Fiziniai/Juridiniai asmenys

Alternatyvių sankcijų taikymo klausimai esant įgaliojimo teisiniams santykiams Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau - VPĮ) tiesiogiai nesureglamentuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) 2015 m. liepos 02 d. išnagrinėjęs kasacinę bylą pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl teismo paskirtos baudos už neteisėtą viešąjį pirkimą, pažymėjo, jog sudarius neteisėtą viešojo pirkimo sutartį, neigiami padariniai kyla būtent sutartį sudariusiai, o ne tiesiogiai neteisėtas viešojo pirkimo procedūras įvykdžiusiai įgaliotajai...

Įmonės restruktūrizavimas – tai laikinų finansinių sunkumų turinčios įmonės pertvarkymo būdas, kurio tikslas – grąžinti skolas kreditoriams, atkurti įmonės mokumą ir, svarbiausia, išvengti  bankroto. Dažniausiai apygardos teismo nutartyje esantis įrašas „iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą“ kelia nerimą ne tik darbuotojams, bet ir kreditoriams, dar didesnė rizika kyla, kai tokia retruktūrizuojama bendrovė priklauso statybos sektoriui. Bendrovei, užsiimančiai  gyvenamųjų ir administracinių namų statyba, pastatų rekonstrukcija, elektros montavimo...

Nuo 2015 m. kovo 20 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo. Šiuo įsakymu 2004 metais Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintos rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau –...

Žiniasklaidoje pasirodė svarstymų ir nuogąstavimų dėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimų projekto. Juo iš pagrindų keičiama žalos pacientams atlyginimo tvarka. Dabartinį modelį, kai gydymo įstaigos privalomai draudžia civilinę atsakomybę, ir atlygina žalą pacientui, jei teisme įrodoma, kad jis nukentėjo būtent dėl medikų kaltės, siūloma naikinti. Vietoje jo siūloma žalą atlyginti be jokio teismo ir nevertinant kaltės klausimų. Lėšos tokiam žalos atlyginimui būtų skiriamos iš ketinamo kurti Turtinės ir (ar) neturtinės žalos, padarytos paciento...

Akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio ir Civilinio kodekso 1.102 straipsnio 1 dalies analizė leidžia dividendą apibrėžti kaip fiziniam ar juridiniam asmeniui, įsigijusiam bendrovės akcijų, paskirtą bendrovės pelno dalį, proporcingą tam asmeniui nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Minėti teisės aktai ne tik netiesiogiai pateikia dividendų sąvoką, bet ir nustato dividendų, kaip vienos iš pagrindinių akcininkų turtinių teisių, mokėjimo tvarką. Įstatymiškai įtvirtinta akcininko teisė į dividendus praktikoje dažnai kelia su jų išmokėjimu susijusias...

Net ir šiandien daugelis verslo pasaulio atstovų laikosi nuomonės, kad vienintelis optimalus būdas išspręsti komercinį ginčą – kreiptis į valstybinį teismą. Stebėtina, kad net ir besiskundžiantys proceso teisme lėtumu, didelėmis bylinėjimosi išlaidomis, o neretai ir kompetencijos tam tikroms bylos trūkumu, ginčų sprendimą vėl ir vėl patiki teismui. Tuo tarpu į arbitražą, kaip alternatyvią instituciją tokiems ginčams spręsti, kreipiamasi labai retai. Oficialios statistikos nėra, tačiau remiantis skirtingais šaltiniais, Lietuvoje veikiantys arbitražo teismai pastaruoju metu...

Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme pateikiamoje įmonių grupės sąvokoje numatyta, kad įmonių grupė yra patronuojanti įmonė ir jos dukterinės įmonės. Įmonių grupės pamažu tampa vis labiau taikomu reiškiniu Lietuvoje, kuomet ši verslo grupių struktūra lemia koordinuotą grupės valdymą ir kapitalo koncentraciją ties vienarūše arba skirtingo pobūdžio veikla. Tokių aplinkybių kontekste kyla klausimas, kokią įtaką dukterinei įmonei turi turėti patronuojanti įmonė, kad atsirastų ši patronuojančios ir dukterinių įmonių sistema, bei kokie...

Ketvirtadienį, rugsėjo 18 d., Seimas balsuodamas patvirtino įstatymą dėl civilinio kodekso pakeitimų, praplėsdamas sąrašą sandorių, kuriuos privalomai tvirtina notarai. Pagal naująjį įstatymą, uždarųjų akcinių bendrovių akcininkai, parduodami savo akcijas, kurios sudaro 25 procentus ar daugiau visų akcijų įmonėje, turės sandorį patvirtinti notariškai. Be to, net parduodami mažiau akcijų, bet už kainą, didesnę, nei 50 000 Lt, akcininkai taip pat privalės kreiptis į notarą. Pakeitimai netaikomi vadinamosioms viešai listinguojamoms įmonėms. Tai dar ne viskas – jei asmuo...

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymas įtvirtina privalomo oficialaus siūlymo institutą, t. y. reikalavimą asmenims ar sutartinai veikiančiai asmenų grupei įgyjus akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/3 balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, neperleidus šios procentinės dalies viršijančių akcijų, teikti privalomą oficialų siūlymą supirkti akcijas. Privalomas pasiūlymas supirkti atskaitingo emitento vertybinius popierius yra viena iš smulkiųjų akcininkų teisių užtikrinimo priemonių. Nagrinėjant Vertybinių popierių įstatymo nuostatas, kyla klausimas, kaip tinkamai...