Byla III-3402-764/2012

Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Ernesto Spruogio ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei L. G., atsakovo atstovui Viktorui Ostrovnojui, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. (S. L.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Nustatė

2pareiškėjas S. L. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2) prašydamas panaikinti Migracijos departamento (toliau – Departamentas) ( - ) sprendimą Nr. ( - ), kuriuo jam nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, ir įpareigoti Departamentą jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėti iš naujo.

3Skunde pažymėjo, kad Departamentas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo, kad jo pateikti faktai yra prieštaringi, nelogiški ir paneigtini. Nuo 2010 m. pareiškėjas buvo organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ narys. Dalyvavo 2011-05-26 ( - ) šios organizacijos surengtame mitinge, kurio metu policijos pareigūnų buvo sumuštas, patirtus sužalojimus gydėsi du mėnesius. Per gydymosi laiką organizacija iširo. Draugas pasiūlė tapti kitos organizacijos „( - )“ nariu, ir rinkti šią organizaciją palaikančių asmenų pasų duomenis. Ta pačia veikla užsiimantys asmenys buvo sulaikyti policijos pareigūnų ir apkaltinti narkotikų platinimu. Vienas iš sulaikytųjų buvo įkalintas, o kitas, atskleidęs šia veikla užsiimančių asmenų pavardes, paleistas. Pareiškėjas slapstėsi, nes namuose pradėjo lankytis policijos pareigūnai ir reikalavo perduoti jiems surinktų pasų duomenis. Grasino uždaryti į kalėjimą. Šios aplinkybės tvirtina, kad iš ( - ) pareiškėjas išvyko ne dėl ekonominių priežasčių, o dėl vykdytos politinės veiklos. Dėl policijos pareigūnų persekiojimo pareiškėjas negalėjo kreiptis pagalbos į teisėsaugos institucijas. Pareiškėjas taip pat nesutinka su tuo, kad ginčijamu sprendimu jam yra uždrausta dvejus metu atvykti į Lietuvos Respubliką. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką teisinius pagrindus nustato Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ĮUTP) 133 str., tačiau iš Departamento sprendimo nėra aišku, kuo remiantis nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą.

4Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

5Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 9–11) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

6Atsakovas pažymėjo, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, išnagrinėjo pareiškėjo nurodytus prieglobsčio motyvus ir apklausų metu pateiktus faktus, įvertino objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Departamentas nustatė, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų pagal kuriuos asmeniui gali būti suteiktas prieglobstis. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjas nepriklausė jokioms socialinėms ar politinėms organizacijoms, jo pasakojimas apie veiklą partijoje „( - )“ atsižvelgiant į byloje surinktą medžiagą laikytinas nepatikimu. Pareiškėjas nepateikė patikimos informacijos, kad kilmės valstybėje jam gresia persekiojimas dėl tautybės, kilmės, priklausymo tam tikrai rasei, religijai, socialinei grupei ar dėl jo politinių pažiūrų. Pareiškėjo pateikta informacija yra prieštaringa ir nelogiška. Skiriasi pareiškėjo nurodyti duomenys apie jo tėvus, pareiškėjas nurodė skirtingus tėvo ir motinos vardus ir pavardes, iš pradžių teigė, kad abu tėvai yra mirę, vėliau, kad jie gyvi. Pareiškėjas nenurodė ir to, kad buvo pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo ( - ) Respublikoje. Pirminės apklausos metu teigė, kad kelionės tikslas – bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje susirasti darbą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie policijos pareigūnų vykdomą paiešką yra neįtikimos, nes iš ( - ) jis išvyko teisėtai, todėl pareiškėjo paieška oficialiai negali būti vykdoma. „Abejonės privilegijos“ principas gali būti taikomas tik tuomet, kai prieglobsčio prašytojo teiginiai atrodo įtikinami, nuoseklūs, neprieštarauja visuotinai žinomiems faktams, pareiškėjas kelia pasitikėjimą. Pareiškėjas piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra, todėl įrodymais nepagrįsti duomenys yra atmestini. Pareiškėjas siekia įteisinti savo buvimą Europos Sąjungoje ir pasinaudoti prieglobsčio prašytojams suteikiamomis privilegijomis. Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių matyti, kad iš kilmės valstybės jis išvyko ieškodamas geresnių gyvenimo sąlygų, todėl laikytinas ekonominiu migrantu.

7Departamentas nurodo, kad pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus, nes jis pažeidė atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje tvarką, piktnaudžiavo prieglobsčio prašymo procedūra, prieglobsčio prašymą pateikė ne iškart atvykęs į Lietuvos Respubliką, o tuomet, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl jo išsiuntimo.

8Teismo posėdyje atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

10Ginčas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl to, ar pagrįstai Migracijos departamento

11( - ) sprendimu Nr. ( - ) ( - ) piliečiui S. L. nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.

12Byloje nustatyta, kad 2012-04-14 apie 10.00 val. ( - ) Respublikos pilietis S. L., neturėdamas dokumento, galinčio pagrįsti jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje, Šalčininkų r., ( - ) sen., ( - ) k. prieigose tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) tyčia, neteisėtai, neleistinoje vietoje, eidamas pėsčiomis iš ( - ) Respublikos, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną (Bylos Nr. ( - ), l. 1, 3).

13Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyriuje 2012-04-16 buvo atlikta S. L. apklausa (Bylos Nr. ( - ), l. 5), kurios metu pareiškėjas nurodė, kad iš kilmės valstybės išvyko 2012-03-14, išvykimo tikslas – susirasti darbą bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje.

14Migracijos departamente 2012-04-25 buvo gautas S. L. 2012-04-19 prašymas dėl politinių priežasčių suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje (Bylos Nr. ( - ), l. 10–11).

15Departamente 2012-05-18 gautas pakartotinis pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį (Bylos Nr. ( - ), l. 11A).

16Migracijos departamentas prie VRM 2012-05-23 atliko S. L. pirminę apklausą, kurios metu pareiškėjas nurodė, kad iš kilmės valstybės išvyko, nes jam gresia pavojus dėl dalyvavimo politinės partijos „( - )“ politinėje veikloje. Pareiškėjas nurodė, kad: jis ir keletas draugų apie 4-5 mėnesius padėjo politinei partijai ir rinko ją palaikančių žmonių pasų duomenis; policija sulaikė kelis jo draugus, kurie taip pat rinko pasų numerius; iš šių asmenų buvo reikalaujama nurodyti kitų pasų numerius renkančių asmenų vardus ir pavardes; vienas iš sulaikytų draugų atskleidė Z. U. pavardę ir buvo paleistas, o kitas, kuris atsisakė atskleisti tokius duomenis, pasodintas į kalėjimą; policijos pareigūnai daug kartų lankėsi pareiškėjo namuose, jis buvo priverstas slapstytis (Bylos Nr. ( - ), l. 12–17).

17Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytus motyvus, apklausų metu pateiktus faktus, Departamentas ( - ) sprendimu Nr. ( - ) ( - ) piliečiui S. L. nesuteikė pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje (Bylos Nr. ( - ), l. 32–33).

18Nesutikdamas su tokiu Migracijos departamento sprendimu S. L. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2) prašydamas jį panaikinti ir įpareigoti Departamentą jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėti iš naujo.

19Ginčo teisiniams santykiams taikytinos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-11-15 įsakymu Nr. 1V – 361 patvirtintos Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) nuostatos.

20Pagal ĮUTP 88 str., Departamentas iš esmės nagrinėdamas prašymą suteikti prieglobstį atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka 86 str. ar 87 str. nustatytus kriterijus, taip pat ar nėra priežasčių, nurodytų įstatymo 88 straipsnyje.

21ĮUTP 86 str. 1 d. nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų ĮUTP 88 straipsnyje. Pažymėtina, kad 86 str. 1 d. pateikta pabėgėlio statuso sąvoka atitinka 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso

221 straipsnio A dalyje pateiktą pabėgėlio apibrėžimą. Tam, kad asmuo būtų pripažintas pabėgėliu pagal 1951 m. Konvencijos 1 straipsnio A dalį ir ĮUTP 86 str. 1 d., jis turi ne iš dalies atitikti pabėgėlio statuso apibrėžimą, o in corpore turi būti įvykdytos visos jame nurodytos sąlygos, t. y. asmuo turi visiškai pagrįstai bijoti persekiojimo; persekiojimas turi būti grindžiamas bent viena iš šių priežasčių: rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais; asmuo turi būti už savo kilmės valstybės ribų; asmuo negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga arba negali ten grįžti, nes bijo persekiojimo.

23Pagal Tvarkos aprašo 66.1., punktą persekiojimu laikomi persekiojimo dalyvių veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, arba įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus. Persekiojimo veiksmai inter alia gali būti: fizinis ir psichologinis smurtas, įskaitant seksualinį smurtą; teisinės, administracinės, policijos ir/arba teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba taikomos diskriminuojant; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas, susijęs su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei, politinėmis pažiūromis, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojamas; galimybės atsiteisti dėl neproporcingos ar diskriminuojamos bausmės nebuvimas; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas dėl atsisakymo atlikti konflikto metu karo tarnybą, kurią atliekant reikėtų daryti nusikaltimus ar veiksmus, nurodytus Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 3 ir 4 punktuose; prieš asmens lytį ar vaikus nukreipti veiksmai. Pažymėtina, kad persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio, t. y. nukreiptas tiesiogiai prieš asmenį prašantį prieglobsčio, ir susijęs su jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio

24A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (LVAT 2010-06-17 nutartis a. b. Nr. A756-1538/2010; 211-12-15 nutartis a. b. A662-3577/2011).

25Pareiškėjo prieglobsčio prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad kilmės valstybėje jis patyrė persekiojimą dėl savo politinių įsitikinimų, t. y. pagalbos politinei partijai „( - )“.

26Pagal ĮUTP 71 str. 3 d. 4 p., prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Analogiškai, pagal Tvarkos aprašo 7 punktą, prieglobsčio prašymas turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys persekiojimo pavojų jo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje; jeigu prieglobsčio prašymas yra nemotyvuotas, jo pateikimo motyvai turi būti atskleisti pirminėje prieglobsčio prašytojo apklausoje, nurodytoje šio aprašo 9.5 punkte. Iš nurodytų nuostatų matyti, kad pareiga įrodyti individualaus persekiojimo kilmės valstybėje pavojų, tenka asmeniui, prašančiam prieglobsčio.

27ĮUTP 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant asmens prašymą suteikti prieglobstį prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jei prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti (83 str. 2 d.).

28Įvertinęs S. L. prieglobsčio prašyme, pirminės apklausos metu bei užsieniečio apklausos metu nurodytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikoma „abejonės privilegijos“ taisyklė, nes nustatyti prieštaravimai prieglobsčio prašytojo pasakojime sudaro pagrindą abejoti jo patikimumu. Užsieniečio apklausos, vykusios 2012-04-16, metu pareiškėjas teigė, kad: išvykimo iš kilmės valstybės tikslas buvo susirasti darbą bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje; jo tėvo vardas ir pavardė – S. L., motinos vardas ir pavardė – T. G.; abu jo tėvai yra mirę (Bylos Nr. ( - ), l. 5). Paaiškinime S. L. teigė, kad: iš ( - ) išvyko norėdamas nuvažiuoti į Lenkiją, ten pagyventi ir susirasti darbą; ( - ) gyventi negali dėl politinių problemų, kilusių dėl to, kad yra opozicinės partijos narys (Bylos Nr. ( - ), l. 4). Prieglobsčio prašyme pareiškėjas nurodė, kad iš kilmės valstybės išvyko dėl politinių priežasčių (Bylos Nr. ( - ), l. 11). Pirminės apklausos metu, pareiškėjas teigė, kad: jis nėra politinių partijų narys, tačiau apie 4-5 mėnesius dirbo partijai „( - ) svajonė“; tėvo vardas ir pavardė – G. L., jis gyvena ( - ), tikslios vietos nežino; motinos vardas ir pavardė – E. K., ji gyvena ( - ), ( - ) m.; išvykimo iš kilmės valstybės tikslas – Lenkijoje ar Lietuvoje prašyti prieglobsčio; iš kilmės valstybės išvyko dėl persekiojimo; kilmės šalyje buvo persekiojamas policijos, nes rinko asmenų, palaikančių partiją „( - ) parašus; policija dažnai lankydavosi jo namuose, jis buvo priverstas slapstytis, nes šeimos nariai buvo įspėti, jog, jeigu pareiškėjas neperduos policijai surinktų pasų numerių, bus pasodintas į kalėjimą; teigė, kad nėra ir niekada nebuvo pateikęs prašymo dėl prieglobsčio kitoje valstybėje (Bylos Nr. ( - ), l. 12–17).

29Sistemiškai įvertinus prieglobsčio prašytojo nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nustatyti esminiai prieštaravimai jo pasakojime. Apklausos, vykusios 2012-04-16, metu, pareiškėjas teigė, kad jo tėvai yra mirę, jų vardai ir pavardės yra S. L. bei T. G.. Pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jo tėvai yra gyvi, tėvas – G. L., gyvena ( - ), o motina – E. K., gyvena ( - ). Užsieniečio apklausos metu pareiškėjas nuosekliai tvirtino, kad išvykimo iš kilmės valstybės tikslas buvo susirasti darbą bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje. Savo 2012-04-16 paaiškinime taip pat nurodė, kad iš ( - ) išvyko norėdamas pagyventi ir padirbėti Lenkijoje. Prieglobsčio prašyme bei pirminės apklausos metu pareiškėjas pakeitė poziciją ir nurodė, kad iš kilmės valstybės išvyko, nes yra persekiojamas dėl politinės veiklos. Pareiškėjo pasakojimas ir šiuo aspektu nėra nuoseklus: 2012-04-16 paaiškinime pareiškėjas teigė, kad iš kilmės valstybės turėjo išvykti, nes yra opozicinės partijos narys, o pirminės apklausos metu nurodė, kad jis nėra politinės partijos narys, bet 4-5 mėnesius dirbo partijai „( - )“.Nustatyti prieštaravimai ir dėl pareiškėjo teiginių, kad jis nebuvo padavęs prieglobsčio prašymo kitoje valstybėje. Patikrinus pareiškėjo pirštų antspaudus EURODAC sistemoje nustatyta, kad pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo buvo pateiktas Austrijoje.

30Teismo vertinimu, nustatyti prieštaravimai pareiškėjo pasakojime sudaro pagrindą atmesti rašytiniais įrodymais nepatvirtintas aplinkybės dėl galimai gresiančio persekiojimo kilmės valstybėje. Departamentas pagrįstai nesivadovavo „abejonės privilegijos“ principu, nes akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjas yra nepatikimas, nurodo iškraipytas, klaidinančias aplinkybes, savo veiksmais vilkina tyrimą.

31Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjo elgesys, t. y. prieglobsčio prašymo pateikimas Austrijoje, pareiškėjo išvykimas iš Užsieniečių registracijos centro ir neatvykimas į teismo posėdį, sudaro pagrindą pripažinti, kad S. L. piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra. Pareiškėjas pateikdamas prašymą iš esmės siekia ne tarptautinės apsaugos nuo kilmės valstybėje gresiančio persekiojimo, o nori įteisinti savo buvimą Europos Sąjungoje.

32Įvertinus tai, kad dalis pareiškėjo nurodytų duomenų yra nepatvirtinti rašytiniais įrodymais, prieštaringi ir vadovaujantis ĮUTP 83 str. 2 d. atmestini, konstatuotina, kad byloje nenustatyta, jog kilmės šalyje pareiškėjui kyla grėsmė dėl persekiojimo, smurto ar žmogaus teisių pažeidimo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka ĮUTP 86 str. nustatytų pabėgėlio statuso suteikimo pagrindų bei 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 str. A dalyje numatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų, todėl Departamentas pagrįstai nusprendė jam nesuteikti pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statuso.

33Pagal ĮUTP 87 str. 1 d., papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (1 p.); yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos (2 p.); yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams (3 p.).

34Nagrinėdamas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, remdamasis Prieglobsčio reikalų skyriaus ( - ) pažyma Nr. ( - ) (Bylos Nr. ( - ), l. 22–24) bei faktine pareiškėjo bylos medžiaga, Departamentas nenustatė, kad grįžimo į kilmės šalį atveju S. L. bus kankinamas, su juo bus žiauriai ir nežmoniškai elgiamasi, bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Prieglobsčio prašytojas nepateikė objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad ( - ) bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Remdamasis surinkta informacija, Departamentas konstatavo, kad ( - ) nevyksta Europos Sąjungos tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 str. c punkte ir ĮUTP 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, t. y. smurto veiksmai, sudarantys rimtą ir asmeninę grėsmę civilio gyvybei ar asmeniui dėl neapgalvoto smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

35Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog S. L. nenoras grįžti į kilmės valstybę yra nepagrįstas jokiomis realiai egzistuojančiomis su prieglobsčio būtinybe susijusiomis priežastimis, nenustatyta, kad jo gyvybei, sveikatai, teisėms ir laisvėms grėstų pavojus, reikalaujantis tarptautinės apsaugos, todėl pareiškėjo atžvilgiu ĮUTP 87 str. 1 d., – netaikytina. Migracijos departamento sprendimas nesuteikti ( - ) piliečiui S. L. papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje priimtas remiantis byloje esančia pažyma bei faktine bylos medžiaga, todėl yra pagrįstas.

36Pareiškėjas taip pat reiškia nesutikimą su Departamento sprendimo dalimi, kuria jam uždrausta dvejus metus atvykti į Lietuvos Respubliką.

37Pagal ( - ) str. 2 d., užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Departamentas ( - ) išvadoje Nr. ( - ) nurodė, kad sprendimas uždrausti S. L. dvejus metus atvykti į Lietuvos Respubliką priimtas, atsižvelgiant į tai, kad jis pažeidė atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir buvimo joje tvarką, piktnaudžiavo prieglobsčio procedūra. Ginčo dėl to, kad pareiškėjas į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko ir joje buvo neteisėtai, nėra, teismas nustatė, kad pareiškėjas piktnaudžiavo prieglobsčio prašymo procedūra, todėl konstatuotina, kad Departamentas pagrįstai uždraudė S. L. atvykti į Lietuvos Respubliką.

38Pagal Įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 str. 1 d., prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka ĮUTP nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, yra laikomas akivaizdžiai nepagrįstu.

39Nustatytų aplinkybių, išdėstytų motyvų ir teisės aktų analizės pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas neatitinka ĮUTP 86 str. 1 d. ir 87 str. 1 d. reikalavimų, todėl jo prašymas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, vadovaujantis ĮUTP 2 str. 1 d., yra nepagrįstas. Prieglobsčio prašytojui, pateikus akivaizdžiai nepagrįstą prašymą, pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga negali būti suteikti (77 str. 2 d.). Teismas sprendžia, kad Migracijos departamento ( - ) sprendimas Nr. ( - ), kuriuo ( - ) piliečiui S. L. nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

40Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str. teisėjų kolegija

Nutarė

41pareiškėjo S. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

42Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.