Byla 2A-194/2012
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo SIA „Konsalting invest“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-301-565/2010 pagal ieškovo bankrutavusios akcinės draudimo bendrovės „Baltikums draudimas“ ieškinį atsakovui SIA „Konsalting Invest“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas BADB „Baltikums draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris buvo patikslintas, atsakovui SIA „Konsalting Invest“, prašydamas pripažinti negaliojančia ieškovo ir atsakovo (buvęs pavadinimas SIA „Finansu un apdrošinašanas agentūra „Baltikums“) sudarytą 2004 m. birželio 7 d. rinkos tyrimų sutartį, taikyti vienašalę restituciją, įpareigojant atsakovą grąžinti iš ieškovo gautus 550 000 Lt. Ieškovo teigimu, ginčijama sutartis buvo tariamas sandoris. Ieškovo įsitikinimu, sandorio tariamumą patvirtina tai, kad bendrovėje apie suteiktas draudimo rinkos tyrimo paslaugas nebuvo rastą duomenų, bendrovėje po bankroto bylos iškėlimo nebuvo rasta net pačios 2004 m. birželio 7 d. sutarties bei darbų perdavimo aktų originalų ar tinkamų nuorašų, sutarties originalas buvo perduotas gerokai vėliau, aktų buvo tik kopijos, sandorio tariamumą įrodo ir labai didelė darbo kaina, neatitinkanti darbui sugaišto laiko sąnaudų ir kiekio. Ieškovas pažymėjo, kad sudarytoje sutartyje apibendrintai nurodomos užduotys, iš kurių negalima suprasti kiek, kur ir kokių paslaugų suteikta, tačiau už šių užduočių atlikimą sumokėtos didelės piniginės sumos, kurios neaišku kokiu pagrindu ir kaip paskaičiuojamos. Kad sandoris yra tariamas, ieškovo nuomone, įrodo paslaugų teikimo dažnumas ir išankstinis tiek pačios sandorio kainos, tiek kiekvieno mėnesio pastovaus užmokesčio numatymas, be to, kelia abejonių ir atsakovo gebėjimas teikti tokio pobūdžio paslaugas, niekur nefiksuojama kokie darbuotojai atliks rinkų tyrimo paslaugas, kokie kriterijai bus taikomi rezultatui pasiekti, nėra medžiagos, pagrindžiančios sandorio sudarymo būtinumą, ekonominį reikalingumą, jo ekonominę naudą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti; pripažinti negaliojančia 2004 m. birželio 7 d. rinkos tyrimų sutartį, sudarytą tarp ieškovo BADB „Baltikums draudimas“ ir Latvijos įmonės SIA „Konsalting Invest“ (buvęs pavadinimas SIA „Finansu un apdrošinašanas agentūra „Baltikums“), ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo Latvijos įmonės SIA „Konsalting Invest“ ieškovui BADB „Baltikums draudimas“ 550 000 Lt; priteisti iš atsakovo Latvijos įmonės SIA „Konsalting Invest“ ieškovui BADB „Baltikums draudimas“ 4 840 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo; priteisti iš atsakovo Latvijos įmonės SIA „Konsalting Invest“ valstybei 9 521,70 Lt bylinėjimosi išlaidų; grąžinti ieškovui BADB „Baltikums draudimas“ 1 500 Lt, įmokėtų į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą.

7Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog 2004 m. birželio 7 d. ieškovas ir atsakovas sudarė rinkos tyrimų sutartį, kurioje nurodyta, kad atsakovas atliks draudimo rinkos tyrimus Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje, kas mėnesį pateiks ieškovui tyrimo ataskaitas, rinkos tyrimai bus vykdomi iki 2005 m. birželio 7 d., vieno mėnesio užmokestis – 50 000 Lt, visa sutarties kaina – 550 000 Lt. Teismas pažymėjo, kad visą sutarties kainą ieškovas sumokėjo atsakovui 2004 m. liepos 5 d. Teismas nurodė, kad į bylą pateiktuose darbų perdavimo priėmimo aktuose Nr.1 – Nr.6 nurodyta, kad atsakovas perdavė, o ieškovas priėmė atliktus darbus pagal rinkos tyrimų sutartį, atlikti darbai perduoti knygų formoje, bendra atliktų darbų vertė yra 393 000 Lt, o 2007 m. gruodžio 28 d. darbų perdavimo priėmimo akte Nr.7 nurodyta, kad atsakovas perdavė, o ieškovas priėmė darbus pagal 2004 m. liepos 7 d. sutartį dėl draudimo rinkos tyrimo, t. y. Kazachstano draudimo rinkos tyrimą ir Uzbekistano draudimo rinkos tyrimą, atlikti darbai perduoti knygų formoje, atliktų darbų vertė yra 157 000 Lt.

8Teismas pažymėjo, kad rinkos tyrimų sutartyje sutarties objektas apibrėžtas taip: „Draudimo rinkos tyrimai Rusijos Federacijoje, Baltarusijos Respublikoje, Ukrainos Respublikoje. Investavimo galimybių tyrimas šiose respublikose. Draudimo kompanijų mokumo nustatymas ir tendencijų įvertinimas dėl galimo investavimo ir veiklos išplėtimo į šias šalis“. Teismas nurodė, kad rinkos tyrimų sutarties 1. punktu atsakovas įsipareigojo kas mėnesį pateikti ieškovui tyrimo ataskaitas.

9Teismas nurodė, kad, atsakovo teigimu, rinkos tyrimų sutartyje nurodytus įsipareigojimus jis įvykdė, t.y. paruošė ir perdavė ieškovui pagal perdavimo priėmimo aktus aplankus su informacija apie draudimo rinkas Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Kazachstane ir Uzbekistane ir šioms aplinkybėms įrodyti pateikė teismui šių aplankų kopijas. Teismas pažymėjo, kad aplankuose esantys dokumentai yra rusų ir ukrainiečių kalbomis, o 2010 m. vasario 8 d. teismo posėdžio metu teismui pasiūlius šalims pateikti šių dokumentų vertimą į lietuvių kalbą, nei viena šalis vertimo nepateikė.

10Teismo teigimu, atsakovui nepateikus aplankuose esančių dokumentų vertimo į lietuvių kalbą, nėra galimybės šiuos rašytinius įrodymus ištirti ir įvertinti, todėl laikytina neįrodyta atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis įvykdė įsipareigojimus, numatytus rinkos tyrimų sutartyje, t.y. surinko duomenis apie draudimo rinkas Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje, šiuos duomenis išnagrinėjo ir įvertino tendencijas dėl galimybės ieškovui investuoti šiose šalyse. Teismas nurodė, kad apžiūrėjus aplankuose pateiktus dokumentus kaip daiktinius įrodymus matyti, jog aplankuose yra tik straipsniai iš interneto tinklapių ir keleto norminių aktų kopijos. Teismo įsitikinimu, tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nevykdė rinkos tyrimo sutarties, t.y. nerinko duomenų apie draudimo rinkas Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje, šių duomenų nenagrinėjo ir neįvertino tendencijų dėl galimybės ieškovui investuoti šiose šalyse. Teismas atkreipė dėmesį, kad dalis aplanke apie draudimo rinką Baltarusijoje esančių dokumentų yra atspausdinti 2004 m. rugsėjo 1 d., kai šis aplankas pagal darbų perdavimo priėmimo aktą Nr. 1 ieškovui buvo perduotas 2004 m. liepos 7 d. ir tai patvirtina, kad aktas Nr. 1 yra fiktyvus, nes aplankas apie draudimo rinką Baltarusijoje negalėjo būti perduotas pagal šį aktą. Teismas nurodė, kad perdavimo priėmimo akte Nr.7 nurodyta, kad yra perduodami aplankai su informacija apie draudimo rinkas Kazachstane ir Uzbekistane, tačiau rinkos tyrimų sutartyje nėra susitarta, kad atsakovas atliks draudimo rinkos tyrimus šiose šalyse, šis aktas surašytas 2007 m. gruodžio 28 d., kai darbai pagal rinkos tyrimų sutartį turėjo būti atlikti iki 2005 m. birželio 7 d. ir nėra jokių įrodymų apie tai, kad rinkos tyrimų sutartis buvo papildyta ar pakeista.

11Teismo teigimu, aplinkybę, kad šalys neketino vykdyti rinkos tyrimų sutarties, patvirtina ir tai, kad ieškovas, sumokėjęs už rinkos tyrimus labai didelę sumą – 550 000 Lt, ir negavęs iš atsakovo suteiktų paslaugų, niekada nereiškė atsakovui dėl to jokių pretenzijų, ieškovas taip pat nereikalavo vykdyti likusių įsipareigojimų pagal rinkos tyrimų sutartį, nors perdavimo priėmimo aktuose Nr. 1-Nr. 6 nurodyta, kad atlikti darbai įvertinti 393 000 Lt, o rinkos tyrimų sutartis turėjo būti įvykdyta iki 2005 m. birželio 7 d. Teismas pažymėjo, kad 550 000 Lt suma atsakovui buvo sumokėta avansu, neįsitikinus, kad darbai yra atlikti ir atlikti tinkamai, nors iš ieškovo balanso matyti, kad ieškovo įsipareigojimai 2004 m. pabaigoje (18 420 233 Lt) buvo dvigubai didesni nei turimas kapitalas (10 134 212 Lt), o 2004 m. ieškovas baigė su 717 624 Lt nuostoliu. Teismas nurodė, kad ieškovo finansiniai sunkumai išliko ir tęsėsi toliau, todėl 2008 m. kovo 12 d. ieškovui buvo iškelta bankroto byla. Teismas nurodė, kad, kaip paaiškino ieškovo atstovė ir matyti iš 2008 m. spalio 8 d. ieškovo administratoriaus rašto, tarp administratoriui perduotų ieškovo dokumentų nebuvo rasti aplankai su informacija apie draudimo rinkas, o rinkos tyrimų sutarties originalas administratoriui buvo perduotas asmeniškai jau iškėlus bankroto bylą. Teismo įsitikinimu, nors atsakovas nurodė, kad pagrindinė informacija, surinkta vykdant rinkos tyrimų sutartį, buvo perduota žodžiu ieškovo ir atsakovo susitikimų metu, ir tai nurodė liudytoju apklaustas buvęs ieškovo administracijos vadovas A. D., šie paaiškinimai nėra pakankami įrodymai, kad rinkos tyrimų sutartis buvo realiai vykdoma. Teismas pažymėjo, kad nei atsakovas, nei liudytojas A. D. nenurodė, kokia konkreti informacija žodžiu ieškovui buvo perduota ir kaip šia informacija ieškovas pasinaudojo ar realiai galėjo pasinaudoti. Teismas nurodė, kad 2010 m. vasario 8 d. teismo posėdžio metu atsakovui buvo pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus apie tai, kaip atsakovas vykdė rinkos tyrimų sutartį, tačiau tokių įrodymų atsakovas nepateikė.

12Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad rinkos tyrimų sutartis buvo įvykdyta, tą patvirtina pateiktos ataskaitos, o sutarties įvykdymo kokybė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismo teigimu, anksčiau nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad ataskaitos nepatvirtina, jog sutartis buvo vykdoma, šiomis ataskaitomis tik buvo siekiama sudaryti tokį įspūdį.

13Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys neketino vykdyti rinkos tyrimų sutarties ir jos nevykdė, sutartis buvo sudaryta tik norint pateisinti pinigų pervedimą atsakovui, sprendė, kad sutartis pripažintina negaliojančia kaip tariamas sandoris, o kadangi pagal šią sutartį ieškovas sumokėjo atsakovui 550 000 Lt, taikytina vienašalė restitucija, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 550 000 Lt.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15Apeliaciniu skundu atsakovas SIA „Konsalting Invest“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo sutartis realiai vykdoma nebuvo. Apeliantas teismui pateikė visus turimus įrodymus apie sandorio vykdymą, apelianto poziciją patvirtino apklaustas liudytojas A. D., davęs liudytojo priesaiką. Visi šie įrodymai paneigia ieškovo tvirtinimus, kad sandoris nebuvo vykdomas.
  2. Nepagrįsta teismo išvada, kad šalys sutartimi nesiekė teisinių pasekmių. Apeliantas turėjo daug informacijos bei patirties, galimybes atlikti rinkos tyrimus, tai viena iš jo veiklos sričių, todėl jis buvo parinktas kaip paslaugos teikėjas. Sandoris buvo naudingas abiems šalims ir jo rezultatais buvo pasinaudota.
  3. Teismas neobjektyviai vertino rašytinius įrodymus. Teismui pateikta rinkos tyrimo sutartis bei darbų perdavimo – priėmimo aktai šalių pasirašyti ir nepaneigti. Jų turinys nėra pagrindas laikyti juos negaliojančiais.
  4. Prie bylos prijungti daiktiniai įrodymai – aplankai (darbų perdavimo-priėmimo aktuose nurodomi knygomis) – nevertintini kaip rašytinai įrodymai, nevertintinas jų turinys, nes nėra ginčo dėl sutarties vykdymo kokybės.
  5. Teismas neatskleidė esminių bylos aplinkybių – nesiaiškino, kodėl pateiktas ieškinys 550 000 Lt sumai, kai iki bylos iškėlimo teisme nepagrįstai apeliantui buvo laikoma išmokėta 157 000 Lt, neišsiaiškino aplinkybės dėl akto Nr. 7, nepagrįstai neapklausė liudytojais A. P. ir E. R..
  6. Teismas nepagrįstai taikė restituciją ir priteisė lėšas už atliktus darbus, kurių rezultatais pasinaudota.

16Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas BADB „Baltikums draudimas“ prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisi bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo teigimu, teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimus, ištyręs byloje surinktus rašytinius įrodymus, pagrįstai pripažino sandorį tariamu bei taikė restituciją, priimdamas tokį sprendimą teismas tinkamai taikė tiek procesinės, teisės, tiek materialinės teisės normas ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokios kategorijos bylose bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Ieškovo nuomone, teismas pagrįstai liudytojo A. D. parodymus įvertino kaip nepakankamus pagrįsti sandorio įvykdymo aplinkybes, nes minėtas liudytojas jokių konkrečių draudimo rinkos tyrimo rezultatų, skaičių, analizės negalėjo nurodyti, negalėjo nurodyti kaip tyrimo rezultatais buvo pasinaudota, kokią ekonominę naudą jie davė bendrovei, kokios konkrečios sutartys buvo sudarytos Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje atlikto tyrimo pagrindu, kaip į sandorį įdėtos investicijos atsipirko. Ieškovo įsitikinimu, pats fakto nurodymas, kad ieškovui buvo perduoti byloje atsakovo pateikti aplankai apie darbų atlikimą, nepatvirtina liudytojo nurodytų aplinkybių, kad realiai sandoris buvo vykdomas, nes pateiktuose aplankuose (knygose) duomenų apie atliktą tyrimą, jo rezultatus, sugaištą laiką, investavimo galimybes ir ekonominį pagrįstumą nėra. Ieškovo nuomone, teismas objektyviai ir tinkami įvertino atsakovo pateiktų knygų ir liudytojo parodymų įrodomąją reikšmę ir pagrįstai pripažino, kad liudytojo parodymais ir pateiktais aplankais buvo siekiama sudaryti regimybę apie sandorio vykdymą, siekiant pagrįsti sandorio pagrindu pervestų pinigų teisėtumą. Ieškovas pažymi, kad teismas buvo sudaręs objektyvias galimybes iškviesti į teismo posėdį ir jame apklausti visus prašomus apklausti liudytojus, užsienyje gyvenančiam liudytojui A. P. ne kartą buvo siunčiami šaukimai, ieškovas įnešė užstatą į teismo depozitinę sąskaitą šio liudytojų kelionės išlaidoms padengti, tačiau liudytojas piktybiškai vengė dalyvauti teismo posėdyje ir į jį neatvyko, užsienyje gyvenančio liudytojo E. R. apklausos atsakovas neprašė, o tai buvo padaryta baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės ir siekiant užvilkinti bylos išnagrinėjimą, todėl teismas pagrįstai šio prašymo netenkino. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad atsakovas pats turėjo galimybę šį liudytoją atsivesti į teismo posėdį, tačiau laiku šia galimybe nepasinaudojo. Ieškovas pažymi, kad ginčo sutartis buvo sudaryta dėl draudimo rinkos tyrimo tam tikrose šalyse bei draudimo kompanijų mokumo nustatymo ir galimų investicijų bei veiklos vystymo šiose šalyse, kas savaime reiškia, kad tyrimo rezultatai ir pats konkrečių darbų atlikimo faktas gali būti įrodinėjamas tik rašytiniais įrodymais, o ne atskirų asmenų paaiškinimais, kurie šioje situacijoje yra subjektyvūs ir turi tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi ir negali objektyviai patvirtinti sandorio vykdymo fakto. Ieškovas nurodo, kad po bankroto bylos iškėlimo bendrovėje nebuvo rasta nei vienos draudimo sutarties, sudarytos tose šalyse, kuriose atsakovo teigimu, buvo atliktas tyrimas, todėl tokia faktinė situacija realiai įrodo, kad ginčo sandoris buvo tariamas, juo nebuvo siekiama tų teisinių pasekmių, kurios nurodytos pačioje sutartyje ir šis sandoris niekada nebuvo vykdomas.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

19Byloje nustatyta, kad 2004 m. birželio 7 d. ADB „Baltikums draudimas", atstovaujama generalinio direktoriaus A. D. ir SIA „Finansu un apdrošinašanas agentūra „Baltikums", kad atstovaujama valdybos pirmininko A. P., sudarė rinkos tyrimų sutartį. Šia sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas atliks draudimo rinkos tyrimus Rusijos Federacijoje, Baltarusijos Respublikoje, Ukrainos Respublikoje. Pagal sutartį rinkos tyrimų atlikimo laikotarpis yra iki 2005 m. birželio 7 d., sutarties vertė buvo nustatyta 550 000 Lt, vieno mėnesio užmokestis – 50 000 Lt.

20Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartimi nutarta iškelti bankroto bylą ADB ,,Baltikums draudimas“.

21Administratoriui perėmus bendrovės dokumentus minėtos sutarties originalas nebuvo perduotas, rasta tik nepatvirtinta sutarties kopija, tačiau iš buhalterinių dokumentų buvo nustatyta, kad pagal 2004 m. birželio 7 d. sutartį atsakovui mokėjimo vedimais buvo pervesta 92 024 EUR ir 67 267 EUR. Pervedant lėšas pavedimuose nurodyta, kad lėšos pervedamos pagal 2004 m. birželio 7 d. sutartį. 2008 m. rugsėjo 5 d. ieškovo administratorius į atsakovą kreipėsi raštu Nr. 503, kuriuo pranešė, kad ADB „Baltikums draudimas" yra iškelta bankroto byla, teismo nutartimi paskirtas bendrovės administratorius, kuris sutinkamai su Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 11 straipsnio 23 dalimi privalo imtis priemonių išieškoti skolas iš bendrovės skolininkų, bankrutuojančios ADB „Baltikums draudimas" buhalterinės apskaitos duomenimis SIA „Konsaltig Invest" yra skolinga bankrutuojančiai ADB „Baltikums draudimas" 157 000 Lt. Minėtu raštu atsakovas buvo paragintas iki 2008 m. rugsėjo 30 d. apmokėti nurodytą įsiskolinimą. Atsakovas į šį raštą atsakė 2008 m. rugsėjo 25 d. raštu nurodydamas, kad atsakovas visus įsipareigojimus pagal sutartį, sudarytą su ADB „Baltikums draudimas", įvykdė ir gali pateikti aktus apie atliktų darbų perdavimą 550 000 Lt sumai. Kartu su atsakymu buvo pateiktos 2004 m. liepos 7 d. perdavimo akto Nr. 1, 2004 m. rugpjūčio 10 d. perdavimo akto Nr. 2, 2004 m. lapkričio 11 d. perdavimo akto Nr. 3, 2004 m. gruodžio 15 d. perdavimo akto Nr. 4, 2004 m. spalio 7 d. perdavimo akto Nr. 5, 2004 m. lapkričio 11 d. perdavimo akto Nr. 6, 2007 m. gruodžio 28 d. perdavimo akto Nr. 7 kopijos. Ieškovo administratorius į atsakovą kreipėsi 2008 m. spalio 8 d. raštu, informuodamas, kad sutinkamai su ĮBĮ nuostatomis, visi bankrutuojančios bendrovės dokumentai turi būti perduoti administratoriui, o kadangi minėtų dokumentų bankrutuojančioje bendrovėje nėra, t.y. jie nustatyta tvarka nebuvo perduoti administratoriui, darytina išvada, kad 2004 m. birželio 7 d. sutartis nėra įvykdyta ir lėšos pagal šią sutartį išmokėtos nepagrįstai.

22Į šį raštą atsakymo nebuvo gauta. 2008 m. lapkričio 17 d. ieškovo administratoriui buvo perduotas 2004 m. birželio 7 d. sutarties originalas.

23Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais.

24Šalių 2004 m. birželio 7 d. sutartis yra paslaugų sutartis ir jos reglamentavimui taikytinos CK 6.716 straipsnio ir 6.724 straipsnio nuostatos. CK 6.716 straipsnio 1 dalis numato, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugos tiekėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio ( intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Šiuo atveju paslaugų objektas yra draudimo rinkos tyrimo paslaugos, kurios sutinkamai su CK 6.716 straipsnio nuostatomis turėjo būti suteiktos ir perduotos klientui. Bendrovei iškėlus bankroto bylą ir administratoriui perėmus dokumentus ir turtą, bendrovėje nebuvo rasta jokių duomenų, patvirtinančių draudimo rinkų tyrimo atlikimą Rusijos Federacijoje, Baltarusijos Respublikoje, Ukrainos Respublikoje. CK 6.722 straipsnis numato, kad jeigu paslaugų sutartis nenumato ką kita, paslaugų teikėjas privalo pateikti klientui informaciją apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą. Tokia informacija ieškovui pateikta nebuvo.

25Tiek CK 6.716 straipsnis, tiek 6.722 straipsnis nustato paslaugos tiekėjo (šiuo atveju atsakovo) pareigą suteikti klientui paslaugą ir pateikti ataskaitą apie suteiktas paslaugas. Iš šių normų seka, kad įrodinėjimo pareiga apie paslaugos suteikimą kyla paslaugos tiekėjui, šiuo atveju atsakovui.

26Ieškovo administratorius 2004 m. birželio 7 d. sutartį įvertino kaip tariamą sandorį, sudarytą tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, siekiant iš nuostolingai dirbančios įmonės be pagrindo gauti lėšų.

27Tariamas sandoris yra toks sandoris, kuriame nėra esminio sandorio elemento - suderintos sutarties šalių valios, siekiant tam tikrų teisinių pasekmių, nes jame išreikšta sandorio šalių valia nėra tikra ir ji neatitinka tikrųjų sandorio šalių ketinimų. Taigi, tariamas sandoris yra fiktyvus sandoris dėl šalių valios ydingumo jį sudarant, ir paprastai jis nevykdomas. Sprendžiant, ar sandoris tariamas, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2005). Įrodinėjant tariamą sandorį viena iš nustatinėjamų aplinkybių yra ta, ar sandoris vykdomas, o jeigu nevykdomas, - dėl kokių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006).

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nagrinėjant šios kategorijos bylas, taip pat pažymima, kad, ieškovui prašant pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytą tariamai, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui byloje nustatytos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).

29Ieškiniu ginčijamo sandorio tariamumą patvirtina byloje nustatytos aplinkybės.

30Byloje nustatytas duomenų bendrovėje apie suteiktas draudimo rinkos tyrimo paslaugas nebuvimas. Bendrovėje po bankroto bylos iškėlimo nebuvo rasta nei 2004 m. birželio 7 d. sutarties, nei darbų perdavimo aktų originalų ar tinkamų nuorašų. Sutarties originalas buvo perduotas ieškovo administratoriui gerokai vėliau, o darbų perdavimų aktų perduotos tik kopijos. Draudimo rinkos apžvalgos aplankai, kuriais atsakovas teigia įforminęs atlikto darbo rezultatą, atsakovo buvo pateikti tik pirmosios instancijos teismo 2009 m. birželio 8 d. posėdyje, motyvuojant, kad darbas buvo atliktas, ieškovui perduotas, o aplinkybė, kodėl pastarasis jo neturi, atsakovui nėra žinoma. Pateikti aplankai neįrodo sandorio vykdymo fakto, nes jose surinkti atskirų žurnalų bei teisės aktų nuorašai, kuriuose nėra jokių ekonominių duomenų, skaičiavimų, jų analizės, leidžiančių draudimo bendrovei priimti sprendimus dėl veiklos plėtimo tose šalyse ar atsisakymo ją plėsti. Pateikti aplankai yra ne tyrimo rezultatai, o internetinių straipsnių nuorašų rinkinys, šviesakopijų segtuvas, šios medžiagos negalima laikyti tyrimu, nes aplankų turinys neatitinka žodžio ,,tyrimas" esmės. Atsakovas nepateikė duomenų ir neįrodė, kad aplankai buvo anksčiau perduoti ieškovui.

31Sandorio tariamumą patvirtina ir didelė darbo kaina, nes pagal aplankų turinį, akivaizdu, kad toks darbas nėra vertas 550 000 Lt kainos, nes kaina neatitinka darbui sugaišto laiko sąnaudų ir kiekio. Be to, pats aplankų suformavimas ir pateikimas į bylą ir teismui nepatvirtina aplinkybių, kad draudimo rinkos tyrimo paslaugos bendrovei buvo suteiktos ir sandoris buvo realiai vykdomas.

32Sudarytoje sutartyje apibendrintai nurodomos užduotys, iš kurių nėra aišku kiek, kur ir kokių paslaugų suteikta, neaišku kokiu pagrindu ir kaip paskaičiuojamos už šių užduočių atlikimą mokėtinos didelės piniginės sumos. Darbų perdavimo-priėmimo aktuose nurodoma, kad atliktas rinkos tyrimas konkrečioje valstybėje, tačiau nenurodoma kokiame konkrečiai mieste ar srityje. Jokiuose dokumentuose ir pačioje sutartyje nenurodomi konkrečios paslaugos atlikimo įkainiai, paslaugai atlikti laikas, darbo sudėtingumas, nėra jokių paskaičiavimų, pagrindimų, iš kurių būtų galima spręsti, kokie tyrimai buvo atlikti. Nors sutartyje nurodoma, kad rinkos tyrimai turi būti atliekami Rusijos Federacijoje, Baltarusijos Respublikoje, Ukrainos Respublikoje ir numatytas konkretus darbų atlikimo laikotarpis – nuo 2004 m. birželio 7 d. iki 2005 m. birželio 7 d., tačiau paskutinis darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 7 surašytas 2007 m. gruodžio 28 d. po sutarties termino pabaigos, darbai buvo atliekami Kazachstane ir Uzbekistane, t.y. valstybėse, kurios nenumatytos sutartyje, ir darbai įvertinami 157 000 Lt, t.y. būtent tai sumai, kurios trūksta iki visos sutarties sumos. Nėra aišku kas pasirašė šį aktą už ieškovą, aktas be įmonės antspaudo, todėl kyla pagristų abejonių dėl šio akto.

33Sandorio tariamumą rodo paslaugų teikimo dažnumas ir išankstinis numatymas tiek pačios sandorio kainos, tiek kiekvieno mėnesio pastovaus užmokesčio, t.y. kiekvieną mėnesį po 50 000 Lt užmokesčio. Nėra duomenų apie atsakovo gebėjimą teikti tokio pobūdžio paslaugas, kadangi niekur dokumentuose nefiksuojama kokie darbuotojai atliks rinkų tyrimo paslaugas, kokie kriterijai bus taikomi rezultatui pasiekti. Nėra jokios medžiagos, pagrindžiančios sandorio sudarymo būtinumą, ekonominį reikalingumą, jo ekonominę naudą. Bendrovėje nebuvo rasta jokios medžiagos ir duomenų, nustatančių kriterijus, kuriais remiantis buvo pasirinktas draudimo rinkos tyrimas Rusijos Federacijoje, Baltarusijos Respublikoje, Ukrainos Respublikoje, ekonominės motyvacijos, kodėl tyrimas atliekamas būtent šiose šalyse, kokio rezultato siekė ADB ,,Baltikums draudimas“ sudarydama tokį sandorį.

34Aiškinant sandorio tariamumą, svarbi aplinkybė yra tai, kad nors bendrovė dirbo nuostolingai ir bendrovė turėjo didelius neįvykdytus įsipareigojimus, buvo sudaryta 2004 m. birželio 7 d. draudimo rinkos tyrimų sutartis, skiriant tam dideles pinigines lėšas, visiškai nenurodant šios sutarties ekonominio pagrįstumo, naudingumo bei reikalingumo. Bylos duomenys patvirtina, kad sandoris nebuvo realiai vykdomas, jis buvo sudarytas tariamai, siekiant pervesti ieškovo lėšas atsakovui.

35Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.

36Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino 2004 m. birželio 7 d. sutartį tariamu sandoriu, sudarytu tik dėl akių, nesiekiant tam tikrų teisinių pasekmių, pripažindamas, kad sutartyje neatsispindi tikroji šalių valia. Apeliantas taip pat nurodo, kad sprendžiant ar ieškiniu ginčijamas sandoris yra tariamas, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo elgesio motyvai, tikslai. Apelianto teigimu, kadangi sprendime teismas nepasisakė dėl sutarties turinio, darytina išvada, kad sutarties tekstas teismui abejonių nesukėlė, be to, teismas nesudarė galimybių apklausti visus atsakovo prašomus apklausti liudytojus, apklausto liudytojo A. D. parodymus įvertino netinkamai.

37Nurodyti apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

38Teisėjų kolegijos nuomoje, pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs ieškinio reikalavimus, tinkamai ištyręs byloje surinktus rašytinius įrodymus ir teisingai juos įvertinęs, pagrįstai pripažino sandorį tariamu bei taikė restituciją. Priimdamas tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesinės teisės, tiek materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokios kategorijos bylose bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

39Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t. y. tai, kokie materialiniai įstatymai yra taikomi sandoriui. Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Praktikoje būna situacijų, kai vedini vienų ar kitų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti skirtas tariamo sandorio institutas. CK 1.86 straipsnyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Tariamas sandoris yra niekinis ir sukelia teisines pasekmes, nurodytas CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, t. y. restituciją. Ginčuose dėl tariamo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje. Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkančios teisinės pasekmės – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2002; 2004 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2004; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2005).

40Šalių 2004 m. birželio 7 d. draudimo rinkos tyrimo sutartis pirmosios instancijos teismo teisingai buvo įvertinta kaip paslaugų sutartis. Tokios sutarties reglamentavimui taikytinos CK 6.716 ir 6.724 straipsnių nuostatos. CK 6.716 straipsnio 1 dalis numato, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugos tiekėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio ( intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Šiuo atveju paslaugų objektas yra draudimo rinkos tyrimo paslaugos, kurios sutinkamai su CK 6.716 straipsnio nuostatomis turėjo būti suteiktos ir perduotos klientui. CK 6.722 straipsnis numato, kad jeigu paslaugų sutartis nenumato ką kita, paslaugų teikėjas privalo pateikti klientui informaciją apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą. Tokia informacija ieškovui pateikta nebuvo. Tiek CK 6.716 straipsnis, tiek 6.722 straipsnio nustato paslaugos tiekėjo (šiuo atveju atsakovo) pareigą suteikti klientui paslaugą ir pateikti ataskaitą apie suteiktas paslaugas. Iš šių normų seka, kad įrodinėjimo pareiga apie paslaugos suteikimą kyla paslaugos tiekėjui, šiuo atveju atsakovui. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neįrodė, kad realios draudimo rinkos tyrimo paslaugos, numatytos kaip sutarties objektas, buvo realiai ieškovui suteiktos, kad toks tyrimas realiai buvo atliktas, o jo rezultatas perduotas ieškovui.

41Pažymėtina, kad tik pareiškus teisme ieškinį, atsakovas, siekdamas įrodyti, kad sandoris buvo realiai vykdomas, pateikė darbų atlikimo aktų nuorašus, kuriuos prašė vertinti kaip 2004 m. birželio 7 d. sutartyje numatytų darbų atlikimo ataskaitas. Be to, atsakovas bylos nagrinėjimo metu pateikė draudimo rinkos apžvalgos aplankus (darbų perdavimo-priėmimo aktuose nurodomus knygomis), kuriais taip pat teigė, kad tai yra atlikto darbo rezultatas, patvirtinantis, kad šalių sudaryta sutartis realiai buvo įvykdyta ir ieškovas darbą perėmė, atsakovui jokių pretenzijų nepareiškė. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos įrodymus negalima laikyti tinkama bei pakankama įrodinėjimo priemone patvirtinti realų sandorio vykdymą ir atliko darbo perdavimą ieškovui, nes nei viename iš pateiktų įrodymų neatsispindi sutarties objekto draudimo rinkos tyrimo atlikimas ir atsakovo nurodomos aplinkybės apie draudimo rinkos tyrimą. Nors apeliantas nurodo, kad nebuvo pateiktas aplankų dokumentų vertimas, todėl pateiktų aplankų teismas iš viso negalėjo vertinti, tačiau pažymėtina, kad prašymas dėl aplankų dokumentų vertimo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo pareikštas ieškovo atstovės, tačiau atsakovo atstovė tam paprieštaravo argumentus, kad tai susiję su didelėmis vertimo išlaidomis, be to, jie atsakovas aplankais įrodinėja tik patį darbų perdavimo faktą, o dėl turinio ginčo nėra. Prijungęs šiuos aplankus kaip daiktinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas byloje nepasisakė dėl pačios aplankų medžiagos turinio, o įvertino aplankų visumą bei turinį bendrai, kas patvirtina, kad pateiktose aplankuose nėra jokių ekonominių duomenų, skaičiavimų, analizės, leidžiančių draudimo bendrovei priimti sprendimus dėl veiklos plėtimo tose šalyse ar atsisakymo ją plėsti, kas buvo numatyta sutarties objekte ir dėl ko buvo sudaryta sutartis. Pateiktų aplankų turinys neatitiko žodžio „tyrimas" esmės, nes jose nėra jokių duomenų apie tyrimą, surinktus duomenis, skaičius, tyrimo pabaigoje padarytas išvadas, apibendrintas analizes, kurių pagrindu draudimo bendrovė būtų galėjusi priimti atitinkamus sprendimus dėl tolimesnės draudimo rinkos tyrimo plėtros tose šalyse. Šalių sudarytoje sutartyje aiškiai buvo nurodyta, kad atsakovas įsipareigoja per 11 mėnesių atlikti draudimo rinkos tyrimą, pateikti užsakovui ataskaitą apie atliktus tyrimus, o užsakovas įsipareigoja apmokėti pagal sutartyje numatytas sąlygas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad būtent atsakovo pateiktos 2004 m. liepos 7 d. perdavimo akto Nr. 1, 2004 m. rugpjūčio 10 d. perdavimo akto Nr. 2, 2004 m. lapkričio 11 d. perdavimo akto Nr. 3, 2004 m. gruodžio 15 d. perdavimo akto Nr. 4, 2004 m. spalio 7 d. perdavimo akto Nr. 5, 2004 m. lapkričio 11 d. perdavimo akto Nr. 6, 2007 m. gruodžio 28 d. perdavimo akto Nr. 7 kopijos šiuo atveju turi būti laikomos ataskaitomis apie atliktus tyrimus. Tačiau šiuose aktuose taip pat nėra jokių duomenų apie jokius tyrimus, skaičius, surinktus duomenis, jų apibendrinimą, daromas išvadas, aktuose tik formaliai nurodoma, kad informacija perduota knygos (aplanko) forma. Aktuose nenurodoma jokia detali analizė, atliko darbo apimtis, sugaištas laikas, nėra jokių duomenų apie konkrečią draudimo rinkos apžvalgą, kurios rezultatų pagrindu užsakovas galėtų priimti sprendimą sudaryti šioje šalyje draudimo sutartis ar į ją investuoti, nenurodoma kokiame konkrečiai mieste ar srityje tyrimas buvo darytas, kiek kainavo tyrimo darbai. Jokiuose dokumentuose ir pačioje sutartyje nenurodomi konkrečios paslaugos atlikimo įkainiai, paslaugai atlikti sugaištas laikas, darbo sudėtingumas, nėra jokių paskaičiavimų. Byloje pagal ieškovo buhalterinius duomenis nustatyta, kad sutarties pagrindu atsakovui už atliktus darbus buvo išmokėta 2004 m. liepos 5 d. 92 024 00 EUR ir 67 267 EUR, nors nuo sutarties sudarymo nebuvo praėjęs net mėnuo laiko, o pačioje sutartyje buvo numatyta, kad darbai atliekami kas mėnesį, mokant į mėnesį po 50 000 Lt. Pinigų sumokėjimo terminas 2004 m. liepos 5 d., kai sandoris dar net nebuvo pradėtas vykdyti ir iš karto sumokoma visa pinigų suma, patvirtina ieškovo teiginius, kad šiuo sandoriu buvo siekiama tik iš nemokios įmonės gauti pinigines lėšas, ne vykdyti draudimo rinkos tyrimo paslaugas. Tai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad sandoris yra tariamas ir neatitinka tikrųjų šalių ketinimų.

42Nors sutartyje nurodoma, kad rinkos tyrimai turi būti atliekami Rusijos Federacijoje, Baltarusijos Respublikoje, Ukrainos Respublikoje ir numatytas konkretus darbų atlikimo laikotarpis nuo 2004 m. birželio 7 d. iki 2005 m. birželio 7 d., tačiau paskutinis darbų perdavimo aktas Nr. 7, surašytas po sutarties termino pabaigos – 2007 m. gruodžio 28 d. Pagal minėtą aktą darbai buvo atliekami Kazachstane ir Uzbekistane, t.y. valstybėse, kurios nenumatytos sutartyje, darbai įvertinami 157 000 Lt, t.y. būtent tai sumai, kurios reikalavo savo susirašinėjimu ieškovo administratorius su atsakovu ir kurios trūko iki visos sandorio sumos – 550 000 Lt. Minėtame akte nenurodytas asmuo, pasirašęs už ieškovą, nėra ieškovo antspaudo, todėl aktas kelia pagrįstų abejonių. Aplinkybę, kad darbai tai sumai nebuvo atlikti, patvirtina buvusio ieškovo vadovo liudytojo A. D. parodymai. Atsakovo pateikti aktai pirmosios instancijos teismo pagrįstai laikomi nepakankamu įrodymu sandorio vykdymui patvirtinti ir teismo buvo pagrįstai padaryta išvada, kad realiai sandoris nebuvo vykdomas, o tik siekiama juo pridengti nepagrįstą pinigų sumokėjimą atsakovui.

43Siekdamas, kad būtų pilnai bei visapusiškai nustatytos aplinkybės apie darbų atlikimą, ieškovas teikė pirmosios instancijos teismui prašymą, kad atsakovas pateiktų duomenis kokiose šalyse, kokie konkretūs darbuotojai atliko draudimo rinkos tyrimus, tačiau tokių duomenų atsakovas nepateikė, paties tyrimo eigos, jam atlikti paskirtų darbuotojų skaičiaus, nenurodė, jų atlikto darbo pobūdžio taip pat niekaip nepagrindė. Byloje buvo apklaustas buvęs ADB „Baltikums draudimas" direktorius A. D., kuris negalėjo nurodyti kaip buvo atliekamas draudimo rinkos tyrimas, kokie duomenys jo metu buvo surinkti, kaip jie buvo panaudoti praktiškai, buvo tik bendrai paaiškinta aplinkybė, kad tyrimo duomenys būdavo konfidencialūs, jie būdavo aptariami bendrovių vadovų susitikimuose, kaip konkrečiai buvo šie duomenys panaudojami ir kokie jie buvo, konkrečiai liudytojas nurodyti negalėjo, motyvuojant tai komercine paslaptimi. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius liudytojo parodymus įvertino kaip nepakankamus pagrįsti sandorio įvykdymo aplinkybes, nes minėtas liudytojas jokių konkrečių draudimo rinkos tyrimo rezultatų, skaičių, analizės negalėjo nurodyti, negalėjo nurodyti kaip tyrimo rezultatais buvo pasinaudota, kokią ekonominę naudą jie davė bendrovei, kokios konkrečios sutartys buvo sudarytos Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, atlikto tyrimo pagrindu, kaip į sandorį įdėtos investicijos atsipirko. Pats fakto nurodymas, kad ieškovui buvo perduoti byloje atsakovo pateikti draudimo rinkos apžvalgos aplankai (darbų perdavimo-priėmimo aktuose nurodomi kaip knygos), nepatvirtina minėto liudytojo nurodytų aplinkybių, kad realiai sandoris buvo vykdomas, nes pateiktose aplankuose jokių duomenų apie atliktą tyrimą, jo rezultatus, sugaištą laiką, investavimo galimybes ir ekonominį pagrįstumą nėra. Teismas objektyviai ir tinkami įvertino atsakovo pateiktų aplankų ir liudytojo parodymų įrodomąją reikšmę ir pagrįstai pripažino, kad visumoje liudytojo parodymais ir patektais aplankais buvo siekiama sudaryti regimybę apie sandorio vykdymą, siekiant pagrįsti sandorio pagrindu pervestų pinigų teisėtumą.

44Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad byloje nebuvo nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, nes nebuvo apklausti liudytojas E. R. ir A. P.. Pažymėtina, kad nurodyti asmenys gyvena užsienyje. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje buvo sudaręs objektyvias galimybes iškviesti į teismo posėdį ir jame apklausti visus prašomus apklausti liudytojus, liudytojui A. P. ne kartą buvo siunčiami teismo šaukimai, ieškovas įmokėjo užstatą į teismo specialiąją sąskaitą šio liudytojo kelionės išlaidoms padengti, tačiau liudytojas vengė dalyvauti teismo posėdyje ir į jį neatvyko. Liudytojo E. R. apklausos atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos neprašė, tai buvo padaryta baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės ir siekiant užvilkinti bylos išnagrinėjimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio prašymo netenkino. Be to atsakovas pats turėjo galimybę šį liudytoją pasikviesti į teismo posėdį, nes tai yra atsakovo pusės liudytojas, tačiau savalaikiai šia galimybe nepasinaudojo. Apeliantas apeliaciniame skunde neprašė apeliacinės instancijos teismo apklausti liudytojais nurodytus asmenis. Pažymėtina, kad ginčo sutartis buvo sudaryta dėl draudimo rinkos tyrimo, tam tikrose šalyse bei draudimo kompanijų mokumo nustatymo ir galimų investicijų bei veiklos vystymo šiose šalyse, kas savaime reiškia, kad tyrimo rezultatai ir pats konkrečių darbų atlikimo faktas gali būti įrodinėjamas tik rašytiniais įrodymais, o ne atskirų asmenų paaiškinimais, kurie šioje situacijoje yra subjektyvus bei turi tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi ir negali objektyviai patvirtinti sandorio vykdymo fakto.

45Aiškinant bei nustatant sandorio tariamumą svarbi aplinkybė yra tai, kad 2004 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės duomenimis bendrovė įsipareigojimų turėjo 18 112 387 Lt sumai, finansinius metus baigė su 717 624 Lt nuostoliu, o 2005 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės duomenimis bendrovės įsipareigojimai padidėjo ir sudarė 29 027 293 Lt, tame tarpe įsiskolinimai valstybės biudžetui ir socialinio draudimo įmokos sudarė 1 107 432 Lt, skolos kredito įstaigoms 10 251 538 Lt, įsipareigojimai, susiję su perdraudimo ir persidraudimo veikla sudarė 16 140 763 Lt, bendrovė finansinius metus baigė su 2 987 989 Lt. nuostoliu. Tačiau, nežiūrint to, kad bendrovė kiekvienus finansinius metus baigdavo nuostolingai ir turėjo didelius neįvykdytus įsipareigojimus. 2004 m. birželio 7 d. sudarė ginčo sandorį 550 000 Lt sumai, kuriam nėra jokio ekonominio pagrindimo ir niekur neįvardijami juo numatyti tikslai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2006 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1-14N buvo apribotos ieškovo teisės sudaryti ir vykdyti sandorius be Draudimo priežiūros komisijos pritarimo. Jokia ekonomine logika yra nepagrįstas atsakovo aiškinimas, kad bendrovei dirbant nuostolingai, buvo ieškoma naujų veikos zonų ir siekiama į jas investuoti. Toks aiškinimas yra neteisingas ir niekuo nepagrįstas, nes bendrovė, norėdama pagerinti savo veikos rezultatus ir plėsti veiklą, pirmiausia turėjo atlikti ekonominę analizę bei turėti objektyvius, aiškius ir metodiškai pagrįstus skaičiavimus dėl tolimesnių investicijų į 2004 m. birželio 7 d. draudimo rinkos tyrimo sutartyje numatytas šalis. Po bankroto bylos iškėlimo nei vieno tokio dokumento bendrovėje nebuvo rasta, tokių dokumentų ir ekonominio pagrindimo negalėjo nurodyti ir apklaustas liudytoju buvęs ieškovo direktorius A. D., bendrovėje nebuvo rasta nei vienos draudimo sutarties, sudarytos tose šalyse, kuriose atsakovo teigimu, buvo atliktas tyrimas. Nurodytos nustatytos byloje aplinkybės patvirtina, kad ginčo sandoris buvo tariamas, juo nebuvo siekiama tų teisinių pasekmių, kurios nurodytos pačioje sutartyje, ir šis sandoris nebuvo vykdomas. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

46Bylos duomenys ir byloje nustatytos aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus.

47Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

48Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

49Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas BADB „Baltikums draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu nusprendė... 7. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog 2004 m. birželio 7 d. ieškovas ir... 8. Teismas pažymėjo, kad rinkos tyrimų sutartyje sutarties objektas... 9. Teismas nurodė, kad, atsakovo teigimu, rinkos tyrimų sutartyje nurodytus... 10. Teismo teigimu, atsakovui nepateikus aplankuose esančių dokumentų vertimo į... 11. Teismo teigimu, aplinkybę, kad šalys neketino vykdyti rinkos tyrimų... 12. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad rinkos tyrimų sutartis buvo... 13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys neketino vykdyti rinkos tyrimų... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 15. Apeliaciniu skundu atsakovas SIA „Konsalting Invest“ prašo apeliacinės... 16. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas BADB „Baltikums draudimas“... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio... 19. Byloje nustatyta, kad 2004 m. birželio 7 d. ADB „Baltikums draudimas",... 20. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartimi nutarta iškelti... 21. Administratoriui perėmus bendrovės dokumentus minėtos sutarties originalas... 22. Į šį raštą atsakymo nebuvo gauta. 2008 m. lapkričio 17 d. ieškovo... 23. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais.... 24. Šalių 2004 m. birželio 7 d. sutartis yra paslaugų sutartis ir jos... 25. Tiek CK 6.716 straipsnis, tiek 6.722 straipsnis nustato paslaugos tiekėjo... 26. Ieškovo administratorius 2004 m. birželio 7 d. sutartį įvertino kaip... 27. Tariamas sandoris yra toks sandoris, kuriame nėra esminio sandorio elemento -... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nagrinėjant šios kategorijos... 29. Ieškiniu ginčijamo sandorio tariamumą patvirtina byloje nustatytos... 30. Byloje nustatytas duomenų bendrovėje apie suteiktas draudimo rinkos tyrimo... 31. Sandorio tariamumą patvirtina ir didelė darbo kaina, nes pagal aplankų... 32. Sudarytoje sutartyje apibendrintai nurodomos užduotys, iš kurių nėra aišku... 33. Sandorio tariamumą rodo paslaugų teikimo dažnumas ir išankstinis numatymas... 34. Aiškinant sandorio tariamumą, svarbi aplinkybė yra tai, kad nors bendrovė... 35. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.... 36. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino... 37. Nurodyti apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.... 38. Teisėjų kolegijos nuomoje, pirmosios instancijos teismas, teisingai... 39. Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo... 40. Šalių 2004 m. birželio 7 d. draudimo rinkos tyrimo sutartis pirmosios... 41. Pažymėtina, kad tik pareiškus teisme ieškinį, atsakovas, siekdamas... 42. Nors sutartyje nurodoma, kad rinkos tyrimai turi būti atliekami Rusijos... 43. Siekdamas, kad būtų pilnai bei visapusiškai nustatytos aplinkybės apie... 44. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad byloje nebuvo nustatytos... 45. Aiškinant bei nustatant sandorio tariamumą svarbi aplinkybė yra tai, kad... 46. Bylos duomenys ir byloje nustatytos aplinkybės paneigia apeliacinio skundo... 47. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas... 48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 49. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti...