Byla 2-169/2013
Dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „TAIGI“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti finansinį reikalavimą, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-949-357/2012 pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „TAIGI“ bankroto byloje.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Pareiškėjas advokatas V. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė įtraukti jį į bankrutavusios UAB „TAIGI“ kreditorių sąrašą su 38 915,55 Lt finansiniu reikalavimu. Nurodė, kad su UAB „TAIGI“ 2009 m. gegužės 26 d. sudarė Teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartis. Pagal Teisinių paslaugų sutarties 3 straipsnio 3 punktą UAB „TAIGI“ įsipareigojo sumokėti 5 procentų dydžio nuo materialinio reikalavimo sumos avansą lygiomis dalimis per 12 mėnesių laikotarpį, šalys numatė ir 5 procentų dydžio sėkmės honorarą. Taip pat pagal Teisinių paslaugų sutarties 4 straipsnio 2 punktą UAB „TAIGI“ buvo įsipareigojusi už kiekvieną uždelstą dieną mokėti 0,2 procento delspinigius, 6 procentus metinių palūkanų bei einamųjų metų ketvirčio, pusmečio VILIBOR koeficientą iki galutinio atsiskaitymo dienos. Advokatas V. V. UAB „TAIGI“ vardu pareiškė 607 066,96 Lt ieškinį atsakovui UAB „Statovita“. UAB „TAIGI“ pareiškėjui pagal sutarties sąlygas yra sumokėjusi tik 3 438 Lt, todėl pareiškėjas pateikė UAB „TAIGI“ papildomą avansinę sąskaitą Nr. 23/1/09/2010 26 915,35 Lt sumai, kurios UAB „TAIGI“ neapmokėjo.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Šiaulių apygardos teismas 2012 m. liepos 4 d. nutartimi atsisakė tvirtinti pareiškėjo advokato V. V. 38 915,55 Lt kreditorinį reikalavimą BUAB „TAIGI“ bankroto byloje. Nutartyje nurodyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „TAIGI“, kad iš byloje esančios 2009 m. gegužės 26 d. Teisinių paslaugų sutarties 3 straipsnio 4 punkto matyti, kad UAB „TAIGI“ pareiškėjui įsipareigojo mokėti sėkmės honorarą (priklausomai nuo teisminių bylų baigties teigiamo rezultato). Teisinių paslaugų sutarties 3 straipsnio 3 punkte numatytas 5 procentų avansas tūrėtų būti ateityje įskaitomas į pareiškėjui priskaičiuotiną sėkmės honorarą. Iškėlus UAB „TAIGI“ bankroto bylą bendrovė nepratęsė teisinių paslaugų sutarties vykdymo, o teismų sistemos LITEKO duomenimis dar nėra išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2224-585/2012, kurioje UAB „TAIGI“ pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Statovita“ ir trečiajam asmeniui UAB „Ūrus ir Ko“. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nėra pasiekęs civilinės bylos Nr. 2-2224- 585/2012 sėkmingos baigties, padarė išvadą, jog pareiškėjas neturi teisės į sėkmės honorarą už minėtos bylos vedimą. Teismas, remdamasis tuo, jog tikslių duomenų (sąskaitos išklotinės), iš kurių galima būtų įvertinti BUAB „TAIGI“ suteiktų paslaugų kiekį ir kainą, pareiškėjas nepateikė, jog byloje nėra jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių apie pareiškėjo suteiktas teisines paslaugas įmonei už 26 915,35 Lt, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika („bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais“), sprendė, jog pareiškėjo advokato V. V. prašymas patvirtinti 38 915,55 Lt kreditorinį reikalavimą UAB „TAIGI“ bankroto byloje netenkintinas.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6Apeliantas advokatas V. V. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, susijusias su sutarčių aiškinimu. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kurių pagrindu pagrįstai teigtina, kad pagal Teisinių paslaugų sutarties 3 straipsnio 3 punktą bendrovė UAB „TAIGI“ buvo įsipareigojusi apeliantui sumokėti 5 procentų dydžio nuo materialinio reikalavimo sumos avansą bei tokio paties dydžio sėkmės honorarą. Pagal šios sutarties 4 straipsnio 2 punktą bendrovė buvo įsipareigojusi už kiekvieną uždelstą dieną mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos ir 6 procentų dydžio metines palūkanas bei einamųjų metų ketvirčio, pusmečio VILIBOR koeficientą iki galutinio atsiskaitymo dienos. Vykdydamas savo įsipareigojimus pareiškėjas 2009 m. gegužės 29 d. parengė Vilniaus apygardos teisme dokumentinio proceso tvarka nagrinėti ieškinį atsakovui UAB „Statovita“ dėl piniginių prievolių ir delspinigių priverstinio išieškojimo (ieškinio suma 172 560,52 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad teismo 2009 m. spalio 7 d. nutartimi panaikintas preliminarus teismo sprendimas šioje byloje ir ieškovas buvo įpareigotas iki 2009 m. spalio 27 d. pareikšti ieškinį bei ginčą spręsti pagal bendrąsias ginčo taisykles, apeliantas 2009 m. spalio 26 d. parengė ieškinį pagal bendrąsias ginčo taisykles, padidino ieškinio reikalavimus iki 607 066,96 Lt. UAB „TAIGI“, vykdydama savo įsipareigojimus, apeliantui sumokėjo tik dalį jam tenkančio avanso, tai yra 3 438 Lt. Apeliantas UAB „TAIGI“ elektroniniu paštu pateikė apmokėti už 12 mėnesių laikotarpį sąskaitą Nr. 23/1/09/2010 26 915,35 Lt sumai, tačiau ši sąskaita nebuvo apmokėta.
  2. Apeliantas nuo pateiktos 2010 m. rugsėjo 23 d. sąskaitos už teisines paslaugas už 6 mėnesių laikotarpį apskaičiavo 0,2 procentų dydžio delspinigius (9 689,40 Lt). Taip pat nuo sąskaitos už teisines paslaugas išrašymo dienos iki bankroto bylos iškėlimo teisme (2012 m. kovo 26 d.) apeliantas nuo įsiskolinimo sumos apskaičiavo 6 procentų dydžio palūkanas (2 310,80 Lt).
  3. Tęsiantis Vilniaus apygardos teisme civilinės bylos Nr. 2-2224-585/2012 nagrinėjimui yra pasibaigusi Teisinių paslaugų sutartis, todėl apeliantas, nepriklausomai nuo civilinės bylos baigties rezultato, turi teisę į sulygtą 5 procentų dydžio avansą, kurio apeliantui nesumokėjo UAB „TAIGI“.
  4. Teismas neišnagrinėjo įrodymų ir aplinkybių viseto, tai yra neįvertino visų bylos aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų.
  5. Apeliantas pretenduoja tik į 5 procentų dydžio avansinį honorarą, kurį klientas įsipareigojo sumokėti lygiomis dalimis per 12 mėnesių laikotarpį. Į tokio paties dydžio sėkmės honorarą apeliantas nepretenduoja, kadangi byla Vilniaus apygardos teisme nėra išnagrinėta, o administratorius teisinių paslaugų sutarties nėra pratęsęs.
  6. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė svarbias bylai aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias ginčo dalyką, pažeidė procesines normas, įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles.

7BUAB „TAIGI“ bankroto administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti nutartį nepakeistą. Nurodo, kad Teisinių paslaugų sutarties 3 straipsnio 3 punkte numatytas 5 procentų avansas turėtų būti ateityje įskaitomas į pareiškėjui priskaičiuotiną sėkmės honorarą. Tačiau iškėlus BUAB „TAIGI“ bankroto bylą bendrovė nepratęsė Teisinių paslaugų sutarties vykdymo (įskaitant užsakymo tęsti paslaugų teikimą UAB „TAIGI“ atstovaujant teisminiuose procesuose), todėl neegzistuoja BUAB „TAIGI“ pareiga avansu apmokėti advokato veiklą (teisinių paslaugų teikimą), kurios apeliantas nebeturi teisės vykdyti. Sutarties šalys, nustatydamos avansą, iš anksto apmoka už dar nesuteiktas paslaugas, kurios bus suteiktos tik ateityje ir kurių kaina bus įskaitoma į avansą. Egzistuojant aplinkybėms, kad advokatas V. V. nebeteikia teisinių paslaugų BUAB „TAIGI“ bei jis nėra pasiekęs sėkmės civilinėje byloje Nr. 2-2224-585/2012, tvirtinti apelianto teikiamą avansinio pobūdžio kreditorinį reikalavimą nėra pagrindo. Apeliantas taip pat nepagrįstai reikalauja ir palūkanų, ir delspinigių, nes jie yra per dideli. Be to, netesybos turėtų būti įskaitytos į nuostolius kompensuojančias palūkanas. Bankroto administratorius siekė nustatyti, kiek apeliantas faktiškai suteikė paslaugų BUAB „TAIGI“ vedant civilinę bylą Nr. 2-2224-585/2012 bei kokia šių paslaugų kaina. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 6 punkte nustatyta, kad teismo ar kliento prašymu advokatas privalo pateikti detalizuotą užmokesčio apskaičiavimo pažymą, tačiau advokatas šios pareigos nevykdė. Tokių dokumentų advokatas nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu, todėl nėra aišku, ar reikalaujamas avansas bent iš dalies galėjo būti panaudotas. Nesant duomenų apie apelianto faktiškai suteiktas paslaugas, sumokėtas 3 438 Lt honoraras bei patvirtintas 1 038 finansinis reikalavimas BUAB ‚TAIGI“ bankroto byloje padengia UAB „TAIGI” finansinius įsipareigojimus apeliantui. Pagal Europos Sąjungos advokatų etikos kodekso 3.5 punktą advokato reikalaujamas honoraro ir (arba) išlaidų išankstinis apmokėjimas neturi viršyti pagrįstos honoraro ir tikėtinų susijusių išlaidų sąmatos.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti advokato V. V. finansinį reikalavimą BUAB „TAIGI“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

9Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „TAIGI“ ir advokato V. V. kontora 2009 m. gegužės 26 d. sudarė Teisinių paslaugų sutartį, pagal kurią UAB „TAIGI“ pavedė atstovauti įmonės interesus Lietuvos Respublikos valstybinės valdžios, valdymo institucijose, teisėsaugos struktūrose, Lietuvos Respublikos teismuose, registrų centruose dėl skolų išieškojimo, o advokato V. V. kontora įsipareigojo atstovauti UAB „TAIGI“ interesus (sutarties 2 straipsnis).

10Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarčių aiškinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje. Aiškinant šiame straipsnyje išdėstytą reglamentavimą, kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Aiškinant sutarties, iš kurios vykdymo byloje kyla ginčas, turinį ir prasmę, yra svarbu nustatyti tas aplinkybes, kurios atskleistų faktinius šalių veiksmus sutartį sudarant ir ją vykdant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju sutartį su advokatų kontora sudarė juridinis asmuo, tai yra UAB „TAIGI“. Duomenų, jog sutartis sudaryta prisijungimo būdu ir kad UAB „TAIGI“ negalėjo daryti įtakos sutarties sąlygoms, nėra.

11Teisinių paslaugų sutarties 3 straipsnyje numatytos UAB „TAIGI“ pareigos. Sutarties 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuo 2009 m. gegužės 26 d. iki 2009 m. gegužės 28 d. UAB „TAIGI“ įsipareigojo sumokėti advokato V. V. kontorai avansinį honorarą už ateityje teikiamas paslaugas, lygų 2 400 Lt. UAB „TAIGI“ už konsultacijas ir bendro pobūdžio procesinių dokumentų rengimą atsiskaito pagal įkainius, patvirtinus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (sutarties 3 straipsnio 2 punktas). Esant bylinėjimosi reikalui už atstovavimą teismo posėdžiuose advokatų kontorai UAB „TAIGI“ moka 5 procentų nuo materialinio reikalavimo dydžio sumos avansą, o nesant materialiniam ginčui ? 300 Lt už sugaišto laiko 1 valandą (sutarties 3 straipsnio 3 punktas). Priklausomai nuo teisinių bylų baigties teigiamo rezultato ir kitokio pobūdžio pavedimų įvykdymo UAB „TAIGI“ įsipareigojo advokatų kontorai papildomai sumokėti sėkmės honorarą, sudarantį 10 procentų nuo patenkinto materialinio reikalavimo dydžio sumos. Ginčą išsprendus taikos sutartimi, kurios minimalus dydis yra 500 000 Lt, UAB „TAIGI“ įsipareigojo sumokėti sėkmės honorarą, lygų 5 procentams. Pasiekus taikos sutartimi didesnę sumą negu numatyta minimali suma taikos atveju, advokato V. V. kontorai sumokėti 7,5 procentų dydžio sėkmės mokestį (3 straipsnio 4 dalis). Iš Teisinių paslaugų sutarties 3 straipsnio 4 dalies nuostatos matyti, jog sutartyje nurodytas sėkmės mokestis įvardijamas kaip papildomas. Pagal Teisinių paslaugų sutarties 4 straipsnio, kuriame numatyta atsiskaitymo tvarka, 1 dalį avansinis 5 procentų nuo materialinio reikalavimo dydžio sumos avansas mokamas advokato V. V. kontorai lygiomis dalimis per 12 mėnesių laikotarpį. Į avansinį mokėjimą įskaitytinos UAB „TAIGI“ sumokėtos sumos šios sutarties 3.1 ir 3.3 punktuose. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš byloje esančios 2009 m. gegužės 26 d. Teisinių paslaugų sutarties 3 straipsnio 4 punkto matyti, kad UAB „TAIGI“ įsipareigojo pareiškėjui sumokėti sėkmės honorarą (priklausomai nuo teisinių bylų baigties teigiamo rezultato), kad Teisinių paslaugų sutarties 3 straipsnio 3 punkte numatytas 5 procentų avansas turėtų būti ateityje įskaitomas į pareiškėjui priskaičiuotą sėkmės honorarą. Teisėjų kolegija su tokiu teismo atliktu Teisinių paslaugų sutarties nuostatų vertinimu sutikti neturi pagrindo, nes sutarties nuostatos tvirtina, jog šalys susitarė dėl dvejopo dydžio mokėjimų: 1) 5 procentų dydžio avanso nuo materialinio reikalavimo dydžio sumos; 2) priklausomai nuo teisminių bylų baigties teigiamo rezultato ir kitokio pobūdžio pavedimų įvykdymo – papildomai sumokėti sėkmės honorarą. Be to, kaip minėta, sėkmės mokestis (sutarties 3 straipsnio 4 punktas) jau pačioje sutartyje įvardijamas kaip papildomas prie sutarties 3 straipsnio 3 punkte numatyto mokėjimo. Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal pasirašytos Teisinių paslaugų sutarties nuostatas jos 3 straipsnio 3 punkte numatytas 5 procentų avansinis mokėjimas neturėtų būti ateityje įskaitytas į pareiškėjui priskaičiuotiną sėkmės honorarą („sėkmės mokestį“), o yra atskiras mokėjimas, kuris nepriklauso nuo bylos baigties, tačiau yra susietas išimtinai su pareikšto materialinio reikalavimo suma. Aplinkybė, kad pareiškėjas pareiškė ieškinį UAB „TAIGI“ vardu, kurio suma yra 607 066,96 Lt, nėra ginčijama. Pareiškėjas prašo patvirtinti jo finansinį reikalavimą 26 915,35 Lt sumai, atsižvelgiant į tai, jog 5 procentai nuo 607 066,96 Lt sumos yra 30 353,35 Lt, o UAB „TAIGI“ pareiškėjui yra sumokėjusi tik 3 438 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes dėl Teisinių paslaugų sutarties sąlygų, taip pat į tai, jog sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo sudarė juridinis asmuo, kad duomenų, jog sutartis sudaryta prisijungimo būtu ir kad UAB „TAIGI“ negalėjo daryti įtakos sutarties sąlygoms, nėra, o bankrutavusios įmonės administratorius neginčijo Teisinių paslaugų sutarties atskirų sąlygų, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo pareiškėjo 26 915,35 Lt dydžio reikalavimą pripažinti nepagrįstu.

12Pareiškėjas taip pat prašo į tvirtintiną finansinį reikalavimą įtraukti 9 689,40 Lt delspinigių bei 2310,80 Lt palūkanų sumas. UAB „TAIGI“ nemokėjo avansinio 5 procentų nuo materialinio reikalavimo dydžio mokėjimo, kurį įsipareigojo sumokėti per 12 mėnesių laikotarpį, todėl advokato V. V. kontora 2010 m. rugsėjo 23 d. išrašė UAB „TAIGI“ sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. 23/1/-09/2010, kurioje nurodyta 26 915,35 Lt suma pagal Teisinių paslaugų sutartį (5 proc. avansas) - avansinio įsiskolinimo mokėjimas už procesinių dokumentų parengimą byloje su atsakovu UAB „Statovita“. Teisinių paslaugų sutarties 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog laiku nesumokėjus už kiekvieną uždelstą dieną UAB „TAIGI“ moka 0,2 procentus dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos ir 6 procentų dydžio metines palūkanas. Pareiškėjas apskaičiavo delspinigius už 180 dienų nuo 2010 m. rugsėjo 23 d. (sąskaitos už teisines paslaugas išrašymo dienos) ir 6 procentų dydžio metines palūkanas iki bankroto bylos iškėlimo dienos pagal Teisinių paslaugų sutarties 4 straipsnio 2 punktą. Sutartyje numatytos 6 procentų dydžio palūkanos laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nes pareiškėjas, grįsdamas reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, nurodo CK 6.261 straipsnį, pagal kurį praleidęs piniginės prievolės įvykdymą terminą skolininkas privalo mokėti sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kreditorius gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Tuo atveju, jeigu kreditorius prašo dėl prievolės pažeidimo ir nuostolių, ir netesybų, pastarosios yra įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). Netesybų įskaitymo esmė yra ta, kad kai kreditorius reikalauja ir netesybų, ir nuostolių bei pagrindžia savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas netesybų įskaitymo į nuostolius principas nesudaro teisinio pagrindo sumažinti sutartines netesybas iki įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; kt.). Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog į pareiškėjo tvirtinimo finansinio reikalavimo sumą įtrauktina ir 9 689,40 Lt delspinigių suma, kuri apima palūkanų, atliekančių ne atlyginimo (mokėjimo), o nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolininko atsakomybės forma, sumą. Aplinkybių, sudarančių pagrindą sumažinti sutartimi numatytų palūkanų ir delspinigių dydžius, bankrutavusios įmonės administratorius nenurodė ir jomis negrindė prašymo sumažinti pareiškėjo kreditorinio reikalavimo dydį (CPK 178 str.). Aktyvus teismo vaidmuo bankroto bylose neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 str.).

13Dėl pirmiau nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės ? patvirtintinas advokato V. V. 36 604,75 Lt (26 915,35 Lt skolos ir 9 689,40 Lt delspinigių) finansinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „TAIGI“ bankroto byloje.

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

15Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl V. V. finansinio reikalavimo tvirtinimo išspręsti iš esmės.

16Patvirtinti V. V. 36 604,75 Lt finansinį reikalavimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „TAIGI“ bankroto byloje.

Proceso dalyviai
Ryšiai