Byla 3K-3-570-701/2015
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Donato Šerno,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. S. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovui Ž. S. dėl skolos priteisimo ir atsakovo Ž. S. priešieškinį ieškovui AB SEB bankui dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių finansų maklerio įmonės pareigas teikiant klientui investicines paslaugas, aiškinimo bei taikymo.

6Ieškovas AB SEB bankas (toliau – ir Bankas) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 274 653,65 Lt (79 545,20 Eur) ir 56 156,87 JAV dolerio skolos, procesines palūkanas bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 21 d. šalių buvo sudaryta vertybinių popierių atpirkimo sutartis Nr. RD 060921/02 (toliau – Sutartis), kuria susitarta dėl vertybinių popierių atpirkimo sandorių (toliau – REPO sandoriai) sudarymo, vykdymo ir atsakomybės už sutarties pažeidimus sąlygų ir tvarkos. Vykdant Sutartį buvo sudaryti 25 REPO sandoriai. Atsižvelgdamas į vertybinių popierių rinkos kritimą 2008 m. spalio 8 d. susitarimu atsakovas pavedė ieškovui parduoti ieškovo pagal REPO sandorius iš atsakovo įsigytus vertybinius popierius atsakovo sąskaita ir rinkos kaina, nes nebegalėjo vykdyti Sutarties 4.5 ir 4.6 punktuose įtvirtintos garantinės įmokos sumokėjimo pareigos bei realiai negalėjo ir neketino REPO sandoriuose nustatytais terminais atpirkti iš ieškovo vertybinių popierių už nustatytą iš anksto kainą. Įvykdęs pavedimą parduoti vertybinius popierius, ieškovas, remdamasis Sutarties 7.8 punktu, atliko užskaitas, tačiau tai nepadengė visų atsakovo įsiskolinimų bankui, likusi jo skola yra 56 156,87 JAV dolerio ir 274 653,65 Lt (79 545,20 Eur).

7Atsakovas Ž. S. priešieškiniu prašė: 1) priteisti iš ieškovo 274 653,65 Lt (79 545,20 Eur) ir 56 156,87 JAV dolerio nuostolių atlyginimą ir 5 procentų procesines palūkanas, šias sumas įskaityti į ieškovo reikalavimą priteisti 274 653,65 Lt (79 545,20 Eur) ir 56 156,87 JAV dolerio skolą ir procesines palūkanas; 2) priteisti iš ieškovo 1 160 038,97 Lt (335 970,51 Eur) nuostolių atlyginimą ir 5 procentų procesines palūkanas. Jis nurodė, kad ieškovas nesilaikė Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – ir FPRĮ) 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir interesais, neinformavo apie atpirktinų vertybinių popierių vertės bei garantijos koeficiento sumažėjimą, todėl atsakovas patyrė žalos.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė ir priteisė ieškovui iš atsakovo 274 653,65 Lt (79 545,20 Eur) ir 56 156,87 JAV dolerio skolos, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, kad atsakovas neatpirko iš ieškovo vertybinių popierių už sandoriuose nustatytą kainą (292 636 Lt (84 753,24 Eur) ir 64 091,61 JAV dolerio), todėl vertybinius popierius ieškovas pardavė rinkoje 2008 m. lapkričio 25 d. už 245 252,80 Lt (71 030,12 Eur). Teismas nustatė, kad atsakovas buvo sudaręs daugiau kaip 20 vertybinių popierių atpirkimo sandorių, todėl iš gautų pinigų pirmiausia buvo dengiamos skolos, kilusios iš REPO sandorių, pagal kuriuos prievolių įvykdymo terminai buvo pasibaigę. Teismas pažymėjo, kad teisę atlikti šiuos veiksmus ieškovui suteikė ne tik 2008 m. spalio 8 d. šalių pasirašytas susitarimas, bet ir Sutarties 7.8 punktas, kuriame nustatyta, jog bankas turi teisę neįspėjęs ir savo nuožiūra ne ginčo tvarka nurašyti visas pagal sutartį mokėtinas sumas iš visų kliento sąskaitų (įskaitant garantinės įmokos sąskaitą, bet ja neapsiribojant).

10Teismas byloje vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimu byloje Nr. A63-2604/2011, kurioje nustatytos prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai turinčios aplinkybės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje nenustatyta finansų tarpininko įmonės pareigos informuoti klientą apie vertybinių popierių atpirkimo sandoriais parduotų finansinių priemonių vertės sumažėjimą ir (ar) atsiradusią pareigą mokėti susitarime nurodytą garantinę įmoką. Administracinėje byloje nustatyta, kad šalys dėl tokios garantinės įmokos ir informavimo nebuvo susitarusios, todėl administracinę bylą nagrinėjęs teismas konstatavo, jog FPRĮ 22 straipsnio 3 dalies prasme bankas neteisėtų veiksmų neatliko.

11Teismas nustatė, kad REPO sandoris pasibaigia, kai yra įvykdomi visi įsipareigojimai pagal tokį sandorį, t. y. kai bankui grąžinama jo išmokėta suma bei banko ir kliento sulygtos metinės palūkanos. Atsakovo argumentus, kad vertybinius popierius ieškovas realizavo netinkamai (ne geriausia rinkos kaina), teismas pripažino deklaratyviais ir neįrodytais. Teismo vertinimu, atsakovas vertybiniais popieriais prekiavo ne vienerius metus, iš šios prekybos gavo pelno, todėl laikytina, kad jis turėjo pakankamą patirtį ir žinių, kad vykdytų vertybinių popierių operacijas. Konstatavęs, kad atsakovas neįvykdė savo sutartinės prievolės atpirkti iš ieškovo vertybinius popierius, teismas sprendė dėl ieškovo ieškinio patenkinimo.

12Kadangi priešieškinis buvo grindžiamas tuo, kad ieškovas neįspėjo atsakovo apie vertybinių popierių vertės kritimą, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimu, priimtu byloje Nr. A63-2604/11, buvo konstatuota, kad FRPĮ 22 straipsnio 3 dalies prasme bankas neteisėtų veiksmų neatliko, priešieškinis buvo atmestas.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą pakeitė. Sprendimo dalį, kuria ieškovo AB SEB banko ieškinys patenkintas ir ieškovui iš atsakovo Ž. S. priteista 274 653,65 Lt (79 545,20 Eur) ir 56 156,87 JAV dolerio skolos, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė; sprendimo dalį, kuria atsakovo Ž. S. priešieškinis atmestas, paliko nepakeistą bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. spalio 7 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti šiam teismui.

15Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neprivalėjo teikti atsakovui informacijos apie vertybinių popierių rinkos svyravimus, sandorių vertybinių popierių vertės pokyčius, garantinių įmokų pakankamumą, net jei šie pokyčiai tam tikru laikotarpiu ir nepalankūs investuotojui, kol neviršijama rizika, įprastinė tokiai investicinei paslaugai (atpirkimo sandoriams). Tačiau atsiradus veiksniams, dėl kurių rizika itin išaugo, ieškovas, veikdamas pagal FPRĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, turėjo vykdyti įspėjimo pareigą. Minėta, kad garantinių įmokų atitikties garantiniam koeficientui nustatymas kiekvieną darbo dieną skirtas ieškovo interesų apsaugai ir jis, net ir esant tam tikrai neatitikčiai, gali iš karto nesinaudoti savo teise reikalauti padidinti garantinę įmoką. Tačiau ieškovas, kaip investicinių paslaugų teikimo profesionalas, galintis ir privalantis kvalifikuotai įvertinti vertybinių popierių rinkos pokyčius, taip pat ir galimus padarinius atsakovui, tokiu atveju, jei sumažėjusi vertybinių popierių vertė lemia didelį garantinės įmokos deficitą, juolab esant tendencijai jam dar labiau didėti, veikdamas geriausiais investuotojo interesais, turi šį apie tokią situaciją įspėti. Įspėjimo momentas nebūtinai turi sutapti su pareikalavimo papildyti garantinę įmoką data. Byloje nėra nustatyta, kada atsakovo atpirktinų vertybinių popierių vertė krito tiek, kad garantinės įmokos neatitiko garantinio koeficiento, kaip greitai ši neatitiktis didėjo, per kiek laiko ieškovas suteikė šią informaciją atsakovui. Ieškovui nurodžius, kad informacija buvo teikiama anksčiau nei 2008 m. spalio 8 d., kai pagal atskirus sandorius suėjus vertybinių popierių atpirkimo terminui buvo tariamasi dėl investicinio sprendimo, kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad būtina įvertinti šios informacijos turinį ir spręsti dėl jos pakankamumo, atsižvelgiant į atsakovo patirtį investavimo srityje, jo sudarytų sandorių kiekį ir vertę, naudojimosi tokiomis investicinėmis paslaugomis trukmę, galimybę gauti informaciją apie padėtį vertybinių popierių rinkoje savarankiškai ir kt.

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2014 m. gruodžio 31 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą, išskyrus jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, paliko nepakeistą.

17Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog vertybinių popierių kainos neatitiktis garantijos koeficiento reikalavimams dažnu atveju susiklostydavo praėjus labai trumpam laikui (7–14 dienų) nuo sandorio sudarymo, o keletu atvejų šis neatitikimas jau egzistavo netgi sandorio sudarymo metu. Byloje nėra duomenų, kad, susiklosčius šiai padėčiai, viena vertus, Bankas atsakovą nedelsdamas būtų informavęs apie garantinės įmokos padidinimo būtinumą ir reikalavęs atlikti šį Sutartyje nustatytą veiksmą, o atsakovas, kita vertus, reiškęs dėl to Bankui kokias nors pretenzijas dėl netinkamo informavimo pareigos vykdymo. Šalių Sutartis nenustatė Banko prievolės teikti atsakovui informacijos apie vertybinių popierių rinkos svyravimus, sandorių vertybinių popierių vertės pokyčius, garantinių įmokų pakankamumą, net jei šie pokyčiai tam tikru laikotarpiu ir buvo nepalankūs investuotojui, kol nebuvo viršijama rizika, įprastinė tokiai investicinei paslaugai. Banko pateiktas šalių pokalbių garso įrašas liudija, kad atsakovas 2008 m. liepos 9 d., 21 d., 24 d., 29 d., 2008 m. rugpjūčio 20 d. buvo informuojamas apie tam tikrų REPO sandorių pasibaigimą, trūkstamų lėšų kiekį 2008 m. liepos ir rugpjūčio mėn., kad palaikytų REPO sandorio ekonominius parametrus, buvo kalbama apie 2008 m. sausio mėn. didįjį akcijų vertės kritimą, galimybę nutraukti REPO sandorius 2008 m. liepos 9 d., prarastą („praskolintų“) lėšų dalį, apie Banko galimybę finansuoti atsakovą išmokant jam 50 procentų kurių nors akcijų vertės, nes Banko už vertybinius popierius sumokėta kaina privalėjo atitikti nuo 50 iki 55 procentų REPO sandorių sudarymo (pratęsimo) metu esančios vertybinių popierių vertės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartų pokalbių turinys adekvatus Banko informacijos suteikimui apie atsakovo atpirktinų vertybinių popierių vertę, garantinių įmokų pakankamumą ir atsakovo patiriamų nuostolių dydį. Be to, analizuojant šio pokalbio turinį, matyti, jog šalys būtent tokiu būdu ilgą laiką bendradarbiavo, abipusiškai vienodai suprato vertybinių popierių rinkos pokyčius, iš to kylančią riziką ir galimus atsakovo nuostolius, taip pat – ir garantinių įmokų pakankamumą. Tiek Banko apeliacinės instancijos teismui pateiktos vertybinių popierių rinkų pokyčių kreivės, tiek šalių pokalbių turinys liudija, kad vertybinių popierių vertės tendencingai mažėjo, tačiau atsakovas, suprasdamas tendenciją, jog vertybinių popierių kainos ir toliau krenta, 2008 m. liepos 9 d., 21 d., 24 d., 29 d. ir 2008 m. rugpjūčio 20 d. iš naujo sudarė (pratęsė anksčiau sudarytus) 12 REPO sandorių. Nesant Sutartyje tiesiogiai nustatytos Banko prievolės pranešti atsakovui apie tokį akcijų vertės sumažėjimą, įvertinusi nusistovėjusią šalių bendradarbiavimo praktiką, kuri buvo priimtina abiem sandorio šalims, kai atsakovas būdavo informuojamas tik pasibaigus REPO sandoriams, atsakovo nuolatinę poziciją iš naujo „repuoti“ ar „perrepuoti“ net ir gerokai nuvertėjusius vertybinius popierius, teisėjų kolegija nekonstatavo pagrindo daryti išvados apie netinkamą Banko pareigos, įtvirtintos FPRĮ 22 straipsnio 1 dalyje, CK 6.38 straipsnio 2 dalyje bei CK 6.200 straipsnyje, vykdymą. Teismas pažymėjo, kad šalių Sutarties 1 priedo 3 punktas nustatė Banko teisę skaičiuoti bendrą garantinės įmokos papildymo sumą visam atpirkimo sandorių portfeliui, o Banko teigimu, viso portfelio vertė dar 2008 m. spalio 3 d. nebuvo taip nuvertėjusi, jog būtų pagrindas informuoti atsakovą apie kritinę jo vertybinių popierių kainą vertybinių popierių rinkoje. Banko teigimu, atsakovo vertybinių popierių (viso portfelio) vertė krito 2008 m. rugsėjo pabaigoje, o spalio pradžioje – po 15 procentų tris dienas iš eilės. Priešingų įrodymų (t. y. kad kritinė padėtis jo vertybinių popierių portfelyje susiklostė anksčiau) atsakovas nepateikė. Teismas sprendė, kad Bankas apie susiklosčiusią padėtį vertybinių popierių rinkoje ir kad atsakovo sandoriais parduotų vertybinių popierių rinkos kaina nukrito žemiau jam suteiktos paskolos vertės ribos informavo atsakovą 2008 m. spalio 8 d., taip sudarydamas galimybę atsakovui išvengti dar didesnių nuostolių, todėl esant tokiai situacijai negalima daryti išvados, jog kliento informavimas būtent šią dieną buvo akivaizdžiai pradelstas, t. y., atsižvelgiant į ginčo Sutarties specifiką, kliento savarankiškų investavimo sprendimų priėmimo praktiką, darytina išvada, kad Bankas veikė tinkamai.

18Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad pats atsakovas, turėdamas deklaruojamą trejų metų investavimo patirtį, aukštąjį išsilavinimą, taip pat turėdamas galimybę (prieigą internetinėje bankininkystėje) stebėti vertybinių popierių rinkos pokyčius (tokia informacija viešai skelbiama ir Banko interneto svetainėje) bei aktyviai juos stebėdamas (iki 2008 m. birželio 29 d. prisijungimai prie elektroninės bankininkystės vyko net po keletą kartų per dieną) ir, kaip jis pats teigia, žinodamas, jog vertybinių popierių kainos krenta, atsakovo teigimu, „labai ramiai uždarė kompiuterį ir pusę metų laukė, kol rinkos atsigaus arba sulauks Banko skambučio“ nors bylos nagrinėjimo metu pats nurodė, kad pažįstamų asmenų buvo informuojamas dėl kritinės padėties vertybinių popierių fonduose ir garantinių įmokų koeficiento neatitikties bei Banko reikalavimo padengti šiuos skirtumus, į tai visiškai neatsižvelgė. Nepaisydamas šios jam prieinamos informacijos, atsakovas nesikreipė į Banką dėl savo galimų nuostolių ir investicijų perspektyvų įvertinimo, taip visą iš REPO sandorių kylančią riziką palikdamas vertinti išimtinai Bankui. Teisėjų kolegijos požiūriu, tokio investuotojo elgesio, atsižvelgiant į jo asmeninę investavimo patirtį, negalima laikyti apdairiu ir rūpestingu, maksimaliomis pastangomis sumažinti didėjančius nuostolius ir atleisti skolininko nuo prievolės Bankui CK 6.64 straipsnio pagrindu vykdymo. Nenustatęs Banko įspėjimo pareigos nevykdymo, ar FPRĮ 22 straipsnio 1 dalyje, CK 6.38 straipsnio 2 dalyje bei CK 6.200 straipsnyje įtvirtintų pareigų pažeidimo, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovo pareigą Bankui atlyginti nuostolius, kylančius iš šalių Sutarties, ir atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimus priteisti jam iš Banko patirtus nuostolius dėl nuvertėjusių vertybinių popierių.

19III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20Kasaciniu skundu atsakovas Ž. S. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį – tenkinti bei pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

211. Įgyvendinant FPRĮ 98 straipsnio 6 dalies reikalavimą, kuris suformuluotas vykdant 2006 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos direktyvos 2006/73/EB, kuria įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų ir veiklos sąlygų bei toje direktyvoje apibrėžti terminai (toliau – Įgyvendinimo direktyva) 42 straipsnio nuostatas, SEB bankas ne vėliau kaip iki 2007 m. gruodžio 31 d. privalėjo pakeisti su kasatoriumi sudarytą Sutartį, joje nustatant arba šalims sutariant dėl nuostolių ribos, kurią viršijus, atsirastų besąlygiška banko pareiga informuoti kasatorių apie bet kokius nustatytą ar sutartą ribą viršijančius nuostolius. Tokios FPRĮ 98 straipsnio 6 dalyje nustatytos pareigos SEB bankas neįvykdė. Nesant aptariamo susitarimo ar nuostolių ribos nustatymo sutartyje, bylą nagrinėję teismai atsisakė spręsti dėl netinkamo sutartinių Banko įsipareigojimų vykdymo, tai lėmė neapibrėžtų kriterijų, sprendžiant dėl FPRĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytos Banko pareigos vykdymo tinkamumo, taikymą. Šių kriterijų taikymas, apeliacinės instancijos teismui 2014 m. gruodžio 31 d. nutartyje pasisakant iš esmės tik dėl kasatoriaus asmens ir kasatoriaus veiksmų, ignoruojant bet kokį SEB banko veiksmų (neveikimo) vertinimą, lėmė konstatavimą, kad Bankas jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

222. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartyje nurodytų būtinų nustatyti faktinių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo vertinti tai, kad esminė kasatoriaus atpirktinų vertybinių popierių neatitiktis garantijos koeficiento kriterijams prasidėjo 2008 m. rugpjūčio 20 d. – 2008 m. rugsėjo 5 d., tačiau, konstatavęs, kad po 2008 m. rugpjūčio 20 d. tarp SEB banko ir kasatoriaus nebebuvo jokio kontaktavimo, SEB banko pareigų tinkamo vykdymo FPRĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatų aspektu netyrė ir nevertino.

233. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nustatančias teismo pareigą priimamą procesinį sprendimą pagrįsti byloje surinktais įrodymais. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovui buvo suteikta pakankama informacija apie tendencingai nuvertėjančius vertybinius popierius ir finansines priemones, nes iš esmės iki 2008 m. rugpjūčio 19 d. vertybinių popierių verčių svyravimas nebuvo esminis, o tuo metu vykusių telefoninių pokalbių metu SEB bankas neteikė informacijos apie esminę didėjančią riziką, susijusią su investavimo veikla. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, Sutarties 1 priedo 3 punkte esant nustatytai SEB banko teisei skaičiuoti bendrą garantinės įmokos koeficientą visam atpirktinų vertybinių popierių ir finansinių priemonių portfeliui, SEB banko teigimu, atsakovui ir buvo taikomas būtent bendro garantijos koeficiento skaičiavimas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad būtų buvęs apskaičiuojamas garantijos koeficientas. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina pakankamą 3 metų kasatoriaus investicinės veiklos patirtį, reikiamą savarankiškam investavimo rizikų įvertinimui, tačiau SEB banko siūlomas REPO sandorių produktas iš esmės skiriasi nuo klasikinio REPO sandorio. Atsakovas 2007 m. lapkričio 5 d. užpildė finansinių priemonių tinkamumo anketą, joje pažymėjo, kad tokių sandorių rizika jam nėra suprantama. Be to, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad, sudarius su SEB banku REPO sandorį, vertybiniai popieriai ir investicinės priemonės nebebuvo apskaitomos kasatoriaus sąskaitoje ir sekti jų būklės kitimą kasatorius nebeturėjo jokių protingai prieinamų galimybių.

244. Byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta esant aplinkybėms, sudarančioms pagrindą abejoti jos nagrinėjimo skaidrumu ir objektyvumu. Teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo 2014 m. gruodžio 9 d. ir procesinio sprendimo paskelbimą atidėjo iki 2014 m. gruodžio 31 d. Dėl teisėjos Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos) ligos 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimis bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas, kolegijos pirmininke bei pranešėja paskirta teisėja Rasa Gudžiūnienė bei nustatytas bylos nagrinėjimo laikas – 2014 m. gruodžio 29 d. 9.00 val. Taigi, atnaujinus bylos nagrinėjimą, paskirtai naujai teisėjų kolegijos pirmininkei ir pranešėjai R. Gudžiūnienei susipažinti su pakankamai sudėtinga, naujo pobūdžio bei didelės apimties civiline byla bei ją paruošti nagrinėti iš esmės buvo palikta tik viena darbo diena – 2014 m. gruodžio 23 d. (2014 m. gruodžio 24–28 buvo nedarbo, oficialių valstybinių švenčių dienos). Sudaryta nauja teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 29 d. civilinę bylą išnagrinėjo ir procesinio sprendimo priėmimą atidėjo iki anksčiau nustatyto procesinio sprendimo paskelbimo laiko – 2014 m. gruodžio 31 d. Teisėjų kolegijos nario liga pagal CPK 325 straipsnio 6 dalį nėra pagrindas keisti teisėjų kolegiją, ši aplinkybė gali būti pagrindas nustatyti kitą sprendimo (nutarties) priėmimo ir paskelbimo datą, o bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos sudėtis galėtų būti keičiama tik jei priežastys, dėl kurių vienas iš teisėjų kolegijos narių negali dalyvauti procese, neišnyksta per protingą laiką. Be to, vadovaujantis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO skelbiama informacija apie Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtas bylas, teisėja A. Jarackaitė kiekvieną darbo dieną nuo 2014 m. gruodžio 9 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. nagrinėjo kitas civilines bylas.

255. Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi liko neišspręstas atsakovo 5000 Lt (1448,10 Eur) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarties, paskirstymo klausimas.

26Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas AB SEB bankas prašo jį atmesti ir skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, šį prašymą motyvuodamas tokiais argumentais:

271. Įsigaliojusiame FPRĮ nebuvo įtvirtinta investicinės įmonės pareiga iš anksto nustatyti galimų kliento nuostolių ribą, kurią viršijus atsiranda investicinės įmonės pareiga apie tokį nuostolių ribos viršijimą informuoti klientą ne vėliau kaip iki tos pat darbo dienos pabaigos. Tokia pareiga neįvardyta nei Įgyvendinimo direktyvos 42 straipsnyje, nei Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Vertybinių popierių komisijos 2007 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 1K-22 (toliau – Taisyklės), 125 punkte. Dėl to Sutartis visiškai atitiko įstatyme nustatytus reikalavimus ir atsakovui pagal FPRĮ 98 straipsnio 6 dalį nekilo pareiga pakeisti Sutartį. Tokią išvadą patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai 2011 m. kovo 7 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A63-2604/2011, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Nurodytame sprendime pažymėta, kad Sutarties šalių sutartas garantinis koeficientas nustatytas ne kaip nuostolių, bet kliento pareigos mokėti garantines įmokas riba, t. y. jis nustato ribą, kurią peržengus pareiškėjui atsiranda banko teisė reikalauti sumokėti garantinę įmoką, o klientui, gavus tokį reikalavimą, – pareiga šią įmoką įmokėti į garantinę sąskaitą.

282. Apeliacinės instancijos teismas byloje esančius įrodymus visapusiškai ištyrė atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus išaiškinimus ir nurodytus nagrinėtinus klausimus, todėl pagrįstai sprendė dėl tinkamo Banko pareigų vykdymo klientui. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl vertybinių popierių kainos neatitikties garantijos koeficiento reikalavimams terminų, rėmėsi Vertybinių popierių komisijos protokolu Nr. 12K-13, Banko 2009 m. gruodžio 10 d. pažyma Nr. 05-8718, patirtinančia, kad kasatoriaus vertybinių popierių vertė mažėjo ne tik nuo 2008 m. rugpjūčio 20 d., bet ir liepos bei rugpjūčio mėnesiais, telefoninių pokalbių įrašais, įrodymais, patvirtinančiais atsakovo galimybes pačiam stebėti vertybinių popierių verčių pokyčius rinkoje. Taigi, apeliacinės instancijos teismas byloje esančių aplinkybių vertinimą atliko nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių.

293. Kasatorius, pažeisdamas CPK 347 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą kasaciniame teisme remtis naujomis aplinkybėmis, kaip kritinį laikotarpį nurodo nebe 2008 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius, bet laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. iki kritinio 2008 m. spalio 8 d. momento ir teigia, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo spręsti būtent dėl šio laikotarpio.

304. Kliento portfelio vertė dar 2008 m. spalio 3 d. nebuvo taip nukritusi, kad būtų pagrindas informuoti atsakovą apie kritinę vertybinių popierių kainą. Viso portfelio vertė krito 2008 m. rugsėjo pabaigoje, o spalio pradžioje – po 15 proc. tris dienas iš eilės, tuomet Bankas apie susiklosčiusią padėtį vertybinių popierių rinkoje bei atsakovo vertybinių popierių rinkos kainą informavo atsakovą 2008 m. spalio 8 d. Klientui Bankas suteikė informaciją apie tai, kad vertybinių popierių vertė krenta, o tai yra pagrindinė kliento rizika, apie kurią, pasak kasatoriaus, jam nebuvo pranešta. Klientas tai suvokė ir, vertybiniams popieriams nuvertėjus, mokėjo įmokas privalomiems sandorio ekonominiams parametrams palaikyti. Banko teisę skaičiuoti bendrą garantinės įmokos koeficientą visam vertybinių popierių portfeliui nustato Sutarties 1 priedo 3 punktas.

315. Kasatoriaus teiginiai, kad nebuvo užtikrintas skaidrus ir objektyvus bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka, yra fakto klausimai, kurių teisiniam vertinimui būtinas atskiras tyrimas. Viešai prieinami Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys nebūtinai atspindi faktinę situaciją, todėl nėra žinoma, ar iš tiesų nurodytomis datomis teisėja A. Jarackaitė nagrinėjo kitas bylas, ar informacija duomenų bazėje nebuvo laiku pakeista.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

34Dėl teisės į tinkamą teismo procesą

35Nagrinėjamoje byloje kasatorius teigia, kad, netinkamai taikius CPK 325 straipsnio, reglamentuojančio apeliacinės instancijos teismo sprendimo ar nutarties priėmimą ir paskelbimą, 6 dalį, nustatančią veiksmus, kurių imamasi teismui dėl objektyvių priežasčių negalint priimti ir paskelbti sprendimo ar nutarties numatytu laiku, nuostatas, kyla abejonių dėl teismo proceso tinkamumo, bylos išnagrinėjimo skaidrumo ir objektyvumo.

36Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnis tiesiogiai įtvirtina asmens teisę į tinkamą teismo procesą. Teisė į tinkamą teismo procesą yra vienas iš civilinio proceso teisės principų. Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teisėjo ir teismų nepriklausomumas yra vienas iš esminių demokratinės teisinės valstybės principų. Socialinis teismo vaidmuo yra toks, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos teisės įgyvendinimą, apsaugoti žmogaus teises ir laisves, garantuoti teisės viršenybę. Teisėjo ir teismų nepriklausomumas yra būtina žmogaus teisių ir laisvių apsaugos sąlyga. Kartu tai yra viena iš svarbiausių teisėjo ir teismų pareigų, kylanti iš Konstitucijoje garantuotos žmogaus teisės turėti bešališką ginčo arbitrą (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 6 d., 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimai). Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo (Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

37Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas asmens teisės į nešališką teismą užtikrinančių teisės normų turinį, savo praktikoje vadovaujasi ir Konvencijos nuostatomis, ir šioje sityje formuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, kuria remiantis galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr., pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 32492/96, par. 121; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 65518/01 ir kt.). EŽTT yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. V. Burdakovo įmonė „Akcesor“, bylos Nr. 3K-3-402/2008; kt.).

38Konkrečią bylą nagrinėsiančio teismo nepriklausomumui ir nešališkumui užtikrinti įstatyme nustatoma tvarka, kurios laikantis suformuojama teismo sudėtis. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, be kita ko, įtvirtina teisę į tai, kad bylą išnagrinėtų „pagal įstatymą“ įsteigtas teismas. EŽTT savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta frazė „pagal įstatymą“ įsteigtas teismas taip pat reiškia, kad šis teismas turi būti „suformuotas pagal įstatymo nustatytas taisykles“ (žr., pvz., 1989 gruodžio 6 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Rossi prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 11879/85; 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą byloje Momčilovič prieš Serbiją, pareiškimo Nr. 23103/07, par. 29). Be to, šis sakinys apima ne tik „teismo“ egzistavimo teisinį pagrindą, bet taip pat „teismas“ turi atitikti konkrečias taisykles, kurios reglamentuoja jo veiklą (2006 m. liepos 20 d. sprendimas byloje Sokurenko ir Strygun prieš Ukrainą, pareiškimų Nr. 29458/04, 29465/04, par. 24) ir kolegijos sudarymą kiekvienu atveju (2000 m. gegužės 4 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Buscarini prieš San Mariną, pareiškimo Nr. 31657/96, 2003 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Posokhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 63486/00, par. 39, Momčilovič ten pat). EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad iš esmės teismo įvykdytas vidaus teisės nuostatų, susijusių su teisminių institucijų įsteigimu (formavimu) ir kompetencija, pažeidimas lemia Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą (2010 m. spalio 5 d. sprendimas byloje DMD GROUP, a. s. prieš Slovakiją, pareiškimo Nr. 19334/03, par. 61; 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimas byloje Šorgić prieš Serbiją, pareiškimo Nr. 34973/06, par. 63). Prie tokių taisyklių priskirtinos ne tik tiesiogiai teismo sudėtį lemiančios taisyklės, bet ir procesinės taisyklės, susijusios su galimybe keisti teismo sudėtį (sudaryti naujos sudėties teismą) esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, CPK 325 straipsnio 6 dalies nuostata, suteikianti teisę paskirti naujos sudėties teismą tais atvejais, kai per protingą terminą neišnyksta teisėjo liga ar kitos objektyvios priežastys, dėl kurių negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas.

39CPK 325 straipsnio 6 dalyje nustatyta: „Kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas, kiti teisėjų kolegijos teisėjai, o kai bylą nagrinėja vienas teisėjas, – teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas gali motyvuota nutartimi nustatyti kitą, negu šio straipsnio 1 dalyje numatyta, sprendimo (nutarties) priėmimo ir paskelbimo datą. Apie nustatytą naują datą pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims. Jeigu šios priežastys neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą.“

40Nagrinėjamoje byloje nustatytos šios su CPK 325 straipsnio 6 dalies taikymu susijusios aplinkybės: Lietuvos apeliacinio teismo l. e. Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas teisėjo 2014 m. spalio 20 d. nutartimi paskirta teisėjų kolegija nagrinėti bylą apeliacine tvarka. Kolegijos pirmininke ir pranešėja paskirta teisėja A. Jarackaitė, teisėjais – D. Višinskienė ir E. Žironas; nurodytos sudėties kolegija, 2014 m. gruodžio 9 d. išnagrinėjusi bylą, procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo iki 2014 m. gruodžio 31 d.; nuo 2014 m. gruodžio 11 d. prasidėjo teisėjos A. Jarackaitės nedarbingumo periodas, jis buvo keletą kartų tęsiamas ir pasibaigė 2014 m. gruodžio 23 d.; teisėjai D. Višinskienė ir E. Žironas 2014 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę prašydami spręsti klausimą dėl teisėjų kolegijos sudėties pakeitimo; 2014 m. gruodžio 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, remdamasi CPK 325 straipsnio 6 dalimi, sudarė naujos sudėties teisėjų kolegiją, jos pirmininke bei pranešėja vietoj nedarbingos teisėjos A. Jarackaitės paskyrusi teisėją R. Gudžiūnienę; 2014 m. gruodžio 29 d. naujos sudėties teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą; 2014 m. gruodžio 31 d. paskelbta kasaciniu skundu skundžiama nutartis.

41CPK 325 straipsnio 6 dalyje ne tik įvardytos procesinės priemonės, taikytinos teismui dėl objektyvių priežasčių negalint priimti ir paskelbti procesinio sprendimo, bet ir nurodytas šių priemonių taikymo eiliškumas bei pagrindai. Visų pirma, paaiškėjus, kad negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas, tai kiti teisėjų kolegijos teisėjai, o bylą nagrinėjant vienam teisėjui, – teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas motyvuota nutartimi nustato kitą, negu šio straipsnio 1 dalyje numatyta, sprendimo (nutarties) priėmimo ir paskelbimo datą. Šios priemonės taikymo skaičius nėra ribojamas niekaip kitaip kaip tik jos taikymą lemiančių priežasčių trukme. Tik tuo atveju, kai šios priežastys neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas taiko kitą priemonę – paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą. Pastaroji priemonė nesilaikant nurodyto eiliškumo galėtų būti paskirta tuo atveju, kai jos faktinio pagrindo ilgalaikis pobūdis akivaizdus iš karto. Ji aiškintina kaip būtina tais atvejais, kai dėl akivaizdžiai ilgai truksiančių aplinkybių teisėjas dar ilgą laikotarpį negalės dalyvauti priimant procesinį sprendimą, dėl to, vis atidedant jo priėmimą, atsirastų teisinis neapibrėžtumas, būtų pažeistas proceso operatyvumo principas, asmenų procesinės ir materialinės teisės bei teisėti interesai.

42Nagrinėjamoje byloje, prieš pakeičiant teismo sudėtį, nebuvo atsižvelgta į CPK 325 straipsnio 6 dalyje nustatytus teismo sudėties pakeitimo pagrindus ir tvarką. Pakeitimo metu, t. y. 2014 m. gruodžio 22 d., teisėjos A. Jarackaitės nedarbingumas truko 11 dienų. Šis laikotarpis nelaikytinas viršijusiu protingą terminą. Procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas iki to momento dar nebuvo nė karto atidėtas. Nutartyje dėl teismo sudėties pakeitimo, be teisėjos ligos fakto, išsamesnių motyvų, pagrindžiančių būtinumą pakeisti teismo sudėtį, nenurodyta. Taip pat sutiktina su kasatoriaus pastebėjimais, kad neatsižvelgta į tai, jog, 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi sudarius naujos sudėties teismą, prasidėjo šventinis laikotarpis, į kurį įėjo daug valstybinių švenčių ir poilsio dienų (gruodžio 24–28 dienos). Byloje keliami sudėtingi klausimai, susiję su finansinių priemonių rinkų dalyvių reguliavimu, tinkamų šių dalyvių pareigų investuotojams įvykdymu, todėl paskirta nauja kolegijos pirmininkė bei pranešėja turėjo itin trumpą laiką pasirengti bylos nagrinėjimui. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2014 m. gruodžio 31 d. Lietuvos apeliaciniame teisme paskelbtas ne vienas procesinis sprendimas, kurį priėmusioje teisėjų kolegijoje buvo ir teisėja A. Jarackaitė; 2014 m. gruodžio 31 d. civilinėse bylose Nr. 2-2107/2014, Nr. 2-1914/2014 ir Nr. 2-1941/2014 paskelbti procesiniai sprendimai pagal atskiruosius skundus, kuriuos priėmė viena teisėja – A. Jarackaitė, o civilinėje byloje Nr. 2-2257/2014 paskelbtas procesinis sprendimas teisėjų kolegijos, kurioje buvo A. Jarackaitė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja); be to, tą pačią dieną paskelbtą nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2019/2014 priėmė tokios pat sudėties teisėjų kolegija, kaip ir pirminė kolegija nagrinėjamoje byloje, t. y. teisėja A. Jarackaitė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir teisėjai D. Višinskienė bei E. Žironas. Visose nurodytose bylose nutarčių paskelbimai buvo nustatyti anksčiau, t. y. 2014 m. gruodžio 9–16 dienomis, ir jie buvo atidėti, kol pasveiks ir į darbą sugrįš teisėja A. Jarackaitė, todėl, vertinant susidariusią situaciją iš objektyvaus stebėtojo ar juolab asmens, kurio byla nagrinėjama teisme, pozicijos, visuma šių aplinkybių gali sukelti abejonių dėl teisingumo vykdymo skaidrumo ir objektyvumo, todėl, siekiant jas pašalinti, būtina sudaryti galimybę bylą apeliacine tvarka išnagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytas abejones sukėlęs CPK 325 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos aiškios proceso teisės normos pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

43Dėl pirmiau nurodytos priežasties kasacinio teismo teisėjų kolegija kitų kasacinio skundo argumentų nenagrinėja, kartu pažymėdama, kad, nagrinėjant bylą iš naujo, inter alia, atsižvelgtina į kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytus argumentus, reikšmingus sprendžiant dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 7 d. nutartyje nurodyto klausimo, t. y. finansų maklerio įmonės pareigos veikti pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus – geriausiomis klientui sąlygomis ir interesais. Nesant norminiuose teisės aktuose ir šalių sudarytose sutartyse aiškiai apibrėžto ir detalizuoto tokio veikimo standarto, atsižvelgtina į finansų maklerio formuojamą veikimo standartą, kuris matyti apibendrinus finansų maklerio veiksmus analogiškoje situacijoje kitų klientų atžvilgiu. Veikdamas pagal tokį standartą, finansų makleris formuoja tam tikrą santykių su klientais praktiką, kuri lemia pagrįstus klientų lūkesčius, jog ši praktika yra nuosekli ir neklaidinanti, todėl ji yra reikšminga aiškinant šalių sutartines teises ir pareigas (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Dėl to nagrinėjant bylą iš naujo reikšminga nustatyti aplinkybes, kaip Bankas veikė ne tik atsakovo, bet ir kitų klientų atžvilgiu: ar Bankas faktiškai klientus informuodavo apie nepakankamą garantinę įmoką atsižvelgdamas į viso vertybinių popierių portfelio, ar į kiekvienu atskiru REPO sandoriu įgytų vertybinių popierių vertę; ar praktikoje buvo nusistovėjęs tam tikras konkretus kliento garantinės įmokos ir jo turimų vertybinių popierių rinkos vertės santykis, lemiantis Banko raginimą klientui spręsti dėl vertybinių popierių pardavimo arba garantinės įmokos papildymo („margin call“); ar toks „margin call“ lemiantis santykis buvo konkretaus dydžio, ar faktiškai „margin call“ pranešimas buvo atliekamas šiam santykiui svyruojant tam tikrose ribose, į kurias atsižvelgiant galima apskaičiuoti vidutinę santykio reikšmę; nustatytina, kuriuo momentu atsakovo vertybinių popierių vertė, atsižvelgiant į Banko kitiems klientams faktiškai taikytus kriterijus, tapo kritinė.

44Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

45Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

46Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovas AB SEB bankas (toliau – ir Bankas) ieškiniu prašė priteisti iš... 7. Atsakovas Ž. S. priešieškiniu prašė: 1) priteisti iš ieškovo 274 653,65... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas byloje vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m.... 11. Teismas nustatė, kad REPO sandoris pasibaigia, kai yra įvykdomi visi... 12. Kadangi priešieškinis buvo grindžiamas tuo, kad ieškovas neįspėjo... 13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 15. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju... 16. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 17. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti,... 18. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad pats atsakovas, turėdamas... 19. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 20. Kasaciniu skundu atsakovas Ž. S. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 21. 1. Įgyvendinant FPRĮ 98 straipsnio 6 dalies reikalavimą, kuris suformuluotas... 22. 2. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 23. 3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas,... 24. 4. Byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta esant aplinkybėms, sudarančioms... 25. 5. Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi liko neišspręstas... 26. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas AB SEB bankas prašo jį atmesti ir... 27. 1. Įsigaliojusiame FPRĮ nebuvo įtvirtinta investicinės įmonės pareiga iš... 28. 2. Apeliacinės instancijos teismas byloje esančius įrodymus visapusiškai... 29. 3. Kasatorius, pažeisdamas CPK 347 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą... 30. 4. Kliento portfelio vertė dar 2008 m. spalio 3 d. nebuvo taip nukritusi, kad... 31. 5. Kasatoriaus teiginiai, kad nebuvo užtikrintas skaidrus ir objektyvus bylos... 32. Teisėjų kolegija... 33. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 34. Dėl teisės į tinkamą teismo procesą... 35. Nagrinėjamoje byloje kasatorius teigia, kad, netinkamai taikius CPK 325... 36. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir... 37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas asmens teisės į nešališką... 38. Konkrečią bylą nagrinėsiančio teismo nepriklausomumui ir nešališkumui... 39. CPK 325 straipsnio 6 dalyje nustatyta: „Kai suserga ar dėl kitų objektyvių... 40. Nagrinėjamoje byloje nustatytos šios su CPK 325 straipsnio 6 dalies taikymu... 41. CPK 325 straipsnio 6 dalyje ne tik įvardytos procesinės priemonės,... 42. Nagrinėjamoje byloje, prieš pakeičiant teismo sudėtį, nebuvo atsižvelgta... 43. Dėl pirmiau nurodytos priežasties kasacinio teismo teisėjų kolegija kitų... 44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 45. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014 m.... 46. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...