Byla 2A-2047-104/2014
Dėl žalos atlyginimo, kurioje trečiasis asmuo yra UAB „AUSGA“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „SKOGRAN“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1504-790/2014 pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „SKOGRAN“ dėl žalos atlyginimo, kurioje trečiasis asmuo yra UAB „AUSGA“, ir

Nustatė

2ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „SKOGRAN“ 2 990,10 Lt žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-07-05 su draudėju I. L. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kurios pagrindu apdraudė transporto priemonę VW PASSAT, valst. Nr. ( - ), o 2012-03-05 su draudėju J. M. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kurios pagrindu apdraudė transporto priemonę OPEL ASTRA, valst. Nr. ( - ) AB „Lifosa“ trąšų gamyklos teritorijoje 2012-10-18 – 2012-10-19 atliekant kamino dažymo darbus buvo apgadinti minėti automobiliai, todėl ieškovas išmokėjo 2 990,10 Lt draudimo išmoką. Paaiškino, kad atsakovas UAB „SKOGRAN“ su trečiuoju asmeniu UAB „AUSGA“ 2012-08-13 sudarytos statybos rangos sutarties pagrindu įsipareigojo atlikti sutartyje numatytus dažymo darbus savo rizika, juos organizuoti laiku ir tinkamai, taip pat atsakyti už darbų broką ar darbuotojų sukeltą žalą, todėl už transporto priemonėms padarytą žalą yra atsakingas atsakovas, kurio darbuotojai, atlikdami dažymo darbus, neužtikrino saugumo reikalavimų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis, 6.1015 straipsnio 1 dalis). Pasak ieškovo, atsakovo darbuotojų neteisėtus veiksmus atliekant kamino dažymo darbus patvirtina Kauno apylinkės prokuratūros 2013-01-16 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nurodytos dažymo darbų atlikimo aplinkybės bei liudytojų parodymai. Atsakovas, atlikdamas dažymo darbus, nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, kadangi ikiteisminio tyrimo duomenimis, darbus atliko pučiant iš pietų link šiaurės rytuose esančios automobilių stovėjimo aikštelės apysmarkiam vėjui (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Atsakovas klaidingai nurodo, kad žala transporto priemonėms galėjo atsirasti dėl kitų asmenų veiksmų, kadangi nenustatyta, jog 2012-10-18 – 2012-10-19 AB „Lifosa“ teritorijoje darbus atliko kiti asmenys.

3Atsakovas UAB „SKOGRAN” su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad veikė trečiojo asmens (generalinio rangovo) pavedimu, o ne savo iniciatyva, todėl atsakovas ir trečiasis asmuo turėtų būti solidarūs atsakovai (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Be to, trečiasis asmuo atsakovui pavedė atlikti tik atskirus (kamino dažymo) darbus, todėl trečiajam asmeniui išliko atsakomybė prieš užsakovą ir kitus asmenis visą statybos darbų laikotarpį nepriklausomai nuo subrangos sutartimi atsakovui suteiktų teisių apimties. Atsakovo teigimu, pateikti įrodymai nepagrindžia atsakovo neteisėtų veiksmų, kadangi nėra duomenų, kad nukentėjusiems asmenims priklausančios transporto priemonės buvo aptaškytos atsakovo naudojamomis dažymo medžiagomis, be to, nuo dažomo objekto iki stovėjusių apgadintų automobilių buvo apie pusės kilometro atstumas, o AB „Lifosa” yra didelė gamybinė įmonė, kurioje atliekama daug darbų, tarp jų ir dažymo, todėl automobiliai galėjo būti apgadinti ir trečiųjų asmenų. Pasak atsakovo, gamyklos teritorijoje tarp automobilių stovėjimo aikštelės ir dažomo kamino yra eilė pastatų bei kitų objektų, tačiau dėl jų langų ar fasadų apgadinimo dažais nėra gauta pretenzijų. Be to, tuo pat metu UAB „Ausga” darbuotojai taip pat dažė apatinę kamino dalį. Atsakovo žiniomis, transporto priemonės buvo aptaškytos dažymo medžiagomis ir atsakovui jau nedirbant objekte. Taigi, atsakovo manymu, ieškovas reikalauja atlyginti žalą iš netinkamo atsakovo. Nei užsakovas AB „Lifosa“, nei UAB „Ausga“ nepateikė atsakovui reikalavimų ar kitų instrukcijų dėl dažymo darbų atlikimo, o atsakovas dažymo darbų nevykdė esant stipriam vėjui. Be to, atsakovas nesutinka su reikalaujamu atlyginti žalos dydžiu. Atsakovas nebuvo informuotas ir nedalyvavo apžiūrint apgadintus automobilius bei negalėjo pareikšti prieštaravimų dėl žalos nustatymo ir jos įvertinimo.

4Trečiasis asmuo UAB „AUSGA“ su ieškovo ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad atsakovas pavestus darbus vykdė lėtai, todėl iškilus grėsmei, jog darbai nebus atlikti sutartyje nustatytais terminais, nusprendė atlikti dalį darbų savo jėgomis. Trečiojo asmens teigimu, jo darbuotojai apatinę kamino dalį dažė epoksidiniu gruntu, kuris nusėsdavo ant žemės ir jokie aplink esantys pastatai ar jų langai nebuvo aptaškyti, o atsakovo darbuotojai dažė viršutinę kamino dalį dažymo aparatu, kurio purškiami dažai nuskriedavo į šalis ir galimai aptaškė šalia esančioje automobilių stovėjimo aukštelėje stovėjusius automobilius. Pasak trečiojo asmens, žala automobiliams padaryta dėl atsakovo darbuotojų, dažiusių viršutinę kamino dalį, neatidaus ir nerūpestingo elgesio, pasireiškusio darbų saugos bei aplinkos reikalavimų nesilaikymu, todėl atsakovas privalo atsakyti už savo darbuotojų neteisėtus veiksmus (CK 6.263, 6.264 straipsniai).

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ priteisė iš atsakovo UAB „SKOGRAN“ 2 990,10 Lt žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-10-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 062,30 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas 2012-07-05 su draudėju I. L. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kurios pagrindu apdraudė transporto priemonę VW PASSAT, valst. Nr. ( - ) o 2012-03-05 su draudėju J. M. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kurios pagrindu apdraudė transporto priemonę OPEL ASTRA, valst. Nr. ( - ) Ieškovo apdrausti automobiliai, buvę ( - ) (prie AB „Lifosa“ administracinio pastato), 2012-10-19 buvo aptaškyti dažais. Ieškovas pripažino įvykius draudžiamaisiais ir 2012-12-27 sumokėjo draudėjui I. L. 412,80 Lt draudimo išmoką, o 2013-01-15 draudėjo J. M. automobilio remonto darbus atlikusiai UAB „Roliuda“ 2 277,30 Lt draudimo išmoką ir 2013-03-12 draudėjui J. M. 300 Lt draudimo išmoką. Taip pat nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „Ausga“, vykdydamas su AB „Lifosa“ 2012-08-10 sudarytos statybos rangos sutarties pagrindu prisiimtus įsipareigojimus, su atsakovu UAB „SKOGRAN“ 2012-08-13 sudarė Sutartį, kuria atsakovui pavedė, o atsakovas įsipareigojo atlikti pagal trečiojo asmens pateiktą projektinę dokumentaciją AB „Lifosa“ trąšų gamykloje, esančioje ( - ), kamino FRC metalo konstrukcijų, esančių nuo 0,5 m iki 33,5 m aukščio skaičiuojant nuo žemės paviršiaus, apie 3430 kv. m. ploto plovimo aukšto slėgio vandeniu, paviršiaus abrazyvinio valymo iki Sa 2,5 laipsnio pagal ISO 8504-1, gruntavimo epoksidiniu gruntu du kartus ir dažymo poliuretaniniais dažais darbus trečiojo asmens medžiagomis, bei metalo konstrukcijų, esančių nuo 33,5 m iki 117,5 m aukščio skaičiuojant nuo žemės paviršiaus bendro 5018 kv m ploto plovimo aukšto slėgio vandeniu, paviršiaus mechaninio valymo rankiniu būdu iki St 2 laipsnio pagal ISO 8501-1, dengimo epoksidine mastika ir dažymo poliuretaniniais dažais darbus trečiojo asmens medžiagomis (Sutarties 3 straipsnio 1 dalis; t. 1, b. l. 72-82).

6Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad ieškovas įvykius nepagrįstai pripažino draudžiamaisiais. 2012-07-05 draudimo sutartis sudaryta pagal draudimo taisykles Nr. 049, įsigaliojusias nuo 2012-04-10, draudimo polise numatytas visų rizikų draudimas, kuris pagal taisyklių 4.1 punktą reiškia, kad draudžiamuoju įvykiu bus laikomas apdraustos transporto priemonės sugadinimas ar sunaikinimas dėl bet kokių draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu atsiradusių staigių ir nenumatytų įvykių, išskyrus nedraudžiamuosius įvykius.

7Pažymėjo, kad 2012-10-19, kada buvo aptaškyti dažais apdrausti automobiliai, buvo atliekami AB „Lifosa“ trąšų gamykloje, esančioje ( - ), kamino metalo konstrukcijų dažymo darbai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad kamino dažymo darbus nuo kamino apačios iki 24 m. aukščio vykdė rangovas UAB „Ausga“, o kamino viršutinę dalį 100 m. aukštyje ir aukščiau dažė subrangovas UAB „Skogran“. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti duomenys, kad 2012 m. spalio 18-19 d. vyravo pietų krypties vėjas, vidutinio 1-5 m/s greičio ir 4-9 m/s didžiausio greičio (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 1, l. 36). Iš policijos vyriausiojo tyrėjo 2013-01-10 tarnybinės ataskaitos matyti, kad apžiūrėjus nudažytas kamino viršutinės dalies konstrukcijas ir aptaškytus automobilių kėbulus, išoriškai matoma, kad medžiagos yra vienodos spalvos ir struktūros. Iš UAB „Skogran“ aukštalipio E. M. parodymų nustatyta, kad UAB „Skogran“ įmonė kamino viršutinės dalies dažymo darbus atliko beorio dažymo aparato pagalba, ir kad dažant konstrukcijas objektas nebuvo apgaubtas, o dalis dažų natūraliai nepatekdavo ant dažomos konstrukcijos ir nuskriedavo į šalį. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad draudėjų automobiliai buvo apgadinti būtent dėl atsakovo vykdytų kamino viršutinės dalies dažymo darbų.

8Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad automobiliai galėjo būti apgadinti trečiųjų asmenų, nes AB „Lifosa” yra didelė gamybinė įmonė, kurioje atliekama daug darbų, tarp jų ir dažymo. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad AB „Lifosa“ teritorijoje tuo pat metu būtų atliekami kokie nors kiti panašūs darbai, kurie būtų galėję tapti automobilių sugadinimo priežastimi. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad dažais nebuvo aptaškyti aplinkiniai pastatai ar jų langai, neeliminuoja atsakovo atsakomybės. Atsakovo argumentai, kad nei užsakovas AB „Lifosa“, nei UAB „Ausga“ nepateikė atsakovui reikalavimų ar kitų instrukcijų dėl dažymo darbų atlikimo, jo kaltės nepaneigia.

9Taip pat atmetė atsakovo argumentus, kad už padarytą žalą yra atsakingas trečiasis asmuo, kuris turėtų būti į bylą įtrauktas solidariu atsakovu pagal CK 6.265 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju nenustatė, kad trečiasis asmuo davė konkrečius nurodymus atsakovui, kokiu būdu atlikti darbus, priešingai, atsakovas darbus vykdė sutarties pagrindu, įsipareigodamas, minėta, juos organizuoti bei atlikti savo rizika. Be to, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių, atsakovo viena iš atliekamų veiklų yra dažymas, todėl atsakovas, būdamas savo srities profesionalu, galėjo dažymo darbus vykdyti rūpestingai ir apdairiai.

10Taip pat atmetė atsakovo argumentus dėl draudėjams išmokėtų draudimo išmokų dydžio. Pažymėjo, kad ieškovas draudimo išmokas išmokėjo remdamasis apžiūros aktais, darbų sąmatomis, UAB „Roliuda“ sąskaita už darbus. Nors atsakovas nesutiko su nustatytu žalos dydžiu, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių žalos dydį, nepateikė įrodymų, kad žalos dydis yra mažesnis, motyvai dėl žalos dydžio nepagrįsti specialių žinių turinčių asmenų išvadomis, o pagrįsti vien niekuo neparemtais samprotavimais

11Atsakovas UAB „SKOGRAN” apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais. Pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovo reikalavimo teisę į draudėjui I. L. išmokėtą 412,80 Lt sumą. Draudimo taisyklių I dalies 4 skirsnyje yra išvardinti draudžiamieji įvykiai, kartu nurodant, kad tikslus pasirinktų draudžiamųjų įvykių sąrašas yra nurodytas draudimo liudijime. Draudėjo I. L. draudimo liudijime yra išvardinti šie draudžiamieji įvykiai: autoavarija, gamtinės jėgos, gaisras ir sprogimas, trečiųjų asmenų tyčinė veika, vagystė ir plėšimas. Draudžiamojo įvykio - „visų rizikų“, apibrėžto Draudimo taisyklių I dalies 4 skirsnio 4.1 p., ieškovo išduoto draudimo poliso draudžiamųjų įvykių sąraše nėra. Įrašas „visų rizikų draudimas“, esantis visai kitame draudimo poliso skyriuje „draudimo sutarties variantai“, kurio paskirtis apibrėžti ir detalizuoti draudimo apsaugai (atsitikus atitinkamam draudimo polise nurodytam draudžiamajam įvykiui) taikomas sąlygas, nėra ir negali būti priskirtas prie draudžiamųjų įvykių sąrašo. Todėl ieškovas savanoriškai, t.y. ne pagal galiojančias Draudimo taisykles, išmokėjęs I. L. 412,80 Lt draudimo išmoką, negalėjo įgyti subrogacijos teisės į išmokėtos žalos atlyginimą iš apelianto CK 6.1015 str. 1 d., 2 d. prasme. Antra, sprendime nepagrįstai atmesti apelianto argumentai, kad už padarytą žalą yra atsakingas ir trečiasis asmuo. Pagal Rangos sutartį darbų atlikimo laikotarpiu darbų užsakovas AB „Lifosa“ statybos aikštelę su jame esančiu statiniu - FRC kaminu perdavė trečiajam asmeniui, o šis pagal sutartį pavedė atitinkamus darbus atlikti apeliantui. Trečiasis asmuo, kaip generalinis rangovas, jam rangos sutartimi užsakovo suteiktų teisėto statinio valdytojo teisių negalėjo perduoti ir neperdavė visa apimtimi apeliantui, kaip subrangovui, nes toks perdavimas (i) neatitiktų generalinio rangovo teisinės padėties statybos darbų procese, (ii) pažeistų Rangos sutartyje jam nustatytą prievolę atsakyti už subrangovą, (iii) prieštarautų byloje nustatytoms aplinkybėms, kad trečiojo asmens darbuotojai 2012-10-18 - 2012-10-19 taip pat vykdė kamino metalo konstrukcijų dažymo darbus. Statinio perdavimas apeliantui subrangos sutartyje nurodytiems darbams atlikti nereiškė, kad trečiasis asmuo tuo laikotarpiu neteko statinio valdymo teisės visa apimtimi, t.y. visų generalinio rangovo teisių į statybos darbų objektą. Trečiajam asmeniui išliko prievolė kontroliuoti apelianto prievolių vykdymą, pasirinkti tinkamą subrangovą ir už jį atsakyti, t.y. išliko atsakomybė prieš užsakovą ir kitus asmenis visą statybos darbų laiką nepriklausomai nuo subrangos sutartimi apeliantui suteiktų teisių apimties. Trečia, apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantas atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė tuo, kad jis, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, nesielgė taip, kad nepadarytų žalos kitiems asmenims, dėl to buvo sugadintas kitų asmenų turtas. E. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, teritorija apie kaminą buvo aptverta apsaugine juosta, dažymo darbai nebuvo vykdomi pučiant stipriam vėjui, lyjant, dažymo darbai buvo atliekami atsižvelgiant į vėjo krypti. Visa tai įrodo, kad apeliantas vykdydamas sutartinius įsipareigojimus elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai, vykdė subrangos sutarties reikalavimus. Ketvirta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apelianto argumentus dėl draudėjams išmokėtų išmokų dydžio. Žalą patyręs automobilio savininkas I. L., gavęs draudimo išmoką, žalos pasekmes pašalino už 412,80 Lt, o tokias pat pasekmes J. M. automobiliui šalinusi UAB „Roliuda“ gavo 2 577,30 Lt sumą (draudimo išmoką), t.y. net 6,2 karto daugiau. Maža to, paties ieškovo ekspertai įvertino ir nustatė draudėjo J. M. automobiliui padarytos žalos dydį - 500 Lt, kuri yra net 5.1 karto mažesnė nei ieškovo išmokėta suma UAB „Roliuda“. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuos argumentus įvertino kaip niekuo neparemtus pasamprotavimus, kartu teigdamas, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių žalos dydį, nepateikė įrodymų, kad žalos dydis yra mažesnis, motyvai dėl žalos dydžio neparemti specialių žinių turinčių asmenų išvadomis. Penkta, ieškovas nepateikė, jokių įrodymų, kurie neginčijamai ir patikimai patvirtintų, kad draudėjų I. L. ir J. M. transporto priemones buvo aptaškytos būtent tomis dažymo/gruntavimo medžiagomis, kurias naudojo apeliantas.

12Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad 2012-07-05 draudėjui I. L. išduoto Transporto priemonių draudimo liudijimo PZULT Nr. 1435116 grafoje „draudimo sutarties sąlygų variantai“ aiškiai nurodytas „visų rizikų draudimas“. Visų rizikų draudimo sąvoka apibrėžta Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049, patvirtintų 2012-03-29 UAB DK „PZU Lietuva“ valdybos posėdyje 4.1 punkte, pagal kurį visų rizikų draudžiamuoju įvykiu bus laikomas apdraustos transporto priemonės sugadinimas ar sunaikinimas dėl bet kokių draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu atsitikusių staigių ir nenumatytų įvykių, išskyrus atvejus, nurodytus 5 skyriuje, arba vagystės. Tai, kad visų rizikų draudimas liudijime nurodomas ne draudžiamųjų įvykių grafoje, o draudimo sutarties sąlygų variantų grafoje, nesudaro jokio pagrindo teiginiams, kad draudimo apsauga visų rizikų draudimu draudimo sutarties šalių nebuvo aptarta (sulygta) ir negalėjo būti taikoma šioje byloje analizuojamo įvykio atveju. Antra, pagal 2012-08-13 Statybos rangos sutartį Nr. AUS-D166/12, sudarytą tarp apelianto UAB „SKOGRAN“ ir trečiojo asmens UAB „AUSGA“, būtent apeliantas įsipareigojo atlikti minėtoje sutartyje nurodytus dažymo darbus. Šia sutartimi buvo sulygta, jog už apelianto darbų broką ar darbuotojų sukeltą žalą atsakys pats apeliantas, o ne trečiasis asmuo. Pagal sutarties 8 str. 2 d. trečiasis asmuo ir apeliantas susitarė, jog darbus, vadovaujantis sutarties sąlygomis savo rizika, laiku ir tinkamai organizuoja, atlieka ir už juos atsako subrangovas, t.y. UAB „SKOGRAN“. Be to, apeliantas darbų atlikimo metu įsipareigojo užtikrinti greta statybos aikštelės esančių žmonių apsaugą nuo atliekamų darbų sukeliamų pavojų ir atsakyti už žalą, padarytą greta statybos aikštelės esantiems žmonėms (12 str. 3 p). Pagal sutarties sąlygas trečiasis asmuo UAB „AUSGA“ nebuvo įsipareigojęs patiekti reikalavimus ar instrukcijas dėl dažymo darbų atlikimo. Nėra duomenų, kad apeliantas būtų prašęs reikalavimų ar instrukcijų dėl dažymo darbų atlikimo, ir, jų negavęs, sustabdęs darbų atlikimą. Taigi pagal sutarties sąlygas, apeliantas darbus, dėl kurių buvo padaryta žala tretiesiems asmenims, atliko savarankiškai ir savo rizika, todėl yra kaltas dėl nerūpestingo jų atlikimo. Trečia, remdamasis nukentėjusiųjų asmenų pranešimais draudikui apie įvykį, ikiteisminio tyrimo Nr. 66-1-112-12 metu duotais nukentėjusiųjų asmenų parodymais, UAB „SKOGRAN“ projektų vadovo G. D. parodymais, UAB „AUSGA“ darbų vadovo Egidijaus Rudzinsko parodymais, UAB „SKOGRAN“ aukštalipio E. M. parodymais, 2012-10-25 apžiūros protokolu, 2012-12-21 papildomos apžiūros protokolu, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2012-10- 19, kuomet dažais buvo aptaškyti ieškovo drausti automobiliai, AB „Lifosa“ trąšų gamykloje buvo atliekami kamino metalo konstrukcijų dažymo darbai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad kamino dažymo darbus nuo kamino apačios iki 24 m. aukščio vykdė rangovas UAB „AUSGA“, o kamino viršutinę dalį 100 m. aukštyje ir aukščiau dažė subrangovas UAB „SKOGRAN“. Atsižvelgdamas į byloje esančiais įrodymais pagrįstas faktines aplinkybes, o būtent į tai, kad tą pačią dieną, kai buvo apgadinti automobiliai, tokios pat spalvos ir struktūros medžiagomis apelianto darbuotojai dažė už 480 m. esantį kaminą, dažymo darbai buvo vykdomi dideliame virš 100 m. aukštyje, apelianto darbuotojai dažymo darbus vykdė su beoriu dažymo aparatu, o kaminas nebuvo apgaubtas ir dalis dažų patekdavo į aplinką, tuo metu dėl vyraujančios vėjo krypties, tikėtina, dažų debesis galėjo būti nunešamas iki automobilių stovėjimo aikštelės, teismas, remdamasis tikėtinumo principu, priėjo pagrįstos išvados, jog draudėjų automobiliai buvo apgadinti būtent dėl apelianto vykdytų kamino viršutinės dalies dažymo darbų. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai atmetė apelianto argumentus dėl draudėjams išmokėtų išmokų dydžio. Tačiau remiantis pateiktais transporto priemonių remonto dokumentais matyti, jog automobilio OPEL ASTRA remonto darbai pagrįstai įkainoti didesne pinigų suma. Ieškovas pažymi, jog automobilio OPEL ASTRA remontas buvo kur kas sudėtingesnis, nebuvo galimybių grunto nuo automobilio paviršiaus pašalinti automatiniu būdu. Kiekvienas dažų taškelis turėjo būti nupjautas specialiu peiliuku, skirtu dažymo dulkėm ir kietoms medžiagoms pašalinti (peiliuko dydis 1.5 cm x 1.5 cm). Šis darbas reikalauja didelio kruopštumo ir daugiau laiko. OPEL ASTRA automobilis turi daug plastikinių, guminių bei stiklinių dalių, kurių valymas reikalauja dar daugiau laiko. Tik atlikus šiuos darbus galima imtis poliravimo. Žalos dydis yra tinkamai pagrįstas byloje esančiais įrodymais, o duomenų, kad minėti sudėtingi automobilių paviršiaus valymo darbai buvo nereikalingi, ar įkainoti neprotingomis kainomis, kurias kvestionuoja apeliantas, nėra.

13Trečiasis asmuo UAB „AUSGA“ atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog priešingai nei teigiama skunde, UAB „Ausga“ nėra atsakinga už I. L. ir J. M. turtui padarytą žalą. Apeliantas atlikdamas dažymo darbus dideliame daugiau nei 100 metrų aukštyje beorio dažymo aparato pagalba ir žinodamas (ar, būdamas šios srities profesionalu, privalėdamas žinoti), kad dažant tokiu būdu dalis dažų nepatenka ant dažomo objekto ir nuskrieja į šalį (o pučiant net ir ne itin stipriam vėjui iš tokio aukščio dažų dalelės gali būti nunešamos ir gerokai toliau už dažomo objekto ribų), privalėjo dažymo objektą apgaubti apsaugine danga, tokiu būdu užkertant kelią dažų dalelių nusėdimui ant žemiau esančių aplinkinių objektų ir taip išvengiat jų sugadinimo. Juo labiau, kad kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, sutarties 8 straipsnio 2 punktu šalys sulygo, kad darbus savo rizika, laiku ir tinkamai organizuoja, atlieka ir už juos atsako subrangovas. Sutarties 8 straipsnio 5 punktu UAB „Ausga“ apeliantui išaiškino, kad bus atliekami padidinto pavojaus darbai, o apeliantas įsipareigojo griežtai laikytis visų darbų saugos, priešgaisrinės, aplinkos apsaugos reikalavimų bei šalių susitarimo darbų saugos klausimais. Sutarties 6 punktu šalys numatė, kad visi darbai turi būti atliekami be klaidų. Be to, sutarties 12 straipsnio 1 dalimi apeliantas įsipareigojo atsakyti už savo darbuotojų ir subrangovų darbų saugos, priešgaisrinės saugos, aplinkos ekologinės apsaugos, higienos reikalavimų nesilaikymą ir iš to kilusias pasekmes, o minėto straipsnio 3 dalimi apeliantas įsipareigojo užtikrinti greta statybos aikštelės esančių žmonių apsaugą nuo atliekamų darbų sukeliamų pavojų bei atsakyti už žalą, padarytą greta statybos aikštelės esantiems žmonėms.

14Apeliacinis skundas atmetamas.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.).

16Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (Lietuvos Respublikos CPK 176, 185 str.), bei materialines teisės normas, reglamentuojančias deliktinę atsakomybę, bei pagrįstai ieškinį tenkino. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovo teiginiai nepaneigia šių teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

17Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas 2012-07-05 su draudėju I. L. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kurios pagrindu apdraudė transporto priemonę VW PASSAT, valst. Nr. ( - ) o 2012-03-05 su draudėju J. M. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kurios pagrindu apdraudė transporto priemonę OPEL ASTRA, valst. Nr. ( - ) Ieškovo apdrausti automobiliai, buvę ( - ) (prie AB „Lifosa“ administracinio pastato), 2012-10-19 buvo aptaškyti dažais. Ieškovas pripažino įvykius draudžiamaisiais ir 2012-12-27 sumokėjo draudėjui I. L. 412,80 Lt draudimo išmoką, o 2013-01-15 draudėjo J. M. automobilio remonto darbus atlikusiai UAB „Roliuda“ 2 277,30 Lt draudimo išmoką ir 2013-03-12 draudėjui J. M. 300 Lt draudimo išmoką.

18Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovo reikalavimo teisę į draudėjui I. L. išmokėtą 412,80 Lt sumą. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi 2012-07-05 draudėjui I. L. išduoto Transporto priemonių draudimo liudijimo PZULT Nr. 1435116 grafoje „draudimo sutarties sąlygų variantai“ aiškiai nurodytas „visų rizikų draudimas“. Visų rizikų draudimo sąvoka apibrėžta Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049, patvirtintų 2012-03-29 UAB DK „PZU Lietuva“ valdybos posėdyje 4.1 punkte, pagal kurį visų rizikų draudžiamuoju įvykiu bus laikomas apdraustos transporto priemonės sugadinimas ar sunaikinimas dėl bet kokių draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu atsitikusių staigių ir nenumatytų įvykių, išskyrus atvejus, nurodytus 5 skyriuje, arba vagystės. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantu, kad visų rizikų draudimo poliso draudžiamųjų įvykių sąraše nėra. Tai, kad visų rizikų draudimas liudijime nurodomas ne draudžiamųjų įvykių grafoje, o draudimo sutarties sąlygų variantų grafoje, nereiškia, kad dėl to sutarties šalys nebuvo susitarę.

19Apeliantas neigia savo atsakomybę dėl žalos atsiradimo, nurodydamas, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Byloje pateikti ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad tuo metu, kai automobiliai buvo aptaškyti dažais, AB „Lifosa“ teritorijoje buvo dažomas aukštuminis kaminas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad kamino dažymo darbus nuo kamino apačios iki 24 m. aukščio vykdė rangovas UAB „Ausga“, o kamino viršutinę dalį 100 m. aukštyje ir aukščiau dažė subrangovas UAB „Skogran“. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti duomenys, kad 2012 m. spalio 18-19 d. vyravo pietų krypties vėjas, vidutinio 1-5 m/s greičio ir 4-9 m/s didžiausio. Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo atlyginti atsakingas už žalą asmuo. Nagrinėjamu ginčo atveju nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Ausga“, vykdydamas su AB „Lifosa“ 2012-08-10 sudarytos statybos rangos sutarties pagrindu prisiimtus įsipareigojimus, su atsakovu UAB „SKOGRAN“ 2012-08-13 sudarė Sutartį, kuria atsakovui pavedė, o atsakovas įsipareigojo atlikti pagal trečiojo asmens pateiktą projektinę dokumentaciją AB „Lifosa“ trąšų gamykloje, esančioje Juodkiškio g. 50, Kėdainiuose, kamino FRC metalo konstrukcijų, esančių nuo 0,5 m iki 33,5 m aukščio skaičiuojant nuo žemės paviršiaus, apie 3430 kv. m. ploto plovimo aukšto slėgio vandeniu, paviršiaus abrazyvinio valymo iki Sa 2,5 laipsnio pagal ISO 8504-1, gruntavimo epoksidiniu gruntu du kartus ir dažymo poliuretaniniais dažais darbus trečiojo asmens medžiagomis, bei matalo konstrukcijų, esančių nuo 33,5 m iki 117,5 m aukščio skaičiuojant nuo žemės paviršiaus bendro 5018 kv m ploto plovimo aukšto slėgio vandeniu, paviršiaus mechaninio valymo rankiniu būdu iki St 2 laipsnio pagal ISO 8501-1, dengimo epoksidine mastika ir dažymo poliuretaniniais dažais darbus trečiojo asmens medžiagomis. Pagal minėtos subrangos sutarties 8 straipsnio 2 punktą, šalys sulygo, kad darbus savo rizika, laiku ir tinkamai organizuoja, atlieka ir už juos atsako subrangovas. Taigi sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, draudėjų automobiliai buvo apgadinti būtent dėl atsakovo vykdytų kamino viršutinės dalies dažymo darbų, o apeliantas nesiėmė atitinkamų priemonių, kad nepadarytų žalos kitiems asmenims. Duomenų, kurie paneigtų šias pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliantas nepateikė.

20Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai nustatė žalos dydį. Šioje byloje patirtą žalą patvirtina apžiūros aktai, darbų sąmatos ir sąskaita už darbus. Pagal CPK 12 straipsnį civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Pažymėtina, kas kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. CPK 14 straipsnio 1, 2 dalyje nustatyta, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis.

21Apeliantas ginčija žalos dydį teigdamas, kad žalą patyręs automobilio savininkas I. L., gavęs draudimo išmoką, žalos pasekmes pašalino už 412,80 Lt, o tokias pat pasekmes J. M. automobiliui šalinusi UAB „Roliuda“ gavo 2 577,30 Lt sumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant tiek į dažų, kuriais aptaškyti automobiliai, kiekį ant jų, tiek į vietas, kuriose jie yra, tiek į specifines pačių automobilių savybes, kurios skiriasi, padaryta žala negalėtų būti pašalinta už vienodą sumą. Todėl sutinkama su ieškovo nurodytais argumentais, jog automobilio OPEL ASTRA remontas buvo kur kas sudėtingesnis, reikalavo daugiau laiko ir kruopštumo, nebuvo galimybių grunto nuo automobilio paviršiaus pašalinti automatiniu būdu. Tuo labiau, kad savo skaičiavimų, kiek patirtos žalos dydis turtų būti mažinamas, apeliantas nepateikė.

22Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

23Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

24Lietuvos Respublikos CPK 93 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus, kad už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą turėjo 532,40 Lt išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovas turi teisę į išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu atlyginimą, kaip numato Civilinio proceso kodekso 93 str. Todėl iš apelianto UAB „SKOGRAN“ ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ priteisiami 532,40 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

25Trečiojo asmens UAB „AUSGA“ prašymas priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas atmetamas, kadangi trečiasis asmuo nepateikė teismui įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

26Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

27Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28Priteisti iš atsakovo UAB „SKOGRAN“ (j.a.k. 300104144) ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ (j.a.k. 110057869) 532,40 Lt (penkis šimtus trisdešimt du litus ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto... 2. ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB... 3. Atsakovas UAB „SKOGRAN” su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad veikė... 4. Trečiasis asmuo UAB „AUSGA“ su ieškovo ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį... 6. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus,... 7. Pažymėjo, kad 2012-10-19, kada buvo aptaškyti dažais apdrausti... 8. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad... 9. Taip pat atmetė atsakovo argumentus, kad už padarytą žalą yra atsakingas... 10. Taip pat atmetė atsakovo argumentus dėl draudėjams išmokėtų draudimo... 11. Atsakovas UAB „SKOGRAN” apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 12. Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį... 13. Trečiasis asmuo UAB „AUSGA“ atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį... 14. Apeliacinis skundas atmetamas. ... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis... 17. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas 2012-07-05 su draudėju I. L.... 18. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino... 19. Apeliantas neigia savo atsakomybę dėl žalos atsiradimo, nurodydamas, kad... 20. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai nustatė žalos... 21. Apeliantas ginčija žalos dydį teigdamas, kad žalą patyręs automobilio... 22. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė... 23. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat... 24. Lietuvos Respublikos CPK 93 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 25. Trečiojo asmens UAB „AUSGA“ prašymas priteisti iš apelianto... 26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1... 27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą palikti... 28. Priteisti iš atsakovo UAB „SKOGRAN“ (j.a.k. 300104144) ieškovui UAB DK...