00 val., prie parko Vilniuje, Ąžuolyno g. 3, tyčia be priežasties dėl chuliganiškų paskatų sudavė vieną kartą dešine ranka nukentėjusiajam A. S. į kairės pusės veido sritį, pastarajam nukritus ant žemės kairiuoju šonu, spyrė vieną smūgį į galvos sritį, o nukentėjusiajam A. S. bandant atsistoti ir persisukus ant dešiniojo šono ir dešine ranka pasirėmus į žemę, spyrė ne daugiau dviejų kartų į kairės pusės šoną, padarydamas nukentėjusiajam A. S. kairės plaštakos V-to piršto pamatinio (artimojo) pirštakaulio persąnarinį lūžį, kairės akies vokų ir srities aplink juos poodinę kraujosruvą su muštine žaizda kairio antakio srityje bei kairės akies obuolio junginės kraujosruvą, dešinės akies apatinio voko, abiejų blauzdų, kairio kelio poodines kraujosruvas, viršutinio 3-io danties iš kairės vainiko nuskėlimą, kairio delno nykščio pakilos srities odos nubrozdinimus, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės plaštakos V-to piršto pamatinio (artimojo) pirštakaulio persąnarinio lūžio A. S. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tokiu būdu nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Šiais savo veiksmais J. S. padarė BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką.

5Kaltinamasis J. S. apklausiamas teisme kaltės nepripažino. Paaiškino, kad 2017 m. kovo 17 d. buvo jo gimtadienis, į kurį pakvietė darbuotoją A. ir kitus. Šventė savo namuose. A. S. atvažiavo su sūnumi, buvo kiti jo (kaltinamojo) draugai. Tuo metu tarp jų santykiai buvo geri, pakvietė kaip draugą, kartu dirbo. Dalyvavo ir kiti bendradarbiai. Visi išgėrė. Įvyko konfliktas tarp A. su kitais bendradarbiais. Jis (kaltinamasis) paprašė, kad baigtų, jie pasistumdė ir išsiskirstė, buvo apie 22.00 val. vakaro. Šeštadienį, kitą dieną, gal 10.00 val., jam (kaltinamajam) paskambino A., sakė, kad kažkas suplėšė jo sūnaus striukę. Sakė, kad atvažiuos pas jį (kaltinamąjį) pagerti alaus ir kartu su sūnumi atvažiavo pas jį (kaltinamąjį) į Viršuliškes. Kartu gėrė alų. A. pasakė, kad bendradarbiai turi grąžinti pinigus už suplėšytą sūnaus striukę. Pasiūlė pasiaiškinti, paskambinti. Kadangi buvo išgėrę, jis (kaltinamasis) paprašė pažįstamos R., kad nuvežtų prie ligoninės, adreso neatsimena, ten gimdymo namai Tyzenhauzų g. Nuvažiavo keturiese – jis (kaltinamasis), R., A. ir jo sūnus. Ten laukė bendradarbis su pažįstamais, jie buvo trise. A. pasakė bendradarbiui, kad jis skolingas už sūnaus suplėšytą striukę. Bekalbėdami, prie ligoninės dar išgėrė, jis (kaltinamasis) gėrė nedaug, gal 100 g degtinės. Jis (kaltinamasis) į tuos reikalus nesikišo, jie pakalbėjo ir jie išvažiavo su R. „Nissan“ automobiliu, atvažiavo prie jo (kaltinamojo) namų Viršuliškėse. A. pasiūlė dar nusipirkti alaus. A. su sūnumi įlipo į savo „Audi“ automobilį, o jis (kaltinamasis) su R. nuvažiavo į Ažuolyno g. Alus buvo pas kaltinamąjį ir pas A., pirkti nereikėjo. Sustojo Ąžuolyno g., buvo susitarę, kur sustos. A. išlipo iš mašinos, atsidarė alaus. A. buvo piktas, kad niekas nemoka už striukę, sakė, kad jis (kaltinamasis) turi sumokėti. Jis (kaltinamasis) nesutiko. Jam (kaltinamajam) prasidėjo pyktis, supyko, A. sudavė kumščiu jam į ausį, į veidą, jis (kaltinamasis) gavo 2-3 smūgius į galvos sritį. Jis (kaltinamasis) sudavė atgal A. smūgius, gal du su kumščiu į galvos sritį. Iškart pribėgo jo sūnus su beisbolo lazda ir sudavė jam (kaltinamajam) 2-3 kartus, pataikė į ranką, į nugarą, į petį. Tuo momentu R. pradėjo rėkti, sakė, kad atvažiuoja policija, ką jie daro. A. su sūnumi įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo, jis išvažiavo su R. A. sudėjimas visai kitas, nei jo (kaltinamojo), jie su sūnumi dviese jį mušė, turėjo gintis. Iš bendradarbių yra girdėjęs, kad A. kažkur bare tą dieną susimušė. Po to įvykio buvo susitikęs su nukentėjusiuoju, jis prašė pinigų, žadėjo atsiimti pareiškimą, prašė 600 Eur. Jis (kaltinamasis) sakė, už ką turi sumokėti. Jis (A.) siūlė pasirašyti vekselį. Jis (kaltinamasis) sakė, kad turi pasikonsultuoti su advokatu. Tuo pasibaigė, nieko A. nesumokėjo. A. ir jo sūnus dalyvavo jo (kaltinamojo) gimtadienyje. Konflikte dalyvavo A. ir jo sūnus, kiti bendradarbiai. Jis (kaltinamasis) aktyviais veiksmais konflikte nedalyvavo. Ąžuolyno g. sudavė A. kelis smūgius į galvos sritį. Nesutinka atlyginti nukentėjusiojo civilinio ieškinio, pareikšto turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bei ligonių kasų ieškinio 88 Eur sumai. A. jam (kaltinamajam) sudavė į veidą kumščiu. Jis (kaltinamasis) į medikus, policiją dėl suduotų smūgių nesikreipė. Yra nuotraukos. Smūgių sudavimo metu jie abu stovėjo. Kai sudavė, kraujas nebėgo. Jis (kaltinamasis) buvo šiek tiek išgėręs, bet girtas nebuvo, tvirtai stovėjo ant kojų. Jo (kaltinamojo) pažįstama R. S. buvo šalia. Jie buvo išėję iš automobilio. Kur ji tuo momentu buvo, negali pasakyti. Muštynes galėjo matyti nukentėjusiojo sūnus ir R. Ankstesnis konfliktas prie ligoninės buvo žodinis, kalbėjo dėl striukės, muštynių nebuvo. Nukentėjusysis nukritęs nebuvo, jo tikrai nespardė. Gal kokie 8 m buvo nuo automobilio, nedidelis atstumas. Jis (kaltinamasis) nematė, kad R. pradėjo rėkti, jis (kaltinamasis) apsisuko ir nuėjo prie mašinos. A. sūnus lazdą išsitraukė gal iš mašinos, jis nematė. Kodėl turėtų mokėti už striukę, net nematė jos. Ryte, kai nukentėjusysis atvažiavo pas jį (kaltinamąjį), nukentėjusysis jau buvo gerokai išgėręs, o jis buvo ką tik atsikėlęs. Jo (kaltinamojo) namuose išgėrė po dvi alaus. Prie ligoninės gėrė degtinę, jis (kaltinamasis) gėrė vieną stikliuką, jie išgėrė daugiau. A. sūnus irgi gėrė, todėl jis (kaltinamasis) paprašė draugės pavežti. A. sūnus kartu su jais gėrė alų. Jam (kaltinamajam) buvo mėlynė prie ausies, prie nosies, ant peties. Buvo mėlynė po akimi, jam pataikė į nosį, bėgo kraujas. Ąžuolyno g. atsidarė alaus, pradėjo šnekėti. A. pasakė, kad jis (kaltinamasis) mokės už striukę, nes vyrai dirbo kaltinamojo brigadoje. A. iškart jam sudavė porą smūgių, pastūmė, buvo gal 3-4 smūgiai. Po to iškart atbėgo A. sūnus. Jis su A. bendravo veidas į veidą, sūnus stovėjo šalia, nuošalyje. Kai prasidėjo muštynės, A. sūnus atbėgo su beisbolo lazda. A. nuo smūgių nukritęs nebuvo, jis stovėjo. Nematė A. nukritusio. Pasakė, kad už striukę nemokės. Pykčio nebuvo, klausė, dėl ko turi mokėti. Norėjo viską draugiškai baigti, kaip geriau. Prie ligoninės nekalbėjo, kad bendradarbiui yra suduota į akį, nesiaiškino, kas sudavė į akį, neatsimena tikrai. Prašo išteisinti, nesijaučia kaltas, nemušė A. ir taip nebuvo.

