Byla 2-37-322/2012
Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės

1Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė, sekretoriaujant Teresei Zakrasienei, dalyvaujant ieškovei J. G., ieškovės atstovei advokatei Danutei Činčiuvienei, atsakovui S. G., atsakovo atstovei advokatei Lionei Užubalienei, išvadą byloje teikiančios institucijos atstovei Margaritai Paznėkienei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui S. G. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės,

Nustatė

3Ieškovė pateikė ieškinį ir patikslintą ieškinį( t.1, b.l.3-8 ir t.2, b.l.3-4) prašydama nutraukti santuoką su atsakovu, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnametės dukters K. G., gimusios 1998m. vasario 6d. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai K. G. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010m. gegužės 20d. iki dukters pilnametystės, išlaikymą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti iš atsakovo 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, padalinti bendrąją sutuoktinių nuosavybę ir priteisti ieškovei sekciją su spinta 4000 Lt vertė, komodą 2500 Lt vertės, stalą su kėdėmis 6000 Lt vertės, staliuką 3500 Lt vertės, televizorių 800 Lt vertės, garso aparatūrą 200 Lt vertės, stalą su lentyna 1000 Lt vertės( viso prašomo priteisti kilnojamojo turto vertė 19800 Lt) bei piniginę kompensaciją už ½ dalį gyvenamojo namo , esančio Valančiaus g. Nr.35, Kelmės mieste, rekonstrukcijos lėšų, tai yra 110000 Lt, viso turto už 129800 Lt., palikti ieškovei po santuokos nutraukimo jos ikisantuokinę pavardę-D. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui prašo priteisti UAB „Transuva“, juridinio asmens kodas ( - ) su visais finansiniais įsipareigojimais, ½ dalį gyvenamojo namo, esančio ( - ) rekonstrukcijai skirtų lėšų, sumoje 110000 Lt, kilnojamąjį turtą- minkštų baldų dalį 8000 Lt vertės, garso ir vaizdo aparatūrą su namų kinu 10000 Lt vertės, ąžuolinius baldus 8000 Lt vertės, televizorių 1000 Lt vertės, du stalus su lentynomis 2000 Lt vertės, baldų kampą 3000 Lt vertės( viso prašomo atsakovui priteisti kilnojamojo turto vertė 32000 Lt), viso turto už 142000 Lt.

4Atsakovas su ieškiniu dalyje dėl santuokos nutraukimo, bet pripažįstant , kad santuoka iširo dėl abipusės kaltės, pripažino ieškinį dėl nepilnametės dukters K. G. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jai priteisimo. Ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos 10000 Lt priteisimo, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimo prašė ieškinį atmesti.

5Trečiojo asmens atstovė su ieškiniu sutiko.

6Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7Santuoką šalys įregistravo 1991m. liepos 5d. Kelmės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.2161, santuokoje šalims gimė du vaikai, dukra K. G., gimusi 1998m. vasario 6d. yra nepilnametė.

8Dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Ginčo dėl santuokos nutraukimo tarp šalių nėra, atsakovas sutinka, kad santuoka būtų nutraukta, tačiau nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės ir mano, kad kaltė yra abipusė. Ieškovė savo reikalavimą motyvuoja tuo, kad atsakovas jos atžvilgiu elgėsi nepagarbiai, nesiskaitė su ja, nuvertino jos kaip partnerės šeimoje vaidmenį , laikė ją žemesniu žmogumi, dėl ko ji jautė psichologinį diskomfortą, šeima buvo įkūrusi kelias bendroves, kurios viena po kitos bankrutavo, atsakovas ją buvo nušalinęs nuo svarbiausių finansinių sprendimų, dėl ko ji jautė pažeminimą ir nerimą dėl šeimos ateities. Be to, atsakovas su ja elgėsi agresyviai- 2007-02-26 sumušė ją namuose ir išvarė tiesiog į gatvę. Dėl tokio atsakovo elgesio ji susirgo depresija, 2008m. rugpjūtį norėjo nusižudyti, supratusi, kad toks gyvenimas galėjo privesti prie baisių pasekmių atsakovą paliko ir nuo 2008m.rugpjūčio mėnesio su atsakovu gyvena atskirai, tačiau atsakovo elgesys nepasikeitė, nes 2010-05-29 viešoje vietoje jis trenkė jai per veidą. Ieškovė savo teiginiams patvirtinti pateikė rašytinius įrodymus: 2007m. gegužės 9d. nutarimas ir kita administracinės bylos medžiaga( b.l.15-20), kuriuo atsakovui administracinė komisija skyrė įspėjimą, nes atsakovas, būdamas neblaivus, 2007m. vasario 26d. vakare, savo namuose, esančiuose ( - ), triukšmavo, išvarė iš namų žmoną J. G. ; nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą( b.l.21-22), iš kurio turinio matyti, kad ieškovė kreipėsi į Kelmės rajono policijos komisariatą dėl to, kad 2010-05-30, apie 1 val. ( - ), S. G. trenkė jai delnu per veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą, nukentėjusiajai išaiškinta teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Kaip matyti iš nutarimo turinio, S. G. duodamas paaiškinimą pripažino pasikarščiavęs, bet žmonai per veidą nedavęs, galėjęs ją tik pastumti arba netyčia užgauti.

