Byla e2A-543-253/2018
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

2sekretoriaujant Rimai Zigmantienei,

3dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Renatai Astrauskienei,

4atsakovo atstovui advokatui Mindaugui Martinaičiui,

5viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (Tauragės rajono apylinkės teismo) 2017-12-01 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui R. A. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I. Ginčo esmė

8

  1. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti 2014-08-22 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (Tauragės rajono apylinkės teismo) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-111-607/2014 patvirtintos pareiškėjų R. A. ir R. A. sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3 punkto nuostatą, padidinant priteistą išlaikymo vaikui dydį, ir priteisti iš atsakovo R. A. sūnaus T. A. išlaikymui po 350 Eur periodinių išmokų per mėnesį, mokamų iki vaiko pilnametystės, įpareigojant atsakovą nurodytas išlaikymo lėšas iki einamojo mėnesio 10 dienos pervesti į ieškovės nurodytą banko sąskaitą; T. A. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad 2014-08-22 ieškovė su atsakovu santuoką nutraukė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose (Tauragės rajono apylinkės teisme) bendru sutikimu ir teismas patvirtino santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Ši sutartis numatė, jog šalių nepilnamečio sūnaus T. A., gim. ( - ), gyvenamoji vieta nustatoma su motina R. A. pagal jos gyvenamąją vietą. Taip pat šalys sutarė, kad atsakovas teiks sūnui materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 120 Eur per mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Ieškiniu ieškovė prašė padidinti šį nustatytą išlaikymo dydį ir nurodė, kad iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai, ieškovė neturi galimybių išlaikyti vaiką už 240 Eur per mėnesį, patenkinti net būtinuosius (minimalius) vaiko poreikius. Ieškovė su sūnumi gyvena Airijoje, nuomojasi būstą. Vaikas lanko vietinę mokyklą, jam reikia pirkti vadovėlius, pratybas, mokykloje renkamos įvairios rinkliavos, vaikui reikalingos įvairios mokymo ir ugdymo priemonės, jis leidžiamas į plaukimo pamokas, papildomai mokosi lietuvių kalbos. Ieškovės apskaičiavimais, minimaliems sūnaus poreikiams reikia 710 Eur per mėnesį. Atsakovo teikiamas išlaikymas yra nepakankamas.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10

  1. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (Tauragės rajono apylinkės teismo) 2017-12-01 sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies – pakeisti

    11Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (Tauragės rajono apylinkės teismo) 2014‑08-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2‑111‑607/2014 patvirtintos pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3 punkto nuostatą ir iš atsakovo R. A. priteisti sūnaus T. A. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2017‑07‑17) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat nuspręsta vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. A.; sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 633,84 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovo 48,44 Eur žyminį mokestį valstybei. Likusi ieškinio dalis atmesta.

  2. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė nepilnamečiam sūnui išlaikyti per mėnesį reikiamų išlaidų pagrįstumą. Ieškovės nurodytos išlaidos yra realios, kasdieninės šalių sūnaus gyvenime bei atitinka protingumo principą, kadangi ieškovė su sūnumi gyvena užsienyje, Airijoje, kur pragyvenimo lygis yra aukštesnis, vaikas yra mokyklinio 11 metų amžiaus ir vaikui augant, jo poreikiai didėja. Pažymėta, kad atsakovo argumentai dėl sumų, nurodytų už plaukimo būrelį bei lietuvių kalbos mokymą, savaime nepaneigia šių išlaidų būtinumo. Įvertinęs šalių pajamas teismas nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis nėra daug geresnė už ieškovės, ieškovės gaunamos vidutinės pajamos per mėnesį šiuo metu yra beveik du kartus didesnės už atsakovo gaunamas pajamas. Kartu pažymėta, kad nėra duomenų, jog atsakovo darbingumas apribotas, atsakovas yra jauno amžiaus, gali imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis. Atsakovo nurodytos aplinkybės nepripažintos paneigiančiomis jo pareigą teikti nepilnamečiam sūnui tinkamą išlaikymą. Įvertinęs ieškovės gaunamą socialinę išmoką sūnui, teismas konstatavo, kad vaiko poreikiams patenkinti abiem tėvams tenkanti suma yra 600 Eur per mėnesį ir yra pagrindas padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo sumą iki 300 Eur kas mėnesį.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13

