Įžeidimo dekriminalizavimas – logiškas teisinio reguliavimo rezultatas

2015 m. liepos 10 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis iš nusikalstamų veikų sąrašo išbraukti įžeidimas (155 straipsnis), o nuo 2016 balandžio 1 d. bus išbrauktas valstybės tarnautojo įžeidimas (ir 290 straipsniai). Diskusija dėl įžeidimo ir šmeižimo dekriminalizavimo prasidėjo dar prieš kelerius metus, joje plačiai dalyvavo teisininkai, politikai, žiniasklaidos atstovai. Nuo diskusijų pradžios šmeižimas ir įžeidimas (atskiros nusikalstamos veikos, numatytos skirtinguose Baudžiamojo kodekso 154 ir 155 straipsniuose) dėl jų prigimties panašumo nebuvo aptariami atskirai. Diskusijai persikėlus į Seimo rūmus, pirminiuose pataisų projektuose taip pat buvo numatytas tiek šmeižimo, tiek įžeidimo dekriminalizavimas. Tačiau įstatymo leidimo procese pastebėta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija tiesiogiai įpareigoja įstatymų leidėją baudžiamuosiuose įstatymuose kriminalizuoti nusikalstamą veiką – šmeižimą (Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalis skelbia, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija).

Šmeižimo apibrėžimas baudžiamojoje teisėje

Dauguma terminus „šmeižimas (ar „šmeižtas“) ir „įžeidimas“ traktuoja kaip sinonimus, jie dažnai vartojami įvardinant tuos pačius dalykus, suprantami bendrai kaip žmogaus nederamas kalbėjimas apie kitą žmogų. Baudžiamojoje teisėje šmeižimas suprantamas kaip tikrovės neatitinkančių, žeminančių konkrečių faktų paskleidimas (pvz., išlaikė egzaminą, nes kyšį davė). Įžeidimu laikomas viešas užgaulus žmogaus pažeminimas (pvz., išvadinimas šundaktariu, parazitu, viešai rodomi nepadorūs gestai ir pan.).

Įsigaliojus įstatymui dėl įžeidimo dekriminalizavimo, tikrai neatsiras galimybė nebaudžiamam visus įžeidinėti. Pagrindinis dekriminalizavimo motyvas - baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės idėja, tikslingumas atsakomybę už tokio pobūdžio veikas sutelkti vienos viešosios teisės šakos ribose, t. y. atsakomybę numatyti Administracinių teisės pažeidimų kodekse.

Garbės ir orumo gynimas civiline tvarka

Nepaisant to, jog baudžiamoji atsakomybė už asmens įžeidimą yra panaikinama, įžeisti asmenys savo teises gali ginti civiline tvarka. Civiline tvarka įžeisti asmenys gali gintis pateikdami ieškinį dėl asmens garbės ir orumo įžeidimo, t.y. dėl tos pačios vertybės, kurią saugojo ir baudžiamasis įstatymas. Civilinis procesas buvo ir yra patogesnis asmens garbės ir orumo gynimui, lyginant su baudžiamuoju procesu, kadangi teismui nereikia spręsti tyčios klausimo, taip pat civiliniame procese dalis įrodinėjimo pareigos yra perkelta įžeidusiam asmeniui.

Tai, jog asmens garbė ir orumas po pasikeitimų įsigaliojimo bus ginami tik civilinės teisės priemonėmis, kurios yra patogesnės nukentėjusiems asmenims, vis dėlto nereiškia, jog ieškinio laimėjimas ir žalos priteisimas bus paprasta procedūra. Ieškovams reikia pateikti atsikirtimus į klasika tokio tipo bylose tampančius atsakovų argumentus, jog paskleistos žinios yra paprasčiausia jų nuomonė, todėl tokių bylų vedimas net ir civiliniame procese reikalauja teisininko pagalbos.

Bylinėjimosi išlaidos

Kitas svarbus aspektas civilinėse bylose – išlaidos ginant savo garbę ir orumą. Jei baudžiamajame procese už pareikštą ieškinį žyminis mokestis yra nemokamas, tai civiliniame procese tokia lengvata netaikoma. Kol dar galiojo Baudžiamojo kodekso straipsnis kriminalizuojantis įžeidimą, nukentėję asmenis optimistiškai vertindavo savo galimybes reikšdami civilinius ieškinius ir prašydami priteisti šimtatūkstantines kompensacijas. Civiliniame procese žyminis mokestis turi būti mokamas nuo reikalavimo sumos, todėl reikšdami ieškinius nukentėję asmenys turi atsargiau vertinti savo pažeistą garbę ir orumą. Atsargiai vertinti savo garbę ir orumą verčia ir teismų praktika, kurioje bene didžiausias laimėjimas garbės ir orumo bylose siekia 5 800 EUR; dažnai pasitaikydavęs atvejis - 145 EUR įvertinta asmens garbė. Neanalizuojant priteisimų sumų adekvatumo, svarbu pasakyti, kad asmenys teikdami civilinius ieškinius turi tinkamai įvertinti savo garbę, atsižvelgdami į Lietuvos teismų nuomonę tokio tipo bylose.

Apibendrinant pasakytina, jog asmens garbės ir orumo pažeidimo dekriminalizavimas yra logiškas ir lauktas žingsnis, atitinkantis nūdienos teisinį reguliavimą. Nepaisant to, jog civilinis procesas yra patogesnis asmenų garbės ir orumo gynimui, tačiau tai nepalengvina įžeistų asmenų vargų įrodinėjant, jog jų garbė ir orumas pažeistas, o finansine prasme, toks procesas gali net būti brangesnis.

 

 

 

 

Straipsnio autorius:

Teisininkas Marijus Šaras

Advokatų profesinė bendrija „iLAW“

www.ilawfirm.lt

Komentarai

Kita Visi

Kiti straipsniai