Byla 2-256-370/2009
Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo teisėja D. Martinavičienė, sekretoriaujant S. Zaksaitei Dumčiuvienei, dalyvaujant ieškovui J. Š., trečiųjų asmenų atstovams A. Ramanauskui, D. Pocienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, tretiesiems asmenims Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos generalinei prokuratūrai, Muitinės departamentui prie LR finansų ministerijos, Valstybės saugumo departamentui dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir

Nustatė

2ieškovas 2008-06-27 ieškiniu, kurį 2008-12-22 patikslino, prašė priteisti iš Lietuvos valstybės 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2003-05-07 jam buvo įteiktas pranešimas, kad jis įtariamas nusikalstamos veiklos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Įtarimus pateikė ir ikiteisminį tyrimą inicijavo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kriminalinės tarnybos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Buvo surašytas kaltinamasis aktas ir perduotas teismui. Pradėjus ikiteisminį tyrimą jo namuose buvo atlikta krata, 2003-05-05 jis buvo sulaikytas, 2003-05-07 jam buvo paskirta kardomoji priemonė–suėmimas dviem mėnesiams ir jis uždarytas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, 2003-05-12 pradėtas jo, Palangos m. PK Savivaldybių policijos Prevencijos tarnybos apylinkės jaunesniojo inspektoriaus, veiksmų tarnybinis patikrinimas, 2003-05-28 teismo nutartimi laikinai nušalintas nuo darbo 6 mėnesiams. 2003-06-13 kardomoji priemonė sušvelninta iki namų arešto, 2003-10-30 nušalinimas nuo tarnybos pratęstas dar trims mėnesiams, 2004-01-06 kardomoji priemonė pakeista, paskiriant rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Klaipėdos apygardos teismo 2006-07-14 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d., ir nubaustas pinigine bauda, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2007-03-02 nuosprendžiu jį išteisino, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-07-12 išteisinamąjį nuosprendį paliko galioti. Mano, kad jam baudžiamoji byla buvo iškelta neteisėtai, suėmimas ir kalinimas taip pat buvo neteisėti ir nepagrįsti, tyrimas truko daugiau kaip ketverius metus ir baigėsi išteisinamuoju nuosprendžiu. Per tą laikotarpį ikiteisminio tyrimo pareigūnai vadovavosi nepagrįstomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl neteisėtai buvo apribotos jo teisės, pasibaigus baudžiamajai bylai nepagrįstai buvo vilkinama išmokėti jam darbo užmokestį, atliekamas papildomas tyrimas, dėl to jis savo teises turėjo ginti teisme. Dėl visų šių institucijų veiksmų jis patyrė didelę neturtinę žalą, nes baudžiamojo persekiojimo faktas buvo paskleistas visuomenėje, spaudoje, jis patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, pasijuto pažemintas, pablogėjo reputacija, atsirado įtampa, sumažėjo bendravimo galimybės su artimaisiais ir aplinkiniais, šeima ir nepilnamečiai vaikai buvo likę be jo uždirbamų pajamų. 2004-05-14 jis buvo priverstas nutraukti santuoką, tačiau ir toliau negalėjo tinkamai teikti išlaikymo savo nepilnametėms dukroms.

3Ieškovas savo ieškinį palaikė ir prašė patenkinti. Paaiškino, kad iš esmės jam neturtinė žala buvo padaryta dėl netinkamų ir neteisėtų valstybės saugumo darbuotojo, dariusio jo telefoninių pokalbių įrašus ir vėliau 2003-04-30 surašiusio telefoninių pokalbių klausymosi protokolą, veiksmų. Šis asmuo neužtikrino telefoninių pokalbių įrašų išsaugojimo ir vientisumo, dėl ko nebuvo išsaugoti visi telefoniniai pokalbiai, galėję jam padėti gintis, taip pat sudaromose dokumentuose nepagrįstai įrašė žodį „krovinys“ kaip savo išvadą, nors tokio žodžio nebuvo ištarta. Tik Klaipėdos apygardos teisme išklausius išlikusius įrašus bei apklausus kaip liudytoją saugumo darbuotoją L. J. paaiškėjo, kad jis savo nuožiūra ištrynė nereikšmingus ir kaip nesaugotinus pokalbių su R. J. įrašus bei padaręs išvadą apie kontrabandinį batų krovinį įrašė žodį

4„krovinys“, nors tokio žodžio garso įraše nėra. Mano, kad tokie pareigūno veiksmai ir buvo priežastis pradėti ikiteisminį tyrimą prieš jį bei atlikti kitus neteisėtus procesinės prievartos veiksmus, prokurorai šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nepatikrino. Taip pat patvirtino, kad pripažįsta, jog R. J. pažinojo ir pokalbiai su juo vyko dėl neva sunkinamų muitinėje dokumentų sutvarkymo aplinkybių. Be to, pažinojo P. ir K., kurie galėjo užtikrinti, kad patikrinimą greičiau padarytų, ir tai žinojo R. J. Taip pat pripažino, kad darbo teisės ir darbo užmokesčio klausimus, susijusius su nušalinimu nuo pareigų, jau iš esmės išsprendė administracinėje byloje.

5Atsiliepimu į ieškinį atsakovei atstovaujanti LR teisingumo ministerija prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ji atstovauja valstybei dėl teismo atliktų veiksmų. Mano, kad ieškovas pateikdamas ieškinį nepridėjo įrodymų apie teismo neteisėtus veiksmus. Nėra įrodymų, kad kardomųjų priemonių paskyrimas buvo pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu ar neatitinkančiu Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų. Pats išteisinamojo nuosprendžio priėmimas, jeigu jame nėra konstatuoti neteisėti veiksmai, negali būti pagrindas teigti, jog teismas dėl ieškovo tokius veiksmus baudžiamojoje byloje atliko. Be to, nėra pateikta įrodymų dėl neturtinės žalos dydžio, jos atsiradimo dėl jo ir šeimos reputacijos pablogėjimo. Po išteisinimo spaudoje buvo paskelbti ieškovą reabilituojantys straipsniai, todėl jis buvo reabilituotas visuomenės akyse ir tai turi būti pakankama moralinė satisfakcija ieškovui. Ieškovo nurodytas neturinės žalos dydis ne tik nepagrįstas įrodymais, bet ir neatitinka protingumo, sąžininumo kriterijų ir susiformavusios teisminės praktikos. Atstovas į teismo posėdį neatvyko. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

6Atsiliepimu į ieškinį LR generalinė prokuratūra, atstovaujama Klaipėdos apygardos prokuratūros, prašė ieškinio netenkinti. Nurodo, kad, jų nuomone, įvairių instancijų teismų priimtų procesinių sprendimų dėl J. Š. analizė leidžia pagrįstai teigti, jog ieškovui procesinės prievartos priemonės buvo taikytos pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų. J. Š. išteisinamuosiuose procesiniuose dokumentuose tiek apeliacinės instancijos, tiek kasacinės instancijos teismai konstatavo ne tik jo išteisinimą dėl įrodymų vertinimo, bet ir jo faktinį dalyvavimą, t. y. baudžiamosios atsakomybės neužtraukiančių veiksmų atlikimą.

7Atstovė prokūrorė D. Pocienė prašė ieškinio netenkinti ir paaiškino, kad, prokuratūros nuomone, ieškovas J. Š. galėjo laiku išklausyti pokalbių garso įrašus ir tinkamai gintis. Asmuo buvo išteisintas nereabilituojančiais pagrindais, dėl įrodymų trūkumo, jo faktiniai veiksmai galutiniame kasacinės instancijos teismo procesiniame dokumente buvo įvertinti kaip pažadėjimas padėti, tik neįrodytas veiksmų realizavimo faktas.

8Atsiliepimu į ieškinį Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad nagrinėdami baudžiamąją bylą teismai nenustatė prokuratūros ir teismo procesinių veiksmų nepagrįstumo ir neteisėtumo. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas nepreziumuoja baudžiamojoje byloje atliktų veiksmų neteisėtumo. Neturtinės žalos atsiradimo priežastinį ryšį su neteisėtais pareigūnų veiksmais turėtų įrodyti ieškovas.

9Atsiliepimu į ieškinį Muitinės departamentas prie LR finansų ministerijos prašė ieškovo ieškinį atmesti. Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, gavę informaciją apie galbūt neteisėtą prekių gabenimą, atliko veiksmus pagal savo kompetenciją, veikė nepažeisdami teisės aktų reikalavimų ir neviršydami savo įgaliojimų. Ieškovas nenurodė pareigūnų padarytų konkrečių pažeidimų. Atstovas į teismo posėdį neatvyko. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

10Valstybės saugumo departamentas atsiliepimo nepateikė, tačiau jo atstovas

11R. Ramanauskas, teismo posėdžio metu pateikdamas rašytinius paaiškinimus, kartu paaiškino, jog ieškinio nepripažįsta. Mano, kad nėra nurodytos konkrečios aplinkybės ir pateikti įrodymai dėl pareigūnų bei teismo galbūt padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, t. y. nenurodė neteisėtų ar tyčinių veiksmų, todėl nėra vienos iš trijų civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų. Jokių esminių pažeidimų, susijusių su pokalbių pasiklausymais nenustatyta. Be to, J. Š. buvo garantuotos ikiteisminio tyrimo metu procesinės teisė susipažinti su pokalbių įrašų protokolais ar išklausyti garso įrašus.

12Ieškinys netenkintinas (LR CPK 185 str.).

13LR CK 6. 250 str. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

14Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo iš valstybės motyvuodamas tuo, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, t. y. dėl be pagrindo iškeltos baudžiamosios bylos, nepagrįstai vykdyto baudžiamojo persekiojimo ir jo vilkinimo, baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmės, faktų paskelbimo visuomenėje per spaudą buvo pažeistos jo teisės ir dėl to jis patyrė neturtinę žalą.

15LR CK 6. 272 str. nustato atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Pagal minėto straipsnio nuostatas atsakomybė taikoma nepaisant pareigūnų ir teismo kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

16Teismo nuomone, atsižvelgus į ieškovo reikalavimą pirmiausia būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas. Šiuo atveju būtina nustatyti neteisėtus pareigūnų veiksmus, neteisėtų veiksmų su atsiradusiomis pasekmėmis priežastinį ryšį ir padarytą žalą.

17Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-07-12 nutarties turinio (t. 1, b. l. 97–105) matyti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. Š. buvo nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su S. V., A. K., R. J. ir E. K., padėjo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabanda gabenti privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, nepateikti jų muitinės kontrolei bei kitaip šios kontrolės išvengti. A. K. suklastojus per muitinės postą gabenamą krovinį lydinčius dokumentus ir juos perdavus R. J., šis tęsdamas nusikalstamą veiklą ir siekdamas pašalinti kliūtis 2003-02-15 telefonu pranešė J. Š. apie jūrinio konteinerio su suklastotais dokumentais gabenimą per Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą ir tikslsų pateikimo muitinei laiką ir vietą, o R. Š. 2003-02-15, 18.57 ir 20.13 val. telefonu pažadėjo R. J. pašalinti galimas kliūtis ir užtikrinti netrukdomą privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimą per muitinės postą, išvengiant Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnų pakartotinio patikrinimo. R. J. tęsdamas nusikalstamą veiklą perdavė muitinės darbuotojui E. K. gautus suklastotus dokumentus bei 2000 Lt atlygį, o šis, remdamasis šiais dokumentais su melagingais duomenimis apie gabenamų prekių kiekį, vertę, KPN kodus, neatliko muitinio prekių patikrinimo ir įformino šioms prekėms importo leidimo laisvai cirkuliuoti procedūrą BAD Nr. 3Lu96400069 ir už tai gavo iš S. V. 2000 Lt kyšį. Tokiu būdu per muitinės postą buvo gabenama 2522 poros batų, kurių muitinė vertė 50 414,78 Lt, nepateikiant jų muitinės kontrolei, bei 6186 poros batų su suklastotais dokumentais, kurių muitinė vertė 123 658,14 Lt, šios kontrolės išvengiant. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu J. Š. išteisintas dėl to, kad byloje nesurinkta pakankamai patikimų įrodymų, leidžiančių padaryti kategorišką išvadą dėl nusikaltimo sudėties jo veiksmuose buvimo. Kasacinė instancija padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo išvados yra teisingos, jo padėties pagal prokuroro kasacinį skundą pabloginti net ir sutikus su kasacinio skundo argumentais dėl neteisingai pirmosios instancijos teismo vertintų faktinių aplinkybių, susijusių su J. Š. veika, t. y. jog Š. 2003-02-15 18.38 val. informavo telefonu Muitinės kriminalinės tarnybos viršininką R. Pocių apie kontrabandos gabenimą, negalima, nes apeliacija buvo tik pagal J. Š. skundą.

18Teismo nuomone, neteisėti veiksmai, su kuriais siejama valstybės prievolė atlyginti žalą, yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso teisės normų. Ieškovas teigdamas, jog dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų patyrė neturtinę žalą, nenurodė jokių faktinių aplinkybių, koks ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmas buvo teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas neteisėtu. Iš byloje pateiktų baudžiamosios bylos procesinių dokumentų matyti, kad ieškovui procesinės prievartos priemonės buvo taikytos teisės aktų nustatyta tvarka ir teisėtai, nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, o kuo pasireiškė ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme vilkinimas, ieškovas tokių net konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su nepateisinamu delsimu atlikti ikiteisminį tyrimą ar išnagrinėti bylą, ieškinyje nenurodė. Net formaliai vertinant procesinių dokumentų turinį matyti, kad baudžiamoji byla sudėtinga, didelės apimties pagal kaltinamųjų ir liudytojų skaičių, byloje atliktos dokumentų ir telefoninių pokalbių garso įrašų ekspertizės, naudotasi tarptautine teisine Kinijos Liaudies Respublikos pagalba siekiant išsiaiškinti duomenis apie krovinį lydėjusių dokumentų teisėtumą. Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad buvo tyrimo ar bylos nagrinėjio vilkinimas.

19Teismas sutinka, kad baudžiamojo persekiojimo faktas, paskelbimas apie tai spaudoje, nepateisinamai ilgas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamosios bylos nagrinėjimas asmeniui gali sukelti ir sukelia dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, nepatogumus, gali atsiliepti asmens reputacijai, bendravimui su kitais asmenimis, t. y. kad asmuo gali patirti ir patiria neturtinę žalą.

20Teismo nuomone, iš pateiktų baudžiamosios bylos procesinų dokumentų turinio matyti, kad ieškovui tokias pasekmes sukėlė jo paties veiksmai, t. y. jo elgesys, ką patvirtina ne tik apeliacinės, bet ir kasacinės instancijos teismo procesinių dokumentų turinys, t. y. konstatavimas ir vertinimas baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų, kad negalima teigti, jog ieškovas apskritai nežinojo apie su R. J. aptariamo krovinio neteisėtą gabenimo būdą. Kasacinės instancijos teismas patvirtino, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti J. Š. veiksmai–pažadas R. J. pašalinti galimas kliūtis ir užtikrinti netrukdomą privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimą per postą, buvo, tačiau jis neatitinka BK numatytų nusikaltimų sudėties, nes šiuo atveju vien tik pažadas, jei jis nerealizuojamas tolesniais veiksmais, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

21Teismo nuomone, ne tik baudžiamojo persekiojimo prasme, bet ir civilinės teisinės atsakomybės prasme pripažintina, kad ieškovas pats savo elgesiu davė pagrindą asmenį įtarti nusikaltimo padarymu, nes nustatyti faktai, kad ieškovas savo elgesiu davė R. J. pagrindą jam ne kartą skambinti dėl neteisėtu būdu gabenamo krovinio dokumentų tvarkymo ar krovinio patikrinimo muitinėje. Pats ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad būdamas kaip pareigūnas tuo metu nušalintas nuo pareigų pagal atitinkamą patvarkymą dėl kito įvykio, bendravo su savo pažįstamu R. J. dėl neva tinkamo dokumentų muitinėje tvarkymo, nepaneigė skambučio R. P. fakto, o baudžiamosios bylos procesiniuose dokumentuose dar ir užfiksuotos aplinkybės: ieškovo veiksmai dėl konkrečių muitinės atsakingų darbuotojų telefonų duomenų ir krovinių gabenimo per muitinę konkretaus laiko žinojimo ir šių duomenų R. J. nurodymo, nors ieškovas nebuvo susijęs jokiais pareiginiais ar kitokias oficialiai pateisinamais ryšiais su muitinės darbo organizavimu ar kontrole. Šiuo atveju, teismo nuomone, ieškovas, būdamas pareigūnu, nors ir nušalintu nuo pareigų, nesielgė atidžiai, atsakingai ir rūpestingai, dėl to priežastiniu ryšiu buvo susijęs su iš esmės jam atsiradusiomis sunkiomis pasekmėmis, t. y. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo veiksmų teisėtumo patikrinimo, taikytos procesinės prievartos priemonės, vykdomas sankcionuotas pasiklausymas, pateiktas kaltinimas, byla perduota teismui, faktai apie šias aplinkybes paskelbti spaudoje, vėliau atliekamas tarnybinis patikrinimas (LR CPK 185 str., LR CK 6.246 str. 1 d.).

22Teismo nuomone, ieškovo teiginiai, kad ir po išteisinimo vyko jo veiksmų tarnybinis patikrinimas, todėl jis negalėjo laiku gauti darbo užmokesčio ir gyventi pilnaverčio gyvenimo, kad dėl to iširo jo šeima, negalėjo gauti pajamų ir išlaikyti vaikų, kad jo reputaciją pablogino baudžiamojo persekiojimo fakto paskelbimas spaudoje, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog yra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

23Jo darbinės teisės, kartu ir dėl darbo užmokesčio išmokėjimo, yra atkurtos administracinėje byloje priimtu teismo procesiniu sprendimu ir daugiau jo teisių ginti nėra pagrindo.

24Šeimos iširimo priežasčių neįrodė įrodymais, vien tas faktas, kad nutrauka santuoka nepatvirtino aplinkybės, jog šeima iširo dėl ieškovo baudžiamojo persekiojimo aplinkybių. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovo santuoka su G. Š. nutraukta 2004-05-18, o ištuokos liudijimas išduotas 2005-05-20. Ieškovas turi vaikus: G. Š., gim. 1992-11-20 (motina G. Š.), K. Š., gim. 1999-06-28 (motina M. B.), I. ir G. Š., gim. 2003-11-12 (motina M. B.). Iš šių vaiko gimimo liudijimų duomenų nėra pagrindo padaryti išvados apie šeimos iširimo piežastį dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų kaltės.

25Teismo nuomone, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad baudžiamojo persekojimo metu ieškovas patyrė neturtinę žalą, nes negalėjo dirbti kito darbo ir gauti pajamų pragyvenimui. Šią aplinkybę paneigia byloje esantys turto ir pajamų deklaracijų duomenys, jog ieškovas jau 2004 m. buvo paskolinęs asmenims 40 000 Lt, be to, pats pripažino, kad buvo pradėjęs verstis individualiu verslu, t. y. pirkti ir parduoti nekilnojamajį turtą, t. y. žemės sklypus, be to, taip pat pats pripažino, kad teismuose dar turi civilinių bylų dėl turto ar piniginių lėšų priteisimo, t. y. neginčijo faktų iš Teismų infomacinės sistemos „Liteko“ apie 300 000 Lt reikalavimo teisės gynimą civilinėje byloje, taip pat dėl 150 000 Lt vertės vekselio turėjimo ir išieškojimo pagal jį.

26Nėra pagrindo pripažinti, jog neturtinė žala padaryta ir dėl baudžiamojo persekiojimo fakto paskelbimo spaudoje, nes, kaip jau buvo minėta, baudžiamojo persekiojimo priežastis buvo paties ieškovo tęstinio pobūdžio neatsakingas elgesys, be to, spaudoje buvo paskelbta ir informacija apie jo išteisinimą, todėl esant tokioms aplinkybėms tai vertintina kaip pakankama satisfakcija.

27Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti valstybės civilinės atsakomybės (LR CPK 178 str., 185 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-04 nutartis Nr. 3K-3-5/2009).

28Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 str.,

Nutarė

29ieškinį atmesti.

30Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo teisėja D. Martinavičienė, sekretoriaujant S.... 2. ieškovas 2008-06-27 ieškiniu, kurį 2008-12-22 patikslino, prašė priteisti... 3. Ieškovas savo ieškinį palaikė ir prašė patenkinti. Paaiškino, kad iš... 4. „krovinys“, nors tokio žodžio garso įraše nėra. Mano, kad tokie... 5. Atsiliepimu į ieškinį atsakovei atstovaujanti LR teisingumo ministerija... 6. Atsiliepimu į ieškinį LR generalinė prokuratūra, atstovaujama Klaipėdos... 7. Atstovė prokūrorė D. Pocienė prašė ieškinio netenkinti ir paaiškino,... 8. Atsiliepimu į ieškinį Policijos departamentas prie Vidaus reikalų... 9. Atsiliepimu į ieškinį Muitinės departamentas prie LR finansų ministerijos... 10. Valstybės saugumo departamentas atsiliepimo nepateikė, tačiau jo atstovas... 11. R. Ramanauskas, teismo posėdžio metu pateikdamas rašytinius paaiškinimus,... 12. Ieškinys netenkintinas (LR CPK 185 str.).... 13. LR CK 6. 250 str. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 14. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas reikalauja neturtinės žalos... 15. LR CK 6. 272 str. nustato atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl... 16. Teismo nuomone, atsižvelgus į ieškovo reikalavimą pirmiausia būtina... 17. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-07-12 nutarties turinio (t. 1, b. l.... 18. Teismo nuomone, neteisėti veiksmai, su kuriais siejama valstybės prievolė... 19. Teismas sutinka, kad baudžiamojo persekiojimo faktas, paskelbimas apie tai... 20. Teismo nuomone, iš pateiktų baudžiamosios bylos procesinų dokumentų... 21. Teismo nuomone, ne tik baudžiamojo persekiojimo prasme, bet ir civilinės... 22. Teismo nuomone, ieškovo teiginiai, kad ir po išteisinimo vyko jo veiksmų... 23. Jo darbinės teisės, kartu ir dėl darbo užmokesčio išmokėjimo, yra... 24. Šeimos iširimo priežasčių neįrodė įrodymais, vien tas faktas, kad... 25. Teismo nuomone, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad baudžiamojo... 26. Nėra pagrindo pripažinti, jog neturtinė žala padaryta ir dėl baudžiamojo... 27. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti valstybės civilinės... 28. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 str.,... 29. ieškinį atmesti.... 30. Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...