Byla 2-2025/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo J. P. prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2-299-565/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos biodyzelino centras“, J. P. ir D. P. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys: K. V., M. V., A. T. ir SIA „Nida invest“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimu priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų J. P. ir D. P. 3 194 481,33 eurus skolos, nutraukė bylos dalį pagal ieškovo ieškinį atsakovui UAB „Baltijos biodyzelino centras“. Atsakovas J. P. dėl šio teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atsakovas J. P. už apeliacinį skundą sumokėjo 133 Lt žyminį mokestį, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo dėl sunkios turtinės padėties prašė atleisti.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi atmetė atsakovo J. P. prašymą ir nustatė terminą iki 2011 m. birželio 6 d. sumokėti 29 867 Lt žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad atsakovas J. P. pateikė teismui antstolio patvarkymus dėl jo banko sąskaitų arešto ir UAB „Baltijos biodyzelino centras“ pažymą apie darbo užmokesčio įsiskolinimą atsakovui J. P.. Tačiau teismas nustatė, kad, nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovui J. P. priklauso vienuolika nekilnojamojo turto objektų, todėl padarė išvadą, jog nėra pagrindo atleisti atsakovą J. P. nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8Atskiruoju skundu atsakovas J. P. prašo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo. Nurodo, kad visas atsakovo J. P. turtas yra areštuotas, investicinis projektas dėl biodyzelino gamyklos praktiškai sugriautas, o baudžiamasis persekiojimas dėl sukčiavimo būdu biodyzelino gamyklos statybai skirtų pinigų pasisavinimo vyksta labai lėtai. Visko, kas per atsakovo J. P. šeimos bendrą gyvenimą buvo sukurta, galimas praradimas dėl laidavimo yra labai skaudus smūgis. Tokio beprasmio praradimo padidinimas dar 30 000 Lt prievole valstybės biudžetui gali tapti tuo veiksniu, kuris padarytų nepataisomą žalą atsakovo D. P. šeimai.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmens prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, turi būti motyvuotas, o prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo klausimą, teismui turi būti pateikiami visi asmens turtinę padėtį apibūdinantys dokumentai: išrašai iš nekilnojamojo turto ir kitų registrų, kuriuose kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikoje registruotiną turtą, duomenys apie įvairių rūšių gaunamas pajamas bei kredito įstaigose turimas lėšas, kiti dokumentai.

11Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apelianto prašymo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nurodė, kad nepaisant to, jog apelianto banko sąskaitos yra areštuotos, darbovietėje jis negauna atlyginimo, apeliantui priklauso vienuolika nekilnojamojo turto objektų, todėl nėra pagrindo atleisti apeliantą nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, duomenys apie apelianto turimą nekilnojamąjį turtą patvirtina, kad jo finansinė padėtis nėra itin sunki (b. l. 144). Tačiau iš pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad apeliantas nuo 2008 m. liepos mėn. negauna atlyginimo (b. l. 143), apelianto lėšos banko sąskaitose ir turtas yra areštuotas (b. l. 141-142, 145-164). Tokiu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, už apeliacinį skundą mokėtinas maksimalaus dydžio žyminis mokestis apeliantui gali būti nepakeliama našta, užkertanti jam kelią realiai įgyvendinti apeliacijos teisę, kuri yra labai svarbi, nes bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesniųjų instancijų teismų teisės taikymo ir aiškinimo teisingumą ir vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje. Iš kitos pusės, žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš tinkamo apeliacijos teisės įgyvendinimo dalių, o šiuo metu sumokėta 133 Lt žyminio mokesčio dalis, atsižvelgiant į ginčijamo reikalavimo dydį ir visas aukščiau nurodytas aplinkybes, yra per maža. Pažymėtina, kad apeliantas prašo jį atleisti beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos mokėjimo. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies mokėjimo teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę skųsti jam nepalankų teismo sprendimą, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Atleisti asmenį beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 straipsnio 1 dalis). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apeliantui nustatytino sumokėti žyminio mokesčio dalis turėtų būti 7 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas 133 Lt žyminio mokesčio jau yra sumokėjęs, nustatytina 6 867 Lt dydžio primokėtino žyminio mokesčio dalis, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą apeliantas atleistinas.

12Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto atleidimo nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies klausimą, tinkamai neįvertino svarbių šiam klausimui išspręsti faktinių aplinkybių, tuo pažeisdamas proceso teisės normas, dėl šių pažeidimų klausimas iš esmės buvo išspręstas neteisingai ir tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Dėl tų pačių šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto prašymas atleisti jį nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies tenkintinas iš dalies – apeliantas įpareigotinas iki 2011 m. spalio 13 d. sumokėti 6 867 Lt žyminio mokesčio dalį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus Vilniaus apygardos teismui, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo apeliantas atleistinas.

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

14Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Įpareigoti atsakovą J. P. (asmens kodas ( - )) iki 2011 m. spalio 20 d. sumokėti 6 867 Lt (šešių tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt septynių litų) žyminio mokesčio dalį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus Vilniaus apygardos teismui. Nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo atsakovą J. P. atleisti.

Proceso dalyviai