Byla Ik-917-602/2011
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams A. B., G. B., atsakovo atstovei I. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Ž. (P. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Ž. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2010 m. spalio 19 d. teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2010 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. S-269(7-261/2010), kuriuo panaikintas VMI sprendimas ir grąžintas pakartotiniam nagrinėjimui.

5Skunde nurodė, kad Komisija ginčijamame sprendime rėmėsi tuo, jog VMI, nagrinėdama mokestinį ginčą, nevertino ir negalėjo vertinti pareiškėjo Komisijai pateiktos V. Č. vertinimo paslaugų įmonės verslo vertinimo ataskaitos, bei nurodė VMI įvertinti šią ataskaitą, tačiau tokiu būdu užkertamas kelias ginčo eigai, nes pareiškėjas Komisijai pateikia vis naujas ataskaitas. Nurodė, kad pirminio patikrinimo metu buvo vertinama informacija apie UAB „Kauno telestatyba“, UAB „Optiniai ryšiai“ ir UAB „Šviesolaidis“ akcijų įsigijimo ir pardavimo sandorius, pardavėjo ir pirkėjo ryšį, nepriklausomo turto vertintojo UAB „Robinta“ nustatytą neigiamą parduodamų akcijų vertę ir tai, kad akcijos buvo likviduojamų įmonių. Konstatuota, kad pareiškėjas, sudarydamas akcijų pirkimo-pardavimo sandorius, turėjo tikslą išvengti mokėtino mokesčio sumos, todėl Kauno VMI, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalimi, neatsižvelgė į formalią akcijų pardavimo sandorio išraišką ir pripažino 1082880 kitomis, su akcijų pardavimu nesusijusiomis pareiškėjo pajamomis, kurios pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį apmokestinamos 33 proc. (27 proc.) tarifu. Nagrinėjant mokestinį ginčą Komisijoje, pareiškėjas pateikė UAB „Latmas“ 2009 m. gegužės 21 d. verslo vertinimo ataskaitą, dėl ko skundas grąžintas VMI nagrinėti iš naujo. Pakartotinai nagrinėjant mokestinį ginčą Komisijoje, pareiškėjas pateikė V. Č. vertinimo ataskaitą. Pažymėtina, kad mokesčių administratorius nėra įgaliotas vertinti turto vertintojų turto vertinimo ataskaitų turinio, todėl tam reikia kreiptis į atitinkamos srities specialistą, šiuo atveju į UAB „Robinta“, tačiau Komisijos nuomone, mokesčių administratorius šios įmonės aiškinamaisiais raštais rėmėsi nepagrįstai. Atsakovo teigimu, Komisija pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 6 dalį, jog Komisija, priimdama sprendimą dėl mokesčių mokėtojo skundo, neatsižvelgia ir nevertina tų mokesčių mokėtojo pateiktų įrodymų, kurie nebuvo pateikti centriniam mokesčių administratoriui, išskyrus atvejus, kai apie jų negalimumą pateikti buvo nurodyta skunde centriniam mokesčių administratoriui. Byloje neginčijamai nustatyta, kad vertinimo ataskaita galėjo būti pateikta centriniam mokesčių administratoriui, apie šių įrodymų pateikimą pareiškėjas nurodė skunde, teigdamas, kad atliekamas dar vienas akcijų paketo vertinimas ir jį baigus bus pateiktas mokesčių administratoriui. VMI sprendimas priimtas paskutinę dieną, negavus minimų įrodymų. Komisija privalėjo įvertinti mokesčių administratoriaus surinktus duomenis ir dokumentus, kuriais grindžiamas papildomų mokesčių apskaičiavimas, bei dokumentus, kuriuos pateikė pareiškėjas, nesutikdamas su sprendimu dėl mokesčių paskaičiavimo. Atsakovo teigimu, šios procedūros metu surinktų dokumentų įvertinimui papildomas patikrinimas nėra būtinas. Be to, taikant Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 5 punktą, skundo perdavimas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo yra galimas tik tais atvejais, kai būtina naujai atlikti tam tikrus mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtus objektyvius veiksmus, susijusius su teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios trukdo priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pašalinimu. Šiuo atveju nenustatyta jokių procedūrinių pažeidimų, trukdančių priimti sprendimą iš esmės. Pabrėžė, kad Komisija nepagrįstai rėmėsi praktika, suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2006 m. spalio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-1710/2006, kurioje konstatuota, kad Komisija pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 6 dalį, nes vertino patikslintu skundu pateiktus naujus reikalavimus, o apie jų galimą pateikimą nebuvo informuotas centrinis mokesčių administratorius. Atsakovas pažymėjo, kad minimos bylos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, t. y. šiuo atveju taikoma įstatymo 155 straipsnio 6 dalyje numatyta išimtis iš taisyklės.

6Pareiškėjas P. Ž. atsiliepime į atsakovo skundą dėl Komisijos sprendimo peržiūrėjimo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. 2011 m. sausio 11 d. posėdyje pareiškėjo atstovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjas pateikė pavardę, pareiškėjo pavardė yra Grigas.

7Pareiškėjas nurodė, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalį, apskųsti Komisijos sprendimą centrinis mokesčių administratorius turi teisę tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Komisija, spręsdami mokestinį ginčą, skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju nebuvo iškilę skirtingų įstatymo normų interpretavimo ginčų, kiek tai susiję su įstatymo 155 straipsniu. VMI skunde neginčija aplinkybių, kad mokestiniame ginče yra naujai pateikti pareiškėjo įrodymai, kurių ji nevertino. Komisija 155 straipsnio neaiškino, o perduodama ginčą nagrinėti iš naujo, pavedė papildomai įvertinti pateiktus įrodymus bei nustatyti esmines faktines aplinkybes, nes jų neištyrus sudaromos kliūtys Komisijai tinkamai išspręsti mokestinį ginčą. Dėl to, pareiškėjo teigimu, VMI negalėjo paduoti skundo teismui, todėl byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme. LVAT praktikoje pripažįstama, kad jei mokestiniame ginče yra būtina ištirti naujus įrodymus, Komisija turi perduoti ginčą nagrinėti iš naujo VMI (pvz., LVAT 2009 m. gegužės 4 d. nutartis adm. byloje Nr. A-435-563/2009). Tinkamam ginčo išsprendimui būtina įvertinti naujai pateiktus įrodymus, kitoks aiškinimas prieštarautų Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatoms. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 6 dalies ir visus įrodymus teikė, kai tik jam pavyko juos gauti, iškilus tokių įrodymų būtinybei. Ginčo nagrinėjimas užtruko ilgai ne dėl pareiškėjo veiksmų, bet dėl VMI kaltės, kuri nevertino dalies pateiktų įrodymų.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Kauno VMI) atsiliepime prašė pareiškėjo P. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kad yra pateiktos dvi vienodos įrodomosios galios nepriklausomų turto vertintojų ataskaitos dėl UAB „Kauno telestatyba“ akcijų įvertinimo. VMI, priimdama sprendimą, nevertino ir negalėjo vertinti V. Č. vertinimo paslaugų įmonės vertinimo ataskaitos, nes ji nebuvo pateikta.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 21 d. sprendimu atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos skundą tenkino ir panaikino Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2010 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. S-269(7-216/2010), o pareiškėjo P. G. skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 68-166 atmetė kaip nepagrįstą.

12Teismas konstatavo, jog byloje nustatyta, kad mokestinio ginčo nagrinėjimo metu pareiškėjas Komisijai pateikė papildomus dokumentus – V. Č. vertinimo paslaugų įmonės verslo vertinimo ataskaitą, kurios centrinis mokesčių administratorius nevertino ir negalėjo vertinti. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas skunde centriniam mokesčių administratoriui nurodė, kad vyksta papildomas vertinimas, kuris mokesčių administratoriui bus pateiktas vėliau, jį užbaigus. Komisija minėtos ataskaitos nevertino, ginčijamame sprendime nurodydama, kad šio naujai pateikto įrodymo vertinimas pažeistų Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 155 straipsnio 6 dalies ir 159 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tuo tarpu, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, VMI skunde teismui teigė, kad Komisija, nevertindama pareiškėjo naujai pateiktos ataskaitos, pažeidė MAĮ 155 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtį. Teismo nuomone, iš bylos šalių dėstomų pozicijų matyti, kad MAĮ 159 straipsnio 2 dalies taikymo aspektu jos pateikia argumentus dėl skirtingo šio įstatymo 155 straipsnio 6 dalies interpretavimo. MAĮ 155 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad Mokestinių ginčų komisija, priimdama sprendimą dėl mokesčių mokėtojo skundo, neatsižvelgia ir nevertina tų mokesčių mokėtojo pateiktų įrodymų, kurie nebuvo pateikti centriniam mokesčių administratoriui, išskyrus atvejus, kai apie jų negalimumą pateikti buvo nurodyta mokesčių mokėtojo skunde centriniam mokesčių administratoriui.

13Teismo vertinimu, MAĮ 155 straipsnio 6 dalis turi būti taikoma atsižvelgiant į kitas taisykles, nustatančias reikalavimus dėl įrodymų pateikimo, t. y. MAĮ 155 straipsnio 6 dalis turi būti taikoma atsižvelgiant į MAĮ 153 straipsnio 3 dalį. Pagal MAĮ 153 straipsnio 3 dalį mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visus dokumentus (ne valstybine kalba įformintų dokumentų autentifikuotus vertimus į valstybinę kalbą) ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu ir savo reikalavimą. Nurodytų dokumentų ir įrodymų nepateikęs mokesčių mokėtojas praranda teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje mokestinį ginčą nagrinėjančioje institucijoje metu, išskyrus atvejus, kai apie negalimumą juos pateikti (nurodant svarbias to priežastis) buvo nurodyta pateiktame mokesčių mokėtojo skunde ar mokesčių administratorius, neturėdamas pagrindo, atsisakė priimti mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus ir įrodymus.

14Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog MAĮ 153 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta mokesčio mokėtojo teisė atlikti mokestiniame ginče procesinius veiksmus, procese nustatytu laiku, nustatytam subjektui pateikti naujus įrodymus. MAĮ 153 straipsnio 3 dalis nuostata yra siekiama užtikrinti mokestinio ginčo koncentruotumo principą ir skatinti mokestinio ginčo šalį – mokesčių mokėtoją, kuo ankščiau pateikti turimus įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu. Ši nuostata už šios procesinės pareigos nesilaikymą, nustato procesines pasekmes – šalis praranda teisę pateikti tokius įrodymus vėliau, išskyrus atvejus, kai apie negalimumą juos pateikti (nurodant svarbias to priežastis) buvo nurodyta pateiktame mokesčių mokėtojo skunde. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo nurodytų sąlygų, mokestiniame ginče negalima remtis naujai pateiktais įrodymais. Dėl to, atitinkamas apribojimas dėl naujų įrodymų vertinimo yra nustatytas MAĮ 155 straipsnio 6 dalimi Mokestinių ginčų komisijai.

15Teismas akcentavo, jog mokesčių mokėtojas nurodė skunde centriniam mokesčių administratoriui apie naujus įrodymus, kurie yra rengiami, t. y. nurodė apie negalimumą pateikti tokius dokumentus mokesčių administratoriui. Negalimumas pateikti įrodymų nustatytu terminu turėtų būti suprantamas kaip tokių įrodymų nepateikimas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme yra pažymėta, kad turi būti nustatomos įrodymų nepateikimo nustatytu terminu svarbios priežastys. Mokesčių mokėtojo skunde tokios priežastys nebuvo tiesiogiai nurodytos ir byloje tokios priežastys nenustatytos. Pareiškėjo skunde centriniam mokesčių administratoriui yra minima apie dokumentų jam neįteikimą. Kaip pabrėžė teismas, pareiškėjas skunde nurodė, kad dokumentai buvo siunčiami pareiškėjo tėvo, kurio vardas ir pavardė yra analogiški kaip pareiškėjo, deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Mokestinių ginčų komisijos pateiktoje byloje ir teisme nagrinėjamoje byloje yra nurodoma pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta Vilniaus m. sav. bei pareiškėjo atstovų adresas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pagal MAĮ 153 straipsnio 1 dalies 1 punktą skunde, paduodamame mokestiniame ginče, turi būti nurodyta mokesčių mokėtojo pavadinimas (vardas, pavardė), identifikacinis numeris (kodas), adresas. Pagal MAĮ 164 straipsnio 3 dalį registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Teismo nuomone, nurodyti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas nevykdė pareigos tiksliai nurodyti savo adresą, dėl to dokumentai buvo siunčiami gyventojų registre esančiu adresu.

16Teismas pabrėžė, jog nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas negalėjo pateikti laiku įrodymų dėl to, kad jam nebuvo nustatyta tvarka įteikti dokumentai. Be to, mokestinis ginčas yra nagrinėjamas ilgą laiką, dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas galėjo nežinoti apie jo atžvilgiu vykdomą mokestinį patikrinimą. Mokestinio ginčo nagrinėjimo metu jau buvo iškilęs analogiškas klausimas, kaip ir pareiškėjo keliamas paduodant skundą Mokestinių ginčų komisijai, dėl naujų įrodymų, patvirtinančių parduotų akcijų vertę. Todėl nėra pagrindo remtis pareiškėjo paaiškinimais skunde, kad pareiškėjas galėjo nežinoti apie priimtus dokumentus, dėl to negalėjo pateikti mokesčių administratoriui nustatyta tvarka įrodymų. Mokestinėje byloje nėra ir pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kada pareiškėjas kreipėsi dėl naujos turto vertinimo ataskaitos užsakymo. V. Č. įmonės turto vertės nustatymo pažymos data - 2010 m. birželio 30 d., sutapusi su centrinio mokesčio administratoriaus sprendimo priėmimu, neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus ir siekė nustatytu laiku pateikti centriniam mokesčio administratoriui naujus įrodymus, tačiau dėl svarbių priežasčių negalėjo to padaryti. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, teismas konstatavo, kad pareiškėjas, pateikdamas V. Č. įmonės turto vertės nustatymo pažymą, tik Mokestinių ginčų komisijai ir nepateikęs jos centriniam mokesčių administratoriui, nepasinaudojo MAĮ 153 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise pateikti nustatytu terminu naujus įrodymus, dėl to Mokestinių ginčų komisija neturėjo pagrindo vadovautis tokiais įrodymais ir priimti ginčijamą sprendimą dėl bylos grąžinimo centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Teismas pabrėžė, jog dėl nurodytų motyvų, Komisijos 2010 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. S-269(7-216/2010), kuriuo panaikintas VMI 2010 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. 68-166 ir skundas perduotas VMI nagrinėti iš naujo, naikintinas. Teismas pažymėjo, kad Komisijos sprendimas naikinamas atsižvelgiant taip pat į tai, kad Komisija antrą kartą grąžina mokestinį ginčą nagrinėti iš naujo.

17Teismas kartu nurodė, jog naikinant Mokestinių ginčų komisijos sprendimą dėl negalimumo remtis naujai pateiktais įrodymais, yra aktualu aptarti klausimus dėl šių įrodymų turinio bei jų reikšmės nagrinėjamam mokestiniam ginčui. Teismo nuomone, mokestinis ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar pareiškėjo 2004 - 2006 m. laikotarpiu gauta 1042080 Lt pajamų suma laikytina jo pajamomis iš akcijų pardavimo, ar tai yra pareiškėjo gautos kitos pajamos, t. y. pajamos už iki parduotus ar kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus iki 1999 m. sausio 1 d., kurios pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 22 punktą priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 69 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo ginčijamuose sprendimuose laikė, kad 1042080 Lt pajamų suma yra pareiškėjo pajamos iš akcijų pardavimo. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, teismas padarė išvadą, kad mokesčių administratorius, įvertinęs tai, jog akcijų pirkimo-pardavimo sandoriai sudaryti tarp susijusių asmenų, atsižvelgęs į UAB „Robinta“ vertinimą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, sudarydamas 2004 m. birželio 29 d. ir 2004 m. lapkričio 26 d. akcijų pirkimo-pardavimo sandorius, žinojo arba turėjo žinoti realią įmonių finansinę padėtį ir tikrąsias akcijų vertes, todėl minėtais sandoriais siekė gauti mokestinę naudą, o būtent – išvengti apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu, ir tai sudaro pagrindą taikyti MAĮ 69 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis šia teisės norma, laikoma, kad pareiškėjo pajamų deklaracijose deklaruota 1042080 Lt pajamų suma laikytina kitomis, su akcijų pardavimu nesusijusiomis, pajamomis. Dėl nurodytų motyvų, pareiškėjui pagrįstai apskaičiuotas 328886 Lt gyventojų pajamų mokestis, taikant ginčo pajamų gavimo laikotarpiu galiojusį 33 procentų pajamų mokesčio tarifą, bei 193046 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai.

18Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog, vadovaujantis MAĮ 139 straipsnio 1 dalimi, jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, siekdamas gauti mokestinę naudą, pažeidė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) nuostatas, iškreipė realias aplinkybes, atliekant mokestinį patikrinimą nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi (kaip nurodyta 2010 m. kovo 16 d. patikrinimo akte Nr. AU16-8, nebuvo atvykę į Kauno apskrities VMI, paaiškinimo dėl sąskaitų užsienio bankuose neįvykdė), pareiškėjui pagrįstai paskirta 30 procentų apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos dydžio 98666 Lt bauda. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius nustatė visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes ir teisingai jas vertino, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjo ginčijami mokesčių administratoriaus sprendimai yra teisėti ir paliekami galioti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 89 straipsnis, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas). Teismas pabrėžė, jog išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija neteisingai išnagrinėjo mokestinį ginčą, todėl sprendimas naikinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 3 dalis).

19III.

20Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

211. Priimdamas sprendimą Vilniaus apygardos administracinis teismas peržengė skundo ribas, pažeidė dispozityvumo principą. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į atsakovo skunde nurodytą dalyką (reikalavimą) ir pagrindą (nurodytus motyvus, aplinkybes, įrodymus), tačiau, priimdamas sprendimą, jis peržengė pareikšto skundo ribas, taip pat pažeidė administraciniame procese galiojantį lygiateisiškumo principą.

222. Priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjas bei atsakovas neturėjo galimybės pasisakyti teisme, pateikti savo paaiškinimus, įrodymus, užduoti klausimus, reikalingus tinkamam bylos išnagrinėjimui - tokiu būdu buvo pažeistas šalių teisėtų lūkesčių principas, teisė būti išklausytoms, ir šalių konstitucinė teisė į teisminę gynybą.

233. Anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismo sprendime buvo pasisakyta dėl eilės aplinkybių, susijusių su jo 2010 m. liepos 28 d. skundu dėl VMI 2010 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 68-166. Pasak pareiškėjo, Vilniaus apygardos administracinis teismas neturėjo teisės nagrinėti šių aplinkybių, nes šiam teismui pateiktame VMI 2010 m. spalio 18 d. skunde dėl MGK 2010 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. S-269(7-216/2010) šios aplinkybės net nebuvo nurodytos, juo labiau jos nebuvo tiriamos ir vertinamos 2011 m. sausio 11 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.

24Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, įvertino visas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė materialines teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV.

27Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju mokestinis ginčas kilo dėl Komisijos 2010 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. S-269(7-261/2010), kuriuo buvo panaikintas VMI 2010 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. 68-166 dėl nurodymų pareiškėjui sumokėti 328 886 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 193 046 Lt gyventojų pajamų mokesčių delspinigių ir 98 666 Lt gyventojų pajamų mokesčio baudos ir pareiškėjo skundas perduotas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

28Bylos medžiaga patvirtina, jog Komisija 2010 m. spalio 1 d. sprendime Nr. S-269(7-216/2010), nurodė, kad centrinis mokesčių administratorius, nagrinėdamas šį mokestinį ginčą, nevertino ir negalėjo vertinti, ar pareiškėjas pagrįstai grindžia savo pajamas V. Č. vertinimo paslaugų įmonės verslo vertinimo ataskaita, nes ši ataskaita nebuvo ir negalėjo būti pateikta mokesčių administratoriui. Komisija konstatavo, kad, tikrindama naują įrodymą, minėtą ataskaitą, pažeistų Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 6 dalies ir 159 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes Komisijai įvertinus šią ataskaitą kaip įrodymą, centriniam mokesčių administratoriui būtų užkirsta galimybė savo turimomis priemonėmis patikrinti Komisijai naujai pateiktus įrodymus, taip pat atsirastų pagrindas skirtingam faktinių aplinkybių interpretavimui, dėl ko centrinis mokesčių administratorius netektų teisės apskųsti nepalankų Komisijos sprendimą (b. l. 4-20).

29Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčo teisinius santykius iš esmės reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 6 dalies nuostatos, kuriose nurodyta, kad Mokestinių ginčų komisija, priimdama sprendimą dėl mokesčių mokėtojo skundo, neatsižvelgia ir nevertina tų mokesčių mokėtojo pateiktų įrodymų, kurie nebuvo pateikti centriniam mokesčių administratoriui, išskyrus atvejus, kai apie jų negalimumą pateikti buvo nurodyta mokesčių mokėtojo skunde centriniam mokesčių administratoriui, bei Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 3 dalis, pagal kurią mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visus dokumentus (ne valstybine kalba įformintų dokumentų autentifikuotus vertimus į valstybinę kalbą) ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu ir savo reikalavimą. Nurodytų dokumentų ir įrodymų nepateikęs mokesčių mokėtojas praranda teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje mokestinį ginčą nagrinėjančioje institucijoje metu, išskyrus atvejus, kai apie negalimumą juos pateikti (nurodant svarbias to priežastis) buvo nurodyta pateiktame mokesčių mokėtojo skunde ar mokesčių administratorius, neturėdamas pagrindo, atsisakė priimti mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus ir įrodymus. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, jog mokesčių mokėtojas praranda teisę mokestiniame ginče (šio ginčo nagrinėjimo Mokestinių ginčų komisijoje metu) remtis naujais įrodymais tuo atveju, jei jie nebuvo pateikti centriniam mokesčių administratoriui arba nebuvo nurodytos svarbios šių įrodymų nepateikimo priežastys.

30Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nagrinėjamu atveju mokesčių mokėtojo skunde svarbios V. Č. vertinimo paslaugų įmonės verslo vertinimo ataskaitos nepateikimo centriniam mokesčių administratoriui priežastys nebuvo tiesiogiai nurodytos ir byloje tokios priežastys iš esmės nėra nustatytos. Pareiškėjo skunde Komisijai (mok. byla, t. 1, b. l. 10) buvo nurodyta tik tai, jog V. Č. vertinimo paslaugų įmonės atliktas akcijų vertinimas buvo užsakytas papildomai pagrįsti UAB „Kauno telestatyba“ akcijų vertę, siekiant pateikti papildomus įrodymus tinkamam šio ginčo išsprendimui. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad vertinimas buvo baigtas tik 2010 m. birželio 30 d., todėl nebuvo galimybių šio dokumento anksčiau pateikti mokesčių administratoriui (ginčijamas VMI sprendimas buvo priimtas tą pačią dieną, t. y. 2010 m. birželio 30 d.). Teisėjų kolegija kritiškai vertina šiuos pareiškėjo argumentus. Akcentuotina, kad mokestinis ginčas tarp pareiškėjo ir centrinio mokesčių administratoriaus buvo nagrinėjamas pakankamai ilgą laikotarpį (VMI 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 68-269 buvo pavesta atlikti pakartotinį pareiškėjo mokestinį patikrinimą siekiant priimti galutinį sprendimą ar P. Ž. 2004 – 2006 m. gauta 1 042 080 Lt pajamų suma laikytina jo pajamomis iš akcijų pardavimo ar gautomis kitomis pajamomis; mok. byla, t. 1, b. l. 137), todėl konstatuotina, jog pareiškėjas turėjo procesines galimybes viso mokestinio ginčo proceso ir pakartotinio mokestinio patikrinimo metu teikti mokesčių administratoriui įrodymus, patvirtinančius parduotų akcijų vertę. Be to, nors pareiškėjas teigia, kad V. Č. vertinimo paslaugų įmonės atliktas akcijų vertinimas buvo baigtas 2010 m. birželio 30 d., tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių kada pareiškėjas kreipėsi dėl naujos turto vertinimo ataskaitos užsakymo, t. y. įrodymų, jog pareiškėjas siekė nustatytu laiku pateikti centriniam mokesčių administratoriui naujus įrodymus, tačiau negalėjo to padaryti būtent dėl svarbių, objektyvių priežasčių. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 3 dalies ir 155 straipsnio 6 dalies nuostatomis, Komisija neturėjo teisinio pagrindo atsižvelgti į pareiškėjo naujai pateiktus įrodymus (V. Č. vertinimo paslaugų įmonės verslo vertinimo ataskaitą), taip pat neturėjo teisinio pagrindo įpareigoti centrinį mokesčių administratorių iš naujo nagrinėti mokestinį ginčą, siekiant įvertinti minėtus pareiškėjo naujai pateiktus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai panaikino Komisijos 2010 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. S-269(7-216/2010).

31Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu mokestinį ginčą išnagrinėjo iš esmės ir pareiškėjo P. G. skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 68-166 atmetė kaip nepagrįstą. Vertinant šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, jos teisėtumą ir pagrįstumą pabrėžtina, kad atsakovo skundas pirmosios instancijos teismui buvo grindžiamas tik Komisijos padarytais procesiniais pažeidimais (netinkamu Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 6 dalies ir 155 straipsnio 4 dalies 5 punkto taikymu). Atsakovas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad Komisija nepagrįstai perdavė pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo, nors privalėjo šį ginčą išspręsti pati, be to, Komisija neturėjo teisinio pagrindo vertinti tų mokesčių mokėtojo pateiktų įrodymų, kurie nebuvo pateikti centriniam mokesčių administratoriui. Pareiškėjas, teikdamas atsiliepimą į atsakovo pareikštą skundą teismui, taip pat pasisakė tik dėl atsakovo nurodytų procesinių pažeidimų (b. l. 1 – 3; 29 – 31).

32Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai formai ir turiniui, kuriuos turi atitikti skundas (prašymas), paduodamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Minėto straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nustatyta, kad skunde (prašyme) turi būti nurodytos „aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta“ bei suformuluotas „pareiškėjo reikalavimas“. Teisės teorijoje pareiškėjo (ieškovo) nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo, ieškininio pareiškimo) pagrindą. Savo ruožtu pareiškėjo (ieškovo) materialinis – teisinis reikalavimas atsakovui, sudaro skundo (prašymo, ieškininio pareiškimo) dalyką. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 22, 23 ir 52 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką arba, kurį vieną iš jų keisti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, priklauso pareiškėjui, t. y. asmeniui, kuris kreipėsi į administracinį teismą su skundu (prašymu). Minėtų taisyklių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose pirmosios instancijos teismas bei apeliacinės instancijos teismas privalo nagrinėti bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 5 dalis bei 138 straipsnio 3 dalis).

33Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad teikdamas skundą teismui atsakovas iš esmės nekėlė klausimo ir neįrodinėjo aplinkybių dėl pareiškėjo apmokestinimo pagrįstumo bei apsiribojo tik Komisijos 2010 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. S-269(7-261/2010) procesiniu vertinimu. Dėl šios priežasties darytina išvada, jog ginčijamo teisinio santykio ribos, kuriose pirmosios instancijos teismas privalėjo nagrinėti bylą, buvo susijusios su klausimo ar Komisija pagrįstai bei teisėtai perdavė pareiškėjo skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo ir nurodė įvertinti naujai pateiktą įrodymą - V. Č. vertinimo paslaugų įmonės verslo vertinimo ataskaitos duomenis. Tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2010 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. S-269(7-216/2010) yra naikintinas, mokestinį ginčą išnagrinėjo iš esmės ir pareiškėjo P. G. skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 68-166 atmetė kaip nepagrįstą. Nagrinėdamas ginčą iš esmės teismas tyrė bei vertino aplinkybes, nurodytas pareiškėjo 2010 m. liepos 28 d. skunde dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 68-166 (mok. byla, t. 1, b. l. 2 – 10) , t. y. remdamasis byloje surinktais įrodymais nustatinėjo esmines mokestinio ginčo aplinkybes – ar pareiškėjo 2004 – 2006 m. laikotarpiu gauta 1042080 Lt pajamų suma laikytina jo pajamomis iš akcijų pardavimo, ar tai yra pareiškėjo gautos kitos pajamos, kurios pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 22 punktą priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms. Siekdamas nustatyti aplinkybes, susijusias su pareiškėjo apmokestinimu, teismas tyrė bei vertino įvairius įrodymus (turto vertintojų parengtas UAB „Kauno telestatyba“, UAB „Optiniai ryšiai“ bei UAB „Šviesolaidis“ akcijų vertės nustatymo ataskaitas), nustatinėjo šių įrodymų reikšmę, analizavo, aiškino bei taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančių mokesčių įstatymų bei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas (b. l. 56 – 58). Pabrėžtina, jog dėl išvardintų aplinkybių bei jų reikšmės mokestiniam ginčui nei atsakovas nei pareiškėjas nepasisakė (neturėjo procesinių galimybių) pasisakyti nei pirmosios instancijos teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis), nei bylą nagrinėjant ikiteismine tvarka (Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnis), kadangi, kaip jau buvo minėta, Komisija taip pat nenagrinėjo (nenustatinėjo, nevertino) šių mokestinio ginčo aplinkybių. Tokiu būdu sutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, jog, išnagrinėdamas mokestinį ginčą iš esmės bei neatsižvelgdamas į įstatymo apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, pirmosios instancijos teismas suvaržė (pažeidė) proceso šalių teisę į tinkamą teisminę gynybą, taip pat teisę būti išklausytoms (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, 82 straipsnis).

34Administracinių bylų teisenos įstatymo

35142 straipsnio 1 dalis numato, jog procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju, kaip jau buvo konstatuota, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią administracinę bylą padarė procesinės teisės normų pažeidimą (peržengė bylos nagrinėjimo ribas) ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (bylos šalys nei ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo institucijoje, nei teisme neturėjo procesinių galimybių pateikti savo paaiškinimų bei atsikirtimų dėl mokestinio ginčo esmę sudarančių aplinkybių). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjo P. G. skundas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 68-166 buvo atmestas kaip nepagrįstas yra naikintina, o mokestinis ginčas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 68-166 privalo būti iš naujo nagrinėjamas Komisijoje.

36Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

37pareiškėjo P. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

38Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimą pakeisti ir panaikinti šio sprendimo dalį, kuria pareiškėjo P. G. skundas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 68-166 buvo atmestas kaip nepagrįstas.

39Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą

40Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau... 5. Skunde nurodė, kad Komisija ginčijamame sprendime rėmėsi tuo, jog VMI,... 6. Pareiškėjas P. Ž. atsiliepime į atsakovo skundą dėl... 7. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 159... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių... 9. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kad yra pateiktos dvi... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 21 d. sprendimu... 12. Teismas konstatavo, jog byloje nustatyta, kad mokestinio ginčo nagrinėjimo... 13. Teismo vertinimu, MAĮ 155 straipsnio 6 dalis turi būti taikoma atsižvelgiant... 14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog MAĮ 153 straipsnio 3 dalyje yra... 15. Teismas akcentavo, jog mokesčių mokėtojas nurodė skunde centriniam... 16. Teismas pabrėžė, jog nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti,... 17. Teismas kartu nurodė, jog naikinant Mokestinių ginčų komisijos sprendimą... 18. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog, vadovaujantis MAĮ 139 straipsnio 1... 19. III.... 20. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 21. 1. Priimdamas sprendimą Vilniaus apygardos administracinis teismas peržengė... 22. 2. Priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjas bei atsakovas... 23. 3. Anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismo sprendime buvo pasisakyta... 24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV.... 27. Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju mokestinis ginčas kilo... 28. Bylos medžiaga patvirtina, jog Komisija 2010 m. spalio 1 d. sprendime Nr.... 29. Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčo teisinius santykius iš esmės... 30. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija,... 31. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas... 32. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog Administracinių bylų teisenos... 33. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad teikdamas skundą teismui atsakovas iš... 34. Administracinių bylų teisenos įstatymo... 35. 142 straipsnio 1 dalis numato, jog procesinės teisės normų pažeidimas arba... 36. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 37. pareiškėjo P. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 38. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimą... 39. Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d.... 40. Nutartis neskundžiama....