Franšizės sutartis. Samprata, taikymo ypatumai, praktiniai patarimai

Šia publikacija yra tęsiamas pradėtas straipsnių ciklas apie sutartis, suteikiančias verslininkams tam tikrų išimtinių teisių, t.y. apie distribucijos sutartį, franšizės sutartį bei faktoringą. Publikaciją apie distribucijos sutartį galite perskaityti čia. Savo ruožtu, ši publikacija yra skirta franšizės sutarčiai aptarti.

Franšizės sutarties esmė:

Pagal franšizės sutartį viena jos šalis, t.y. teisių turėtojas, suteikia teisę kitai sutarties šaliai, t.y. naudotojui, tam tikram laikotarpiui arba neterminuotai naudotis teisių turėtojui priklausančiomis tam tikromis išimtinėmis teisėmis, o naudojas už tai įsipareigoja mokėti teisių turėtojui periodinį ar vienkartinį atlyginimą. Pagal franšizės sutartį naudotojas įgyja teisę naudotis teisių turėtojo prekių ženklais, patentais, verslo know how, dalykine reputacija, kitomis teisių turėtojui priklausančiomis išimtinėmis teisėmis arba tik dalimi jų.

Franšizės sutartis suteikia teisę naudotojui, pačiam neinvestuojant į savo prekių ženklo, patentų, dalykinės reputacijos, verslo know how kūrimą, tobulinimą ar reklamavimą, iš karto pasinaudoti jau sukurtomis kito subjekto, t.y. teisių turėtojo, išimtinėmis teisėmis ir tokiu būdu iš karto perimti jau sėkmingą ir praktikoje pasiteisinusį verslo modelį (tikėtina, kad dėl nesėkmingų ir praktikoje nepasiteisinusių verslo modelių panaudojimo franšizės sutartys nebūtų sudaromos). Remiantis verslo statistika, tie verslo subjektai, kurie savo ekonominę veiklą vykdo sudarydami franšizės sutartis, bankrutuoja ženkliai rečiau nei tie subjektai, kurie kuria ir praktikoje bando pritaikyti savo verslo modelį. Savo ruožtu, sudaromos franšizės sutartys teisių turėtojams, kurie praktikoje jau yra pritaikę ir įgyvendinę sėkmingą verslo modelį, kurie turi stiprius ir žinomus prekių ženklus, rinkoje vertinamus patentus, leidžia uždirbti ne tik iš jų tiesioginės veiklos, tačiau taip pat ir gauti pajamas už kitiems verslo subjektams suteikiamas teises naudotis jų verslo modeliu. Įdomumo dėlei galima paminėti, kad pasaulyje žinomiausių ir vertingiausių prekių ženklų ir / arba verslo modelių savininkai jau senai nebevykdo savo tiesioginės veiklos, o visas pajamas gauna pagal franšizės sutartis. Pvz. Coca cola prekių ženklo savininkė, The Coca Cola Company, jau pakankamai senai jokių gėrimų nebegamina, o juos gamina ir parduoda pagal franšizės sutartis visame pasaulyje veikiantys teisių naudotojai.  

Paminėtina ir tai, kad pagal franšizės sutartis veikiantys naudotojai privalės susitaikyti su tuo, kad jų vykdoma veikla bus įgyvendinama pagal labai griežtus teisių turėtojų nurodymus ir instrukcijas. Taigi, naudotojai absoliučios verslo laisvės tikrai neturės. Vienas iš esminių teisių turėtojų interesų pagal franšizės sutartį yra kontroliuoti, kaip teisių naudotojas laikosi teisių turėtojo sudarytų instrukcijų, kaip vykdo teisių turėtojo verslo modelį ir veiklos koncepciją, taip pat, ar neblogina teisių turėtojo verslo ir dalykinės reputacijos. Vertinant iš vartotojų pozicijų, jiems dažniausiai nėra didelio skirtumo, kas jiems parduoda konkrečias prekes ar suteikia konkrečias paslaugas – pats teisių turėtojas ar teisių naudotojas pagal franšizės sutartį. Didžioji dauguma vartotojų gali net nežinoti, kad prekes jiems parduoda ar paslaugas suteikia ne pats teisių turėtojas, o teisių naudotojas pagal franšizės sutartį. Dėl šios priežasties, jei teisių naudotojas teiks paslaugas ar parduos prekes savo klientams nesilaikydamas teisių turėtojo instrukcijų, gali būti pabloginama teisių turėtojo verslo ar dalykinė reputacija, sumenkintas teisių turėtojo prekių ženklų ar kitos intelektinės nuosavybės teikiamas prestižas. Dėl šių priežasčių teisių turėtojas yra ir turi būti suinteresuotas tikrinti, kaip teisių naudotojas pagal franšizės sutartį įgyvendina jam pateiktas instrukcijas bei laikosi teisių turėtojo veiklos modelio.

Franšizės instituto taikymo praktiniai ypatumai:

Kaip jau buvo minėta, franšizės sutartis suteikia teisių naudotojui tam tikras, franšizės sutartyje numatytas išimtines teises, kurias turi teisių turėtojas. Dėl šios priežasties įstatymais yra nustatytas reikalavimas franšizės sutartį registruoti Juridinių asmenų registre, priešingu atveju franšizės sutarties fakto nebus galima panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Jei franšizės sutartis apima ir naudotojui suteikiamą teisę naudotis teisių turėtojo intelektinės nuosavybės objektais (prekių ženklais, patentais), ši sutartis taip pat turi būti registruojama ir atitinkamoje institucijoje, kurioje yra registruojami pramoninės nuosavybės objektai (šiuo atveju tai būtų Valstybinis patentų biuras). Stipriai rekomenduotina šių reikalavimų paistyti, priešingu atveju tiek teisių turėtojams, tiek teisių naudotojams pagal franšizės sutartį gali tekti susidurti su veikloje kylančiais pakankamai reikšmingais rizikos veiksniais.

Vienas iš ryškiausių ir praktikoje dažniausiai pasitaikančių rizikos veiksnių, kurie gali atsirasti tinkamai neįregistravus franšizės sutarties, yra rizikos veiksnys dėl galimai kilsiančio ginčo, susijusio su intelektinės nuosavybės objektų naudojimu. Net ir tinkamai įregistravus prekių ženklus ar patentus, kurie pagal franšizės sutartį yra suteikiami naudotis teisių naudotojui, bet koks tretysis asmuo gali inicijuoti civilinį ginčą, argumentuojant tuo, kad teisių naudotojas neteisėtai naudojasi jo intelektinės nuosavybės objektais. Pažymėtina, kad ginčai dėl intelektinės nuosavybės objektų naudojimo ar jų teisėto įregistravimo visuomet yra labai sudėtingi ir ne visuomet galima numatyti tokių bylų baigtį. Todėl jei teisių naudotojas pagal franšizės sutartį nebus tinkamai įregistravęs franšizės sutarties Valstybiniame patentų biure ir naudosis jam teisių turėtojo suteiktais intelektinės nuosavybės objektais, būtent jam ir kils rizika atsakyti pagal trečiojo asmens pareikštą ieškinį dėl neteisėto naudojimosi intelektinės nuosavybės objektais. Jei franšizės sutartis būtų tinkamai įregistruota, tuomet bylinėtis su tokį ieškinį pareiškusiu trečiuoju asmeniu tektų jau teisių turėtojui.

Praktikoje taip pat neretai pasitaiko problemų ir galinčių kilti rizikos veiksnių, kurie būtų susiję su teisių naudotojo neteisėtu naudojimosi pagal franšizės sutartį jam suteiktomis teisėmis jau po franšizės sutarties pabaigos. Kaip jau minėta, pagal franšizės sutartį teisių naudotojui teisių turėtojas suteikia teisę naudotis ne tik savo intelektinės (pramoninės) nuosavybės objektais, tačiau taip pat dažniausiai suteikia teisę naudoti savo verslo modelį, veiklos know how, komercines paslaptis, kitus savo veiklos ypatumus. Jei intelektinės nuosavybės objektų naudojimas pasibaigus franšizės sutarčiai gali būti pakankamai nesunkiai nustatomas, įrodomas, o taip pat teisminiu keliu gali būti pakankamai nesunkiai uždraudžiama šiuos objektus naudoti, tai komercinių paslapčių, verslo modelio ar veiklos know how neteisėtas panaudojimas gali būti nustatomas ir įrodomas pakankamai sudėtingai. Dėl šios priežasties rekomenduotina, kartu su pasirašomomis franšizės sutartimis, sudaryti ir pasirašyti franšizės sutarčių konfidencialiuosius priedus, kuriuose būtų nustatomos teisių naudotojui pagal franšizės sutartį perduodamos naudotis teisių turėtojo komercinės paslaptys, veiklos know how, kitos teisių turėtojo naudotojui perduodamos komercinės ar veiklos paslaptys, o taip pat nustatomas draudimas teisių naudotojui jas naudoti pasibaigus franšizės sutarčiai. Toks sutartinis modelis turėtų užtikrinti teisių turėtojo pagal franšizės sutartį teisių ir teisėtų interesų apsaugą pasibaigus franšizės sutarčiai, t.y. kad teisių naudotojas po sutarties pasibaigimo nebesinaudos teisių turėtojo suteiktomis teisėmis.

Sudarant franšizės sutartis, taip pat vertėtų nusimatyti nuostatas, reglamentuojančias franšizės sutarties išankstinio nutraukimo, o taip pat sutarties pasibaigimo padarinius ir tvarką. Pirmiausia, rekomenduotina aptarti franšizės sutarties nutraukimo prieš terminą tvarką, kuomet bet kuri franšizės sutarties šalis sutartį pažeidžia iš esmės. Akcentuotina, kad franšizės sutarties pažeidimai, ypač, jei jie yra padaromi teisių naudotojo, gali itin stipriai pakenkti teisių turėtojo interesams. Pavyzdžiui, teisių turėtojas teikia paslaugas klientams nesilaikydamas teisių turėtojo instrukcijų, gamina produktus, naudodamas prastesnės kokybės medžiagas, nei to reikalauja teisių turėtojas, dėl to dalis vartotojų gali nusivilti bei imti vartoti konkurentų gaminius ar konkurentų teikiamas paslaugas. Dėl to gali nukentėti ne tik franšizės turėtojo teisės ar teisėti interesai, o taip pat ir kitų teisių naudotojų, kuriems tokias teises buvo suteikęs teisių turėtojas, interesai. Negana to, kiti teisių turėtojai dėl suprastėjusio suteiktų teisių prestižo gali imti reikšti pretenzijas pačiam teisių turėtojui. Siekiant to išvengti, itin rekomenduotina sudaromose sutartyse nusistatyti efektyvias ir aiškias franšizės sutarties nutraukimo anksčiau termino sąlygas bei aplinkybes. Galiausiai, tinkamai apibrėžtos išankstinės sutarties nutraukimo sąlygos bei tvarka gali apsaugoti sutarties šalis nuo bylinėjimosi bei nuostolių atlyginimo rizikos, kuri gali kilti vienai šaliai ginčijant išankstinį franšizės sutarties nutraukimą.

 

Straipsnio autorius

Dominykas Vanhara

Advokato padėjėjas

Investuotojų asociacijos valdybos narys

www.vanhara.lt

------------------------------------------ 

Nei šis straipsnis, nei bet kuri atskira šio straipsnio dalis nėra ir negali būti laikoma ar traktuojama kaip teisinė konsultacija. Tinkama ir kvalifikuota teisinė konsultacija gali būti suteikiama tik tinkamai ir išsamiai įvertinus visas reikšmingas kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes. Norėdami kreiptis dėl teisinės konsultacijos, susisiekite elektroniniu paštu dominykas@vanhara.lt arba telefonu +37060419315. Pirminė teisinė konsultacija yra nemokama.

 

Komentarai