6Nukentėjusysis A. S. apklausiamas teisme parodė, kad 2017 m. kovo 17 d., apie 20.00 val., paskambino J. dėl atlyginimo. J. pakvietė į gimtadienį. Jis (nukentėjusysis) susitiko su sūnumi ir nuvažiavo pas J. Dar atėjo trys bendradarbiai, išgėrė. Vienas iš bendradarbių, iš J. brigados, grasino suduoti į snukį J. ir jam (nukentėjusiajam). Jaunuolis norėjo jam (nukentėjusiajam) suduoti, sūnus sugriebė, sakė nusiraminti. J. pradėjo mušti tą jaunuolį. Tada antras bendradarbis pradėjo šokinėti, J. puolė muštis. J. sumušė visus tris, vienas pabėgo. Jis (nukentėjusysis) su sūnumi išvažiavo namo. Ryte paskambino J. dėl suplėšytos striukės. Paprašė duoti telefoną to bendradarbio, kuris mušėsi. J. pasiūlė atvažiuoti alaus. Jis su sūnumi nuvažiavo pas J., ten išgėrė po du butelius alaus, sūnus negėrė. J. pasakė, kad paskambins pažįstamai, ji nuveš prie ligoninės susitikti su tuo bendradarbiu. Vaikas nedirba, mokosi, jis negėrė. Atvažiavo R. ir jie jos automobiliu nuvažiavo į Tyzenhauzų g., kur susitiko su tuo jaunuoliu, dar stovėjo jo draugai. Bendravo trise, sūnus stovėjo toliau. Bendradarbis pasakė, kad jis (nukentėjusysis) sudavė jam į akį. Jis (nukentėjusysis) pasakė, kad sudavė ne jis, o J. Tada tas vaikinas ir J. „kreivai“ pažiūrėjo vienas į kitą. Jis (nukentėjusysis) pasakė, kad reikia sumokėti už striukę. Vaikinas pasakė, kad nežino, kas suplėšė. Jo draugai atnešė degtinės butelį. Išgėrė po 1 stikliuką. Jie grįžo atgal prie savo mašinos Viršuliškėse, prie J. namo. Norėjo važiuoti namo, o J. su R. norėjo važiuoti toliau. Nebuvo susitarę važiuoti išgerti alaus, nei vienoje mašinoje alaus nebuvo. Jie nuvažiavo pirmi. Sūnui pasakė, kad jam reikia į mišką, juk gėrė alaus. Jis pasuko prie „Sportimos“, link miško. Privažiavę pamatė, kad ten stovi J. su R. Sustojo kiek toliau, gal už 30 metrų nuo jų. J. staiga prisiartino ir sudavė kumščiu jam (nukentėjusiajam) į veidą. Jis (nukentėjusysis) nukrito, po to jam dar kartą sudavė su koja, spyrė į veidą, į koją. Mašinoje sėdėjo sūnus, tada jis išbėgo ir pribėgo prie J. Sūnus pastūmė J. Pamatė, kad sūnus ateina su montiruote, tai medinė rankena su metaliniu galu, kuri padeda atsukti ratus, metalinis strypas. Sūnui pasakė, kad nereikia. R. tuo metu suklykė, kad atvažiuoja policija. Jis su sūnumi sėdo į mašiną ir nuvažiavo tiesiai į ligoninę, nes buvo praskelta, jam uždėjo gipsą. Kitą dieną policijoje parašė pareiškimą. Dar kitą dieną paskambino J., pasakė, kad jam nemokės už nedarbingumą, nes buvo išgėręs. J. sakė, kad viską atlygins, sumokės 800 Eur. Paskui pasakė, kad tiek neturi, tada jis (nukentėjusysis) pasiūlė pasirašyti vekselį. J. sutiko, pradėjo rašyti, bet vėliau paskambino advokatui ir suplėšė vekselį. Jis neapmokėjo. Jis (nukentėjusysis) jam nei vieno smūgio nesudavė. J. artinosi normaliai, ar ką sakė, neatsimena, tačiau smūgius sudavė staigiai. Kai prie ligoninės pasakė, kad tai J. sudavė bendradarbiui, J. buvo piktas, piktai pažiūrėjo, bet nieko nesakė. Iš J. dėl striukės pretenzijų neturėjo. Namuose po įvykio nieko nebuvo, tik sūnus. Automobiliu vežė sūnus, jis (nukentėjusysis) sėdėjo šalia. Kai sustojo Ąžuolyno g., tarp automobilių buvo 30–40 m. J. priėjo prie sūnaus automobilio, tada jis (nukentėjusysis) išlipo. Muštynės buvo prie jo (nukentėjusiojo) automobilio, gal 1–2 metrai. Sūnus buvo prie automobilio. Sūnus nesudavė nei vieno smūgio. Buvo nukritęs po pirmo smūgio, grįždamas link automobilio nebuvo nukritęs. Nuo J. namų iki Tyzenhauzų g. juos vežė J. pažįstama R., jis taip norėjo, jis pats paskambino, nors ir sūnus galėjo vežti. Jis (nukentėjusysis) tą dieną buvo išgėręs du butelius alaus ir degtinės gal 100 g prie ligoninės. Iš vakaro visi vartojo panašiai. Į Tyzenhauzų g. važiavo R. automobiliu, kai grįžo į Viršuliškių g., jis su sūnumi persėdo į savo automobilį.

7Liudytojas E. S. apklausiamas teisme parodė, kad tėvas paskambino J. ir paklausė, ar šefas sumokėjo. Tai galėjo būti 2017 m. kovo 17 d. J. pakvietė į savo gimtadienį. Tėvas paprašė jį nuvežti į Viršuliškes. Nuvežė tėvą. Jie bute išgėrinėjo. Buvo J. ir jo bendradarbiai. Jis (liudytojas) negėrė, buvo už vairo. Prasidėjo žodinis konfliktas tarp J. ir jo bendradarbių, jie vos nesusimušė. Nusiramino, toliau gėrė alkoholį. Vėl prasidėjo žodinis konfliktas. Jis su tėvu planavo važiuoti namo, kai vaikinas iš J. bendradarbių pradėjo prieš tėvą mojuoti kumščiais. Jis (liudytojas) paėmė, patraukė jį į šoną, jis puolė jį (liudytoją), tada jis (liudytojas) palenkė galvą ir užlaužė, laikė jį. Tuo metu jį (liudytoją) kažkas pastūmė, plyšo striukė. Kai atsistojo, vienas iš J. bendradarbių trenkė jam (liudytojui) į veidą, vieno smūgio neišvengė, kito išvengė. Kai laikė tą vaikiną, J. jam (tam vaikinui) trenkė į veidą. Prasidėjo muštynės, jis su tėvu išvažiavo namo. J. kitą dieną paskambino tėvui, pakvietė išgerti alaus. Jis (liudytojas) nuvežė tėvą. J. pasiūlė, kad galima paprašyti pinigų už striukę iš to asmens, kuris ją suplėšė. Jis (liudytojas) negėrė, buvo už vairo. J. paskambino bendradarbiams ir susitarė, kad draugė nuveš, jis pats taip pasiūlė, nežino, kodėl. Jie nuvažiavo į Tyzenhauzų g. prie ligoninės. Ten turėjo būti susitikimas, turėjo papasakoti, kaip buvo. Jie nuvažiavo iki „Sportimos“, ten susitiko su R., persėdo į jos automobilį ir nuvažiavo į Tyzenhauzų g., papasakojo tam vaikinui dėl striukės, o jis paklausė, kas jam trenkė į veidą. Jis (liudytojas) ar tėvas pasakė, kad J. jam trenkė. J. supyko. Jie dar išgėrė butelį degtinės. Jie atsisėdo į jo draugės automobilį ir nuvažiavo iki „Sportimos“, kur buvo paliktas jo (liudytojo) automobilis. Kai išlipo, J. klausė, kodėl taip sakė. Jis (liudytojas) įsėdo į savo automobilį. Pretenzijas J. reiškė dar tada, kai važiavo R. automobiliu, kodėl jie pasakė, kad jis trenkė vaikinui. Jis (liudytojas) su tėvu atsisėdo į savo automobilį „Audi“. J. pirmas išvažiavo. Jie važiavo vėliau. Tėvas paprašė sustoti gamtinių reikalų, gal pavažiavo 150–200 metrų. Sustojus ten, jau stovėjo J. su savo drauge, atstumas nuo jų buvo iki 50 metrų. J. jau buvo išlipęs, pribėgo greitu žingsniu ir ranka trenkė tėvui į veidą. Kai tėvas nukrito, jis (liudytojas) lipo iš automobilio, patraukė J. nuo tėvo. Tada J. ėjo kumščiais link jo (liudytojo). Jis (liudytojas) pasiėmė montiruotę, J. nusiramino pamatęs montiruotę. J. dar bandė porą kartų suduoti tėvui. R. sušuko, kad atvažiuoja policija, tada sėdo į savo mašinas ir nuvažiavo. J. sudavė tėvui, kai tėvas buvo ant žemės, du kartus spyrė į galvos sritį. Po to jis (liudytojas) ramino J. Nepastebėjo, kur jis tiksliai spyrė tėvui. Nuo ligoninės grįžo prie mašinos, galimai prie „Sportimos“ ar prie J. namų. Tą dieną alkoholio nevartojo. Jis (liudytojas) galėjo vairuoti, bet J. pats susitarė, pasiūlė, kad vežtų jo draugė. Konflikto metu Ąžuolyno g. J. draugė buvo savo automobilyje. Kai jis (liudytojas) išlipo, išlipo ir ji. J. sudavė, tėvas nukrito, tada J. spyrė koja. Jis (liudytojas) priėjęs patraukė J. nuo tėvo. Montiruotę pasiėmė dėl savigynos. J. draugė bandė raminti. Muštynės vyko 2–3 m nuo jo (liudytojo) automobilio. Kai draugė sušuko apie policiją, jie sėdo ir nuvažiavo. Tėvas, eidamas link automobilio, nebuvo nukritęs. Po to jį nuvežė į ligoninę. Kai tėvas paprašė sustoti atlikti gamtinių reikalų, ten jau stovėjo J. Jis greitu ėjimu atėjo link tėvo, pasakė porą žodžių ir trenkė jam į galvą.

8Liudytoja R. S. apklausiama teisme parodė, kad įvykis buvo kovo 18 d. Paskambino J. ir paprašė, kad nuvežtų iki Tyzenhauzų g. Sutiko ir nuvažiavo prie jo namų. Važiavo jai priklausančiu automobiliu „Nissan“. Jo namai yra Viršuliškių g., tačiau tikslaus adreso nežino, negali pasakyti. Kai atvažiavo, paskambino ir J. išėjo su vyriškiu ir jauno amžiaus vaikinu. Jie prisistatė automobilyje, vyriškis buvo vardu A., o jaunesnis – E. Jie įsėdo į jos automobilį. J. jai nepaaiškino, kodėl jie buvo visi kartu. Kai jie įsėdo, jai nuo jų pasklido alkoholio kvapas. Tas kvapas pasklido nuo A. ir E., jie sėdėjo gale. Nuo J. nejautė alkoholio kvapo, jis atsisėdo į priekinę sėdynę. J. paprašė, kad nuvežtų juos į Tyzenhauzų g. Vežė juos ten ir pakeliui jie pradėjo kalbėti apie suplėšytą striukę, kad kažkas E. suplėšė striukę, kad nori važiuoti išsiaiškinti dėl jos. Kai nuvažiavo į Tyzenhauzų g., ji pasiliko automobilyje, o jie išėjo iš automobilio. Pas ją buvo atidarytas langas, tad girdėjo, kad jie kalbėjo apie tą striukę su dar vienu vaikinu, kuris buvo Tyzenhauzų g. Buvo sakoma, kad reikia už suplėšytą striukę sumokėti 60 Eur. Nuo jos jie buvo maždaug už 5 metrų. Tas vaikinas sakė, kad neplėšė striukės, nesutiko mokėti. Tada tas vaikinas ištraukė butelį degtinės ir gėrė. Matė, kad butelį gėrė tas vaikinas, J. ir A. Pagal ją, tas E. negėrė, bet negali tiksliai pasakyti, neatkreipė dėmesio. Po to jie pakalbėjo ir jie važiavo atgal prie J. namų. Jie vis aiškinosi dėl tos striukės, kai sėdo į automobilį, A. piktai kalbėjo, kad buvo suplėšyta nauja striukė, kas dabar jam sumokės. Kai grįžo prie J. namų, A. pasakė J., kad susitiktų jie pakalbėti parke. J. ji pasakė, kad sėstų į jos automobilį, A. su E. įsėdo į savo automobilį ir jie nuvažiavo į parką. Ji pasiūlė nuvežti J. į parką. A. buvo labai piktas dėl tos striukės, J. ji sakė, kad jei nori, tegu sėda į jos automobilį, nuveš jį, o po to parveš. Ji nežino, kodėl jie negalėjo taip pakalbėti. A. norėjo važiuoti į parką pakalbėti ir dar alaus išgerti. Nežino, kodėl jie nevažiavo vienu automobiliu. Kai jie visi išlipo iš automobilio, tuo metu ji buvo automobilyje ir išgirdo A. pasiūlymą važiuoti į parką. A. ir tas jaunesnis įsėdo į pilką automobilį, jis stovėjo prie J. namų. Ji su kaltinamuoju važiavo pirmi, o jie važiavo iš galo. J. pasakė, kur važiuoti, t. y. į Ąžuolyno g., ten yra parkas. J. rodė kelią. Atvažiavo ten, J. pasakė sustoti, tada atvažiavo A. su sūnumi. Jie sustojo maždaug už 5–8 metrų. Išlipo A. iš automobilio, išlipo ir J., jie gurkšnojo alų ir A. vis kalbėjo apie tą striukę. A. pradėjo rėkti ant J., kas jam sumokės už tą striukę, o J. pasakė, kad neturi mokėti už tą striukę, nes jos neplėšė. Jie vis barėsi, tada ji išlipo iš automobilio. A. pirmas trenkė J. į veidą ir jam pasipylė kraujas. Kai jie pradėjo bartis, labai smarkiai rėkti, tada ji išlipo iš automobilio. Galvojo, ko jie ten barėsi, išlipo jų nuraminti. A. pirmas sudavė J. kumščiu į veidą, jam pradėjo iš nosies bėgti kraujas, o J. trenkė jam atgal į petį ar į galvą. A. vėl jam trenkė, J. vėl jam atgal. Kiekvienas sudavė po du smūgius. Tuomet A. sūnus, kuris irgi lauke stovėjo, nubėgo prie automobilio ir ištraukė iš bagažinės beisbolo lazdą. Jos spalvos nepamena, gal ji balta ar juoda buvo, tiksliai negali pasakyti. Lazdos vienas galas plonesnis, o kitas storesnis. Tada E. pradėjo mušti J. lazda iš galo, buvo gal kokie du smūgiai, o A. pradėjo mušti iš priekio. Ji pradėjo rėkti, kad jie nustotų muštis. A. sūnus tuo metu pradėjo eiti į ją, ji išsigando ir pradėjo rėkti „policija“. Policijos nebuvo, ji taip sugalvojo, gynėsi, dar pradėjo rodyti į įvažiavimo pusę, kad tipo važiuoja policija. Tada J. nubėgo į automobilį ir A. nubėgo. Matė, kaip A. bėgdamas į automobilį pargriuvo. Tuo metu ji stovėjo lauke. Tada ji su J. atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo, dar davė J. servetėlių, kad jis nusivalytų. Po to įvykio nuvežė J. namo. Jam bėgo kraujas, siūlė jam važiuoti į med. įstaigą, tačiau J. pasakė, kad taip vyrai nesielgia, kad tai nepadoru, kad viskas praeis. Po kelių dienų sutiko J., paklausė jo, ar galima jį nufotografuoti, nes jis turėjo mėlynių. Tos nuotraukos buvo jos telefone. Tyrėja su laidu įsikėlė tas nuotraukas pas save. Teismui parodžius liudytojai R. S. byloje esančias nuotraukas (b. l. 37–45), liudytoja patvirtino, kad čia tos nuotraukos, kurias ji darė savo telefonu Samsung Galaxy S6, jas darė dvi dienos po įvykio. Liudytoja teismui pateikė savo telefoną, kuriame yra tyrėjai pateiktos nuotraukos (teismas ir proceso dalyviai, susipažinę su šiomis nuotraukomis, įsitikino, kad jos darytos 2017 m. kovo 20 d., apie 17.00 val.). Pasižiūrėjo, kad J. visas mėlynas, pagalvojo, kad gal jį reikia nufotografuoti, maža, kas gali būti. A. taip rėkė, kad pagalvojo, jog gal ir reikia nufotografuoti. Dabar tų nuotraukų ir prisireikė. Įlipus vyrams, iš karto važiavo į Tyzenhauzų g. Tų vyrų automobilis buvo paliktas prie namų. Ji taip suprato, nes, kai jie grįžo, įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo. J. turėjo butelį alaus jos automobilyje, o A. turėjo alaus savo automobilyje. Kai ji pradėjo rėkti, A. pradėjo bėgti. Automobilis buvo priparkuotas prie bortelio, jis užsikabino ir nukrito. Tuo metu buvo šlapdriba, buvo ledas. Jos nuomone, nukentėjusysis užkliuvo iš bortelio, be to, mano, kad jis buvo išgėręs per daug alkoholio. A. nukrito ant šono ištiesęs ranką. Ant kurio šono nukrito, negali pasakyti.

9Iš A. S. 2017 m. kovo 19 d. skundo (gauto 2017 m. kovo 20 d.) matyti, kad 2017 m. kovo 18 d. šventė gimtadienį pas J. S., kuris gyvena ( - ). Jis paskambino, pakvietė į svečius, išgėrė alaus, paskui atvažiavo moteris su džipu „Nissan“, nuvažiavo kovo 18 d. pakalbėti su bendradarbiu. Paskui nuvažiavo į parką prie „Sportimos“. Jarek išlipo iš mašinos ir sudavė jam į veidą, davė su koja (b. l. 1).

10Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. kovo 19 d. 09.47 val. užregistruotas įvykis, kad sumušė pažįstamas (b. l. 4).

11Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 933/2017(01) matyti, kad:

121. A. S. nustatyti šie kūno sužalojimai: kairės akies vokų ir srities aplink juos poodinė kraujosruva su muštine žaizda kairio antakio srityje bei kairės akies obuolio junginės kraujosruva, dešinės akies apatinio voko, abiejų blauzdų, kairio kelio poodinės kraujosruvos, viršutinio 3-io danties iš kairės vainiko nuskėlimas, kairio delno nykščio pakilos srities odos nubrozdinimai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017 m. kovo 18 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Medicinos dokumentuose nurodytos kairės plaštakos V-o piršto tolimojo pirštakaulio lūžio diagnozės įvertinti (patvirtinti) negalima, kadangi medicinos dokumentuose esančiame radiologinio tyrimo aprašyme yra nurodyta, kad galima įtarti minėto kaulo lūžį, t.y. kaulo lūžis pilnai nepatvirtintas. Minėto kaulo lūžio patvirtinimui arba paneigimui, tikslinga atlikti pakartotinas (kontrolines) rentgenogramas su gydytojo radiologo aprašymu ir įvertinimu;

132. Neatmetama galimybė, kad nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis;

143. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trauminiais poveikiais į aukščiau nurodytas kūno sritis, padarant šios išvados 1-me punkte nurodytus kūno sužalojimus. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus;

154. Nustatyti sužalojimai yra pasiekiami tiriamojo ranka;

165. Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį daiktą (daiktus), neužsifiksavo (b. l. 22–23).

17Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. pG 1505/2017 (01) matyti, kad:

181. Papildomai pateiktuose medicinos dokumentuose yra gydytojo radiologo 2017 m. balandžio 10 d. atliktų rentgenogramų aprašymas, kuriame nurodyta, kad yra kairės plaštakos V-to piršto pamatinio (artimojo) pirštakaulio gyjantis persąnarinis lūžis. Atsižvelgiant į 2017 m. kovo 18 d. VšĮ RVUL atlikto radiologinio tyrimo ir jo aprašymo duomenis, kad lūžis yra įtariamas, bei į 2017 m. balandžio 10 d. VšĮ Centro poliklinikoje atlikto pakartotinio (kontrolinio) radiologinio tyrimo ir jo aprašymo duomenis, kad lūžis yra gyjantis, A. S. yra patvirtintas kairės plaštakos V-to piršto pamatinio (artimojo) pirštakaulio persąnarinis lūžis, galimai padarytas užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2017 m. kovo 18 d.;

192. A. S. nustatyti kūno sužalojimai, visumoje, dėl kairės plaštakos V-to piršto pamatinio (artimojo) pirštakaulio persąnarinio lūžio yra vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl minėto kaulo lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kairės akies vokų ir srities aplink juos poodinė kraujosruva su muštine žaizda kairio antakio srityje bei kairės akies obuolio junginės kraujosruva, dešinės akies apatinio voko, abiejų blauzdų, kairio kelio poodinės kraujosruvos, viršutinio 3-io danties iš kairės vainiko nuskėlimas, kairio delno nykščio pakilos srities odos nubrozdinimai yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Minėti sužalojimai padaryti mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais;

20Specialisto išvadą Nr. G 933/2017 (01) prašoma laikyti nepilna, kadangi minėtos specialisto išvados surašymo dieną nebuvo pateikti visi reikalingi medicinos dokumentai (b. l. 28–29).

21Iš akistatos protokolo matyti, kad į akistatą buvo suvesti įtariamasis J. S. ir nukentėjusysis A. S. (b. l. 68–70).

22Iš liudytojos R. S. 2017 m. birželio 22 d. apklausos metu pateiktų nespalvotų nuotraukų, taip pat kaltinamojo gynėjo 2017 m. rugsėjo 22 d. teisiamojo posėdžio metu pateiktų spalvotų nuotraukų matyti J. S. kūno sužalojimai (b. l. 37–45).

23Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

24Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas dėl chuliganiškų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, jog sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-648/2016).

25Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

26Atkreiptinas dėmesys, kad įvykyje dalyvavę (jį matę) asmenys skirtingai nurodo paties įvykio aplinkybes ir jo atsiradimo priežastis. Šioje byloje pateiktos dvi versijos. Pagal kaltinamojo versiją, kurią iš esmės patvirtina liudytoja R. S. (kaltinamojo pažįstama), jis 2017 m. kovo 17 d. namuose ( - ), šventė savo gimtadienį, kuriame dalyvavo bendradarbiai, vienas iš jų – nukentėjusysis, jį atvežė sūnus. Tarp bendradarbių ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, jie pasistumdė ir išsiskirstė. Kitą dieną, apie 10.00 val., jam paskambino nukentėjusysis, kuris pasakė, kad kažkas suplėšė jo sūnaus striukę, todėl atvažiuos pas kaltinamąjį. Po kurio laiko nukentėjusysis su sūnumi atvažiavo pas jį namo, gėrė alų. Nukentėjusysis pasakė, kad bendradarbis turi grąžinti pinigus už suplėšytą striukę. Jis (kaltinamasis) suorganizavo susitikimą su bendradarbiu prie gimdymo namų Tyzenhauzų g., paprašė pažįstamos R., kad ši nuvežtų juos ten. Nurodytoje vietoje susitikus su bendradarbiu ir jo pažįstamais, nukentėjusysis pašnekėjo su bendradarbiu, pasakė, kad šis skolingas už suplėšytą striukę, tačiau bendradarbis nesutiko. Bendraudami gėrė degtinę. Po to visi (keturiese) R. automobiliu grįžo prie jo namų. Nukentėjusysis pasiūlė dar išgerti alaus, todėl jie susitarė susitikti Ąžuolyno g. Nukentėjusysis su savo sūnumi į susitikimo vietą važiavo savo automobiliu „Audi“, o jis R. automobiliu. Susitikus sutartoje vietoje, bendravo. Nukentėjusysis buvo piktas, nes niekas nemoka už striukę, pasakė, kad jis (kaltinamasis) turi mokėti, tačiau jis nesutiko. Tada nukentėjusysis pirmas kumščiu sudavė jam 2-3 smūgius kumščiu į veidą, ausį. Jis (kaltinamasis) sudavė nukentėjusiajam atgal, kokius du smūgius į galvos sritį. Iškart pribėgo nukentėjusiojo sūnus su beisbolo lazda ir sudavė jam 2-3 smūgius, patakė į ranką, nugarą, petį. Nukentėjusysis nuo jo smūgių nebuvo nukritęs, kojomis nukentėjusiojo nespardė. Kai R. sušaukė, kad atvažiuoja policija, nukentėjusysis su sūnumi grįžo į savo automobilį ir išvažiavo. Pagal nukentėjusiojo pateiktą versiją, kurią iš esmės patvirtina liudytojas E. S. (nukentėjusiojo sūnus), 2017 m. kovo 17 d. kaltinamasis pakvietė jį į savo gimtadienį. Jis į gimtadienį atvyko su savo sūnumi, dar atėjo trys bendradarbiai, išgėrė. Vienas iš bendradarbiu pradėjo konfliktuoti su kaltinamuoju, tačiau šis pradėjo mušti tą bendradarbį. Sūnus buvo sugriebęs tą bendradarbį, prašė nusiraminti, tuo metu suplyšo striukė. Kitą dieną paskambino kaltinamajam dėl suplėšytos sūnaus striukės, prašė duoti to bendradarbio telefono numerį. Kaltinamasis pasiūlė atvažiuoti pas jį alaus. Jis su sūnumi nuvažiavo pas kaltinamąjį, išgėrė alaus. Kaltinamasis pasakė, kad paskambins savo pažįstamai, kuri juos nuveš prie ligoninės susitikti su tuo bendradarbiu. R. automobiliu visi nuvažiavo į Tyzenhauzų gatvę, kur susitiko su bendradarbiu. Bendraudami dėl suplėšytos striukės bendradarbis paklausė, kas jam sudavė į akį. Jis (nukentėjusysis) atsakė, kas tai padarė kaltinamasis. Tada bendradarbis ir kaltinamasis „kreivai“ pažiūrėjo vienas į kitą. Jie R. automobiliu grįžo prie savo automobilio. Ketino važiuoti namo, o kaltinamasis su R. norėjo važiuoti toliau. Nebuvo susitarę važiuoti išgerti alaus. Pirmi išvažiavo kaltinamasis su R. Bevažiuojant pasakė sūnui, kad jam reikia į mišką, nes buvo išgėręs alaus. Pasukus prie „Sportimos“ esančio miškelio sustojo ir pamatė, kad ten stovi R. automobilis. Kaltinamasis išlipo iš automobilio ir pribėgo prie jo, sudavė kumščiu į veidą. Nuo smūgio jis nukrito, tada kaltinamasis jam koja dar kartą spyrė į veidą, į koją. Iš automobilio išlipo sūnus ir pribėgo prie kaltinamojo ir jį pastūmė. Sūnus turėjo montiruotę (metalinį strypą), tačiau jis sūnui pasakė, kad nereikia. R. suklykus, kad atvažiuoja policija, jis su sūnumi įsėdo į automobilį ir nuvažiavo tiesiai į ligoninę.

27Esant tokiai situacijai, kai kaltinamojo versiją patvirtina jo pažįstama R. S., o nukentėjusiojo versiją – jo sūnus, esminę reikšmę vertinant šių asmenų subjektyvius ir prieštaringus parodymus turi jų (ne)atitikimas byloje surinktiems objektyviems įrodymams. Šiuo atveju kaltinamojo nurodytų aplinkybių, priešingai nei nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, nepatvirtina jokie byloje surinkti objektyvus parodymai. Nors ir nukentėjusiojo bei jo sūnaus nurodytos aplinkybės taip pat iš dalies prieštarauja bylos medžiagai, šis prieštaravimas nelaikytinas esminiu ir netrukdo teisingai išnagrinėti bylos.

28Byloje nėra ginčo tik dėl to, kad švenčiant kaltinamojo gimtadienį, kuriame dalyvavo nukentėjusysis su sūnumi ir bendradarbiai, įvyko konfliktas (susistumdymas), kurio metu buvo suplėšyta nukentėjusiojo sūnaus striukė. Kitą dieną, tarpininkaujant kaltinamajam, buvo suorganizuotas nukentėjusiojo ir bendradarbio susitikimas, kurio metu klausimo dėl suplėšytos striukės nepavyko išspręsti. Į susitikimą kaltinamąjį, nukentėjusįjį ir jo sūnų nuvežė R. S.. Po susitikimo grįžus prie nukentėjusiojo sūnaus automobilio, nekentėjusysis su sūnumi išvažiavo savo automobiliu, o kaltinamasis kartu su R. S. jos automobiliu. Netrukus, automobiliai sustojo prie miškelio Ąžuolyno g. ir įvyko kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktas.

29Pirmas dalykas, į kurį teismas atkreipia dėmesį, tai motyvas, kodėl kaltinamasis galėjo suduoti smūgius nukentėjusiajam. Nukentėjusiojo versija, kad kaltinamasis buvo piktas dėl to, jog susitikimo prie ligoninės metu nukentėjusysis pasakė nepatenkintam bendradarbiui, kad jam gimtadienio metu į akį sudavė būtent kaltinamasis, nėra patvirtina objektyviais duomenimis, todėl teismas ją atmeta, kaip nepagrįstą. Visų pirma, nukentėjusysis pirminės apklausos metu nurodė, kad iki jo sumušimo jokio konflikto su kaltinamuoju nebuvo, apie gimtadienį ir jo aplinkybes neužsiminė. Antra, byloje atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo nustatytas minėtas bendradarbis, kuris galėtų patvirtinti susitikimo prie ligoninės aplinkybes ir pokalbio turinį. Kita vertus, pats kaltinamasis pripažino, kad nukentėjusysis, po to, kai šiam nepavyko susitarti dėl suplėšytos striukės su bendradarbiu, pradėjo reikalauti kaltinamojo susimokėti už suplėšytą striukę. Kaltinamojo teigimu, jis dėl to supyko. Taigi kaltinamasis turėjo motyvą, nes nukentėjusysis reikalavo iš jo pinigų už striukę, o tai jį (kaltinamąjį) supykdė.

30Antras dalykas, į kurį teismas atkreipia dėmesį, tai dviejų automobilių atsiradimas netoli vienas kito prie parko Ažąlyno g. Šias aplinkybes kaltinamasis ir nukentėjusysis aiškina skirtingai. Pažymėtina, kad teismas neturi realios galimybės pašalinti šiuos prieštaravimus, minėtos aplinkybės grindžiamos vien subjektyviais proceso dalyvių parodymais. Kaltinamasis teigia, kad nukentėjusiojo prašymu buvo susitarta dar pasikalbėti nuošalioje vietoje. Nukentėjusiojo teigimu, jie nesitarė dėl tokio dalyko, o visiškai atsitiktinai atsirado netoli R. S. automobilio. Kita vertus, šis prieštaravimas nelaikytinas esminiu, trukdančiu nustatyti byloje tiesą. Šiame kontekste teismas tik pažymi, kad teismas logiškais ir atitinkančiais įvykio aplinkybes laiko liudytojo E. S. (nukentėjusiojo sūnaus) parodymus, kad po susitikimo Tyzenhauzų g. jie visi kartu liudytojos R. S. automobiliu grįžo ne prie kaltinamojo namų, o prie „Sportimos“, kuri taip pat yra Ąžuolyno g., nes būtent ten kaltinamojo prašymu buvo atvažiavusi minėta liudytoja ir paliktas liudytojo automobilis. Kaip minėta, aplinkybės, ar buvo susitarimas susitikti nuošalioje vietoje arba tai įvyko atsitikintai, teismas neturi galimybės nustatyti. Kita vertus, pats faktas, kad automobiliai atsidūrė vienas netoli kito, byloje neginčijamai įrodytas. Esant šioms aplinkybėms, teismas pagrindinį dėmesį skiria į aplinkybes, įvykusias po šio fakto. Nagrinėjamu atveju teismas vadovaujasi būtent nukentėjusiojo ir jo sūnaus nurodytomis aplinkybėmis, kad būtent kaltinamasis, priėjęs prie nukentėjusiojo, sudavė jam kumščiu į kairės pusės veido sritį, pastarajam nukritus ant žemės kairiuoju šonu, spyrė vieną smūgį į galvos sritį, o nukentėjusiajam atsistoti ir persisukus ant dešiniojo šono ir dešine ranka pasirėmus į žemę, spyrė ne daugiau dviejų kartų į kairės pusės šoną. Teismas nesivadovauja kaltinamojo šioje byloje užimta pozicija, kad nukentėjusysis pirmas jam sudavė smūgius į galvos sritį, o jis gindamasis sudavė atgal. Šią poziciją teismas vertina kritiškai, nes ją patvirtina tik subjektyvūs kaltinamojo pažįstamos R. S. parodymai, kai tuo tarpu nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik taip pat subjektyviais laikytini jo sūnaus parodymai, tačiau ir objektyvūs įrodymai – specialisto išvados, be to, tolesni kaltinamojo ir nukentėjusiojo veiksmai. Nukentėjusysis iš karto po šio įvykio nuvažiavo į ligoninę, kur jam buvo nustatyti kūno sužalojimai ir suteikta medicininė pagalba, kitą dieną telefonu pranešė policijai apie tai, kad buvo sumuštas pažįstamo asmens, dar kitą dieną pateikė policijai skundą. Tuo tarpu kaltinamasis dėl, jo teigimu, patirtų sužalojimų niekur nesikreipė. Taigi byloje, be liudytojos R. S. parodymų ir 2017 m. kovo 20 d. darytų kaltinamojo kūno dalių nuotraukų, nėra objektyvių kaltinamojo poziciją patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad byloje esančių specialisto išvadų turinys visiškai patvirtina nukentėjusiojo nurodytą jo sužalojimo mechanizmą ir pobūdį bei paneigia liudytojos R. S. nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusysis nebuvo nukritęs nuo kaltinamojo smūgių, o nugriuvo bėgdamas prie savo automobilio ir taip susižalojo. Dėl kaltinamojo sužalojimų aplinkybių teismas papildomai pažymi, kad šios aplinkybės nėra tiesioginis šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes, visų pirma, kaltinamasis teigė, kad nukentėjusysis jam sudavė 2-3 smūgius į veidą, o ne į kitas kūno dalis, antra, nuotraukos patvirtina kitų kūno dalių sužalojimą, trečia, kaltinamojo teigimu, nukentėjusiojo sūnus jį mušė beisbolo lazda, todėl šie sužalojimai galėjo atsirasti ir dėl kito asmens veiksmų, ketvirta, byloje nustatyta, kad gimtadienyje buvo fizinis konfliktas, todėl vėl gi minėti sužalojimai galėjo atsirasti ir anksčiau. Taigi paties kaltinamojo sužalojimo faktas nepaneigia jam inkriminuotų veiksmų, sužalojant nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad kaltinamasis iš dalies pripažino jam inkriminuotus veiksmus, t. y. kad sudavė nukentėjusiajam į veido sritį. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkines, nėra pagrindo taikyti BK 28 straipsnio, reglamentuojančio būtinąją gintį, nuostatas.

31Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad J. S. 2017 m. kovo 18 d., apie 11.00 val., prie parko Vilniuje, Ąžuolyno g. 3, tyčia be priežasties dėl chuliganiškų paskatų sudavė vieną kartą dešine ranka nukentėjusiajam A. S. į kairės pusės veido sritį, pastarajam nukritus ant žemės kairiuoju šonu, spyrė vieną smūgį į galvos sritį, o nukentėjusiajam A. S. bandant atsistoti ir persisukus ant dešiniojo šono ir dešine ranka pasirėmus į žemę, spyrė ne daugiau dviejų kartų į kairės pusės šoną, padarydamas nukentėjusiajam A. S. kairės plaštakos V-to piršto pamatinio (artimojo) pirštakaulio persąnarinį lūžį, kairės akies vokų ir srities aplink juos poodinę kraujosruvą su muštine žaizda kairio antakio srityje bei kairės akies obuolio junginės kraujosruvą, dešinės akies apatinio voko, abiejų blauzdų, kairio kelio poodines kraujosruvas, viršutinio 3-io danties iš kairės vainiko nuskėlimą, kairio delno nykščio pakilos srities odos nubrozdinimus, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės plaštakos V-to piršto pamatinio (artimojo) pirštakaulio persąnarinio lūžio A. S. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tokiu būdu nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad įvykis įvyko šviesiu paros metu viešoje vietoje, t. y. vietoje, kurioje įprasta lankytis žmonėms (veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne), kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

32Dėl bausmės skyrimo

33Teismas, skirdamas bausmę J. S., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) apysunkis nusikaltimas), kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – dirbantis (b. l. 76–77), baustas administracine tvarka (b. l. 80–81), teistas (b. l. 82).

34Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog J. S. už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės, numatytos už šią nusikalstamą veiką, vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

35Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

36Teismas pripažįsta, kad yra formalus ir materialus pagrindas taikyti kaltinamajam J. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Kaltinamasis dirba, teistas 2011 m. už nesmurtinio pobūdžio nusikaltimą. Taigi teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnio įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 4 mėnesius. Tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti J. S., bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.

37Dėl kitų klausimų

38Ikiteisminio tyrimo metu J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 71) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

39Dėl civilinių ieškinių

40Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 88,47 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 48). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis A. S. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 88,47 Eur, ji buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.

41Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiojo A. S. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį (J. S.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiojo gydymo išlaidos yra 88,47 Eur, todėl ši suma Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina iš kaltinamojo J. S. (b. l. 49).

42Nukentėjusysis A. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 12). Kadangi nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių patirtos turtinės žalos faktą, reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

43Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismui nekyla abejonių, kad dėl J. S. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis A. S. buvo nesunkiai sužalotas. Akivaizdu, kad dėl tokio sužalojimo nukentėjusiajam teko gydytis, jis patyrė skausmą ir dvasinius išgyvenimus, pasijuto pažemintas, nes įvykį matė ir kiti asmenys, tarp jų jo sūnus. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams, padarytiems dėl chuliganiškų paskatų, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo J. S. nukentėjusiajam A. S. priteisti 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

44Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

45J. S. (J. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

46Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 ir 8 punktais, J. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios bei paskirti jam – 10 MGL dydžio (376,60 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas.

47J. S. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

48J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

49Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš J. S. 88,47 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 47 ct) turtinei žalai atlyginti.

50Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš J. S. 300 (tris šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą ieškinio dalį atmesti.

51Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, sekretoriaujant... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje... 3. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2... 4. J. S. nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: jis... 5. Kaltinamasis J. S. apklausiamas teisme kaltės nepripažino. Paaiškino, kad... 6. Nukentėjusysis A. S. apklausiamas teisme parodė, kad 2017 m. kovo 17 d., apie... 7. Liudytojas E. S. apklausiamas teisme parodė, kad tėvas paskambino J. ir... 8. Liudytoja R. S. apklausiama teisme parodė, kad įvykis buvo kovo 18 d.... 9. Iš A. S. 2017 m. kovo 19 d. skundo (gauto 2017 m. kovo 20 d.) matyti, kad 2017... 10. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. kovo 19 d. 09.47... 11. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto... 12. 1. A. S. nustatyti šie kūno sužalojimai: kairės akies vokų ir srities... 13. 2. Neatmetama galimybė, kad nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti... 14. 3. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trauminiais poveikiais į... 15. 4. Nustatyti sužalojimai yra pasiekiami tiriamojo ranka;... 16. 5. Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos... 17. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto... 18. 1. Papildomai pateiktuose medicinos dokumentuose yra gydytojo radiologo 2017 m.... 19. 2. A. S. nustatyti kūno sužalojimai, visumoje, dėl kairės plaštakos V-to... 20. Specialisto išvadą Nr. G 933/2017 (01) prašoma laikyti nepilna, kadangi... 21. Iš akistatos protokolo matyti, kad į akistatą buvo suvesti įtariamasis J.... 22. Iš liudytojos R. S. 2017 m. birželio 22 d. apklausos metu pateiktų... 23. Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo... 24. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas dėl chuliganiškų... 25. Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8... 26. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykyje dalyvavę (jį matę) asmenys skirtingai... 27. Esant tokiai situacijai, kai kaltinamojo versiją patvirtina jo pažįstama R.... 28. Byloje nėra ginčo tik dėl to, kad švenčiant kaltinamojo gimtadienį,... 29. Pirmas dalykas, į kurį teismas atkreipia dėmesį, tai motyvas, kodėl... 30. Antras dalykas, į kurį teismas atkreipia dėmesį, tai dviejų automobilių... 31. Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas konstatuoja, kad jų visiškai pakanka... 32. Dėl bausmės skyrimo... 33. Teismas, skirdamas bausmę J. S., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos... 34. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog J. S. už BK 138... 35. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau... 36. Teismas pripažįsta, kad yra formalus ir materialus pagrindas taikyti... 37. Dėl kitų klausimų... 38. Ikiteisminio tyrimo metu J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis... 39. Dėl civilinių ieškinių... 40. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė... 41. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1... 42. Nukentėjusysis A. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį... 43. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250... 44. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 45. J. S. (J. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą... 46. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies... 47. J. S. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo... 48. J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 49. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir... 50. Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam... 51. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...