  1. Atsakovas R. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-12-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai; taip pat prašo priteisti jam žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas prašo priimti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti dalį duomenų apie ieškovės banko sąskaitoje esančias lėšas ir jų kilmę, taip pat apie ieškovės santaupas AB „Swedbank“. Teismas nesiaiškino tikslinių įmokų paskirties, kurias ieškovė gauna iš Socialinės apsaugos skyriaus Vaiko išmokų skyriaus, neįvertino kitų ieškovės sąskaitoje esančių įplaukų.
    2. Teismas neįvertino realių vaiko poreikių turinio, apimties, jiems tenkinti būtino išlaikymo dydžio. Apeliantas nesutinka, kad vaikui išlaikyti reikalinga suma sudaro apie 710 Eur, ir teigia, kad vien valstybė per socialines pašalpas vaikui išlaikyti per mėnesį skiria 374,90 Eur. Išlaidos sveikatai nepatiriamos, išlaidos ugdymui, mokyklai, aprangai ir higienai padengiamos iš 140 Eur Vaikų išmokų skyriaus teikiamos pašalpos, maitinimas mokykloje nemokamas, dėl to išlaidos maistui nepatiriamos. Teigia, kad ieškovė gauna kompensaciją už nuomą, be to, ieškovė nepateikė faktines nuomos ir komunalines išlaidas patvirtinančių dokumentų. Atsakovas nesutinka su galbūt sūnaus lietuvių kalbos mokymui skiriama 80 Eur suma, taip pat teigia, kad ieškovė nepagrindė kitų išlaidų.
    3. Teismas neįvertino atsakovo gaunamų pajamų dydžio, pajėgumo mokėti priteistą išlaikymą. Apeliantas teigia, kad jo pajamos yra gerokai mažesnės už ieškovės pajamas. Atsakovas ketina sugrįžti gyventi į Lietuvą, nes nepavyksta susirasti darbo užsienyje, be to, jo gyvenimo draugė laukiasi.
  2. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė argumentus, išdėstytus apeliaciniame skunde, ir prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad apeliacinės instancijos teismui pripažinus, jog byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, byla turėtų būti nutraukta, išaiškinant galimybę kreiptis į teismą Airijos Respublikoje.
  3. Ieškovė R. A. atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš apelianto ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; pridėti prie bylos ieškovės teikiamus papildomus rašytinius įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais motyvais:
    1. Ieškovė nesutinka su apelianto teiginiais apie neva jos gaunamas išmokas ir nesutinka su apelianto teikiamų įrodymų pridėjimu prie bylos medžiagos. Ieškovė yra įdarbinta visu etatu, todėl jokių papildomų socialinių išmokų nei nurodytos neturi teisės gauti ir negauna.
    2. Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė argumentų bei įrodymų, jog teismas iš esmės neteisingai nustatė ginčo šalių sūnaus poreikius bei jiems patenkinti reikalingas sumas. Apeliantas savo teiginių dėl sūnui iš valstybės lėšomis apmokamų papildomų išlaidų transportui ir suteikiamo nemokamo maitinimo, lietuvių bendruomenės nemokamos pagalbos mokantis lietuvių kalbos ir t. t. nepagrindė jokiais įrodymais. Ieškovė sutinka su teismo išvadomis dėl lėšų, esančių nepilnamečio vaiko vardu atidarytoje teismo depozitinėje sąskaitoje, ir mano, kad teismas pagrįstai jų nevertino, nustatydamas, kokia dalimi prie nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo turi prisidėti abu jo tėvai.
    3. Ieškovės nuomone, apelianto argumentai dėl jo mokamų sumų kitam suaugusiam vaikui atmestini kaip teisiškai nereikšmingi sprendžiamam klausimui, o dėl kitų argumentų, susijusių su atsakovo pajamomis bei išlaidomis būstui, ieškovė sutinka su teismo argumentais bei motyvais.
  4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė atmesti apeliacinį skundą, palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės nuomone, jurisdikcija šioje byloje pasirinkta teisingai, nes šalys ir vaikas yra Lietuvos Respublikos piliečiai, be to, atsakovas dalyvavo procese, neprieštaravo jurisdikcijai. Taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisė, kaip taikytina teisė, pasirinkta teisingai ir taikyta pagrįstai.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

  1. Byloje keliamas klausimas, ar yra pagrindas pakeisti (padidinti) teismo patvirtinta šalių santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi nustatytą vieno iš tėvų nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis teiktino išlaikymo dydį.
  2. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  3. Byloje nustatyta, kad ieškovė R. A. ir atsakovas R. A. yra nepilnamečio T. A., gim. ( - ), tėvai. Ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (Tauragės rajono apylinkės teismo) 2014-08-22 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-111-607/2014, ir patvirtinta šalių santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis. Šios sutarties 2 ir 3 punktuose šalys sutarė, kad šalių sūnaus T. A. gyvenamoji vieta yra kartu su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą, taip pat šalys numatė, kad atsakovas teiks išlaikymą nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis po 120 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, šią sumą nustatyta tvarka indeksuojant. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė R. A. prašė pakeisti nustatytą sūnaus išlaikymo dydį, jį padidinant iki 350 Eur. Apeliaciniu skundu atsakovas R. A. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo periodinių vaiko išlaikymo išmokų dydis padidintas iki 300 Eur.