9Iš šalių paaiškinimų akivaizdu, kad sutuoktinių santykiai buvo įtempti, tačiau kategoriškai teigti, kad ieškovė nuolat patyrė psichologinę prievartą, nėra pagrindo, vien tas faktas, kad ji dirbo šeimai priklausančių įmonių direktore, rodo, kad ji nebuvo nušalinta nuo finansinių sprendimų priėmimo, o pateiktame išraše iš medicininių dokumentų( b.l.24)nurodyta, kad depresinės nuotaikos išryškėjo, atsirado įtampa 2008m. rugpjūčio mėnesį, kai neteko darbo, ligos anamnezėje nėra atžymėta ligonės nusiskundimų, kad sveikatos pablogėjimą sąlygojo nesutarimai šeimoje, netinkamas atsakovo elgesys. Gali būti, kad ieškovė sąmoningai vengė pasakoti apie problemas šeimoje, vienok neesant objektyvių įrodymų, kad atsakovo elgesys sukėlė tokias pasekmes kaip atsakovės susirgimą( diagnozė nurodyta išraše iš medicininių dokumentų) ir bandymą nusižudyti, nėra pagrindo. Kita vertus, bent jau tie faktai, kurie pagrįsti rašytiniais įrodymais apie atsakovo fizinį smurtavimą, patvirtina ir psichologinio smurto buvimą, nes ieškovės išvarymas iš namų naktį, jos stumdymas vaiko ir kitų pašalinių asmenų akivaizdoje negali būti vertinamas vien kaip fizinės jėgos prieš ieškovę panaudojimas, kadangi tokie veiksmai aiškiai pažemino, įskaudino ir įžeidė. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, kartu kaip šeima negyvena ir netvarko bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių nuo 2008m. rugpjūčio mėnesio, manyti, kad padėtis pasikeis ir sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu nėra pagrindo, šeima faktiškai yra iširusi, todėl santuoka nutrauktina. Dėl anksčiau aptartų aplinkybių pripažįstama, kad atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo( CK 3.60 str.). Nors atsakovas tiek savo atsiliepime( b.l.86, 1 t.) tiek ir pasisakymuose nurodė, kad santuoka iširo dėl abipusės kaltės, vienok taip ir nenurodė konkrečių santuokos iširimo priežasčių ar atsakovės kaltės faktų. Finansinės problemos šeimoje, ekonominė krizė Lietuvoje ar Europoje, ieškovės nesugebėjimas susitvarkyti verslo reikaluose, šių aplinkybių nedetalizuojant, negali būti vertinamos kaip savaime ieškovės kaltę įrodančios aplinkybės. Lietuvos CK 3.70 str. 2d. nustato, kad iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio kitas sutuoktinis gali reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė prašo priteisti 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala pagal Lietuvos CK 6.250 str. 1d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai , nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo, todėl teismui sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio privalu atsižvelgti į CK 6.250 str.2d. nustatytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pripažįstama, kad būtent tokio dydžio ieškinys nėra pagrįstas. Iš anksčiau aptartų įrodymų padaryta išvada, kad atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, ieškovė dėl to patyrė moralinius pergyvenimus, fizinį skausmą, baimę, atsirado nesaugumo jausmas, galimai pablogėjo sveikata, tačiau ieškovė neįrodė, kad atsakovas visiškai nesirūpino šeima, šeimos materialine gerove, vaikais( kurį laikotarpį abu šalių vaikai, paskui sūnus gyveno su tėvu) , kad ieškovė buvo nuolat žeminama ir negerbiama ar psichologiškai persekiojama, kad jos atžvilgiu buvo nuolat smurtaujama( nurodė, kad nuo 2006 iki 2008m. buvo 5-6 fizinio smurto atvejai) ir kad būtent atsakovo elgesys sukėlė jos sveikatai sunkias pasekmes, todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies priteisiant 3000 Lt., kitoje dalyje ieškinys laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

10Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

11Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Parenkant išlaikymo formą yra atsižvelgiama, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti (vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, vaiko ugdymui). Viena iš išlaikymo formų yra kas mėnesį mokamos periodinės išmokos (Lietuvos Respublikos CK 3.196 str. 1 d. 1 p.), kurios garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Dabartiniu metu šalių nepilnametė dukra gyvena su motina( yra išreiškusi nuomonę ir po tėvų santuokos nutraukimo likti gyventi su mama, b.l.22, 2t.) ir yra jos išlaikoma, po santuokos nutraukimo vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina, todėl tėvas privalo mokėti dukrai materialinį išlaikymą. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį iki dukters K. G. pilnametystės, išmokų pradžią skaičiuoti nuo 2010m. gegužės 20d., tai yra nuo sūnaus K. G. pilnametystės, nes sūnui, kuris gyveno su atsakovu, tapus pilnamečiui, o dukrai Kamilei ir toliau gyvenant su ieškove, atsakovas išlaikymo dukrai neteikė. Šioje ieškinio dalyje, tai yra dėl dukters išlaikymo ir jos gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su dukra ginčo nėra, todėl ieškinys tenkintinas pilnai.

12Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis sūnus K. B..

13Dėl turto padalinimo.

14Iš ieškovės paaiškinimo matosi, kad susikūrusi šeima gyveno atsakovo motinai, E. G., priklausančiame gyvenamajame name, esančiame ( - ), o atsiradus galimybėms E. G., iš ieškovės šeimos lėšų( apytiksliai už 50000 Lt) buvo nupirktas kitas namas toje pačioje gatvėje, adresu Valančiaus 8, kur ji ir apsigyveno, o ieškovės šeima liko gyventi Valančiaus 35 ir pradėjo esminę namo ir ūkinių pastatų rekonstrukciją, taip pat buvo suremontuotas ir E. G. nupirktas namas), kadangi iš bendrovių, taip pat ieškovės IĮ, kepyklos ir parduotuvės šeima turėjo pajamų, tačiau rekonstruotas namas liko teisiškai įregistruotas atsakovo motinos vardu, kadangi atsakovas nesutiko tvarkyti nuosavybės dokumentų sutuoktinių vardu, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ½ dalį 110000 Lt namo rekonstrukcijos lėšų bei kilnojamąjį turtą - baldus, kurių bendra vertė 19800 Lt, kadangi namas buvo ne tik rekonstruotas, bet ir apstatytas naujais baldais.

15Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. 1 d.Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų šalių vardu nėra įregistruota jokio nekilnojamojo turto, yra duomenys apie šalių įsteigtas uždarąsias akcine bendroves: „Transuva“( veikianti), „Avirana“, kurios akcijas šalys yra pardavusios bei „Loerta“ ir „Belina“, kurios yra išregistruotos( b.l.43-46). 2011m. vasario 09d. VĮ registrų centro duomenimis E. G. vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas- žemės sklypas ir gyvenamasis namas ( - ) ( pagrindas 1981-10-21 paveldėjimo teisės liudijimas ir gyvenamasis namas ( - ) ( pagrindas 1996-10-04 pirkimo –pardavimo sutartis). 2011m. gegužės 12d. gyvenamąjį namą, esantį ( - ), E. G. pardavė( b.l.89-104). Ginčas iš esmės yra dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijai panaudotų lėšų ir baldų priteisimo. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimo, gyvenamojo namo , esančio ( - ), rekonstrukcija pradėta apie 1994-1995 metus, rekonstrukcijos metu pristatytas prieškambaris ir svetainė, pakeistas namo stogas, langai, namas išoriškai aptinkuotas, apšiltintas, viduje išgriautos sienos, pakeistos grindys, pakeista namo šildymo sistema, įrengtos ir sutvarkytos visos miesto komunikacijos, įrengti vonios kambariai, visiškai rekonstruotas ūkinis pastatas- jame įrengtas baseinas, patalpos bendrovių veiklai( ofisas) , kiemas išklotas trinkelėmis, sklypas aptvertas kalto metalo tvora. Taigi nėra pagrindo teigti, kad namo pakeitimai buvo neesminiai. Apie namo vertės pagerinimą patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai- skelbimas, kuriame nurodyta namo kaina 1788 Lt už kvadratinį metrą, tai bendra kaina už kurią 2011-03-30 ketinta parduoti namą didesnė nei 340000 Lt ( b.l.47-48, 1t.). Rekonstrukcinių darbų atlikimą patvirtina ir byloje apklausti liudytojai: S. M., kuris paaiškino, kad dirbdami UAB „Belina“ rekonstravo gyvenamuosius namus, esančius ( - ) ( išgriautas namo pirmas aukštas, atlikti visi vidaus apdailos darbai, sutvarkyta elektros instaliacija ir vandentiekis bei kanalizacija, pakeistas stogas ir ūkinis pastatas, kuriame įrengtas didelis 4x5 kv. m. baseinas, ofisas, E. G. „ tuose reikaluose niekur nedalyvavo“, už darbus jam mokėdavo šeimininkai, kaip „Belinos“ darbuotojui) Nr.8( buvo išardytas ir iš pagrindų atrestauruotas); T. B., kuris paaiškino, kad 6-7 asmenų brigada remontavo namą ( - ), dirbo apie mėnesį laiko, apšiltino ūkinį pastatą, pastatė tvorą, tvarkė namo apdailą iš lauko pusės, uždėjo dekorą, už darbus jiems buvo sumokėta 15000 lt, su jais atsiskaitydavo ( penktadieniais avansą mokėdavo ) ir galutinį atlyginimą išmokėjo šeimininkė J. G., su ja buvo derinamai visi darbai, jos užsakymu darbai buvo pradėti; liudytojas K. D., kuris dėl pastatų rekonstrukcijos paaiškino analogiškai kaip ir S. M. bei T. B., be to, parodė, kad kaip ieškovės tėvai daug padėjo dukters šeimai dirbdami dukters įmonei priklausančioje kepykloje, paskui visą kepyklos įrangą iš dukters įmonės perpirko, sumontavo kitur ir gautų pajamų didelę dalį atiduodavo dukrai, nes paramos jų šeimai reikėjo, mokėjo paskolas. Iš ieškovės paaiškinimo matosi, kad namo rekonstrukcija buvo pradėta 1994-1995 metais, o baigta 1997 metais, tai patvirtina 1997m. kovo 12d. statinio priėmimo naudoti aktas ir statybos inspektoriaus 1999m. lapkričio 16d. pažyma( b.l.32, 1t.). Byloje yra pateikta sąskaitų – faktūrų( b.l.48-61), kurios patvirtina, kad šalims priklausančios bendrovės pirko įvairias statybines medžiagas, taigi rekonstrukcija buvo atliekama iš bendrovių, kurios priklausė šeimai, pajamų. Vienok, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad pagrįstų prašomos priteisti piniginės 110000 Lt piniginės kompensacijos dydį, nes bendrai rekonstrukcijai panaudotų lėšų dydis nei su gyvenamojo namo pardavimo kaina, nei su E. G. atitinkamo dydžio lėšų pervedimu atsakovo S. G. skolinių prievolių padengimui tiesiogiai negali būti siejamas, nes neįrodo nei vienokio nei kitokio panaudotų piniginių lėšų dydžio. Šalys bendro sutarimo dėl turto padalinimo nepasiekė. Dėl nepalankiai šeimoje susiklosčiusių aplinkybių ieškovė 2008 metais paliko atsakovą, tačiau santuokoje šalys išgyveno apie 17 metų, todėl pripažįstama, kad įgijo ieškovės nurodytą santuokinį turtą. Atsakovas su reikalavimu šioje dalyje kategoriškai nesutiko, nurodė, kad gyvenamasis namas jam niekada nepriklausė, todėl negali būti įtrauktas į bendrąja jungtine nuosavybe sutuoktiniams priklausančio turto masę, be to, rekonstrukcija buvo atlikta daugiau nei prieš 10 metų, kiek rekonstrukcijai buvo išleista lėšų neaišku, paskolos buvo imamos ne vien šio namo rekonstrukcijai, o ieškovė savo reikalavimo priteisti rekonstrukcijai panaudotų lėšų dalį niekaip nepagrindė. Atitinkamai ir dėl prašomo priteisti kilnojamojo turto- baldai, ieškovo teigimu, buvo įsigyti 1997metais, dėl to jų vertė nėra tokia kaip nurodyta ieškinyje, ieškovė turėjo galimybę pasiimti kokius nori baldus tuomet kai jis atliko laisvės atėmimo bausmę, dabar baldų nebėra, nes parduoti su namu. Tačiau, atsakovas neginčijo, kad rekonstrukcija, į kurią šeima investavo lėšas nebuvo atliekama ar kad ieškovės nurodyto kilnojamojo turto – baldų iš viso nebuvo. Atsakovas liko gyventi šeimos gyvenamojoje patalpoje, kuri buvo pagerinta bendromis šeimos lėšomis ir kurioje liko atsakovo žinioje kilnojamasis abiejų sutuoktinių turtas, kurio šiuo metu nėra, nes jis parduotas. Esant pakankamai prieštaringiems šalių paaiškinimas ir iš esmės neesant objektyvių rašytinių įrodymų dėl santuokinio turto, tikslinga atsižvelgti į 2010m. rugsėjo mėnesį šalių pateiktą Kelmės rajono apylinkės teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalių išreikštą valią( b.l.49,50, 1t.). Sutarties 5-7 punktuose pareiškėjai aptarė santuokinio turto padalinimo klausimus, nurodydami, kad per santuokos metus iš bendrų lėšų bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įsigijo turto už 120000 Lt, turtas paliekamas S. G., kuris įsipareigoja iki sutuoktinių sutartos datos sumokėti J. G. 60000 Lt piniginę kompensaciją. Ši sutartis teismo nebuvo patvirtinta ir pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo paliktas nenagrinėtu, tik dėl to, kad paaiškėjo, jog pareiškėjai turi kreditorių, kurie neįtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis, o teismui nustačius terminą šie pareiškimo trūkumai nebuvo pašalinti. Šia sutartimi, neesant jokio ginčo šalys buvo išsprendusios santuokinio turto padalinimo klausimus, tokia sutartis tuo metu atitiko kiekvieno jų valią, todėl pripažįstama, kad bendra šalių dalintino santuokinio turto vertė yra 120000(ieškovės nurodytas kilnojamasis turtas ir rekonstrukcijai skirtos lėšos). Vadovaujantis Lietuvos CK 1.5 sstr. Įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei Lietuvos CPK 376 str.3d., suteikiančia šios kategorijos bylose teismui , atsižvelgiant į ieškinio pagrindą ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų , kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ar pagrindu, o būtent nustačius, kad santuokinis turtas liko atsakovo žinioje ir dabartiniu metu natūroje jo nėra , priteisti ieškovei iš atsakovo 60000 Lt piniginė kompensacija. Tokiu būdu ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies.

16Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (Lietuvos Respublikos CK 3.69 str. 1 d.), todėl ieškovės reikalavimas po santuokos nutraukimo palikti jai ikisantuokinę pavardę yra tenkintinas.

17Lietuvos Respublikos CPK 93 str.2d. nuostatos numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies , bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškinys patenkintas iš dalies( 45 procentai), todėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti ieškovei priteista 1816 Lt, tačiau ieškovė, žyminio mokesčio dydžiui esant 4035 Lt sumokėjo 746,60( b.l.2) , nuo dalies 2017,50 Lt buvo atleista( b.l.58), o dalies žyminio mokesčio sumokėjimas 1270,90 Lt atidėtas iki sprendimo priėmimo( b.l.74), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 746,60Lt bylinėjimosi išlaidų ( žyminio mokesčio), likusi bylinėjimosi ( žyminio mokesčio) dalis 1070 Lt( 1816-746,60) priteistina iš atsakovo valstybei, taip pat iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos už ieškinį dalyje dėl išlaikymo144 Lt (400 Lt x 12 x 3%), viso 1214 Lt Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu 16, 60 Lt (b.l.1, t.1 ir b.l.2, t.2), atsižvelgiant į ieškinio patenkinimo proporcingumą ir šalių priteistinos po lygiai , tai yra po 8,30Lt (Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 83 str. 1 d. 2 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 2 d., 96 str.1d.).

18Išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteistinos, kadangi šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui prašymų raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu ( Lietuvos CPK 98 str.1d.)

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., teismas

Nutarė

20Ieškinį tenkinti iš dalies.

21Nutraukti santuoką, įregistruotą 1991m. liepos 5d. Kelmės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.2161, tarp S. G., a.k(duomenys neskelbtini), ir J. G., a.k. ( - ), turinčių vieną nepilnametį vaiką, pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo S. G. kaltės.

22Priteisti iš S. G., a.k( - ), 3000 Lt( tris tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo J. G., a.k( - ).

23Priteisti iš S. G., a.k( - ), 60000 Lt ( šešiasdešimt tūkstančių litų) piniginę kompensaciją J. G., a.k( - ) už S. G. atitekusią santuokinio turto dalį.

24Nustatyti K. G., gimusios 1998m. vasario 6d., a. k( - ), gyvenamąją vietą kartu su motina J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), kuri įsipareigoja netrukdyti S. G. bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime.

25Priteisti iš S. G., a.k( - ), išlaikymą nepilnametei dukrai K. G., gimusiai 1998m. vasario 6d., a. k(duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį nuo 2010 m. gegužės 20d. iki dukters pilnametystės, išlaikymą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyti, kad išlaikymą uzufrukto teise valdo nepilnametės K. G. motina J. G..

26Po santuokos nutraukimo J. G. palikti ikisantuokinę pavardę „ D.“.

27Priteisti iš S. G., a.k( - ), 746,60 Lt( septynis šimtus keturiasdešimt šešis litus 60 centų) bylinėjimosi išlaidų J. G..

28Priteisti iš S. G., a.k( - ), 1222 Lt ( vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

29Priteisti iš J. G., a.k( - ), 8,30 Lt( aštuonis litus 30 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

30Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę– laikino išlaikymo iš S. G., a.k( - ), priteisimą nepilnametei dukrai K. G., a.k( - ), periodinėmis išmokomis po 400Lt ( keturis šimtus litų) kas mėnesį nuo 2012m. balandžio 12d. iki civilinėje byloje Nr. 2-37-322-2012 bus priimtas teismo sprendimas, panaikinti.

31Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdytinas.

32Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
1. Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G.... 3. Ieškovė pateikė ieškinį ir patikslintą ieškinį( t.1, b.l.3-8 ir t.2,... 4. Atsakovas su ieškiniu dalyje dėl santuokos nutraukimo, bet pripažįstant ,... 5. Trečiojo asmens atstovė su ieškiniu sutiko.... 6. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 7. Santuoką šalys įregistravo 1991m. liepos 5d. Kelmės rajono civilinės... 8. Dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Ginčo dėl... 9. Iš šalių paaiškinimų akivaizdu, kad sutuoktinių santykiai buvo įtempti,... 10. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo... 11. Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo išlaikyti... 12. Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo... 13. Dėl turto padalinimo.... 14. Iš ieškovės paaiškinimo matosi, kad susikūrusi šeima gyveno atsakovo... 15. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios Lietuvos... 16. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki... 17. Lietuvos Respublikos CPK 93 str.2d. nuostatos numato, kad jeigu ieškinys... 18. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteistinos, kadangi šalys iki bylos... 19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., teismas... 20. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 21. Nutraukti santuoką, įregistruotą 1991m. liepos 5d. Kelmės rajono civilinės... 22. Priteisti iš S. G., a.k( - ), 3000 Lt( tris tūkstančius litų) neturtinės... 23. Priteisti iš S. G., a.k( - ), 60000 Lt ( šešiasdešimt tūkstančių litų)... 24. Nustatyti K. G., gimusios 1998m. vasario 6d., a. k( - ), gyvenamąją vietą... 25. Priteisti iš S. G., a.k( - ), išlaikymą nepilnametei dukrai K. G., gimusiai... 26. Po santuokos nutraukimo J. G. palikti ikisantuokinę pavardę „ D.“.... 27. Priteisti iš S. G., a.k( - ), 746,60 Lt( septynis šimtus keturiasdešimt... 28. Priteisti iš S. G., a.k( - ), 1222 Lt ( vieną tūkstantį du šimtus... 29. Priteisti iš J. G., a.k( - ), 8,30 Lt( aštuonis litus 30 centų)... 30. Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13d. Kelmės rajono... 31. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdytinas.... 32. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui...