Byla A-492-1338-14
Dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Požeminiai darbai“, WTE Wassertechnik GmbH)

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ skundą atsakovui Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Požeminiai darbai“, WTE Wassertechnik GmbH).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kauno vandenys“ (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. vasario 24 d. su skundu (I t., b. l. 1-18) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – Agentūra) direktoriaus 2012 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. T1-26 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, projekto Nr. 2001/LT/16/P/PE/007 „Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimas, įdiegiant biologinio valymo grandį, bei tinklų išplėtimas“, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas, ginčijamas įsakymas).

5Pareiškėjas paaiškino, kad 2005 m. spalio 14 d. WTE Wassertechnic GmbH ir akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Požeminiai darbai“ iš vienos pusės, (toliau – ir Rangovas) bei pareiškėjas ir Agentūra, iš kitos pusės, sudarė statybos rangos sutartį Nr. V/2005/K16 dėl Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimo, įdiegiant biologinio valdymo grandį (toliau – ir Rangos sutartis). Pagal Rangos sutartį Rangovas veikė kaip rangovas, Agentūra – kaip perkančioji organizacija ir mokėtojas, o pareiškėjas – kaip užsakovas (naudos gavėjas). Tai reiškia, kad viešuosius pirkimus organizavo ir pareigą mokėti už atliktus darbus turėjo Agentūra, o pareiškėjas neturėjo jokios įtakos viešųjų pirkimų organizavimui bei sąlygų nustatymui, taip pat pagal Rangos sutartį pareiškėjas neturėjo jokios prievolės mokėti Rangovui už rangos darbus ir/ar kitas sumas, numatytas Rangos sutartyje. Rangos sutartis buvo sudaryta viešųjų pirkimų būdu, kuris buvo vykdomas iš esmės pagal atviro konkurso sąlygas, o Rangovas šį konkursą laimėjo pasiūlęs mažiausią kainą, t. y. 63 498 496 Lt be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM). Pareiškėjas pažymėjo, kad jau teikiant pasiūlymą viešajame pirkime buvo numatytos ir į Rangovo pasiūlymo kainą buvo įtrauktos Rangovo išlaidos, kurias jis patirs dėl perkančiosios organizacijos (Agentūros) reikalaujamų garantijų ir draudimų išdavimo. Atitinkamai Rangovas į savo pasiūlymo kainos (t. y. 63 498 496 Lt be PVM) bendrąją dalį įtraukė 1 485 491 Lt sumą išlaidoms, susijusioms su pirkimo dokumentų ir nurodytų Rangos sutarties reikalavimų įgyvendinimu. Įgyvendinant Rangovo įsipareigojimus, susijusius su garantijomis ir draudimais, Rangovas pateikė Agentūrai garantijas ir draudimo polisus (liudijimus), išduotus Agentūros naudai: 1) Raiffessen Zentralbank Osterreich atlikimo užtikrinimo garantiją Nr. G731.510 6 349 849,60 Lt sumai; 2) Raiffessen Zentralbank Osterreich išankstinio mokėjimo garantiją Nr. G731.799 12 699 699,20 Lt sumai; 3) Bayerische Landesbank sulaikomų pinigų garantiją Nr. 732475NBGA0810 3 174 925 Lt sumai; 4) Basler Securitas Versicherungen statybos darbų draudimo, montavimo darbų draudimo ir civilinės atsakomybės draudimo liudijimą. Visi draudimo polisai ir garantijų išdavimas buvo apmokėti Rangovo, todėl jis 2006 m. birželio 19 d. išrašė Agentūrai PVM sąskaitą faktūrą WTE Nr. 001, į kurią buvo įtraukta ir aukščiau nurodyta 1 485 491 Lt suma išlaidoms, susijusioms su garantijų ir draudimo polisų išdavimu. Nurodyta suma detalizuota Rangovo 2006 m. birželio 19 d. atliktų darbų akte Nr. 1 bei pažymoje Nr. 1. Sąskaitos Nr. 001 pagrindu pareiškėjas pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą Nr. 2-V-2005/K16 (toliau – ir Mokėjimo prašymas Nr. 2-V-2005/K16) ir jo išlaidos buvo apmokėtos teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau Agentūra 2012 m. sausio 24 d. išvadoje „Dėl projekto Nr. 2001/LT/16/P/PE/007 „Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimas, išlaidų tinkamumo“ (toliau – Išvada, 2012 m. sausio 24 d. Išvada) nurodė, kad pagal Rangos sutartį pagrįsta tik 697 973,57 Lt suma iš aukščiau nurodytos 1 485 491 Lt sumos. Likusi suma, t. y. 787 517,42 Lt, pripažinta netinkamomis finansuoti išlaidomis, nes jos nebuvo pagrįstos tinkamais dokumentais. Pareiškėjas teigė, jog Agentūra neturėjo teisės priimti 2012 m. sausio 24 d. įsakymo, taip pat neturėjo teisės reikalauti išlaidų grąžinimo iš pareiškėjo, o išlaidos negali būti laikomos netinkamomis, nes 2012 m. sausio 24 d. Įsakymas priimtas neįgalioto asmens. Šį savo teiginį pareiškėjas motyvavo tuo, kad, vadovaujantis Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos, išmokėtos ir (ar) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 punktu, vienas iš pagrindų projekto vykdytojui grąžinti jo gautas arba už jį sumokėtas lėšas yra sprendimas. Taisyklėse sprendimas apibrėžtas kaip administruojančiosios institucijos arba įgyvendinančiosios institucijos (jeigu ji yra asignavimų valdytoja) vadovo įsakymas ir (arba) kito jo įgalioto asmens potvarkis grąžinti neteisėtai išmokėtas ir (arba) panaudotas lėšas (toliau - įsakymas) ir (arba) administruojančiosios institucijos arba įgyvendinančiosios institucijos (jeigu ji yra asignavimų valdytoja) patvirtinta siūlomų grąžinti lėšų forma, pildoma ir teikiama naudojantis informacinėmis sistemomis. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju Agentūra yra įgyvendinančioji institucija ir pagal galiojančius teisės aktus nėra nurodyta kaip asignavimų valdytoja. Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintų Sanglaudos fondo lėšų administravimo taisyklių (toliau – Sanglaudos fondo lėšų administravimo taisyklės) 11.17 punkte aiškiai nustatyta, kad Agentūra turi kompetenciją vykdyti neteisėtai išmokėtų ir/ar panaudotų lėšų susigrąžinimą tik tarpinės institucijos (t. y. Aplinkos ministerijos) įgaliojimu, todėl atsakovas neturėdamas tarpinės institucijos įgaliojimų negalėjo priimti skundžiamo įsakymo. Tokią išvadą patvirtina ir Agentūros nuostatų, patvirtintų Aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. Dl-632 (toliau – Agentūros nuostatai) 6.6 punktas, nustatantis, kad Agentūrai suteikta kompetencija atlikti įtariamų pažeidimų tyrimus ir informuoti Aplinkos ministeriją apie nustatytus pažeidimus bei teikti jai siūlymus dėl tolesnių veiksmų. Be to, vienas iš Įsakymo priėmimo pagrindų, t. y. Aplinkos ministro 2011 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. Dl-349 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant asignavimų valdytojo programas“, kuris yra norminio pobūdžio teisės aktas, yra nepaskelbtas įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas taip pat teigė, kad skundžiamas Įsakymas neatitinka jam keliamų formos ir turinio reikalavimų, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. 2012 m. sausio 24 d. įsakyme nenurodyta aiški priežastis sugrąžinti lėšas, iš jo turinio nėra aišku, kokia konkreti išlaidų suma yra nepagrįsta ir netinkama finansuoti, nenurodyta jo priėmimo data ir jis nėra patvirtintas Agentūros antspaudu. Todėl skundžiamas Įsakymas neatitinka Taisyklių 2 ir 9 punktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas nurodė, kad iš Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003, nustatančio specialias išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl išlaidų priemonėms, kurias dalinai finansuoja Sanglaudos fondas, tinkamumo (toliau – ir Komisijos reglamentas Nr. 16/2003) 12, 13 straipsniuose įtvirtintų nuostatų analizės matyti, kad būtent Agentūra yra atsakinga už tai, kad Sanglaudos fondo lėšos būtų naudojamos tinkamai, o netinkamai panaudotos – būtų grąžintos. Nagrinėjamu atveju nuostata, jog lėšos turi būti grąžintos reiškia, jog tam, kad galutinis paramos gavėjas grąžintų lėšas, visų pirma, turi būti konstatuota, kad lėšos buvo netinkamai ar neteisėtai panaudotos ir, antra, kad šios lėšos buvo netinkamai panaudotos dėl paramos gavėjo kaltės. Neįrodžius galutinio paramos gavėjo kaltės dėl netinkamo ir neteisėto paramos lėšų panaudojimo, tokios lėšos turi būti grąžintos iš institucijos, įgyvendinančios Sanglaudos fondo lėšų naudojimą, biudžeto. Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 5 straipsnyje nurodyta, kad išlaidos, į kurias reikia atsižvelgti mokant Bendrijos paramos lėšas, turi būti realios. Todėl įgyvendinančioji institucija, priimdama sprendimus, susijusius su Sanglaudos fondo lėšų panaudojimu, turi objektyvią galimybę įsitikinti ir nustatyti, ar patirtos išlaidos yra tinkamos ir gali būti finansuojamos iš Sanglaudos fondo bei atitinkamai priimti sprendimą tokias išlaidas apmokėti arba neapmokėti. Be to, 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 59 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta, kad kiekvienai veiksmų programai valstybė narė skiria tvirtinančią instituciją, kuri pagal šio reglamento 61 straipsnį atlieka jai priskirtinas lėšų panaudojimo kontrolės ir administravimo funkcijas. Taigi, už tinkamą Sanglaudos fondo lėšų panaudojimą yra atsakinga pati Agentūra. Tuo tarpu pareiškėjas, gaudamas lėšas iš Sanglaudos fondo, galėjo pagrįstai manyti, kad patirtos išlaidos yra tinkamos finansuoti pagal Sanglaudos fondo programą. Tokia pozicija yra pagrindžiama ir Rangos sutarties nuostatomis bei faktine situacija, kadangi pareiškėjas nei Sanglaudos fondo, nei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis nedisponavo, o visus mokėjimus pagal Rangos sutartį vykdė Agentūra. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Sanglaudos fondo lėšų administravimo taisyklių 3 ir 11 punktus, Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų išmokėjimo rangovams (paslaugų teikėjams ar prekių tiekėjams) ir atsiskaitymo už išmokėtas ar planuojamas išmokėti lėšas taisyklių, patvirtintų Finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1K-288 (toliau – ir Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų išmokėjimo rangovams taisyklės) 5 punkto ir Agentūros nuostatų 5 punktą, tinkamas Agentūrai priskirtinų Sanglaudos fondo lėšų kontrolės ir administravimo funkcijų atlikimas yra garantija, jog šios lėšos bus panaudojamos tinkamai. Jei nustatoma, kad Sanglaudos fondo lėšos panaudotos netinkamai, tai reiškia, kad būtent Agentūra neatliko savo funkcijų ir aplaidžiai bei netinkamai prižiūrėjo, kaip vykdomas projektas ir kokioms išlaidoms tvirtinamas apmokėjimas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad būtent Agentūra organizavo ir vykdė viešąjį pirkimą dėl Rangos sutarties sudarymo ir būtent ji patvirtino Rangovo pasiūlymą, kuriame buvo numatytos sumos garantijoms, kurios buvo įtrauktos į galutinę Rangovo pasiūlytą kainą, kurią patvirtino atsakovas. Be to, Rangos sutarties Konkrečių sutarties sąlygų 1.15 punkte numatyta, kad pasiūlymo priede nurodyta perkančioji organizacija (Agentūra) vykdo Rangos sutarties pirkimo procedūras, administruoja mokėjimus Rangovui ir atlieka bendrąją projekto įgyvendinimo priežiūrą. Vadovaujantis Rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 1.2 (e) punktu, visais atvejais, kurie susiję su lėšų pagal Rangos sutartį mokėjimu, atitinkama prievolė kyla atsakovui kaip perkančiajai organizacijai. Pareiškėjas, žinodamas aukščiau nurodytas Agentūros pareigas tiek pagal teisės aktus, tiek pagal Rangos sutartį, turėjo pagrįstus lūkesčius manyti, kad atsakovui patvirtinus mokėjimą ir išmokėjus lėšas, tokios lėšos yra teisėtos, pagrįstos ir tinkamos finansuoti iš Sanglaudos fondo. Kadangi ginčijamame įsakyme nėra nurodyta, kas sudaro 427 453,22 Lt, kurie buvo pripažinti netinkamomis finansuoti lėšomis, ir 141 753,13 Lt PVM sumą, todėl pareiškėjas negali apsiginti nuo skundžiamame įsakyme formuluojamo reikalavimo dėl grąžintinų lėšų sumos. Iš Agentūros Išvados, kuri nėra šio Įsakymo sudėtinė dalis, galima nuspėti, kad reikalaujama grąžinti suma yra susijusi su draudimo ir garantijų išlaidomis. Išvadoje nurodyta, kad administracinio pobūdžio išlaidos (pridėtinės išlaidos), kurios patiriamos draudimams, garantijoms arba laidavimams specialiai konkrečiam projektui, laikomos tinkamomis finansuoti ir jos priskiriamos Komisijos reglamento Nr. 16/2003 22 straipsnyje nurodytų išlaidų kategorijai – „pridėtinės išlaidos ir kitos sąnaudos“. Tokios išlaidos turi būti konkrečiai pagrįstos ir tinkamos finansuoti, tik kai realiai patirtos ir proporcingos projekto įgyvendinimui patiriamoms garantijų ir draudimų išlaidoms. Atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta, pareiškėjas laikėsi nuomonės, kad Įsakymas nemotyvuotas ir nepagrįstas. Vadovaujantis Komisijos 2002 m. liepos 29 d. reglamento (EB) Nr. 1386/2002 8 straipsnio 2 dalies b) punkto i) papunkčiu, paramos skyrimui tinkamos išlaidos yra tokios, jeigu jos gali būti patvirtintos sąskaitomis faktūromis. Pagal Komisijos reglamento Nr. 16/2003 4 bei 5 straipsnius, visos už įgyvendinimą atsakingos įstaigos turėtos išlaidos turi būti pagrįstos teisiškai įpareigojančiomis sutartimis ir/ ar dokumentais ir patvirtintos projekto vykdytojo gautomis sąskaitomis faktūromis arba lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentais. Tai reiškia, kad turi būti tikrinama, ar projekto vykdytojas (paramos gavėjas) realiai patyrė išlaidas ir ar jos pagrįstos sąskaitomis faktūromis ar kitais dokumentais. Pagal Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų išmokėjimo rangovams taisyklių 11 punktą, galutinis paramos gavėjas kartu su mokėjimo prašymais pateikia ataskaitinio laikotarpio išlaidas pateisinančius dokumentus. Pagal nurodytų taisyklių 2 punktą, išlaidas pateisinančiais dokumentais laikytini rangovų (paslaugų teikėjų ar prekių tiekėjų) pateiktos sąskaitos, perdavimo–priėmimo aktai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kelionių dokumentai ir kiti dokumentai, pateisinantys patirtas išlaidas. Kaip nurodyta Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų išmokėjimo rangovams taisyklių 16 punkte įgyvendinančioji institucija vertina mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir pateikia mokėjimo paraišką apmokėti tinkamas finansuoti išlaidas. Nagrinėjamu atveju Rangovas pateikė savo Sąskaitą Nr. 001 kartu su atliktų darbų aktu Nr. 1 bei pažyma Nr. 1. Rangovo Sąskaitoje Nr. 001 nurodyta suma, skirta nustatytiems Rangos sutarties reikalavimams vykdyti, atitiko Rangos sutartyje (bei Rangovo pasiūlyme, kuris sudaro neatskiriamą Rangos sutarties dalį) nurodytą sumą. Todėl nurodytos sąskaitos Nr. 001 ir kitų susijusių dokumentų pagrindu pareiškėjas pateikė Agentūrai Mokėjimo prašymą Nr. 2-V-2005/K16. Agentūra patvirtino sąskaitą Nr. 001 (bei pažymą Nr. 1) kaip pareiškėjo išlaidas pateisinančius dokumentus ir pateikė juos apmokėjimui. Taigi akivaizdu, kad nurodyti dokumentai laikytini išlaidas pateisinančiais dokumentais ir išlaidos yra realiai patirtos. Vadovaujantis Rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 1.2 (e) punktu, Agentūra taip pat veikė kaip užsakovas pagal Rangos sutartį. Visi išlaidas patvirtinantys dokumentai buvo teikiami tiesiogiai Agentūrai ir tiek draudimas, tiek garantijos buvo išduodami jos naudai. Tuo tarpu pareiškėjas net neturėjo galimybės ir teisės įsitikinti, ar visi Rangovo draudimo įmokų sumokėjimą liudijantys dokumentai buvo pateikti atsakovui. Nepaisant to, pareiškėjas savo iniciatyva keletą kartų kreipėsi į Rangovą, prašydamas jo pateikti informaciją apie draudimo įmokų sumas, tačiau buvo informuota, kad ši informacija yra pateikta Agentūrai ir Valstybės kontrolei. Be to, pačių draudimo liudijimų pateikimas patvirtina tą faktą, kad Rangovas turėjo patirti išlaidas, nes praktikoje nei draudimo bendrovės, nei kredito įstaigos neišduoda garantijos, laidavimo draudimo ar draudimo liudijimų, kol draudžiančioji šalis už šią paslaugą nesumoka išlaidų, susijusių su tokio užtikrinimo išdavimu ar draudimu. Pažymėjo, kad Agentūros išvada, jog neva pagal FIDIC sutarčių Bendrųjų sąlygų 18.1 straipsnį ji gali reikalauti Rangovą pateikti ne tik garantijų faktą patvirtinančius dokumentus, bet ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus yra nepagrįsta, nes minėto straipsnio nuostatos yra taikomas tik draudimo dokumentams, bet ne garantijoms. Taip pat akivaizdu, kad Rangovo sąskaitose ir Mokėjimo prašyme Nr. 2-V-2005/K16 nurodytos sumos, susijusios su garantijomis, nėra už pačias garantijas, bet už išlaidas, susijusias su garantijų išdavimu. Be to, pareiškėjo duomenimis, nei viena iš aukščiau nurodytų garantijų nebuvo Agentūros panaudota.

6Atsakovas Aplinkos projektų valdymo agentūra su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepimu į skundą (II t., b. l. 2–10) prašė jį atmesti.

7Pagrįsdamas savo poziciją paaiškino, kad atsakovas ilgą laiką atliko asignavimų valdytojo funkcijas ir lėšų sugrąžinimą vykdė vadovaudamasis Taisyklių 2 punkto nuostatomis. Asignavimų valdytojai tapus Aplinkos ministerijai, asignavimų valdytojo funkcijos atsakovui buvo perduotos Aplinkos ministro 2011 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. D1-349 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant asignavimų valdytojo programas“ (toliau – ir Įsakymas dėl įgaliojimų suteikimo). Pačiame ginčijamame įsakyme nurodoma, kad jis priimamas vadovaujantis minėtu Įsakymu dėl įgaliojimų suteikimo. Įsakymas dėl įgaliojimų suteikimo yra individualus teisės aktas, nes neturi norminio akto požymių, todėl jis įsigaliojo nuo jo priėmimo momento. Ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi priimtas tinkamai įgalioto asmens. Dėl Įsakymo atitikties Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, pažymėjo, kad ginčijamas Agentūros 2012 m. sausio 24 d. įsakymas pagrįstas nustatytais faktais bei teisės aktais, nurodytos visos jį turinčios sudaryti dalys, išvardintos Taisyklių 9 punkte, todėl jis yra teisėtas. Pažymėjo, kad priimant Įsakymą Agentūra vadovavosi Taisyklių 5.2.2 punktu ir Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 nuostatomis, kurios numato, kad projekto vykdytojas privalo grąžinti išmokėtas lėšas, jeigu jų buvo išmokėta daugiau nei jam priklauso; turi būti grąžintos lėšos, kurių panaudojimas projekto vykdytojo nebuvo pagrįstas apskaitos dokumentais. Kaip nurodyta 2012 m. sausio 24 d. Išvadoje, ištyrus pateiktas sąskaitas ir apmokėjimo dokumentus už garantijas ir draudimus netinkamomis finansuoti pripažįstama 228 080,81 EUR t. y. 787 517,42 Lt suma. Taip pat pažymėjo, kad grąžintinoms lėšoms padengti, nustatytų grąžintinų lėšų suma (360 064,20 Lt) bus užskaityta Sanglaudos fondo projekto Nr. 2001/LT/16/P/PE/007 „Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimas, įdiegiant biologinio valymo grandį, bei tinklų išplėtimas“ Europos Komisijos sprendimą viršijančių lėšų sumos dalimi. Likusi dalis 427 453,22 Lt, kuriuos sudaro Europos Sąjungos lėšų dalis – 303 491,78 Lt, bendrojo finansavimo lėšos – 123 961,44 Lt PVM dalis, kuri buvo sumokėta kartu su pateiktomis sąskaitomis –141 753,13 Lt negali būti užskaityta ir privalo būti grąžinta į Lietuvos Respublikos biudžetą. Taigi atsakovo reikalavimas grąžinti pinigines lėšas grindžiamas tuo, kad garantijų ir draudimų išlaidos 787 517,42 Lt sumai nebuvo pagrįstos sąskaitomis ir kitais apmokėjimo dokumentais. Analogiška informacija yra nurodoma ir pareiškėjui pateiktame Agentūros 2012 m. sausio 24 d. pranešime Nr. 1 „Apie pažeidimą, susijusį su Sanglaudos fondo lėšų naudojimu“ ir 2012 m. sausio 24 d. rašte Nr. APVA-340 „Dėl atliktų pažeidimų tyrimų“. Minėti dokumentai, detalizuojantys grąžintinų lėšų teisinį ir faktinį pagrindus, buvo pateikti pareiškėjui kartu su skundžiamu Įsakymu, todėl skundo argumentai, kad šis aktas yra nemotyvuotas, atmestini. Be to, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinio akto pagrindimas nustatytais faktais ir teisės normomis nebūtinai privalo būti nurodytas pačiame akte, tačiau gali atsispindėti iš kitų su administracinio akto priėmimu susijusių dokumentų. Teiginį, kad Agentūra turi teisę reikalauti neteisėtai išmokėtų lėšų grąžinimo iš pareiškėjo, atsakovas grindė tuo, kad Taisyklės nustato, jog neteisėtai išmokėtas lėšas valstybė narė privalo susigrąžinti iš projekto vykdytojo, todėl teisiškai nereikšmingais laikytini pareiškėjo argumentai, kad atsakovas pats turėjo pareigą užtikrinti, jog Sanglaudos fondo lėšos būtų panaudotos tinkamai ir išlaidos, kurios pagal taikytinus teisės aktus ir/ar kitas taisykles, sutartis, susitarimus ir panašiai, negali būti finansuojamos, nebūtų apmokamos, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėjo, kad iš Taisyklių 2–5 punktuose įtvirtintų nuostatų analizės matyti, jog šios normos reglamentuoja atvejus, kuomet turi būti sugrąžintos jau išmokėtos lėšos, t. y. kai faktas, kad lėšos buvo išmokėtos nepagrįstai, nustatomas jau po tokių lėšų išmokėjimo. Be to, Taisyklėse vienareikšmiai įtvirtinta, kad lėšas turi grąžinti projekto vykdytojas (5 punktas), o lėšų grąžinimas nepriklauso nuo to, dėl kokių asmenų veiksmų paramos lėšos buvo išmokėtos neteisėtai. Jei nustatytas pažeidimas yra susijęs su projekto vykdytojui išmokėtomis paramos lėšomis ir priimamas sprendimas jas susigrąžinti, šios lėšos privalo būti projekto vykdytojo sugrąžinamos, o projekto vykdytojas negali būti atleidžiamas nuo pareigos grąžinti neteisėtai išmokėtas lėšas vien todėl, kad toks pažeidimas nustatomas jau atlikus piniginių lėšų pervedimą. Be to, pats pareiškėjas teismui pateiktame skunde pripažįsta, kad Agentūra privalo imtis priemonių aptiktiems pažeidimams pašalinti ir turi užtikrinti, kad netinkamai panaudotos lėšos būtų grąžinamos. Pareiškėjas taip pat pripažįsta, kad iš Sanglaudos fondo turi būti apmokamos tik realiai patirtos išlaidos, tačiau pareiškėjo motyvai, kad lėšų tinkamumo finansuoti patikrinimas turi būti atliekamas jų išmokėjimo metu ir vėlesnis lėšų grąžinimas, yra išimtinai atsakovo atsakomybė, nėra pagrindžiama teisės aktų normomis, yra subjektyvūs. Teigė, kad Įsakymu nurodomos grąžinti lėšos yra nelaikytinos tinkamomis finansuoti. Šį teiginį grindė tuo, kad garantijų ir draudimų išlaidos yra priskiriamos Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 22 straipsnio išlaidų kategorijai – „pridėtinės išlaidos ir kitos sąnaudos“, kurios turi būti konkrečiai pagrįstos ir turi būti sąžiningai paskirstomos vadovaujantis priimtais apskaitos standartais. Minėtos nuostatos aiškiai nustato, kad garantijų ir draudimų išlaidos turėtų būti tik realios išlaidos. Be to, FIDIC sutarčių bendrųjų sąlygų (tiek „Geltonosios“, tiek „Raudonosios“ knygos atvejais) 18.1 straipsnio 7-oje pastraipoje aiškiai nurodoma, kad kai sumokama kiekviena draudimo įmoka, draudžiančioji šalis kitai šaliai privalo pateikti mokėjimo įrodymus. Taigi užsakovas turi teisę reikalauti pateikti ne tik garantijų ir draudimų faktą patvirtinančius dokumentus, o taip pat dokumentus, kurie leistų šiomis prievolių užtikrinimo ir draudimo priemonėmis pasinaudoti, tačiau ir atitinkamų draudimo įmokų mokėjimų faktą patvirtinančius dokumentus. FIDIC sutarčių sąlygų 18.1 punkte aiškiai nurodoma, jog kitai šaliai turi būti pateikiami ir draudimų atlikimo įrodymai, ir draudimų liudijimų nuorašai. Šie du dokumentai ir įrodymai išskiriami į atskiras dalis, kadangi vien draudimo liudijimo pateikimas nesuponuoja, jog draudiminė apsauga galioja visą sutartyje reikalaujamą laikotarpį, ypač tais atvejais, kai nustatomos reguliariai mokamos draudimo įmokos. Taigi, tam, kad išlaidos būtų pripažįstamos realiai patirtomis, priešingai nei nurodo pareiškėjas, nėra pakankama pateikti pačias garantijas ir liudijimus. Šių dokumentų pateikimas patvirtina tik faktą, jog rangovas patyrė išlaidas, tačiau tai dar neįrodo ir nepagrindžia, kiek realiai administracinio pobūdžio išlaidų buvo patirta. Nurodo, kad ginčo atveju reikia skirti du klausimus – sutartinių įsipareigojimų pagal Rangos sutartį Nr. V/2005/K16 vykdymą (įsipareigojimus sumokėti atitinkamas išlaidas ar kitas sumas, susijusias su garantijomis ir draudimais, atsižvelgiant, kad užsakovui nedraudžiama prisiimti įsipareigojimus sumokėti didesnes sumas nei rangovo faktiškai patiriamos išlaidos) ir tinkamų finansuoti išlaidų klausimą. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 5 straipsnis numato, kad Europos Sąjungos lėšomis gali būti apmokamos tik realios išlaidos, <...> patvirtintos sąskaitomis faktūromis ar lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentais. „Lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentas“ – tai bet koks už įgyvendinimą atsakingos įstaigos pateiktas dokumentas, skirtas įrodyti, kad buhalterinis įrašas yra padarytas teisingai ir sąžiningai bei pateikia informaciją apie realius sandorius vadovaujantis standartine apskaitos praktika. Taigi Rangovo pateikta sąskaita Nr. 001 kartu su atliktų darbų aktu Nr. 1 bei pažyma nepagrindžia išlaidų, susijusių su garantijomis ir draudimais realumo. Šiuose dokumentuose yra tik įtraukta suma, kuri buvo numatyta ir Rangos sutartyje Nr. V/2005/K16 draudimams ir garantijoms, tačiau neįrodo bei nepagrindžia, kad nurodyta suma garantijoms ir draudimams buvo realios išlaidos. Teisiškai nereikšmingais laikytini skundo argumentai, susiję su tuo, kas (Rangovas ar Užsakovas) realiai turi garantijų ir draudimų išlaidas pagal Rangos sutartį pagrindžiančius dokumentus ir gali juos pateikti atsakovui. Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolei atliekant nagrinėjamam ginčui aktualaus projekto auditą ir iš paties pareiškėjo išreikalavus visus draudimo ir garantijų išlaidas pagrindžiančius dokumentus, buvo nustatyta, kad išlaidų dokumentais nepagrįsta suma draudimams ir garantijoms yra lygi 787 503,61 Lt. Atsakovui, atliekant galimo pažeidimo tyrimą, ištyrus pareiškėjo pateiktas sąskaitas ir apmokėjimo dokumentus už garantijas ir draudimus pagal Rangos sutartį buvo nustatyta, kad pagrįsta yra tik 202 147,12 EUR, t. y. 697 973,57 Lt suma, likusi suma – 228 080,81 EUR, t. y. 787 517,42 Lt yra nepagrįsta, todėl pripažintina netinkama finansuoti. Atsakovas pažymėjo, kad su skundo argumentu, jog Įsakymu nepagrįstai yra reikalaujama grąžinti 141 753,13 Lt PVM, skaičiuojamą nuo visos netinkama finansuoti pripažintos 787 517,42 Lt sumos, nesutinka, nes reikalaujamas grąžinti PVM neturi nieko bendro su atsakovo atliktu grąžintinos lėšų sumos (360 064,20 Lt) užskaitymu, t. y. Sanglaudos fondo projekto Nr. 2001/LT/16/P/PE/007 „Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimas, įdiegiant biologinio valymo grandį, bei tinklų išplėtimas“ Europos Komisijos sprendimą viršijančių lėšų sumos dalimi. Kaip nurodyta ankščiau, atsakovas pagrįstai pripažino, kad netinkama finansuoti suma yra lygi 787 517,42 Lt, o kartu su šia suma pareiškėjui buvo atskirai sumokėtas 18 proc. PVM, kuris ir privalo būti grąžintas visas, nes bet kokiu atveju pagal teisinį reglamentavimą grąžintinas PVM yra nefinansuojamas (Europos Komisijos reglamento (EB) 11 straipsnio 1 dalis). Lėšų užskaitymas buvo atliktas tik netinkamomis finansuoti pripažintų lėšų sumoje (787 517,42 Lt be PVM).

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu (II t., b. l. 176-186), išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, nusprendė, kad Agentūros direktorius ginčijamame įsakyme faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas sprendimas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir teisėtas, todėl UAB „Kauno vandenys“ skundo reikalavimus atmetė.

10Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kurį išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 13 d. nutartimi (III t., b. l. 87-103) panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžino Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje nėra surinkta objektyvių duomenų ir netirta ta aplinkybė, kad Agentūra, kaip įgyvendinanti institucija, turėjo pareigą užtikrinti, jog Sanglaudos fondo lėšos būtų panaudotos tinkamai ir išlaidos, kurios negali būti finansuojamos, nebūtų apmokamos. Nustatė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino šiai bylai reikšmingų ir esminių aplinkybių, kad Agentūra yra Rangos sutarties šalis, kad ji taip pat veikė kaip užsakovas pagal Rangos sutartį, todėl būtent Agentūra turėjo teises ir pareigas pagal Rangos sutarties 18.1 dalį reikalauti Rangovą pateikti jo išlaidas draudimo įmokoms patvirtinančius dokumentus. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad draudimo liudijimai ir kiti su draudimu susiję dokumentai buvo teikiami tiesiogiai Agentūrai ir tiek draudimas, tiek garantijos buvo išduodami ne pareiškėjo, o Agentūros naudai.

11Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsakovas pateikė patikslintą atsiliepimą, kuriame nurodė, jog Agentūra turi pareigą susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas lėšas iš pareiškėjo nepaisant Agentūros priežiūroje atlikto šių lėšų išmokėjimo. Pabrėžė, kad Agentūros vykdoma paramos lėšų išmokėjimo kontrolė negali būti ribojama sprendimu dėl lėšų išmokėjimo tam tikroms išlaidoms, kurį priėmus ji prarastų galimybę toliau vykdyti tinkamą Sanglaudos fondo lėšų panaudojimo pareigą ir netektų teisės išsireikalauti be pagrindo išmokėtų lėšų iš subjekto, gavusio šias lėšas. Agentūrai, kaip įgyvendinančiajai institucijai, priskirtina pareiga administruoti Sanglaudos fondo lėšas ir ji yra atsakinga už tai, kad Sanglaudos lėšos būtų naudojamos tinkamai, o tokiu atveju, jeigu yra panaudojamos netinkamai – būtų grąžintos. Pažymi, jog jai priskirtos kontrolės ir priežiūros funkcijos reiškia pareigą užtikrinti tinkamą lėšų mokėjimą, įskaitant be pagrindo sumokėtų lėšų susigrąžinimą iš subjekto, kuriam jos buvo sumokėtos ir nesuponuoja Agentūros atsakomybės dėl be pagrindo išmokėtų Sanglaudos fondo lėšų, net jeigu šių lėšų išmokėjimas paramos gavėjui ir buvo patvirtintas Agentūros.

12Be to, nurodė, jog pažeidimą gali padaryti tiek paramos gavėjas, tiek ir paramą administruojanti institucija, tačiau, nepaisant to, kas padarė pažeidimą, dėl šio pažeidimo neteisėtai išmokėtos lėšos visais atvejais turi būti susigrąžinamos iš galutinio paramos gavėjo. Pareiškėjui neįrodžius, jog Įsakymu nustatytos grąžintinomis lėšos buvo panaudotos tinkamai, Agentūra privalo veikti pagal viešosios teisės nuostatas ir imtis veiksmų šių lėšų susigrąžinimui nepaisant ankstesnio šių lėšų patvirtinimo ir/ar priimto sprendimo jas išmokėti.

13Atsakovas taip pat nurodė, jog Agentūros pareigos pagal Rangos sutartį yra reguliuojamos atskira sutartimi dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo įgyvendinant projektą „Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimas, įdiegiant biologinio valymo grandį, bei tinklų išplėtimas“ su pareiškėju ir nepanaikina jo pareigos grąžinti netinkamai išmokėtų lėšų. Šioje sutartyje numatyta, kad net Agentūrai ir esant Rangos sutarčių šalimi bei prižiūrint mokėjimus pagal sutartis, susiklosčius tokiai situacijai, kai per atliekamą patikrinimą paaiškėja, jog tam tikros išlaidos, kurios jau yra apmokėtos, nebuvo tinkamos apmokėjimui, Agentūra šias išlaidas vienareikšmiškai išsiieško iš paramos gavėjo.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo WTE Wassertechnik GmbH (toliau – ir WTE) pateikė atsiliepimą į skundą (III t., b. l. 155-163), kuriuo prašo pripažinti, jog Rangovo įtraukimas į administracinę bylą trečiaisiais asmenimis yra neteisėtas ir jų atžvilgiu administracinę bylą nutraukti, o tuo atveju, jei teismas konstatuotų, jog jų įtraukimas yra pagrįstas, patenkinti pareiškėjo skundą.

15Nurodė, jog WTE ir AB „Požeminiai darbai“ veikė kaip rangovas jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Rangos sutartyje yra nurodyta, jog visi ginčai kilę iš Rangos sutarties ir (ar) susiję su ja bus nagrinėjami Vilniaus komercinio arbitražo teisme. Atsiliepime WTE reikalauja laikytis galiojančios arbitražinės išlygos ir prieštarauja tam, kad bet kokios teisinę reikšmę Rangovo atžvilgiu reikšmingos aplinkybės būtų nagrinėjamos teisme, o ne arbitraže. Atkreipia dėmesį, jog nepaisant arbitražinės išlygos rangos sutartyje WTE ir AB „Požeminiai darbai“ nagrinėjamoje administracinėje byloje buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis, taip pažeidžiant šalių susitarimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo pastebėjo, jog tarp rangovo ir atsakovo bei pareiškėjo nėra susiklostę jokie administraciniai teisiniai santykiai, o šias šalis sieja tik sutartiniai teisiniai santykiai, atsiradę rangos sutarties pagrindu. Rangovui nėra svarbu iš kokių lėšų yra finansuojamas Rangos sutartyje nustatytos kainos sumokėjimas.

16Dėl kitų byloje nagrinėjamų klausimų nurodė, jog visų pirma nesutinka su atsakovo argumentais dėl tinkamo finansuojamų išlaidų tariamo nepagrindimo reikiamais dokumentais, kadangi teisės aktai nereikalauja išlaidų pagrįsti gautomis sąskaitomis faktūromis arba lygiaverčiais įrodomosios vertės apskaitos dokumentais. Atitinkamos išlaidos buvo numatytos rangos sutartyje. Atkreipia dėmesį į tai, kad rangos sutartis nėra koncesijos sutartis, o statybos rangos santykius reglamentuojanti sutartis sudaryta viešojo pirkimo procedūrose. Mokėjimams pagal Rangos sutartį gauti buvo reikalaujama pateikti savo paties išrašytas sąskaitas faktūras atitinkamiems mokėjimams, kuriuos atsakovas patvirtino. Iš rangos sutartyje įtvirtintos kainos sumokėjimo tvarkos matyti, kad ji niekaip nesusijusi su draudimo fakto įrodymu ar neįrodymu, įskaitant ir draudimo įmokos sumokėjimo fakto įrodymu ar neįrodymu. Pažymėjo, jog atsakovas anksčiau yra patvirtinęs pagal rangos sutartį apmokėtų kainos dalių tinkamumą finansuoti ir nereikalavo pateikti sąskaitų faktūrų rangovo patirtoms išlaidoms įrodyti. Atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nėra ginčo, jog visos su rangos sutartimi susijusios išlaidos buvo patirtos per Rangos sutarties laikotarpį, kuris visas laikytinas išlaidų tinkamumo laikotarpiu. Rangovo nuomone realios išlaidos gali būti patvirtinamos įvairiais dokumentais, tačiau svarbiausia, kad valstybė narė išlaidas būtų realiai patyrusi. Jeigu Rangos sutartis nustatytų reikalavimą, kad Rangovui mokėtina kaina nebūtų didesnė nei Rangovo pateiktos sąskaitomis faktūromis patvirtintas patirtų išlaidų dydis, tai tokiu atveju net nebūtų padengti visi Rangovo kaštai, susiję su atitinkamų veiksmų atlikimu (tokie, kaip darbuotojų darbo užmokestis, pelnas). Rangos sutartis yra fiksuotos kainos sutartis, kurią sudarydamos šalys prisiima riziką ir sutarties kaina negali būti mažinama ar didinama nepriklausomai nuo to kokias išlaidas šalys patiria, vykdydamos sutartį.

17III.

18Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu (IV t., b. l. 1-15) pareiškėjo skundą atmetė.

19Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusioje 2013 m. birželio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-800/2013 konstatavo, kad ginčijamas Agentūros direktoriaus įsakymas iš esmės atitinka Taisyklių 9.1–9.10 p. ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus individualaus administracinio akto turinio reikalavimus. Atsižvelgdama į tai, bei vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija, tirdama ginčijamo įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, pasisakė tik dėl tų aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos, nagrinėjant šią administracinę bylą pirmą kartą.

20Teismas padarė išvadą, kad vien draudimo liudijimo ar garantijos pateikimas dar neįrodo, jog realiai buvo patirtos sutartyje nurodytos išlaidos. Dėl šios priežasties, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, tam, kad pagrįsti tinkamą paramos lėšų panaudojimą, turi būti įrodytas patirtų išlaidų realumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, rangos sutarties V/2005/K16/5-440 1.1 punkte nurodytų 1 485 491 Lt išlaidų įtraukimas apmokėjimui į sąskaitą WTE Nr. 001, o taip pat šių išlaidų nurodymas atliktų darbų akte Nr. 1, neįrodo, kad šios išlaidos buvo realiai patirtos. Iš esmės šie dokumentai tik patvirtina Rangos sutartimi sulygtų darbų (užduočių) atlikimą, t. y. sutartinių įsipareigojimų įvykdymą. Tai, kad į šiuos dokumentus yra įtraukta atitinkamų išlaidų suma, teismo vertinimu, dar nereiškia, kad šios išlaidos buvo realiai patirtos. Šiai aplinkybei pagrįsti turi būti pateikti kiekvieną mokėjimą pagrindžiantys dokumentai.

21Nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas dėl mokėjimą patvirtinančių dokumentų pateikimo kreipėsi į WTE, tačiau rangovas šiuos dokumentus (jų dalį) pateikti atsisakė. Taip pat nustatyta, kad WTE pateikė Bendrovei dalį dokumentų, patvirtinančių ginčo mokėjimus. Pareiškėjo pateiktus išlaidų dokumentus vertino ne tik Agentūra, atlikdama tyrimą, bet ir Valstybės kontrolė, ir buvo nustatyta, kad pateiktais dokumentais nepagrįsta 787 503,61 Lt išlaidų suma. Teismas pažymėjo, kad ir iki šiol nurodytą sumą pagrindžiantys mokėjimo dokumentai nėra pateikti.

22Atlikęs sisteminį teisės aktų reglamentuojančių Agentūros veiklą nuostatų vertinimą, teismas sprendė, kad valstybės kompetentingų institucijų kontrolės funkcija vykdoma ir mokant paramą (ex ante), ir jau išmokėjus paramą (ex post).

23Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad sprendimo grąžinti ES paramos lėšas priėmimui nėra svarbi aplinkybė, kas padarė pažeidimą – projekto vykdytojas, ar paramą administruojanti institucija, tačiau bet kuriuo atveju netinkamai panaudotos lėšos turi būti išieškotos tik iš projekto vykdytojo – galutinio paramos gavėjo. Be to, kaip matyti iš byloje surinktos medžiagos, Agentūra ir pareiškėja 2008 m. vasario 29 d. sudarė Sutartį Nr. 2008/GPG/A5/5-90 dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo įgyvendinant projektą „Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimas, įdiegiant biologinio valymo grandį, bei tinklų išplėtimas“ (toliau – Atsakomybės paskirstymo sutartis). Šioje sutartyje numatyta, kad Agentūra įsipareigoja apmokėti tik tinkamas išlaidas patirtas pagal pasirašytas rangos sutartis iš Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Jeigu atliekant auditą ar kitus patikrinimus paaiškės, kad iš projekto lėšų buvo apmokėtos išlaidos, kurios nėra tinkamos apmokėjimui iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, šitos išlaidos bus išieškotos iš galutinio paramos gavėjo.

24Atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą ir paties pareiškėjo sutartiniu pagrindu prisiimtą reguliavimą dėl rangos sutarčių vykdant projektą, teismas padarė išvadą, kad Agentūra turėjo teisę Įsakymu reikalauti netinkamomis nustatytų išlaidų grąžinimo iš pareiškėjo. Todėl pareiškėjo skundo argumentai, kad Agentūra vykdė priežiūrą, kontrolę bei mokėjimus pagal Rangos sutartį nepanaikina pareiškėjo pareigos grąžinti lėšas, kurios buvo sumokėtos, tačiau vėliau pripažintos netinkamomis apmokėti. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Atsakomybės paskirstymo sutartyje nustatyta Galutinio paramos gavėjo (pareiškėjo) teisė Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti dėl Agentūros kaltės patirtus nuostolius.

25Pareiškėjo skundo argumentus, kad grąžintinų lėšų ir PVM sumos apskaičiuotos nesuprantamu būdu ir todėl pareiškėjas negali apsiginti nuo skundžiamame Agentūros direktoriaus įsakyme nustatytų reikalavimų, teismas laikė nepagrįstais.

26IV.

27Pareiškėjas UAB „Kauno vandenys“, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtu procesiniu sprendimu, pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą (IV t., b. l. 22-32), kuriame prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti; 2) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 3) išreikalauti iš Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenis, ar Europos Komisija pripažino išlaidas, susijusias su garantijų ir draudimo polisų išdavimu Agentūros naudai pagal rangos sutartį ar bet kurią jų dalį netinkamomis finansuoti iš Sanglaudos fondo lėšų, ir pateikti su tuo susijusią medžiagą; 4) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu pateikti prejudicinį sprendimą dėl Komisijos reglamento Nr. 16/2003 taikymo nagrinėjant bylą; 5) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

28Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai neįvertino faktinių aplinkybių bei pareiškėjo skundo ir bylos nagrinėjimo metu pateiktų argumentų, kad Agentūra neturi teisės reikalauti išlaidų grąžinimo iš pareiškėjo, kadangi jos negali būti laikomos netinkamomis.

29Dėl išlaidų pagrįstumo pareiškėjas nurodo, jog teismas neanalizavo, ar Rangovo įsipareigojimas dėl draudimų ir garantijų pateikimo atsakovo naudai buvo įvykdytas pilna apimtimi ar dalinai, tokiu būdu pripažindamas, kad sutartiniai įsipareigojimai buvo pilnai įvykdyti, tačiau nurodė, jog tai nereiškia, kad išlaidos patirtos įsipareigojimų įvykdymui buvo realiai patirtos. Dar kartą pažymi, jog Rangos sutartis yra fiksuotos kainos sutartis, kurią visą moka Agentūra iš Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų ir 2004-2006 metų Sanglaudos fondo lėšų. Teigia, jog visos išlaidos, patirtos vykdant rangos sutartį, neviršijant fiksuotos sumos laikytinos būtinomis ir tinkamomis finansuoti, jei neįrodoma, kad tokios išlaidos nėra susijusios ir reikalingos, ar nebuvo numatytos ir negali būti priskirtos būtinoms išlaidoms vykdant rangos sutartį. Pabrėžia, jog išlaidų tinkamumą pagal Europos Komisijos reglamentą (EB) Nr. 16/2003 pagrindžia rangovo pateikta sąskaita Nr. 001 su atliktų darbų aktu Nr. 1 bei pažyma, tuo tarpu FIDIC sutarčių bendrosiose sąlygų 18.1 straipsnio 7 punkto nuostatos yra aktualios tik įsipareigojimų pagal rangos sutartį vykdymo vertinimo prasme. Pabrėžia, kad tik koncesijos atveju išlaidos turi būti patvirtintos sąskaitomis faktūromis arba lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentais. Rangos sutarties atveju pakanka įrodyti, kad atsakovo išlaidos buvo realiai padarytos per išlaidų tinkamumo laikotarpį, buvo susijusios su projektu bei buvo patvirtintos atsakovo mokėjimu. Teigia, jog reikalaujant rangovo pagrįsti išlaidas, susijusias su garantijomis ir draudimais, turėtų būti reikalaujama pagrįsti ir visas kitas išlaidas ir sąnaudas nurodytas minėtuose dokumentuose.

30Dėl prašomų išreikalauti duomenų iš Finansų ministerijos pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo šio prašymo netenkino, kadangi pareiškėjas neturi jokių duomenų apie Europos Komisijos nuomonę dėl Projekto išlaidų pripažinimo tinkamomis ar netinkamomis, tačiau pareiškėjas įsitikinęs, kad ši nuomonė gali turėti įtakos šios bylos tinkamam nagrinėjimui.

31Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo argumentu, kad nurodytą išlaidų sumą pagrindžiantys dokumentai nėra pateikti, kadangi visą bylos nagrinėjimo laikotarpį siekė įrodyti, jog būtent atsakovas turėjo pareigą įsitikinti dokumentų pakankamumu, o tuo pačiu ir išlaidų pagrįstumu, o pats pareiškėjas neturėjo nei teisės, nei pareigos tikrinti Rangovo patirtų išlaidų pagrįstumą ar tinkamumą. Rangos sutartyje yra aiškiai atskirtos pareiškėjo ir atsakovo funkcijos, susijusios su mokėjimais pagal ją.

32Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra nustatyta, jog Rangovas nevykdė griežtų pareigų ar reikalavimų ir kad atsakovas turėjo Rangovui kokias nors pretenzijas dėl rangos sutarties, kiek tai susiję su draudimais ir garantijomis, vykdymo.

33Pažymi, jog teismas neatsižvelgė į pareiškėjo skunde pateiktą pastebėjimą, kad Agentūra neteisingai taiko FIDIC nuostatas visų išlaidų atžvilgiu, kadangi FIDIC sutarčių Bendrųjų sąlygų 18.1 straipsnis yra taikomas tik draudimo dokumentams, bet ne garantijoms.

34Pažymi, kad teismas neanalizavo ir nevertino, kokias išlaidas ir kokius pažeidimus nustatė Valstybės kontrolė ir kokias išlaidas ji pripažino netinkamomis jos atlikto audito išvadoje. Teismas neanalizavo ir nevertino, ar atsakovo Įsakymu pripažintos netinkamomis finansuoti išlaidos, jų sumos ir padarytos išvados sutampa su Valstybės kontrolės audito metu nustatytais pažeidimais bei netinkamų finansuoti išlaidų suma.

35Teismas nevertino faktinių aplinkybių dėl atsakovo veiksmų, nepasisakė dėl pareiškėjo išsakytų argumentų kas yra laikytinas projekto vykdytoju šiuo konkrečiu atveju, iš kurio būtų galima reikalauti grąžinti jo gautas ir už jį sumokėtas lėšas. Teismo išvada, kad sprendimo grąžinti Europos Sąjungos paramos lėšas priėmimui nėra svarbu kas padarė pažeidimą, lėšos turi būti išieškotos iš galutinio paramos gavėjo, yra nepagrįsta ir nemotyvuota. Darydamas šią išvadą, teismas nevertino, kad Agentūra yra Rangos sutarties šalis bei perkančioji organizacija, atsakinga už viešojo pirkimo sutarties vykdymą, nepasisakė dėl Agentūros pareigų ir atsakomybės. Nebuvo vertinta ir ta aplinkybė, kad visi atsakovo mokėjimai buvo atliekami tiesiogiai Rangovui, tuo tarpu pareiškėjas jokių mokėjimų negavo.

36Pabrėžė, jog, priimant sprendimą dėl finansinės paramos grąžinimo pagal Finansinės paramos grąžinimo taisykles, turi būti nustatytas projekto vykdytojas ir tai, kad projekto vykdytojui yra išmokėtos didesnės nei priklauso lėšų sumos. Tačiau šios aplinkybės teismo nebuvo tinkamai įvertintos ir ištirtos. Rangovui buvo sumokėta tiek, kiek priklausė pagal Rangos sutartį.

37Pareiškėjo teigimu, atsakovas neturėjo teisės bei pagrindo reikalauti Įsakyme nurodytos sumos iš pareiškėjo, kadangi tinkamas Įsakyme nurodytų sumų grąžinimo subjektas yra Rangovas, nes šiuo konkrečiu atveju jis yra projekto vykdytojas.

38Pažymi, jog teismas nepagrįstai remiasi tarp Agentūros ir pareiškėjo sudaryta užduočių ir atsakomybės paskirstymo sutartimi, kadangi ji pasirašyta buvo 2008 metais, tuo tarpu Rangos sutartis 2005 metais, o sąskaita apmokėjimui pateikta 2006 metais. Sutarties dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo nuostatos negali būti taikomos retrospektyviai.

39Byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjas tyčia ar dėl neatsargumo įgijo Europos Sąjungos lėšas.

40Teigia, jog nagrinėjamos bylos atveju šalių žodiniai paaiškinimai turi esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

41Atsakovas, nesutikdamas su apeliaciniu skundu, pateikė atsiliepimą (IV t., b. l. 45-48), kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Iš pareiškėjo priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

42Atsiliepime pažymi, jog pareiškėjo pateikti dokumentai ginčijamų išlaidų realumo, kas yra esminė sąlyga, kad išlaidos būtų pripažintos tinkamomis finansuoti, nepagrindžia. Apeliaciniame skunde patirtų išlaidų realumo ir pagrįstumo aspektu minėto Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 5 straipsnis numato, kad Europos Sąjungos lėšomis gali būti apmokamos tik realios išlaidos patvirtintos sąskaitomis faktūromis ar lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentais. Pateiktuose dokumentuose nurodyta suma nepagrindžia, kad sąskaitoje Nr. 001, vėliau atsakovui pateiktame mokėjimo prašyme Nr. 2-V-2005/K16 nurodyta suma garantijoms ir draudimams buvo realiai sumokėta. Sprendžiant ar išlaidos yra tinkamos finansuoti, būtina nustatyti ar tokios išlaidos yra realios, t. y. pagrįstos, tačiau pareiškėjo pateikta sąskaita ir atliktų darbų aktas realaus išlaidų patyrimo fakto nepagrindžia. Nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad išlaidų suma yra nurodyta Rangos sutartyje ir jai taikoma išlaidų pagrįstumo prezumpcija, o pareiga įrodyti, kad išlaidos nėra būtinos ir reikalingos projektui, perkeliama Agentūrai, kadangi išlaidų realumą turi pagrįsti projekto vykdytojas. Išlaidų tinkamumą finansuoti pareiškėjas sieja vien su jų reikalingumu Rangos sutarties vykdymui ir jų patyrimu per išlaidų tinkamumo laikotarpį, tačiau esminę finansuojamų išlaidų sąlygą – jų patyrimo realumą, ignoruoja. Atsakovas teigia, jog projekto išlaidų pagrįstumas automatiškai nėra preziumuojamas, šių išlaidų reikalingumas vykdomam projektui nėra vienintelė išlaidų pagrįstumo sąlyga, o pareiga pagrįsti šių išlaidų realumą tenka projekto vykdytojui, o ne Agentūrai. Pažymi, jog priešingai nei teigia pareiškėjas, nagrinėjamu atveju remtis FIDIC nuostatomis yra tikslinga ir pagrįsta. Nurodo, jog tiek garantijos, tiek ir draudimai yra prievolės užtikrinimo būdai, todėl FIDIC nuostatų prasme šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai neturėtų būti suprantami skirtingai. Tam, kad išlaidos būtų pripažįstamos realiai patirtomis, pateikti pačias garantijas ir liudijimus nėra pakankama. Kad būtų pagrįstas tinkamas lėšų panaudojimas, turi būti pagrįstas tvirtinamų išlaidų realumas.

43Nurodo, jog pareiškėjo išlaidų nepagrįstumo faktas buvo konstatuotas ir Valstybės kontrolės ir Agentūros ir ginčyti minėtų išvadų nėra pagrindo, juolab, kad Įsakymu pareikalautos grąžinti sumos su Valstybės kontrolės išvadoje nurodytomis nepagrįstomis sumomis sutapo. Grąžintinų sumų detalizacija ir paaiškinimai pareiškėjui buvo pateikti ne kartą ir nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima nesutikti su Agentūros ir Valstybės kontrolės išvadomis. Apeliacinio skundo argumentas dėl poreikio palyginti ir analizuoti Valstybės kontrolės nustatytą pažeidimą ir Įsakymu reikalaujamas sumas yra netikslingas ir nepagrįstas, kadangi Įsakymu reikalaujamų sumų dydis buvo įrodytas tiek Valstybės kontrolės audito, tiek pačios Agentūros atlikto tyrimo metu.

442008 m. vasario 29 d. tarp pareiškėjo ir Agentūros sudarytoje sutartyje dėl atsakomybės pasiskirstymo, įgyvendinant projektą, numatyta, jog mokėjimo prašymą ir pateisinančius dokumentus pateikia pareiškėjas. Nepriklausomai nuo to, dėl kokių asmenų veiksmų paramos lėšos buvo išmokėtos neteisėtai, bet kuriuo atveju nepagrįstai išmokėtas lėšas turi grąžinti asmuo, kuriam šios lėšos buvo suteiktos, t. y. projekto vykdytojas. Atsakovas teigia, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad galutinis paramos gavėjas yra pareiškėjas. Dėl šios priežasties pareiškėjo argumentai, kad ne jis, o Rangovas turi pagrįsti išlaidų realumą yra teisiškai nereikšmingi, juolab, kad subjekto iš kurio šios lėšos turi būti grąžinamos, tai nepakeičia.

45Pabrėžia, kad Agentūros vykdoma paramos lėšų išmokėjimo kontrolė nėra ir negali būti ribojama sprendimu išmokėti lėšas tam tikroms išlaidoms, kurį priėmus Agentūra prarastų galimybes toliau vykdyti tinkamą Sanglaudos fondo lėšų panaudojimo pareigą ir netektų teisės išsireikalauti be pagrindo išmokėtų lėšų iš subjekto, gavusio šias lėšas. Agentūros, kaip įgyvendinančios institucijos, pareigos ir vykdoma kontrolė nereiškia, kad Agentūra turi pareigą neišmokėti lėšų, kurios negali būti finansuojamos, kadangi Agentūrai priskirtos kontrolės ir priežiūros funkcijos reiškia pareigą užtikrinti tinkamą lėšų mokėjimą, įskaitant be pagrindo sumokėtų lėšų susigrąžinimą iš subjekto, kuriam jos buvo sumokėtos ir nesuponuoja Agentūros atsakomybės be pagrindo išmokėtų Sanglaudos fondo lėšų suma, net jeigu šių lėšų išmokėjimas paramos gavėjui ir buvo patvirtintas Agentūros.

46Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju žodiniai šalių parodymai teisingam bylos išsprendimui reikšmės neturės, bei į tai, kad pareiškėjo prašymas nėra motyvuotas – jame nėra nurodoma, kokiems konkretiems klausimams išspręsti žodiniai šalių parodymai yra reikalingi, teigė, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas ir jo skirti nėra pagrindo.

47Teisėjų kolegija

konstatuoja:

48V.

49Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro paramos gavėjo pareiga grąžinti lėšas, kurios buvo panaudotos netinkamomis pripažintomis išlaidoms finansuoti.

50Sanglaudos fondo paramos sutarties esmė

51Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo Agentūra (toliau – ir perkančioji organizacija) ir UAB „Kauno vandenys“ (toliau – ir galutinis paramos gavėjas/užsakovas) iš vienos pusės ir tiekėjų grupės WTE Wassertechnik GmbH-AB „Požeminiai darbai“ (toliau – ir rangovas) iš kitos pusės 2005 m. spalio 14 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. V/2005/K16/5-440, pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti šioje sutartyje ir jos prieduose (2 p.) nurodytus darbus, o Agentūra įsipareigojo sumokėti sutartyje nurodytą kainą (I t., b. l. 29–30). Sutarties suma be PVM numatyta 63 498 496,00 Lt, Sanglaudos fondo dalis – 45 083 932,16 Lt, Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos – 18 414 563,84 Lt, sutarties priedo „Pasiūlymo kainos bendrosios sumos išskirstymas“ 1.1 punkte nurodoma, jog šios sutarties reikalavimų užtikrinimui (atlikimo užtikrinimas, išankstinio mokėjimo ir sulaikytų pinigų garantijos, draudimai ir pan.) yra numatyta skirti 1 485 491 Lt sumą (I t., b. l. 68). Ginčo tarp šalių nėra, kad projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos 2004-2006 metų Sanglaudos fondo lėšomis.

52Sanglaudos fondas yra įsteigtas Europos sąjungos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1164/994, fondas finansiškai prisideda prie projektų ir gali teikti paramą aplinkos apsaugos projektams, kurie padeda siekti Europos Sąjungos sutartyje nustatytų tikslų aplinkos apsaugos srityje (2 str. 1 d., 3 str. 1 d.). Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/994 11 straipsnio „Finansinės nuostatos“ 4 dalis nustato, kad mokėjimai, atliekami po išankstinio mokėjimo, turi būti glaudžiai ir skaidriai susiję su projekto įgyvendinimo eiga, 12 straipsnio „Finansiniai patikrinimai“ 1 dalis įpareigoja valstybes nares, kad būtų užtikrintas sėkmingas fondo finansuojamų projektų vykdymas, imtis būtinų priemonių reguliariai tikrinti, ar bendrijos finansuojama veikla tinkamai vykdoma, užkirsti kelią pažeidimams ir imtis priemonių jiems išvengti bei susigrąžinti visas sumas, kurios buvo prarastos dėl pažeidimų ar aplaidumo.

53Minėtos reglamento, kuriuo įsteigtas Sanglaudos fondas, nuostatos, numato principines taisykles dėl fondo lėšų panaudojimo – mokėjimai turi būti glaudžiai ir skaidriai susiję su projekto įgyvendinimu, tai reiškia, turi būti skirti tik paramos sutartyje numatytoms išlaidoms finansuoti, o valstybės narės turi pareigą reguliariai tikrinti, ar finansuojama veikla tinkamai vykdoma, bei susigrąžinti visas lėšas, kurios buvo prarastos dėl pažeidimų ar aplaidumo.

54Bendrieji kontrolės principai įtvirtinti 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999, nuostatose. Šio Reglamento 58 straipsnio (bendrieji valdymo ir kontrolės sistemų principai) 1 dalyje nustatyta, kad valstybių narių parengtose veiksmų programų valdymo ir kontrolės sistemose apibrėžiamos atitinkamų įstaigų valdymo ir kontrolės funkcijos bei funkcijų pasiskirstymas kiekvienoje įstaigoje (a p.); numatoma, kad turi būti laikomasi principo, pagal kurį šių įstaigų tarpusavio funkcijos ir funkcijos šiose įstaigose yra atskirtos (b p.); numatomos procedūros, užtikrinančios pagal veiksmų programą deklaruojamų išlaidų teisingumą ir reguliarumą (c p.). Sisteminis minėto Reglamento ir aukščiau paminėtų Komisijos reglamento Nr. 16/2003 nuostatų vertinimas leidžia spręsti, kad valstybės kompetentingų institucijų kontrolės funkcijos vykdomos ir mokant paramą (ex ante), ir jau išmokėjus paramą (ex post). Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 57 straipsnis numato valstybės narės galimybę susigrąžinti neteisėtai sumokėtas sumas per penkerius metus nuo veiksmų užbaigimo.

55Išlaidų pripažinimas tinkamomis finansuoti

56Agentūra, atlikusi tyrimą dėl Valstybės kontrolės audito, atlikto 2011 m., ataskaitoje pateiktų faktų, 2012 m. sausio 24 d. surašė išvadą „Dėl projekto Nr. 2001/LT/16/P/PE/007 „Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimas, išlaidų tinkamumo“, kurioje pažymėjo, kad pagal darbų sutartį Nr. V/2005/K16 apmokėjimo dokumentais pagrįsta 202 147,12 EUR, t. y. 697 973,57 Lt, suma, netinkamomis pripažįstama 228 080,81 EUR, t. y. 787 517,42 Lt, suma (I t., b. l. 21–25). Išvadoje taip pat nurodoma, kad nustatyta grąžintinų lėšų 360 064, 20 Lt suma bus užskaityta Sanglaudos fondo projekto Nr. 2001/LT/16/P/PE/007 „Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimas, įdiegiant biologinio valymo grandį, bei tinklų išplėtimas“ Europos Komisijos sprendimą viršijančių lėšų sumos dalimi, todėl likusi lėšų suma, t. y. 427 453,22 Lt ir 141 753,13 Lt PVM privalo būti grąžinamas į Lietuvos Respublikos biudžetą.

57Agentūros direktorius 2012 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. T1-26 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, projekto Nr. 2001/LT/16/P/PE/007 „Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimas, įdiegiant biologinio valymo grandį, bei tinklų išplėtimas“, grąžinimo“, be kita ko, pripažino, kad Bendrovė netinkamai panaudojo Europos Sąjungos paramos lėšas ir taip pažeidė Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 22 straipsnio 4 dalies d) punktą (1 p.) ir nurodė projekto vykdytojui per 60 dienų grąžinti 427 453,22 Lt sumą netinkamai panaudotų lėšų bei 141 753,13 Lt PVM (2 p.) (II t., b. l. 127).

58Apeliantas, nesutikdamas su įsakymu, skunde teigė, kad išlaidos nepagrįstai pripažintos netinkamomis finansuoti, nes išlaidos buvo realiai padarytos per išlaidų tinkamumo laikotarpį ir buvo tiesiogiai susijusios su projektu. Esminiu tarp šalių kilusio ginčo aspektu yra pripažintų netinkamomis finansuoti išlaidų realumas, kurio, Agentūros teigimu, ir neįrodė pareiškėjas.

59Pareiškėjas 2005 m. spalio 14 d. statybos rangos sutarties V/2005/K16/5-440 priedo, detalizuojančio projekto darbų kainą, 1.1 punkte nurodytas išlaidas (atlikimo užtikrinimas, išankstinio mokėjimo ir sulaikytų pinigų garantijos, draudimai ir pan.) grindė rangovo pateikta 2006 m. birželio 19 d. sąskaita WTE Nr. 001 ir atliktų darbų aktu Nr. 1 (I t., b. l. 98–99, 101). Bendrovė nurodė, kad Agentūros naudai išduotos garantijos ir draudimo polisai (Raiffessen Zentralbank Osterreich atlikimo užtikrinimo garantija Nr. G731.510, Raiffessen Zentralbank Osterreich išankstinio mokėjimo garantija Nr. G731.799, Bayerische Landesbank sulaikomų pinigų garantiją Nr. 732475NBGA0810, Basler Securitas Versicherungen statybos darbų draudimo, montavimo darbų draudimo ir civilinės atsakomybės draudimas) buvo apmokėti rangovo, t. y. WTE Wassertechnik GmbH, tačiau mokėjimą patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti. Patirtos išlaidos priskirtinos pridėtinėms išlaidoms, numatytoms Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 22 straipsnio 4 dalies d) punkte.

60Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad rangos sutarties V/2005/K16/5-440 1.1 punkte nurodytų 1 485 491 Lt išlaidų įtraukimas apmokėjimui į sąskaitą WTE Nr. 001, o taip pat šių išlaidų nurodymas atliktų darbų akte Nr. 1, neįrodo, kad šios išlaidos buvo realiai patirtos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioms išvadoms iš esmės pritaria. Bendrovė dėl mokėjimą patvirtinančių dokumentų pateikimo kreipėsi į WTE Wasertechnik GmbH, tačiau rangovas šiuos dokumentus (jų dalį) pateikti atsisakė (I t., b. l. 117). Taip pat nustatyta, kad WTE Wasertechnik GmbH pateikė Bendrovei dalį dokumentų, patvirtinančių ginčo mokėjimus (II t., b. l. 37–101). Pareiškėjos pateiktus išlaidų dokumentus vertino ne tik Agentūra, atlikdama tyrimą, bet ir Valstybės kontrolė, ir buvo nustatyta, kad pateiktais dokumentais nepagrįsta 787 503,61 Lt išlaidų suma (II t., b. l. 15-23). Jokių konkrečių argumentų dėl nurodytų sumų teisingumo apeliantas nenurodė.

61Apelianto argumentas, kad rangos sutarties atveju pakanka įrodyti, jog atsakovo išlaidos (t. y. Agentūros pagal rangos sutartį rangovui atliekami mokėjimai) buvo realiai padarytos per išlaidų tinkamumo laikotarpį, ir paramos gavėjas/projekto vykdytojas neturi įrodinėti išlaidų pagrįstumo, yra ydingas, paneigiantis paramos sutarties esmę ir paramos lėšų panaudojimo tikslingumo principą. Dėl tų pačių priežasčių nepagrįstais ir atmestinais laikytini apelianto teiginiai, kad rangos sutartis yra fiksuotos kainos sutartis, todėl ją įvykdžius pilna apimtimi, visos patirtos išlaidos, neviršijančios fiksuotos sumos, laikytinos būtinomis ir tinkamomis finansuoti.

62Europos komisijos 2003 m. sausio 6 d. reglamento (EB) Nr. 16/2003, nustatančio specialias išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl išlaidų priemonėms, kurias dalinai finansuoja Sanglaudos fondas, tinkamumo, 22 straipsnio 4 dalies d) punkte įtvirtinta, kad tinkamos sąnaudos gali apimti pridėtines išlaidas, jeigu jos konkrečiai pagrįstos; jos turi būti paskirstytos sąžiningai vadovaujantis priimtais apskaitos standartais. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 II priedo D straipsnio „Mokėjimai“ 1 dalyje įtvirtinta, kad finansinės paramos išmokos atliekamos <...> tik už realiai padarytas išlaidas. Komisijos 2003 m. sausio 6 d. reglamentas (EB) Nr. 16/2003, I skyriuje „Bendrosios nuostatos“ 5 straipsnyje apibrėždamas reikalavimą išlaidų realumui, nustato, kad išlaidos, į kurias reikia atsižvelgti mokant bendrijos paramos lėšas turi būti realiai padarytos per išlaidų tinkamumo laikotarpį, kuris nurodytas Komisijos sprendime, atsižvelgiant į Komisijos reglamento (EB) Nr. 1386/2002 8 straipsnio 2 dalies b punkto nuostatas, ir turi būti tiesiogiai susijusios su projektu. Išlaidos turi būti susijusios su valstybės narės patvirtintu mokėjimu, kurį ji realiai padarė arba išlaidos buvo padarytos jos vardu. Komisijos 2002 m. liepos 29 d. reglamentas (EB) Nr. 1386/2002, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl Sanglaudos fondo paramos valdymo ir kontrolės sistemų bei finansinių koregavimų atlikimo tvarkos 8 straipsnio 2 dalies b punkte nustatė, kad mokėjimo institucija turi įsitikinti toliau išvardytų sąlygų įvykdymu, tame tarpe, kad išlaidų ataskaita apima tik toliau nurodytas išlaidas: i) faktiškai padarytas per sprendime dėl paramos skyrimo numatytą tinkamumo laikotarpį, kurios gali būti patvirtintos sąskaitomis-faktūromis arba lygiavertės įrodomosios vertės patvirtinamaisiais apskaitos dokumentais. Minėtos reglamentų nuostatos yra papildančios viena kitą dėl realiai patirtų išlaidų pagrindimo sąskaitomis-faktūromis arba lygiavertės įrodomosios vertės patvirtinamaisiais apskaitos dokumentais ir reiškia, kad šių sąlygų įvykdymas keliamas ne tik koncesijos turėtojui, bet visais atvejais, taip pat ir pareiškėjui, siekiančiam pagrįsti paramos lėšomis apmokamų išlaidų realumą. Šie I skyriaus reikalavimai yra bendrosios nuostatos ir taikomi neišskiriant reglamento (EB) Nr. 16/2003 22 straipsnyje numatytų pridėtinių išlaidų. Reikalavimai pridėtinių išlaidų pagrindimui kyla Komisijos 2003 m. sausio 6 d. reglamento (EB) Nr. 16/2003 5 straipsnio bei Komisijos reglamento (EB) Nr. 1386/2002 8 straipsnio 2 dalies b punkto pagrindu, todėl teisėjų kolegija argumentų dėl FIDIC sutarčių bendrųjų sąlygų taikymo nenagrinėja, nes jie neturi lemiančios reikšmės ginčijamų aplinkybių vertinimui. Be to, reglamento (EB) Nr. 1386/2002 21 straipsnis numatė galimybę valstybėms narėms taikyti nacionalines taisykles, kurios galėtų būti griežtesnės negu reglamente nustatytos.

63Teisėjų kolegija pažymi, kad, ginčijant išlaidų realumo aplinkybes, yra reikšmingas ne pats valstybės narės išlaidų apmokėjimo faktas, bet tokio mokėjimo pagrįstumą patvirtinantys duomenys. Nustačius, kad išlaidos buvo patirtos nesant jų pagrįstumą patvirtinančių duomenų, nėra kliūčių tokių duomenų pareikalauti iš paramą gaunančių subjektų. Pažymėtina, kad atsakovas Agentūra pagal rangos sutartį yra perkančioji organizacija, kuriam pagal šią sutartį teko pareiga sumokėti sutartyje nurodytą kainą, o paramos gavėjas ir užsakovas yra pareiškėjas, vien tai suponuoja jo pareigą pagrįsti paramos lėšų panaudojimo realumą. Pareiškėjo argumentas, kad išlaidų realumui pagrįsti pakanka trečiosios šalies, t. y. rangovo pateiktos sąskaitos, neatitinka Sanglaudos fondo lėšų panaudojimo minėto skaidrumo kriterijaus. Kaip jau buvo minėta, paramos sutarties esmė – Sanglaudos fondo lėšų panaudojimas tiksliniams projektams įgyvendinti. Nustačius, kad paramos gavėjui skirtos finansuoti lėšos nebuvo panaudotos paramos sutartyje numatytiems tikslams įgyvendinti, aplinkybę, patvirtinančią gautų lėšų panaudojimo pagrįstumą, turi įrodyti lėšas panaudojęs subjektas – paramos gavėjas.

64Paramos gavėjo pareiga grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas išlaidas

65LR Finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307 patvirtintos Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo ir apribojimų gauti Europos Sąjungos finansinę paramą nustatymo taisyklės nustato tvarką, kuria vadovaudamosi Europos Sąjungos finansinę paramą administruojančios institucijos nustato ir šalina pažeidimus, susijusius su Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimu, taip pat nustato apribojimus gauti Europos Sąjungos finansinę paramą (Pažeidimų nustatymo taisyklių 1 p.).

66Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos biudžetą taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (red., galiojusi 2010 m. kovo 24 d. – 2013 m. rugsėjo 19 d.), 4 punkte nustatyta, kad pagrindas projekto vykdytojui grąžinti jo gautas arba už jį sumokėtas lėšas yra administruojančiosios institucijos arba įgyvendinančiosios institucijos (jeigu ji yra asignavimų valdytoja) vadovo sprendimas, o 5 punkte nurodomi pagrindai, kuriuos nustačius išmokėtos lėšos turi būti susigrąžinamos iš projekto vykdytojo. Taisyklėse reglamentuojami atvejai, kai turi būti susigrąžinamos jau išmokėtos lėšos, o lėšas turi grąžinti projekto vykdytojas, nepriklausomai nuo administruojančios ar įgyvendinančiosios institucijos veiksmų projekto vykdytojui išmokant arba už jį sumokant didesnes nei priklauso lėšų sumas.

67Apelianto argumentus, kad jis neturi būti laikomas projekto vykdytoju, iš jo neturi būti reikalaujama grąžinti lėšas, projekto vykdytoju turi būti laikomas rangovas, kad pareiškėjas nėra atsakingas dėl rangovo patirtų išlaidų pagrįstumo, atsakovas pretenzijas turėjo reikšti rangovui, yra atmestini. Pareiškėjo atsakomybę už tinkamą paramos panaudojimą suponuoja paramos sutartis ir jos sudarymą bei vykdymą pagrindžiantys reglamentai, jau minėtos Europos sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/994 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, Komisijos 2003 m. sausio 6 d. reglamento (EB) Nr. 16/2003, I skyriaus 5 straipsnio, Komisijos reglamento (EB) Nr. 1386/2002 8 straipsnio 2 dalies b punkto nuostatos. Rangovas nagrinėjamu atveju negali būti laikomas paramos gavėju, nes jis tik atliko rangos sutartyje numatytus darbus, kurie buvo perduoti pareiškėjui. Kad rangos sutartis buvo vykdoma dalyvaujant pareiškėjui, jis priėmė atliekamus darbus, įrodo ir ginčytina rangovo 2006 m. birželio 19 d. sąskaita WTE Nr. 001 ir atliktų darbų aktas Nr. 1, kuriuos prieš pateikiant Agentūrai patvirtino pareiškėjo atstovai. Šios aplinkybės įrodo, kad pareiškėjas turėjo tiek galimybę, tiek pareigą įsitikinti išlaidų pagrįstumu ir paneigia argumentus, kad jis nėra atsakingas už tinkamą paramos lėšų panaudojimą. Jei sutartyje nėra aptarta kitaip, paprastai užsakovui tenka pareiga priimti rangos darbus (CK 6.681 str., 6.694 str.), tai reiškia ir jo atsakomybę už priimtų darbų atitikimą sutartyje numatytoms sąlygoms. Parama yra skiriama užsakovo priimtiems darbams, netinkamai savo pareigas įvykdžiusiam užsakovui tenka atsakomybė už paramos lėšų netinkamą panaudojimą ir jų grąžinimą.

68Apeliantas pagrįstai nurodo, kad su Agentūra 2008 m. sudaryta sutartis dėl atsakomybės paskirstymo, įgyvendinant projektą, neturi būti taikoma retrospektyviai. Kita vertus, ši sutartis iš esmės nesukūrė pareiškėjui naujų teisių ar pareigų, ji tik įtvirtino tą teisinę ir faktinę situaciją, kuri paramos sutarties sudarymo metu buvo nulemta galiojusių reglamentų bei kitų teisės aktų bei iš pačios sutarties esmės kylančios pareiškėjo – paramos gavėjo/užsakovo atsakomybės.

69Kiti apeliacinio skundo argumentai

70Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismą prašė iš Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išreikalauti duomenis, ar Europos komisija pripažino išlaidas, susijusias su garantijų ir draudimo polisų išdavimu pagal Garantijos sutartį ar bet kurią jų dalį netinkamomis finansuoti, bei susijusią medžiagą, ir prijungti prie bylos. Teisėjų kolegija tokio pareiškėjo prašymo netenkina, nes valstybės narės administruojančioji institucija ir/arba administruojančioji institucija yra pačios kompetentingos atlikti pažeidimo tyrimą ir priimti sprendimą dėl paramos lėšų grąžinimo. Kilusiam ginčui dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo teisme išspręsti į bylą yra pateikta pakankamai duomenų, susijusių su pažeidimo nustatymu. Byloje reikšmingos aplinkybės nustatinėtinos remiantis rašytiniais įrodymais, šalys teisę teikti paaiškinimus betarpiškai įgyvendino pirmosios instancijos teisme, todėl nebuvo tikslinga skirti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme.

71Teisėjų kolegija taip pat netenkina apelianto prašymų kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą prejudicinio sprendimo dėl klausimų, susijusių su paramos gavėjo pareiga įrodyti patirtų pridėtinių išlaidų realumą, pagrįsti jas sąskaitomis-faktūromis ir mokėjimo dokumentais, taip pat dėl įgyvendinančiosios institucijos teisės pripažinti išlaidas netinkamomis finansuoti ir reikalauti grąžinti lėšas nesant Europos Komisijos atitinkamo sprendimo. Visi šie apelianto keliami Tarybos reglamento (ES) 1164/1994 II priedo D straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 5 straipsnio, 22 straipsnio 4 dalies aiškinimo aspektai yra aptarti anksčiau, teisėjų kolegija pareiškėjo keliamų abejonių dėl jų taikymo nepripažįsta pakankamomis pagrįsti kreipimuisi į ESTT prejudicinio sprendimo.

72Ginčijamas administracinis sprendimas dėl paramos lėšų grąžinimo yra priimtas siekiant teisėtų tikslų – tinkamo Sanglaudos fondo tikslinių lėšų panaudojimo, nustačius pažeidimą – netinkamų išlaidų finansavimą – pritaikytos priemonės buvo būtinos ir, konstatavus, kad realiai konkreti išlaidų dalis nebuvo patirta, jų susigrąžinimas tokia apimtimi laikytinas proporcinga priemone.

73Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes byloje, teisėjų kolegija padarytoms išvados iš esmės pritaria, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priimtą sprendimą naikinti ar keisti.

74Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

75Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą atmesti.

76Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

77Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kauno... 5. Pareiškėjas paaiškino, kad 2005 m. spalio 14 d. WTE Wassertechnic GmbH ir... 6. Atsakovas Aplinkos projektų valdymo agentūra su pareiškėjo skundu nesutiko... 7. Pagrįsdamas savo poziciją paaiškino, kad atsakovas ilgą laiką atliko... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu... 10. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė... 11. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsakovas... 12. Be to, nurodė, jog pažeidimą gali padaryti tiek paramos gavėjas, tiek ir... 13. Atsakovas taip pat nurodė, jog Agentūros pareigos pagal Rangos sutartį yra... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo WTE Wassertechnik GmbH (toliau – ir WTE)... 15. Nurodė, jog WTE ir AB „Požeminiai darbai“ veikė kaip rangovas jungtinės... 16. Dėl kitų byloje nagrinėjamų klausimų nurodė, jog visų pirma nesutinka su... 17. III.... 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu... 19. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas... 20. Teismas padarė išvadą, kad vien draudimo liudijimo ar garantijos pateikimas... 21. Nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas dėl... 22. Atlikęs sisteminį teisės aktų reglamentuojančių Agentūros veiklą... 23. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad sprendimo grąžinti ES paramos... 24. Atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą ir paties pareiškėjo sutartiniu... 25. Pareiškėjo skundo argumentus, kad grąžintinų lėšų ir PVM sumos... 26. IV.... 27. Pareiškėjas UAB „Kauno vandenys“, nesutikdamas su Vilniaus apygardos... 28. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas,... 29. Dėl išlaidų pagrįstumo pareiškėjas nurodo, jog teismas neanalizavo, ar... 30. Dėl prašomų išreikalauti duomenų iš Finansų ministerijos pareiškėjas... 31. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo argumentu, kad nurodytą išlaidų... 32. Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra nustatyta, jog Rangovas nevykdė... 33. Pažymi, jog teismas neatsižvelgė į pareiškėjo skunde pateiktą... 34. Pažymi, kad teismas neanalizavo ir nevertino, kokias išlaidas ir kokius... 35. Teismas nevertino faktinių aplinkybių dėl atsakovo veiksmų, nepasisakė... 36. Pabrėžė, jog, priimant sprendimą dėl finansinės paramos grąžinimo pagal... 37. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neturėjo teisės bei pagrindo reikalauti... 38. Pažymi, jog teismas nepagrįstai remiasi tarp Agentūros ir pareiškėjo... 39. Byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjas tyčia ar dėl neatsargumo... 40. Teigia, jog nagrinėjamos bylos atveju šalių žodiniai paaiškinimai turi... 41. Atsakovas, nesutikdamas su apeliaciniu skundu, pateikė atsiliepimą (IV t., b.... 42. Atsiliepime pažymi, jog pareiškėjo pateikti dokumentai ginčijamų išlaidų... 43. Nurodo, jog pareiškėjo išlaidų nepagrįstumo faktas buvo konstatuotas ir... 44. 2008 m. vasario 29 d. tarp pareiškėjo ir Agentūros sudarytoje sutartyje dėl... 45. Pabrėžia, kad Agentūros vykdoma paramos lėšų išmokėjimo kontrolė nėra... 46. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju žodiniai šalių parodymai... 47. Teisėjų kolegija... 48. V.... 49. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro paramos gavėjo pareiga... 50. Sanglaudos fondo paramos sutarties esmė... 51. Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo Agentūra (toliau – ir... 52. Sanglaudos fondas yra įsteigtas Europos sąjungos Tarybos reglamentu (EB) Nr.... 53. Minėtos reglamento, kuriuo įsteigtas Sanglaudos fondas, nuostatos, numato... 54. Bendrieji kontrolės principai įtvirtinti 2006 m. liepos 11 d. Tarybos... 55. Išlaidų pripažinimas tinkamomis finansuoti... 56. Agentūra, atlikusi tyrimą dėl Valstybės kontrolės audito, atlikto 2011 m.,... 57. Agentūros direktorius 2012 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. T1-26 „Dėl Europos... 58. Apeliantas, nesutikdamas su įsakymu, skunde teigė, kad išlaidos nepagrįstai... 59. Pareiškėjas 2005 m. spalio 14 d. statybos rangos sutarties V/2005/K16/5-440... 60. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad rangos... 61. Apelianto argumentas, kad rangos sutarties atveju pakanka įrodyti, jog... 62. Europos komisijos 2003 m. sausio 6 d. reglamento (EB) Nr. 16/2003, nustatančio... 63. Teisėjų kolegija pažymi, kad, ginčijant išlaidų realumo aplinkybes, yra... 64. Paramos gavėjo pareiga grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas... 65. LR Finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307 patvirtintos... 66. Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės... 67. Apelianto argumentus, kad jis neturi būti laikomas projekto vykdytoju, iš jo... 68. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad su Agentūra 2008 m. sudaryta sutartis dėl... 69. Kiti apeliacinio skundo argumentai... 70. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismą prašė iš Lietuvos Respublikos... 71. Teisėjų kolegija taip pat netenkina apelianto prašymų kreiptis į Europos... 72. Ginčijamas administracinis sprendimas dėl paramos lėšų grąžinimo yra... 73. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes byloje,... 74. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 75. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ apeliacinį... 76. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą... 77. Nutartis neskundžiama....