Viso krovinio atsisakymas iškrauti dėl pažeidimų - Tarptautinė teisė

Sveiki, Būčiau dėkingas, jeigu kas pasidalintų patirtimi, žiniomis. Jeigu įmonė X veža krovinį į išsikrovimą Y, pagal įmonės Z užsakymą. Krovinys pervežimo metu sugadinamas. Išsikrovime Y jį atsisako visiškai iškrauti, pažymėdami pažeidimus CMR, rašydami Pretenziją. Ekspertai nustato, kad pažeidimas atliktas dėl įmonės X kaltės. Klausimas: ar už tokį pervežimą įmonė Z turi apmokėti įmonei X už pervežimą, kurio metu realiai krovinys nebuvo pristatytas, paslauga realiai neatlikta, krovinio įmonė Y negavo?

CMR Konvencijos 23 str. 4 d. sako, kad vežėjas turi kompensuoti visą užmokestį už vežimą, jei prarastas visas krovinys, o jei prarasta dalis krovinio - kompensuoti proporcingai prarastai daliai. Aukščiausias teismas šiuo klausimų teismų praktikos apžvalgoje yra pasisakęs, kad " Užmokestis, sumokėtas vežėjui už vežimą, turi būti iš jo išieškomas, arba atsisakoma patenkinti vežėjo reikalavimą dėl užmokesčio už vežimą išieškojimo, jei jis tokį pareiškė, pagal CMR konvencijos 23 str. 4 p. nuostatas" . Taigi, jei vežimo metu krovinys prarastas, vežėjas neturi teisės reikalauti vežimo užmokesčio, o jei tokį yra gavęs - privalo grąžinti. Kitas klausimas, ar vežėjas sutinka jog krovinys dėl jo kaltės prarastas vežimo metu, ar ekspertų išvadą dėl krovinio sugadinimo priežasties ginčija. Jei toks ginčas persikeltų į teismą, iš vienos pusės būtų reiškiami reikalavimai dėl vežimo užmokesčio sumokėjimo, iš kitos - dėl krovinio praradimų padarytų nuostolių atlyginimo.

Sveiki. Čia grynai sutartiniai santykiai. Reikia žiūrėti, kokias sutartis buvote pasirašę ir kokios ten pasekmės įtvirtintos šalims. Kas nereglamentuota sutartyje, tada žiūrime į CMR konvenciją. Nuo to priklausys sutartinė arba įstatyminė civilinė atsakomybė sutarties šalims. Pagal logiką išeitų, kad įmonė Y gavo apgadintą krovinį, todėl teisėtai atsisako priimti. Atsakomybė kyla įmonei X kaip vežėjai. Tačiau nėra aišku, kokias pareigas pagal sutartį prisiėmė įmonė Z ir įmonė Y. Gali būti taip, kad įmonė Z ir įmonė X pagal sutartį turės atsakyti solidariai įmonei Y. Tokiu atveju po teismų lauktų dar kiti teismai, nes įmonė Z turėtų reikšti regresinį reikalavimą įmonei X atlyginti visus patirtus nuostolius. Įmonė Z būtų tada visiškai atsiskaičiusi su įmone Y. Kitas variantas. Abu reikalavimai nukreipiami įmonei X, o įmonė Z atsikerta įmonei Y kad tai ne įmonės Z, o įmonės X kaltė (reikia konkrečiai žiūrėti, kas yra numatyta sutartyse).