17Dėl teismingumo

  1. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad šalių nepilnamečio sūnaus T. A. nuolatinė gyvenamoji vieta yra kartu su ieškove Airijoje. Iš vaiko gimimo liudijimo duomenų nustatyta, kad T. A. gimė Airijoje. Taip pat nors ieškinyje nurodyta paskutinė žinoma gyvenamoji atsakovo vieta Lietuvos Respublikoje, bylos duomenimis, atsakovas R. A. gyvena Airijoje. Nekilo ginčo, kad šalys ir jų sūnus yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Nustačiusi tokias faktines aplinkybes dėl tarptautinio (užsienio) elemento byloje teisėjų kolegija pasisako dėl bylos teismingumo.
  2. Sprendžiamas teismingumo klausimas patenka į Europos Sąjungos teisinio reguliavimo sritį. Šiuo atveju jurisdikcija nagrinėti pareikštą reikalavimą dėl tėvo teiktino išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo nustatytina pagal 2008-12-18 Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas). Išlaikymo reglamento 3 straipsnyje nustatyta, kad jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe. Taip pat pažymėtina, kad Išlaikymo reglamento 5 straipsnyje numatyta, jog, be jurisdikcijos, kylančios iš kitų šio reglamento nuostatų, jurisdikciją turi valstybės narės teismas, kurio procese dalyvauja atsakovas; ši taisyklė netaikoma, jei procese dalyvaujama siekiant užginčyti jurisdikciją.
  3. Nagrinėjamu atveju atsakovo ir kreditoriaus (nepilnamečio vaiko) įprastinė gyvenamoji vieta yra Airijoje, tad Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a ir b punktai netaikytini. Tačiau įvertintina tai, kad ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą Lietuvos Respublikoje, ieškinio reikalavimas kildinamas iš civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir tėvų pareigų (vaiko gyvenamosios vietos nustatymo), kuri išnagrinėta Lietuvos Respublikos teisme, ir joje priimto teismo procesinio sprendimo (Išlaikymo reglamento c ir d punktai); be to, atsakovas R. A. pagal ieškovės R. A. pareikštą ieškinį, kurio pagrindu iškelta nagrinėjama civilinė byla, iškeltame civiliniame procese dalyvavo, teikė atsiliepimą į ieškinį, proceso metu atsakovas savo veiksmais teismo jurisdikcijos neginčijo, taigi pripažino bylos teismingumą Lietuvos Respublikos teismui (Išlaikymo reglamento 5 straipsnis). Esant tokių faktinių aplinkybių visumai pripažintina, kad byloje išnagrinėtas reikalavimas teismingas Lietuvos Respublikos teismams.

18Dėl taikytinos teisės

  1. Sprendžiant klausimą dėl byloje pareikštam ieškinio reikalavimui nagrinėti taikytinos teisės vadovautinasi 2007 m. Hagos protokolu dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės (toliau – 2007 m. Hagos protokolas). Minėto teisės akto 3 straipsnyje numatyta bendroji taisyklė, kad išlaikymo prievolėms taikytina kreditoriaus įprastinės gyvenamosios vietos valstybės teisė. Minėtame teisės akte taip pat numatytos ir kitos taikytinos teisės parinkimo taisyklės. 2007 m. Hagos protokolo 4 straipsnio 2 dalis numato, kad jei kreditorius neturi galimybės gauti iš skolininko išlaikymo išmokas taikant 3 straipsnyje nurodytą teisę, taikoma teismo vietos teisė. 2007 m. Hagos protokolo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad neatsižvelgiant į 3 straipsnį, jei kreditorius kreipėsi į valstybės narės, kurioje yra skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta, kompetentingą instituciją, taikoma teismo vietos teisė; tačiau jei kreditorius neturi galimybės gauti iš skolininko išlaikymo išmokas taikant minėtą teisę, taikoma kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė. Be to, jei kreditorius neturi galimybės gauti iš skolininko išlaikymo išmokų taikant 3 straipsnyje ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą teisę, jeigu įmanoma, taikoma valstybės, kurios pilietybę turi ir kreditorius, ir skolininkas, teisė (2007 m. Hagos protokolo 4 straipsnio 4 dalis).
  2. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos Respublikoje priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintos šalių santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Ieškovė ieškinį pareiškė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos materialinės teisės normomis. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisės nuostatos šiuo atveju labiau užtikrina vaiko teisę gauti išlaikymo išmokas ir Lietuvos Respublikos teisė taikytina 2007 m. Hagos protokolo 4 straipsnio 2 dalies pagrindu. Ieškinyje ieškovė nurodė paskutinę žinomą atsakovo (skolininko) gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, tad iš esmės nurodė, kad skolininko gyvenamoji vieta yra Lietuvoje (2007 m. Hagos protokolo 4 straipsnio 3 dalis). Proceso metu tiek ieškovė, tiek atsakovas Lietuvos Respublikos teisės taikymo bylai išspręsti neginčijo, reikalavimo taikyti Airijos, kaip vaiko (kreditoriaus) įprastinės gyvenamosios vietos valstybės, teisę nereiškė. Atsakovas savo atsikirtimus į ieškovės reikalavimus grindė Lietuvos Respublikos teisės normomis. Nenustatyta pagrindų išvadai, kad taikytinos Lietuvos Respublikos teisės pripažinimas šalių veiksmais neatitiktų geriausių vaiko interesų. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad byla išnagrinėta ir pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pagrįstai taikant Lietuvos Respublikos teisės normas.

19Dėl naujų įrodymų

  1. Atsakovas R. A. kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – pažymą apie D. B. nėštumą ir kitus priedus.
  2. Įrodymai byloje gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  3. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme buvo keliamas klausimas dėl duomenų apie atsakovo sugyventinės nėštumą pridėjimo prie bylos, tačiau nebuvo pateiktas tinkamai išverstas dokumentas. Pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė išvadą, kad šių duomenų pateikimas užvilkintų bylos išnagrinėjimą ir prašymo netenkino. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovas laiku pirmosios instancijos teisme nepateikė į valstybinę kalbą išverstų prašomų pridėti dokumentų, taip pat tai, kad įrodymų teikimo metu atsakovo išlaikytinių skaičius dar realiai nebuvo padidėjęs, atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad šie duomenys nepagrįstai nepridėti prie bylos.
  4. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto prašymą pridėti prie bylos kitus priedus, pažymėtus Nr. 1 – Nr. 6. Nors apeliantas teigia, kad šiuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuoti oficialūs duomenys apie T. A. ir R. A. mokamas pašalpas ir kompensacijas, tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, kad juose pateikiama vieša bendro pobūdžio informacija apie egzistuojančias išmokas, išversta interneto svetainės pagalba. Svarbu tai, kad į bylą teikiami įrodymai turi būti susiję su nagrinėjama bylą. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Kadangi šioje bylos stadijoje apelianto teikiamų rašytinių įrodymų turinys nesusijęs su būtent T. A. ir R. A. realiai teikiamomis išmokomis, pripažintina, kad šie dokumentai neatitinka sąsajumo kriterijaus, dėl to šiuos naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme atsisakytina priimti.
  5. Ieškovė R. A. su atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat prašo prie bylos pridėti papildomus rašytinius įrodymus ir teigia, kad jų pateikimo būtinybė atsirado tik susipažinus su atsakovo apeliacinio skundo teiginiais ir reikalavimais. Ieškovė nenurodė motyvų, kad jos teikiami nauji įrodymai objektyviai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Įvertinusi tai, kad jau atsiliepime į ieškinį atsakovas kėlė klausimą dėl ieškovei mokamų kompensacijų už patirtas išlaidas būsto nuomai bei kitiems mokesčiams, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės nurodomi motyvai, jog įrodymai teikiami susipažinus su atsakovo apeliacinio skundo teiginiais, nesudaro pagrindo pripažinti, kad konkrečių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  6. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytas išimtis, atsisako priimti ieškovės ir atsakovo pateiktus naujus įrodymus ir jų nevertina.

20Dėl bylos esmės

  1. Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis įgyvendinti savo, kaip tėvų, teises ir pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis 3 dalis).
  2. Išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui vystytis sudarymą. Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Taigi, sprendžiant išlaikymo dydžio padidinimo klausimą, būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Byloje ieškovė R. A. ieškinio reikalavimą padidinti šalių sūnui atsakovo teiktino išlaikymo dydį grindė argumentais dėl vaiko poreikių padidėjimo.
  3. Apeliaciniame skunde atsakovas R. A. nesutinka su ieškovės nurodytu nepilnamečio šalių sūnaus poreikiams patenkinti būtinų išlaidų dydžiu ir teigia, kad išlaidų dydis nepagrįstas. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir tinkamai neįvertino įrodymų, pagrindžiančių objektyviai egzistuojančius vaiko poreikius, dėl to, neįvertinęs šių poreikių, netinkamai nustatė jiems užtikrinti būtinos sumos dydį.
  4. Bylos duomenimis, šalių sūnus yra 11 metų amžiaus, lanko mokyklą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko išlaikymui reikalinga suma sudaro apie 710 Eur, iš jų – 120 Eur maistui, 33 Eur asmens higienos priemonėms, 15 Eur sveikatos išlaidoms, 92,10 Eur mokyklai, ugdymui, 50 Eur aprangai ir avalynei, 62,30 Eur išlaidos pramogoms ir laisvalaikiui (ekskursijoms, kultūriniam ugdymui, plaukimo pamokoms ir kt.), 260 Eur būstui, komunalinių patarnavimų išlaidoms, 30 Eur baldams, patalynei, rankšluosčiams bei 48,16 Eur kitoms būtinoms išlaidoms (transportui, telefonui, internetui, kompiuteriui, šventėms ir atostogoms).
  5. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad ieškovė realiai nepatiria papildomų išlaidų vaiko maitinimui, nes vaikui teikiamas nemokamas maitinimas mokykloje. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad vaikas nemokamo maitinimo mokykloje negauna. Pažymėtina, kad vaikui būtinas visavertis maitinimas. Šie nepilnamečio vaiko poreikiai yra būtini, nuolatiniai ir privalo būti užtikrinti kiekvieną dieną, t. y. ne tik buvimo mokykloje metu, bet ir visą dieną, taip pat savaitgaliais, išvykų, atostogų ir kitu metu. Ieškovės nurodyta išlaidų sūnaus maistui suma – 120 Eur pripažintina protinga ir racionalia šio pobūdžio būtiniesiems kasdieniams vaiko poreikiams užtikrinti.
  6. Apeliantas teigia, kad dalį ieškovės nurodomų vaiko poreikiams būtinų lėšų padengia ieškovei išmokamos kompensacijos už nuomą ir dalį komunalinių mokesčių. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta, kadangi jų nepagrindžia byloje esantys įrodymai. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, jog ji įdarbinta visu etatu, dirba penkias dienas per savaitę, todėl negauna jokių papildomų socialinių išmokų, pašalpų ar kompensacijų už būsto nuomą ir (ar) komunalines paslaugas. Apeliantas, teigdamas, kad ieškovė gauna tokio pobūdžio kompensacijas, nepateikė šiuos skundo argumentus pagrindžiančių konkrečių įrodymų, jog ieškovei yra realiai paskirta ir mokama nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių kompensacija. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog byloje pateikta sąskaita už gamtines dujas nesusijusi su ieškovės gyvenamuoju adresu, kadangi matyti, jog sąskaita išrašyta už sunaudotas dujas, tiektas ieškovės nuomojamo buto adresu.
  7. Iš byloje esančio vaiko mokymo įstaigos rašto duomenų matyti, kad vaiko ugdymui reikalingi vadovėliai, pratybos, kitos priemonės ir renkamos lėšos vaiko ugdymo procesui. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie 58 Eur išlaidas vaiko mokyklinei uniformai. Iš byloje esančio 2017-10‑17 Socialinės apsaugos skyriaus Vaikų išmokų skyriaus rašto ir pridėto išrašo duomenų nustatyta, kad ieškovei mokama 140 Eur per mėnesį pašalpa vaikui. Apeliantas nepateikė apeliacinio skundo argumentus pagrindžiančių įrodymų, jog ieškovei yra realiai paskirtos ir mokamos kitos pašalpos vaiko mokymosi reikmėms užtikrinti. Pažymėtina, kad vaiko ugdymo procesas turi būti užtikrinamas nepertraukiamai, tad mokymo priemonėms reikalingos lėšos. Būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti vaikas taip pat turi būti aprūpinamas vaiko amžių atitinkančia apranga ir avalyne. Įvertinus bylos duomenis, kad šalių nepilnametis sūnus gyvena Airijoje, pragyvenimo lygis šioje šalyje aukštesnis, nenustatyta pagrindo abejoti nurodytų išlaidų būtinumu. Be to, nesant įrodymų, kad vaikui kompensuojamas visų vaistų ar vitaminų įsigijimas, taip pat įvertinus, kad apskaičiuotos išlaidos vaiko sveikatos priežiūrai nėra itin didelės (15 Eur), jos pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintos vaikui būtinomis.
  8. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl išlaidų vaiko laisvalaikiui nepagrįstumo. Visapusiškam vaiko vystymuisi užtikrinti turi būti skiriamas dėmesys ir vaiko bendravimui, jo laisvalaikio, saviraiškos pomėgiams. Kadangi vaikas lanko mokyklą, nėra pagrindo abejoti, kad mokyklos renginiams, šventėms, organizuojamoms ekskursijoms renkamos piniginės lėšos. Taip pat nėra pagrindo abejoti, jog užtikrinant vaiko fizinį aktyvumą susidaro išlaidų vaiko laisvalaikio reikmenims, racionalioms, vaiko amžių atitinkančioms pramogoms, atostogoms ir susidaro išlaidų konkrečių vaiko gabumų, gebėjimų lavinimui, jo kultūriniam ir užklasiniam ugdymui. Atsižvelgtina į tai, kad išlaidos visuomeniniam transportui gali būti patiriamos ne tik kelionei į mokyklą, bet ir tenkinant kitus vaiko ugdymo ir laisvalaikio poreikius. Apeliantas įrodymais nepagrindė teiginio, kad papildomos išlaidos vaiko transportui kompensuojamos valstybės. Įvertinus socialiniams poreikiams, laisvalaikiui ir lavinimui skirtų išlaidų dydžius ieškovės nurodyta vienam mėnesiui tenkanti šių išlaidų suma nepripažintina neprotingai didele ir nebūtina.
  9. Apeliantas nesutinka su 80 Eur suma, kuri nurodyta kaip skiriama sūnaus lietuvių kalbos mokymui, ir teigia, kad sūnui pagalba gali būti suteikta lietuvių bendruomenėje vaiko gyvenamojoje vietoje. Byloje pateikti mokėjimo nurodymai su duomenimis apie ieškovės pervestas lėšas J. J., mokėjimo nurodymuose nenurodyta mokėjimo paskirtis. Byloje taip pat pateikta minėtos lėšų gavėjos ieškovei išrašyta 2017‑08-01 išankstinė sąskaita už lietuvių kalbos pamokas vaikui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės nurodomas vaiko mokymas su korepetitore vykdomi nuotoliniu būdu.
  10. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaikas pagal jo sugebėjimus turi būti lavinamas, tačiau, spręsdama dėl vaiko poreikiams užtikrinti reikalingų lėšų bendro dydžio, šiuo aspektu įvertina ir tai, kad abu vaiko tėvai yra lietuviai ir gali prisidėti prie sūnaus kalbos įgūdžių lavinimo jo gyvenamojoje vietoje. Be to, įvertintina tai, kad baldai, patalynė ir rankšluosčiai yra ilgalaikio naudojimo daiktai, ieškovė nepateikė pagrindžiančių duomenų, kad sūnui kiekvieną mėnesį tokiems daiktams įgyti reikia skirti po 30 Eur, taip pat, kad vaikui kas mėnesį smulkioms buitinėms priemonėms (skalbimo priemonės, valikliai, smulkios remonto priemonės) reikalinga visa 25 Eur suma. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tokių išlaidų, kurios kiekvieną mėnesį gali būti nepatiriamos visa apimtimi, dalis gali būti paskiriama papildomiems reikiamiems vaiko lavinimo poreikiams patenkinti.
  11. Įvertinus nurodytų duomenų visumą apie vaiko amžių, lankomą ugdymo įstaigą, ugdymo ir laisvalaikio poreikius, taip pat poreikius aprangai, maistui ir kitoms kasdienėms reikmėms, yra pagrindas pripažinti, kad šiuo metu vaiko poreikiai yra iš esmės objektyviai padidėję. Įvertinus anksčiau nurodytus motyvus ir ieškovės gaunamos socialinės išmokos sūnui dydį (t. y. 140 Eur per mėnesį), darytina išvada, kad T. A. poreikiams patenkinti abiem tėvams tenkanti skirti suma yra 500 Eur per mėnesį.
  12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad apelianto akcentuojama 12 000 Eur draudimo išmokos suma yra pervesta į Airijoje esančio teismo sąskaitą vaiko naudai ir saugoma, iki T. A. sukaks 18 metų; esant svarbioms reikmėms yra galimybė teikti prašymą teismui išmokėti dalį pinigų. Nors apeliantas pabrėžia, kad minėtos lėšos gali būti naudojamos vaiko pragyvenimui, tačiau byloje ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nurodė, jog pinigams iš nurodytos teismo depozitinės sąskaitos paimti yra procedūra, kuri turi būti atlikta, ieškovė pati tiesiogiai to padaryti negali ir turi naudotis advokato pagalba, kiekvienu atveju keliems šimtams eurų išimti patiriamos tokios pat sąnaudos advokato pagalbai; be to, kiekvienu konkrečiu atveju reikia teismui įrodyti, kad nėra kitos išeities, kad tėvai neturi galimybės aprūpinti savo vaiką ir kokiems konkretiems poreikiams pinigai reikalingi (ligos ar ypatingos situacijos atveju). Pagrindo abejoti šiomis aplinkybėmis nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pačių šalių, kaip vaiko tėvų, galimybes teikti materialinį išlaikymą savo vaikui.
  13. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo gaunamų pajamų dydžio, pajėgumo mokėti priteistą išlaikymą. Apeliantas nurodo, kad jo pajamos yra gerokai mažesnės už ieškovės pajamas.
  14. Sprendžiant dėl vaikams teiktino išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑243/2010; 2015-02-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Tėvų turtinė padėtis vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikams teikti pakankamo dydžio išlaikymą.
  15. Apeliantas R. A. nurodo, kad jo pajamas sudaro 772 Eur bedarbio pašalpa. Atsakovas teigia, kad 120 Eur sumoka šalių sūnaus T. A. išlaikymui, taip pat moka už buto nuomą (nuomos mokestis padidintas iki 530 Eur), ir 100 Eur skiria Lietuvoje studijuojančiam pilnamečiam sūnui iš pirmosios santuokos.
  16. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad R. A. nuo 2015-06-11 dirba visu etatu, penkias dienas per savaitę. Iš kartu su ieškiniu pateiktos 2017-01-26 ieškovės pajamų darbovietėje deklaracijos duomenų nustatyta, kad ieškovės R. A. darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį sudarė 1 044,58 Eur. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2017 m. jos iš darbovietės per savaitę gaunamos pajamos sudaro apie 347,89 Eur. Ieškovė taip pat gauna 140 Eur per mėnesį išmoką už vaiką, jai iki 2018 m. balandžio mėnesio buvo mokama 119,20 Eur per mėnesį (29,80 Eur per savaitę) grįžimo į darbą pašalpa. Ieškovė Lietuvoje turi nekilnojamojo turto (žemės sklypą, esantį ( - )). Objektyvių duomenų, kad ieškovė turi kito turto byloje nepateikta.
  17. Vertindama atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybes teikti turtinei padėčiai proporcingo dydžio išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino atsakovo elgesį siekiant gauti pajamų vaikui išlaikyti. Tėvų pareiga teikti savo vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Tad vertintinas ne tik atsakovo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010‑06‑28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
  18. Atsakovas byloje nurodė, kad jam dirbant pajamos sudarydavo apie 1 200 Eur per mėnesį. Taigi atsakovui dirbant, jo gaunamos pajamos buvo iš esmės panašios į ieškovės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas nurodė, jog jo profesinis darbo stažas yra didelis, ir patvirtino, kad išsilaikęs kvalifikacinius kursus galėtų gauti geriau mokamą darbą. Pirmosios instancijos teismas įvertino duomenis apie atsakovo sveikatos būklę. Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių būtų objektyviai sumažėjusios jo galimybės dirbti. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsakovo darbingumo.
  19. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad atsakovui būstą nuomojantis kartu su kitu asmeniu, atsakovo nuomos mokesčio našta yra mažesnė. Nors apeliantas pažymi, kad jo sugyventinė laukiasi vaiko, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu atsakovo išlaikytinių skaičius nebuvo padidėjęs.
  20. Pažymėtina, kad remiantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai. Įvertinus byloje nustatytus būtinuosius vaiko poreikius, atsakovo R. A. amžių, darbo patirtį, duomenis apie jo darbingumą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas turi galimybes gauti didesnes pajamas ir prisidėti prie nustatytų būtinų vaiko poreikių užtikrinimo.
  21. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo duomenų apie ieškovės banko sąskaitoje esančias lėšas už dalį 2016 metų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė pateikė 2016 metų pajamų darbovietėje deklaraciją. Byloje taip pat pateikti ieškovės banko sąskaitos duomenys apie 2017 m. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovės sąskaitoje įplaukos apelianto nurodomais kodais yra pinigų įnešimas. Apelianto priešingas prielaidas, kad šios lėšos gali būti konkrečiai ieškovei paskirta socialinė pašalpa, pagrindžiančių duomenų nenustatyta. Įvertinus anksčiau nurodytus motyvus dėl būtinųjų vaiko poreikių sumos ir tai, kad šiuo atveju šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, tad jai tenka rūpintis tiek kasdiene vaiko priežiūra, tiek ir būtinomis, nenumatytomis išlaidomis papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog ieškovė pateikė vėlesnio laikotarpio savo banko išrašus, nepaneigia anksčiau nurodytų motyvų dėl nustatyto pagrindo padidinti išlaikymo vaikui dydį.
  22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas padidinti ankstesniu teismo sprendimu patvirtinta šalių santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi nustatytą atsakovo mokėtiną periodinių išmokų nepilnamečiam sūnui išlaikyti dydį, tačiau pripažintina, kad nustatyta nepagrįstai didelė vaiko būtinųjų poreikių suma. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus motyvus, kad vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti abiem tėvams tenkanti suma yra 500 Eur per mėnesį, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš atsakovo priteistą periodinių išmokų sumą sūnui T. A. išlaikyti sumažinant iki 250 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
  23. Dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to teisėjų kolegija išsamiau dėl jų nepasisako.

21Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

  1. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
  2. Šioje byloje už elektroninių ryšių priemonėmis pateiktą ieškinį mokėtinas 62,10 Eur žyminis mokestis (((350 Eur – 120 Eur) x 3 proc.) x 75 proc.), nuo jo ieškovė atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir iš dalies tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, laikytina, kad patenkinta 56 procentai ieškinio reikalavimų (prašyta padidinti išmokų dydį 230 Eur, o jis padidintas 130 Eur). Dėl to, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų sumai iš atsakovo valstybės naudai priteistas žyminis mokestis sumažintinas iki 34,78 Eur (62,10 Eur x 56 proc.) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
  3. Proporcingai patekintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 623,28 Eur (1 113 Eur x 56 proc.), o atsakovui iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma padidintina iki 468,60 Eur (1 065 Eur x 44 proc.) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Taigi, įskaičius šalių vienarūšius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš atsakovo R. A. ieškovės R. A. naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 154,68 Eur (623,28 Eur – 468,60 Eur).

22Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

  1. Atsakovo R. A. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, dėl to iš priešingos šalies jam priteistinas proporcingos dalies apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2, 3 dalys, 98 straipsnis).
  2. Už atsakovo apeliacinį skundą sumokėtas 49 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į apelianto ginčytos sumos dydį (300 Eur – 120 Eur) ir tenkintą apeliacinio skundo dalį (300 Eur – 250 Eur), laikytina, kad tenkinta 28 proc. apeliacinio skundo reikalavimų. Dėl to atsakovui iš ieškovės priteistina 13,72 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio).
  3. Šalys pateikė prašymus priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas už advokatų teisinę pagalbą. Apeliantas rašytiniais įrodymais pagrindė 500 Eur tokio pobūdžio išlaidas, o ieškovė pateikė įrodymus apie turėtas 595 Eur bylinėjimosi išlaidas. Proporcingai tenkintai ir atmestai apeliacinio skundo daliai atsakovui iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 140 Eur, o ieškovei iš apelianto – 428,40 Eur. Taigi atsakovui iš ieškovės priteistina iš viso 153,72 Eur (13,72 Eur + 140 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius šalių vienarūšius reikalavimus dėl apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 274,68 Eur (428,40 Eur – 153,72 Eur).

23Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

24Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (Tauragės rajono apylinkės teismo) 2017-12-01 sprendimą pakeisti.

25Sumažinti iš atsakovo R. A. priteistų sūnaus T. A. išlaikymui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dydį iki 250 Eur.

26Sumažinti iš atsakovo R. A. ieškovės R. A. naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, dydį iki 154,68 Eur.

27Sumažinti iš atsakovo R. A. valstybei priteisto žyminio mokesčio dydį iki 34,78 Eur.

28Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

29Priteisti iš atsakovo R. A. ieškovės R. A. naudai 274,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Rimai Zigmantienei,... 3. dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Renatai Astrauskienei,... 4. atsakovo atstovui advokatui Mindaugui Martinaičiui,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 6. Teisėjų kolegija... 7. I. Ginčo esmė... 8.
  1. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti 2014-08-22 Tauragės... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10.
    1. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų... 11. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (Tauragės rajono apylinkės... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13.
      1. Atsakovas R. A. apeliaciniu skundu prašo... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 16. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
        1. Byloje... 17. Dėl teismingumo
          1. Byloje nustatytos faktinės... 18. Dėl taikytinos teisės
            1. Sprendžiant klausimą... 19. Dėl naujų įrodymų
              1. Atsakovas R. A. kartu su... 20. Dėl bylos esmės
                1. Tėvai turi pirmumo teisę... 21. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme 23. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 24. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (Tauragės rajono apylinkės... 25. Sumažinti iš atsakovo R. A. priteistų sūnaus T. A. išlaikymui kas mėnesį... 26. Sumažinti iš atsakovo R. A. ieškovės R. A. naudai priteistų bylinėjimosi... 27. Sumažinti iš atsakovo R. A. valstybei priteisto žyminio mokesčio dydį iki... 28. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 29. Priteisti iš atsakovo R. A. ieškovės R. A. naudai 274,68 Eur bylinėjimosi...