NAUJAS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISĖS ĮRANKIS KOVAI SU NEPATIKIMAIS TIEKĖJAIS

Perkančiosios organizacijos dažnai susiduria su nepatikimų tiekėjų problema – leisti jam dalyvauti pirkime, ar gali tokį tiekėją pašalinti iš pirkimo? Tiekėjo nepatikimumą signalizuoja daugelis aspektų, pavyzdžiui: pagal ankstesnes viešųjų pirkimų sutartis tiekėjas savo įsipareigojimus vykdė ne laiku, su dideliais trūkumais, o gal, apskritai, sutartis dėl esminio sutarties pažeidimo buvo nutraukta. Privačiame sektoriuje, kur taikomas lankstesnis teisinis reguliavimas, tokia problema nesukeltų didesnių rūpesčių – su tiekėjų nebūtų sudaryta sutartis ir tiek. Deja, perkančiosios organizacijos tokios prabangos neturi. Tiekėjų konkurencijos laisvė – vienas esminių iš viešųjų pirkimų tikslo išplaukiančių reikalavimų, todėl tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūrų turi būti ir motyvuotas, ir turėti rimtą teisinį pagrindą.

Vis dėlto Viešųjų pirkimų įstatymu (VPĮ) siekiama užtikrinti net tik laisvą, bet ir sąžiningą tiekėjų konkurenciją. Iš bendro teisingumo supratimo jausmo seka, kad viešojo pirkimo sutarties paskyrimas nepatikimam tiekėjui (tokiam, kuris praeityje iš esmės pažeidė pirkimo sutartį) nedera su sąžiningos konkurencijos principu.

Tad, kokių VPĮ numatytų veiksmų perkančiosios organizacijos galėtų imtis prieš tiekėją, kurio patikimumas kelią abejonių? Realybė tokia, kad, jei su panašia problema susidursite iki 2016-01-01, šiam tikslui VPĮ nerasite tinkamo teisinio pagrindo. Jei po 2016-01-01 – sąžiningą tiekėjų konkurenciją ir organizacijos interesus galėsite užtikrinti pritaikę naują teisinį įrankį kovai su nepatikimais tiekėjais – juodojo sąrašo doktriną.

 

DOKTRINOS PASKIRTIS IR GALIOJIMAS LIETUVOS TEISĖJE

Juodojo sąrašo doktrinos tikslas – suteikti perkančiosioms organizacijoms galimybę iš pirkimo procedūrų šalinti nepatikimus tiekėjus. Pagal šią doktriną, tiekėjas laikomas nepatikimu, jei: praeityje padarė esminį pirkimo sutarties pažeidimą ir dėl tokio pažeidimo pirkimo sutartis buvo nutraukta. Akivaizdu, kad, įvertinus neigiamo pobūdžio tiekėjo patirties įrašus, galima nesunkiai nuspėti, jog yra didelė tikimybė, kad tiekėjas panašiai (nepatikimai, neprofesionaliai, nesąžiningai) elgsis ir kitų pirkimo sutarčių vykdymo metu. Tiekėjas, įtrauktas į juodąjį sąrašą, 3 metus galės būti šalinamas iš viešųjų pirkimų procedūrų ir vien tik dėl to fakto, kad jo pavadinimas figūruoja tame sąraše.

Jau minėta, kad šiuo metu galiojančiame VPĮ ši doktrina nėra numatyta. Perkančiosios organizacijos, net ir matydamos, kad tiekėjas yra nepatikimas, neturi teisės jo pašalinti iš pirkimo procedūros, o tokiam tiekėjui laimėjus pirkimą – privalo sudaryti sutartį. Situacija iš esmės pasikeis nuo 2016-01-01, šią doktriną įtvirtinus VPĮ (tiesa, nuo 2016-04-18 įsigalios naujas Viešųjų pirkimų įstatymas ir doktrina bus pakoreguota, tačiau apie tai detaliau bus galima pasisakyti, kai Seimas priims naująjį įstatymą).

Svarbesnės juodojo tiekėjų sąrašo doktrinos, įsigaliosiančios nuo 2016-01-01, nuostatos:

  • , sprendžiant dėl tiekėjo įtraukimo į juodąjį sąrašą bus reikšmingi tik tie esminiai sutarčių pažeidimai, kurie padaryti po 2016-01-01 (įstatymas atgal negalioja).
  • , bus vertinama tik tai, kaip tiekėjas vykdė viešųjų pirkimų sutartis. Taigi, reikšmingos bus tik tos sutartys, kurios sudarytos pagal VPĮ.
  • , į juodąjį sąrašą bus traukiami tie tiekėjai, kurie bus padarę esminį sutarties pažeidimą ir, būtent, dėl šio pažeidimo pirkimo sutartis bus nutraukta.
  • , VPĮ numatys, kad sprendimas nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo turės būti priimtas vienu iš šių būdų: 1) vienašališku perkančiosios organizacijos sprendimu (tiekėjui neginčijus – tai bus pakankamas pagrindas jį įtraukti į juodąjį sąrašą). Tiekėjas turės teisę tokį sprendimą ginčyti teisme, o į juodąjį sąrašą bus įtraukiamas tuo atveju, jei toks ginčas tiekėjui būtų nesėkmingas; arba 2) teismo sprendimu (tai atvejais, kai dėl sutarties nutraukimo perkančioji organizacija kreipsis į teismą).

Penkta, apie netinkamus tiekėjus (su kuriais sudarytos sutartys bus nutrauktos dėl esminio pažeidimo) perkančiosios organizacijos privalės pranešti Viešųjų pirkimų tarnybai, kuri tokį sąrašą administruos.

Šešta, perkančiosios organizacijos turės teisę nuspręsti, taikyti juodojo sąrašo doktriną konkretaus pirkimo atveju ar ne. Reikia turėti omenyje, kad, jei pirkimo sąlygose nebus nenustatyta, kad tiekėjai, įtraukti į juodąjį sąrašą, šalinami iš pirkimo procedūrų, perkančioji organizacija tokio tiekėjo pašalinimo pagrindo negalės taikyti (net ir tuo atveju, kai bus akivaizdu, kad tiekėjas nepatikimas).

Septinta, tiekėjas, įtrauktas į juodąjį sąrašą, iš viešųjų pirkimų procedūrų galės būti šalinamas 3 metų laikotarpį.

 

DOKTRINOS REIKŠMĖ

Juodojo sąrašo doktrina taps dar viena teisine priemone, kurią naudojantis perkančiosios organizacijos galės:

  • užtikrinti, kad tiekėjų konkurencija dėl viešųjų pirkimų sutarčių būtų sąžininga; ir
  • užtikrinti, kad būtų pasiektas viešojo pirkimo tikslas.

Žinoma, šiuo metu sudėtinga vertinti juodojo tiekėjų sąrašo doktrinos praktinį pritaikymą ir tokio taikymo sėkmę. Pakanka pasakyti, kad šuo metu nėra priimti teisės aktai, reikšmingi šios doktrinos taikymui. Vis dėlto, jau dabar galima numanyti, kad šis naujas tiekėjų pašalinimo pagrindas užims svarbią vietą viešųjų pirkimų sistemoje.

 

Publikuota: 15min.lt

Straipsnio autorius:

Petras Pinevičius, advokatų kontoros VARUL advokato padėjėjas

Advokatų kontora VARUL www.varul.com 

--------------------------------------------------------------

Straipsnyje pateikiama informacija skirta išimtinai informavimo tikslais ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija jokiu nagrinėjamu klausimu. Dėl detalesnės informacijos prašome susisiekti su advokatų kontora VARUL telefonu +370 5 248 7337 arba elektroniniu paštu vilnius@varul.com

 

Komentarai