Byla AS-858-93-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovams Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Marijampolės savivaldybei dėl sprendimų dalių ir potvarkio dalies panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras (toliau – ir Prokuroras) prašymu (t. I, b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 12 d. sprendimų Nr. 10-1487-40023, Nr. 10-1488-40024, Nr. 10-1489-40025, Nr. 10-1490-40026, Nr. 10-1491-40027, Nr. 10-1492-40028, Nr. 10-1493-40029 dalis, kuriomis atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, grąžinant natūra 0,70 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti Marijampolės rajono vadybos 1994 m. vasario 8 d. potvarkio Nr. 2-1 „Dėl nuosavybės teisės į žemę atstatymo“ dalį dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atkūrimo.

5Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 3 d. nutartimi (t. II, b. l. 29–38) administracinę bylą Nr. I-3354-815/2010 (Proceso Nr. 3-61-3-02507-2010-0) nutraukė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Marijampolės apskrities viršininko administracija pateikė Kauno apygardos prokuratūrai 2010 m. gegužės 27 d. prašymą Nr. SD-8-2784 „Dėl viešo intereso gynimo“ (t. I, b. l. 6-7) (Prokuratūroje prašymas Nr. SD-8-2784 gautas 2010 m. gegužės 31 d.), todėl Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras apie skundžiamus aktus sužinojo 2010 m. gegužės 31 d. Tačiau Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras su prašymu netinkamai kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, nors turėjo kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (žr. Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-1143-402/2010). Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro padaryta klaida – netinkamas kreipimasis – sudarė prielaidas kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą tik 2010 m. rugpjūčio 20 d. surašius naują prašymą (Vilniaus apygardos administraciniame teisme minėtas prašymas gautas 2010 m. rugpjūčio 24 d.). Taigi dėl savo paties klaidos Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras praleido terminą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje.

6II.

7Pareiškėjas Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras atskiruoju skundu (t. II, b. l. 47–50) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Pareiškėjas nurodo, kad Prokuroras apie pažeistą viešąjį interesą sužinojo 2010 m. gegužės 31 d. Prokuroras 2010 m. birželio 29 d. dėl byloje iš esmės ginčijamų aktų panaikinimo kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą. Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 7 d. nutartimi atsisakė priimti Prokuroro prašymą, kaip nepriskirtiną Kauno apygardos administraciniam teismui. Ši nutartis Kauno apygardos prokuratūroje buvo gauta 2010 m. liepos 12 d. Prokuroro 2010 m. birželio 29 d. prašymas su priedais, kuriuos Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 7 d. nutartimi atsisakė priimti, Kauno apygardos prokuratūroje gauti tik 2010 m. rugpjūčio 20 d. Prokuroras prašymu į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2010 m. rugpjūčio 20 d. Termino kreiptis į teismą eigos pradžia yra nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas ir kai prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą (nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009). Byloje medžiaga, būtina išvadai dėl viešojo intereso pažeidimo padarymo ir procesinio dokumento parengimui, buvo surinkta 2010 m. gegužės 31 d., o prašymas Kauno apygardos administraciniam teismui pateiktas 2010 m. birželio 29 d. Prašymo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikimas 2010 m. rugpjūčio 20 d. yra dėl to, kad Kauno apygardos administracinis teismas Prokuroro prašymą ir priedus grąžino tik 2010 m. rugpjūčio 20 d., kai tai turėjo padaryti išsiųsdamas 2010 m. liepos 7 d. nutartį. Priedų nebuvimas užkirto kelią pateikti teismui prašymą, atitinkantį ABTĮ 23–24 straipsnių reikalavimams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. AS15-263/2005, Nr. A10-1098/2006) nustatyta, kad ABTĮ 33 straipsnyje numatyto termino praleidimas konstatuotinas tais atvejais, kai suinteresuoti asmenys dėl savo pažeistų teisių gynimo kreipėsi ne į teismą, o į kitas viešojo administravimo funkcijas vykdančias institucijas. Šioje byloje Prokuroras kreipėsi į teismą. Tai, kad Prokuroras kreipėsi į netinkamą teismą, negali būti laikoma kategoriška kliūtimi ginčyti atitinkamus administracinius aktus, nes tokiu būdu sudaroma prielaida teisinėje sistemoje egzistuoti neteisėtiems administraciniams aktams, tai nesuderinama su teisinės valstybės principais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2010, analizuodamas ieškinio senaties institutą, konstatavo, kad senatis nėra absoliuti, ji netaikoma tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai, susiję su ypatingų vertybių gynimu. Nagrinėjamoje byloje palikus galioti ginčijamus administracinius aktus D. R. galimybės disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiais pastatais būtų visiškai apribotos.

8Tretieji suinteresuoti asmenys R. K., A. K., M. J. Č., J. V. G., J. R. P., R. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. II, b. l. 57–59) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą, pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą prašymo padavimo terminą. Prokuroro teiginys, kad ginamos ypatingos vertybės yra pagrįstas prielaida, jog teisinės valstybės principo reikalavimas, kad teisinėje sistemoje neegzistuotų neteisėtų teisės aktų, yra neabejotinai ypatinga vertybė. Tačiau ginčijamų administracinių aktų neteisėtumas nėra pagrįstas. Žemės sklypai, dėl kurių priimti ginčijami sprendimai, nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims, nėra priskirti saugomoms teritorijoms. Byloje nėra duomenų, kokias neigiamas pasekmes valstybei, visuomenei ar jos daliai sukels ginčijami aktai. Prokuroro teiginiai dėl jo prašymo ir priedų grąžinimo 2010 m. rugpjūčio 20 d. yra atmestini, nes priedų originalai ar nuorašai turėjo būti likę Kauno apygardos prokuratūroje, kita vertus, pati prokuratūra galėjo kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą ir išsireikalauti reikalingus priedus.

9Tretysis suinteresuotas asmuo D. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. II, b. l. 61–63) sutinka su atskiruoju skundu ir prašo, jei teismas laikytų, kad terminas buvo praleistas, terminą atnaujinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atsiliepimas grindžiamas atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad palikus galioti ginčijamus administracinius aktus, būtų visiškai apribotos trečiojo suinteresuoto asmens galimybės disponuoti nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir prie pastatų esančia žeme.

10Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. II, b. l. 64–67) sutinka su atskiruoju skundu. Atsakovas nurodo, kad skundo padavimas nesilaikant ABTĮ numatytos tvarkos pats savaime nėra laikomas objektyvia, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusia aplinkybe (nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-191/2010). Prokuroras kreipėsi į teismą per įmanomai protingą ir trumpą terminą, nes prašymą pateikė priedų iš Kauno apygardos administracinio teismo gavimo dieną.

11Atsakovas Marijampolės savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. II, b. l. 68–70) prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad Prokuroro kreipimasis į netinkamos kompetencijos teismą nereiškia tinkamo teisės realizavimo, todėl 1 mėnesio terminas jau buvo praleistas, tačiau pareiškėjas neprašė jo atnaujinti. Pareiškėjas, kaip proceso šalis, disponavo jam priklausančių priedų egzemplioriumi (kopija) bei galėjo įstatymų nustatyta tvarka juos patvirtinęs, pateikti reikiamą egzempliorių skaičių Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

12Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. II, b. l. 72–74) sutinka su atskiruoju skundu ir prašo jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas atskirajame skunde nurodytais argumentais.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14III.

15Atskirasis skundas atmestinas.

16Nagrinėjamos bylos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas administracinę bylą Nr. I-3354-815/2010 nutraukė, teisėtumas ir pagrįstumas. Nagrinėjamos bylos ribos – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byla buvo nutraukta, motyvų pagrįstumas, t. y. ar teismas nepadarė teisės aiškinimo klaidos, skaičiuodamas prašymo teismui pateikimo termino ir ar nebuvo pagrindo to termino atnaujinti, jei terminas buvo praleistas.

17Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-69/2010).

18Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per 1 mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009). Prokuroras atskirajame skunde pripažįsta, kad duomenys dėl viešojo intereso padarymo buvo surinkti 2010 m. gegužės 31 d.; Prokuroras, nepraleisdamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto termino, 2010 m. birželio 29 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą; Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 7 d. nutartimi atsisakė priimti Prokuroro prašymą, ši nutartis Kauno apygardos prokuratūroje gauta 2010 m. liepos 12 d., tačiau Prokuroro prašymas su priedais, pateikti Kauno apygardos administraciniam teismui, gauti tik 2010 m. rugpjūčio 20 d. (t. II, b. l. 49). Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo (prašymo) padavimas nesilaikant ABTĮ numatytos tvarkos, pateikiant skundą (prašymą) neteismingam teismui, pats savaime negali būti nelaikomas objektyvia, nuo pareiškėjo valios priklausiusia aplinkybe. Tačiau sprendžiant termino atnaujinimo klausimą yra svarbu ir tai, kiek, net ir laikant kad pareiškėjas sąžiningai suklydo paduodamas skundą ne pagal teismingumą, pareiškėjas buvo aktyvus, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo ir stengdamasis šią savo teisę realizuoti per įmanomai trumpą ir protingą terminą, po to, kai jam akivaizdžiai tapo žinoma skundo padavimo tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-191/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje Prokuroras pateikė prašymą neteismingam teismui, tad laikotarpis nuo prašymo pateikimo iki Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 7 d. priėmimo yra laikytinas objektyvia nuo jo valios nepriklausančia aplinkybe. Tačiau apie tai, kad prašymas, kuriuo ginamas viešasis interesas, teismingas ne Kauno, bet Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjui tapo žinoma vėliausiai 2010 m. liepos 12 d., t. y. tada, kai Kauno apygardos prokuratūroje gauta Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartis. Vis dėlto prašymas teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo išsiųstas tik 2010 m. rugpjūčio 20 d. (gautas tik 2010 m. rugpjūčio 24 d. (t. I, b. l. 1), t. y. praėjus apytiksliai pusantro mėnesio po sužinojimo apie tai, kad prašymas turi būti paduotas kitam teismui. Prokuroras nagrinėjamoje byloje nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, stengdamasis savo teisę realizuoti per įmanomai trumpą ir protingą terminą, po to, kai jam akivaizdžiai tapo žinoma skundo padavimo tvarka (2010 m. liepos 12 d.). Prokuroro argumentai dėl to, kad savo prašymą ir priedus iš Kauno apygardos administracinio teismo jis gavo tik 2010 m. rugpjūčio 20 d. yra atmestini, nes nuo 2010 m. liepos 12 d. Prokuroras turėjo galimybę kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas jam grąžinti prašymą ir priedus, taip pat galėjo kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, teikdamas prašymą ir nurodydamas, kad iki šiol neatgavo prašymo priedų ir juos pateiks vėliau (pateikdamas priedų kopijas ar pan.) ar imdamasis kitų aktyvių veiksmų, siekdamas realizuoti savo teisę. Priešingai aiškinant ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto termino skaičiavimą šiuo atveju, galėtų susidaryti situacija, kai dėl kokių nors techninių kliūčių iš teismo priedai apskritai nepasiektų pareiškėjo, o jis visą laiką lauktų ir termino praleidimą po net ir ypač neprotingo laiko tarpo galėtų pagrįsti objektyviomis aplinkybėmis, tai prieštarautų protingumo ir teisinio saugumo principams.

19Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neprašė atnaujinti prašymo pateikimo termino, pirmosios instancijos teismas tinkamai skaičiavo prašymo pateikimo terminą ir jo praleidimo faktą. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas yra atmestinas.

20

21Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

22Pareiškėjo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro atskirąjį skundą atmesti.

23Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

24Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai