Byla A-442-184-13
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. S-257 (7-176/2011) „Dėl A. P. 2011 m. liepos 28 skundo“ dalį dėl priskaičiuoto mokesčio ir baudos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2011 m. liepos 11 sprendimą Nr. 68-94 ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Panevėžio AVMI) 2011 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. (36.9-20)-SA-9.

5Pareiškėja nurodė, kad 2006 m. birželio 9 d. ji ir dar aštuoni fiziniai asmenys bei akcinė bendrovė „Kalnapilio-Tauro“ grupė (toliau – ir AB „Kalnapilio-Tauro“ grupė) sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis) dėl 60 000 vnt. paprastųjų vardinių uždarosios akcinės bendrovės „Prie Nevėžio“ (toliau – ir UAB „Prie Nevėžio“) akcijų. Sutarties 2.3 punkte buvo nustatyta bendra 1 200 000 Lt sandorio suma (akcijų kaina), kurios paskirstymas pardavėjams išdėstytas Sutarties 2.3 punkto a-i papunkčiuose. Pareiškėja teigė su akcijų pirkėju nustačiusi vienos akcijos pardavimo kainą – 0,76 Lt už vienetą. Paaiškino, jog pirkėjas įvykdė sutartinę pareigą dalimis: 2006 m. spalio 18 d. sumokėjo 8 837 Lt, o 2006 m. gruodžio 15 d. – 313 Lt, iš viso – 9 150 Lt. Tokiu būdu vienos akcijos kaina sandorio šalių abipusiu susitarimu buvo sumažinta iki 0,72 Lt už vienetą. Pareiškėja nurodė 2006 metų pajamas Panevėžio AVMI deklaravusi 2007 m. balandžio 27 d. metinėje pajamų mokesčių deklaracijoje ir 2008 m. rugpjūčio 6 d. deklaracijoje. Pastarojoje deklaravo 9 640 Lt turto pardavimo pajamas ir 12 659 Lt šio turto įsigijimo išlaidas. Pažymėjo, jog Panevėžio AVMI vertino, jog Sutartyje nurodyta sutarta pareiškėjai priklausančių akcijų kaina yra per maža, todėl sprendė, kad buvo siekta mokestinės naudos. Panevėžio AVMI 2011 m. gegužės 9 sprendimu Nr. (36.9-20)-SA-9 deklaracijoje nurodytą vertybinių popierių pardavimo sumą – 9 640 Lt pakeitė į 235 906 Lt sumą ir už 2006 m. apskaičiavo pareiškėjai 33 487 Lt mokėtiną gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM), nuo šio mokesčio mokėtinus 19 541 Lt delspinigius, už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 3 d. iki 2011 m. kovo 1 d. bei skyrė vidutinio dydžio 30 proc. baudą – 10 046 Lt. Pareiškėja nurodė, jog mokesčių administratorius nustatė, kad vienas iš devynių pardavėjų ir akcininkų, be pareiškėjos, buvo jos dukra O. P., kuri savo akcijas pirkėjui pardavė po 60,62 Lt už vienetą, tokiu būdu gaudama 327 387 Lt. Sudėjusi bendrą pareiškėjos ir jos dukros O. P. akcijų kainą ir padalinusi ją iš abiejų mokėtojų turėtų akcijų skaičiaus, Panevėžio AVMI nustatė, kad už vieną akciją gautina kaina yra 186 354 Lt. Sprendė, jog nustačius, kad pareiškėjos dukra valdė 5 400 vnt. akcijų, o pati pareiškėja – 12 659 vnt. akcijų, skirtinga akcijų kaina bei aplinkybė, kad O. P. akcijų pardavimo pajamos įstatymo nustatyta tvarka priskirtinos neapmokestinamosioms pajamoms, vertintinos kaip pareiškėjos siekis išvengti GPM mokėjimo, t. y. gauti mokestinę naudą. Tokios pačios nuomonės, pasak pareiškėjos, laikėsi ir institucijos, nagrinėjusios jos skundus. VMI 2011 m. liepos 11 sprendimu Nr. 68-94 pakeitė Panevėžio AVMI sprendimą dalyje dėl baudos, sumažindamas ją iki 10 proc. mokesčio dydžio, t y. – 3 349 Lt. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. S-257 (7-176/2011) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – patvirtino VMI 2011 m. liepos 11 d. sprendimą ir atleido pareiškėja nuo 19 451 Lt GPM delspinigių. Pareiškėja nurodė nesutinkanti su jos skundus nagrinėjusių institucijų pozicija aiškinant jos sudarytos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties turinį, jos sudarymo aplinkybes. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas ūkinės ir komercinės veiklos laisvės principas, taip pat civiliniuose teisiniuose santykiuose galiojantis sutarties laisvės principas leidžia šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nusistatyti tarpusavio teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyvios teisės normos. Pareiškėjos teigimu, institucijos skundžiamuose sprendimuose nenurodė teisinio imperatyvo, kuris buvo pažeistas Sutartimi. Pažymėjo, jog skundžiamuose sprendimuose vartojama sąvoka „susiję asmenys“ nėra įtvirtinta Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), taip pat kituose mokestinius teisinius santykius reguliuojančiuose teisės aktuose ir vien šalis siejantis giminystės ryšys negali būti aplinkybe, kuria remiantis būtų preziumuojamas vieno ar kito giminaičio intereso buvimas. Mokestinę naudą, kaip ji apibrėžiama MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje, privalu įrodinėti ir ji turi būti vienintelis sandorio tikslas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A11-719/2007, Nr. A756-1591/2008, Nr. A39-2377/2008, Nr. A442-298/2010, Nr. A438-359/2010). Tvirtino, jog siekiant atskleisti tikrąją šalių valią buvo privalu gauti paaiškinimus iš pirkėjo AB „Kalnapilis-Tauro grupė“ ir iš pardavėjos O. P., kas institucijų, nagrinėjusių ginčus, nebuvo padaryta. Teigė, kad fizinis asmuo, priešingai nei juridinis, negyvena vien su tikslu siekti pelno, todėl negalima sutikti su Mokestinių ginčų komisijos sprendimu nagrinėjamu atveju taikyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2006 m. balandžio 6 d. nutartyje Nr. A444-794/2006 suformuotą praktiką. Pareiškėja paaiškino neturėjusi ekonominio intereso ir nenorėjusi tapti valstybės GPM prievolininke, o byloje nenustatyta, kad akcijų pardavimas būtų jos nuolatinė veikla. Nurodė, jog mokesčių mokėtojas turi teisę pasirinkti jam priimtiniausią ir teisės normoms neprieštaraujantį vertybinių popierių įsigijimo ir išlaidų nustatymo būdą (LVAT 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2316/2011 ir 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2164/2011).

6Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko.

7Nurodė, jog Panevėžio AVMI patikrinus pareiškėjos GPM apskaičiavimo ir sumokėjimo į biudžetą teisingumą laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d., konstatuota, jog pareiškėja pagal 2006 m. birželio 9 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį už parduotas UAB „Prie Nevėžio“ akcijas gavo ne 9 150 Lt pajamų, o 235 906 Lt pajamų. Nustačiusi minėtas aplinkybes Panevėžio AVMI surašė patikrinimo aktą Nr. PAR-13, kuris neatsižvelgiant į pareiškėjos pateiktas pastabas, buvo patvirtintas 2011 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. (36.9-20)-SA-9, įpareigojant pareiškėją sumokėti 33 487 GPM, 19 451 Lt GPM delspinigių bei 10 046 Lt GPM baudą. Paaiškino, kad UAB „Prie Nevėžio“ akcininkai – fiziniai asmenys, pagal Sutartį pardavė 100 proc. akcijų įmonei AB „Kalnapilio-Tauro grupė“. Nustatyta, kad pirkėjo AB „Kalnapilio-Tauro grupė” sumokėta suma pareiškėjai ir jos dukrai O. P. už vieną parduodamą akciją ženkliai skyrėsi nuo kitiems septyniems akcijų pardavėjams sumokėtos kainos, t. y. septyniems pardavėjams už vieną akciją sumokėta po 20 Lt, pareiškėjos dukrai O. P. už akciją sumokėta po 65,10 Lt (parduota 5 400 vnt. akcijų už 351 540 Lt), o pareiškėjai – tik apie 0,76 Lt už akciją (parduota 12 659 vnt. akcijų už 9 640 Lt). Atkreipė dėmesį, kad Sutarties 2.6 punktu šalys susitarė, jog parduodamų akcijų kaina bus koreguojama, jeigu iki sandorio užbaigimo dienos bus nustatytas faktas, kad pažeistos papildomos sutarties sąlygos, t. y. kaina bus sumažinta proporcingai visiems pardavėjams. Nurodė, jog patikrinimo metu nustatyta, kad pirkėjas AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ su pardavėjais (pareiškėja A. P. ir jos dukra O. P.) atsiskaitė dalimis - A. P. už parduotas UAB „Prie Nevėžio“ akcijas 2006 m. spalio 18 d. gavo 8 837 Lt, 2006 m. gruodžio 15 d. gavo 313 Lt pajamų, o pareiškėjos dukra O. P. už parduotas akcijas 2006 m. spalio 18 d. gavo 316 225 Lt, 2007 m. sausio 18 d. – 11 162 Lt pajamų, t. y. iš viso už 18 059 vnt. parduotų akcijų pareiškėja ir jos dukra gavo 336 537 Lt pajamų. Pažymėjo, jog iš 2006 m. gruodžio 12 d. sandorio užbaigimo papildomo protokolo matyti, kad dėl pardavėjų finansinių įsipareigojimų, pardavimo kaina sumažinta proporcingai visiems pardavėjams. Įvertinusi visas sandorio aplinkybes, Panevėžio AVMI patikrinimo metu apskaičiavo, kad pareiškėja kartu su dukra O. P. už parduotas UAB „Prie Nevėžio” akcijas iš pardavėjo gavo artimą kitiems septyniems pirkėjams sumokėtą sumą, t. y. 18,6354 Lt už vieną parduotą akciją. Nurodė, jog Panevėžio AVMI, įvertinusi pareiškėjos sudaryto sandorio aplinkybes ir taikydama MAĮ 69 straipsnio nuostatas, šio straipsnio taikymo praktiką, pagrįstai sprendė, kad pareiškėja už parduotas akcijas gavo daugiau pajamų nei nurodyta 2006 m. birželio 9 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje, kadangi pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 23 dalį pareiškėjos dukros O. P. pajamos už parduotas akcijas yra neapmokestinamos GPM, o pareiškėjos pajamos už parduotas akcijas – apmokestinamos. Atsakovo vertinimu Panevėžio AVMI teisingai nutarė susijusių asmenų (pareiškėjos ir jos dukros) gautas pajamas paskirstyti proporcingai UAB „Prie Nevėžio“ parduotam akcijų skaičiui. Mokesčių santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas, todėl jiems netaikytinos Civilinio kodekso normos. Atsakovas sprendė, jog, vadovaujantis MAĮ 2 straipsnio 15 punkto, 96 straipsnio 1 ir 2 dalių, 139 straipsnio nuostatomis, taip pat Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 3 dalies 9 punkto, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 3 dalies, 25 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio, 36 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Panevėžio AVMI pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja turi pareigą sumokėti gyventojų pajamų mokestį, delspinigius bei baudą, kurią atsakovas sumažino iki 3 349 Lt.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10Teismo vertinimu atsakovas teisingai taikė MAĮ 69 straipsnio, reglamentuojančio mokestinės naudos gavimą, nuostatas, atsižvelgė į šios teisės normos taikymo praktiką, suformuotą LVAT 2007 m. liepos 17 d. nutartimi išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A11-719/2007 ir pagrįstai sprendė, jog pareiškėja už parduotas UAB „Prie Nevėžio“ akcijas gavo daugiau pajamų nei nurodyta Sutartyje. Teismas taip pat pritarė atsakovo padarytai išvadai, kad pareiškėja valdė 12 659 vnt., t. y. 21 proc. paprastųjų UAB „Prie Nevėžio“ akcijų, kurios buvo įsigytos 2003 m., taigi pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 23 dalį akcijų pardavimo pajamos yra apmokestinamos. Tuo tarpu pareiškėjos dukra O. P. valdė 5 400 vnt. akcijų, kurių pardavimo pajamos pagal minėto įstatymo nuostatas neapmokestinamos. Nustačius tokias aplinkybes, pagrįstai buvo padaryta išvada, jog pareiškėja, Sutartyje nurodydama žymiai mažesnę savo valdomų akcijų kainą nei jos dukros valdomų akcijų kaina, nors pastaroji turėjo daug mažesnį akcijų skaičių, siekė mokestinės naudos, todėl mokesčių mokėtojas turėjo teisę paskirstyti susijusių asmenų pajamas proporcingai parduotam akcijų skaičiui. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, grindžiamai LVAT praktika, suformuota 2003 m. gruodžio 15 d. nutartimi išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A11-648/2003, jog Civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos viešojo administravimo srityje taikomos tik tais atvejais, kai tai yra įsakmiai nurodyta CK ir kai viešojo administravimo santykiai tiesiogiai nereguliuojami viešosios teisės normomis. Sprendė, jog nagrinėjamoje byloje taikyti CK normų nėra pagrindo, kadangi šalių sudaryta Sutartis vertinta mokestiniu teisiniu aspektu.

11III.

12Apeliaciniu skundu pareiškėja prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13Pažymėjo, kad teismas nenurodė, kokiems teisės aktams prieštarauja pareiškėjos sudaryta Sutartis. Tvirtino, jog Sutartis sudaryta vadovaujantis CK normomis, turinčiomis aukštesnę teisinę galią prieš kitus teisės aktus. Pažymėjo, jog CK normos, reglamentuojančios akcijų pirkimą–pardavimą, nesuteikia pirmenybės kitiems teisės aktams, todėl viešosios teisės aktų nuostatos šiuo atveju netaikytinos. Nurodė, jog teismas neatsakė į skunde nurodytus argumentus dėl „susijusių asmenų“ sąvokos, taip pat argumentus dėl fizinio asmens pelno siekimo bei mokesčių mokėtojo teisės pasirinkti jam priimtinesnį parduodamų vertybinių popierių įsigijimo išlaidų nustatymo būdą. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartojo savo ankstesnius argumentus.

14Atsakovas su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutiko.

15Pažymėjo, jog MAĮ yra įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą principas, kurio taikymo esmė yra atkurti iškreiptas aplinkybes, lemiančias apmokestinamo objekto dydį bei mokesčio subjektą. Paaiškino, jog MAĮ 69 straipsnio normos, nustatančios mokestinės naudos gavimą, nuostatos taikomos tokiu atveju, kai mokesčių mokėtojas mokestinės naudos gauna dėl realiai vykdomų sandorių ar atliekamų ūkinių operacijų, įforminamų iškreipiant pačių ūkinių operacijų esmę, tačiau formaliai atitinkančių įstatymo reikalavimus. Atkreipė dėmesį į byloje aktualią LVAT praktiką – 2007 m. liepos 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A11-719/2007, kur teismas išaiškino, jog MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, todėl turi būti atliekamas retrospektyvus sandorio sudarymo aplinkybių vertinimas. Nurodė, jog „susijusių asmenų“ sąvoka yra atskleista Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje ir pagal šios teisės normos nuostatus pareiškėja bei jos dukra atitinka „susijusių asmenų“ sampratą. Atsakovas iš esmės pakartojo savo ankstesniame atsiliepime nurodytus argumentus, susijusius su mokesčių santykių reguliavimu, byloje taikytinomis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis, pagal kurias pareiškėjai buvo apskaičiuoti mokesčiai.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV.

18Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstai mokesčių administratorius pritaikė turinio viršenybės prieš formą principą ir pripažino, kad pareiškėja sudarant 2006 m. birželio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl paprastųjų vardinių UAB „Prie Nevėžio“ akcijų, siekė mokestinės naudos, susijusios su mažesniu gyventojų pajamų mokesčiu.

19Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

20Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant šią teisės normą, pažymėta, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio, kuris gali būti tiriamas šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio sudarymo, t. y. taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Taikant nurodytą normą, yra būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą). Tai reiškia, kad ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtą mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-719/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-250/2008).

21Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išaiškinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes bei nenukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje suformuoto Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies aiškinimo, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja už parduotas UAB „Prie Nevėžio“ akcijas gavo daugiau pajamų nei nurodyta 2006 m. birželio 9 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje, dėl ko pareiškėjai papildomai apskaičiuota 33 487 Lt gyventojų pajamų mokesčio.

22Byloje nustatyta, kad 2006 m. birželio 9 d. sudaryta UAB „Prie Nevėžio“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Šių akcijų pardavėjos – pareiškėja ir jos dukra O. P. – buvo susiję asmenys vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 4 punktu. Pareiškėjos parduodamų akcijų kaina minėtoje sutartyje nustatyta 0,76 Lt už vieną akciją, o pareiškėjos dukros – 65,10 Lt už akciją. Tuo tarpu likusių bendrovės akcininkų parduodamų akcijų kaina buvo nustatyta 20 Lt už akciją.

23Taigi, kaip matyti, nustatyta pareiškėjos ir jos dukros parduodamų akcijų kaina ženkliai skyrėsi tiek tarpusavyje, tiek nuo kitų pardavėjų akcijų kainų. Šių skirtumų pareiškėja nepagrindė. Pažymėtina, kad pareiškėjos gautos pajamos už parduotas UAB „Prie Nevėžio” akcijas pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 straipsnio 3 dalį bei 6 straipsnio 3 dalies 9 punktą yra priskirtinos ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn B klasės pajamoms, kurios apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu. Tuo tarpu pareiškėjos dukros vertybių popierių pardavimo pajamos vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 23 dalimi priskirtinos neapmokestinamosioms pajamoms. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nustatant pareiškėjai 0,76 Lt už UAB „Prie Nevėžio“ akciją kainą, o pareiškėjos dukrai – 65,10 Lt kainą, buvo siekiama gauti mokestinės naudos, t. y. išvengti pajamų, kurios būtų gautos pareiškėjai pardavus akcijas ta pačia kaina, kuria akcijas pardavė kiti bendrovės akcininkai, apmokestinimo GPM. Šią išvadą taip pat patvirtina tai, jog pareiškėja kartu su dukra už parduotas akcijas iš viso gavo 336 537 Lt, šią sumą padalinus iš pareiškėjos bei jos dukters kartu turėto akcijų skaičiaus, gauta 18,64 Lt vienos akcijos vertė yra artima kitiems akcininkams sutartimi nustatytai vienos akcijos kainai.

24Todėl, atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėjamu atveju pagrįstai nebuvo atsižvelgta į formalią mokesčio mokėtojo veiklos išraišką bei buvo atkurtos iškreiptos aplinkybės, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, t. y. susijusių asmenų – pareiškėjos ir jos dukros – gautos pajamos perskirstytos proporcingai parduotam UAB „Prie Nevėžio“ akcijų skaičiui.

25Dėl pareiškėjos nurodomo Civiliniame kodekse įtvirtino sutarčių laisvės principo, pastebėtina, kad Civilinio kodekso normos viešojo administravimo srityje taikytinos tik tais atvejais, kai tai yra įsakmiai nurodyta Civiliniame kodekse ir kai viešojo administravimo santykiai nėra tiesiogiai reglamentuoti viešosios teisės normomis. Jei viešosios teisės santykiai tiesiogiai reglamentuoti atitinkamos viešosios teisės normomis ir kai tokia situacija įsakmiai nenurodyta Civiliniame kodekse, turi būti taikomos atitinkamos viešosios teisės normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-648/2003). Taigi kai patikrinimo metu iškyla pagrįstų abejonių, ar juridinę galią turintys dokumentai atspindi tikrąjį įvykdytų ūkinių operacijų turinį, mokesčių administratorius privalo mokesčių bazę nustatyti netiesiogiai pasirinkęs mokesčio bazės nustatymo metodus, o ne taikyti Civiliniame kodekse įtvirtintas sandorių negaliojimo taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-60/2004).

26Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog skundžiami vietos mokesčių administratoriaus ir mokestinį ginčą nagrinėjusių institucijų sprendimai laikytini iš esmės atitinkančiais teisės aktų reikalavimus, todėl teisėti ir pagrįsti, taip pat tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą spendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28pareiškėjos A. P. apeliacinį skundą atmesti.

29Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą,... 5. Pareiškėja nurodė, kad 2006 m. birželio 9 d. ji ir dar aštuoni fiziniai... 6. Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko.... 7. Nurodė, jog Panevėžio AVMI patikrinus pareiškėjos GPM apskaičiavimo ir... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 21 d. sprendimu... 10. Teismo vertinimu atsakovas teisingai taikė MAĮ 69 straipsnio,... 11. III.... 12. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašė panaikinti Vilniaus apygardos... 13. Pažymėjo, kad teismas nenurodė, kokiems teisės aktams prieštarauja... 14. Atsakovas su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutiko.... 15. Pažymėjo, jog MAĮ yra įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV.... 18. Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstai mokesčių administratorius... 19. Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais... 20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant šią... 21. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad... 22. Byloje nustatyta, kad 2006 m. birželio 9 d. sudaryta UAB „Prie Nevėžio“... 23. Taigi, kaip matyti, nustatyta pareiškėjos ir jos dukros parduodamų akcijų... 24. Todėl, atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis... 25. Dėl pareiškėjos nurodomo Civiliniame kodekse įtvirtino sutarčių laisvės... 26. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 28. pareiškėjos A. P. apeliacinį skundą atmesti.... 29. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą... 30. Nutartis neskundžiama....