Byla eA-3238-575/2016
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K.-M. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K.-M. individualios įmonės skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas E. K.-M. individuali įmonė (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. balandžio 13 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2015 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. S-33(7-7/2015), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 69-149 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus VMI) 2014 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-235.

5Pareiškėjas nesutiko su mokesčių administratoriaus sprendimais dėl papildomai paskaičiuoto pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), pelno mokesčio, socialinio mokesčio, baudų ir delspinigių. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-170/2012 civilinis Vilniaus VMI ieškinys, kuris pagrįstas iš esmės tomis pačiomis mokesčių sumomis, buvo atmestas. Vilniaus VMI 2014 m. vasario 11 d. patikrinimo aktas surašytas atsižvelgiant į 2010 m. spalio 19 d. specialisto išvados duomenis; Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) ir Vilniaus VMI specialistai patvirtino, kad jie netyrė visos pareiškėjo buhalterinės apskaitos ir negalėjo nustatyti, ar nurodytos kaip neapskaitytos piniginės lėšos iš tikro buvo neapskaitytos. Trūkstant duomenų, civilinis ieškinys buvo atmestas. Šioje byloje ginčijamas 2014 m. vasario 11 d. patikrinimo aktas surašytas nepašalinus trūkumų, dėl kurių civilinis ieškinys atmestas baudžiamojoje byloje. Pareiškėjas mokesčių administratoriui teikė duomenis, liudijančius, kad įmonėje nebuvo jokių nepajamuotų prekių, kurias būtų galima parduoti be apskaitos, pateiktuose inventorizacijų apyrašuose įtrauktos visos įmonės gautos prekės. Įmonės apskaita nebuvo vertinama, taigi, teigti, kad dalies pajamų pareiškėjas neapskaitė, nėra pagrindo.

6Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. sausio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-170/2012 pripažino, kad pareiškėjo savininkė apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir padarė nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį. Per teismo posėdį savininkė paaiškino, kad visų pinigų neapskaitydavo siekdama nuslėpti mokesčius, tačiau nesutiko su sumomis, kurioms buvo pareikštas ieškinys. Teismo posėdžio metu apklaustos darbuotojos patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau kitos liudytojomis apklaustos įmonės darbuotojos parodymus paneigė. Pareiškėjas nepateikė neginčytinų įrodymų, patvirtinančių teismo posėdyje pakeistų parodymų pagrįstumą, kad „juodojoje buhalterijoje“ pažymėti atsiskaitymai už parduotas prekes reiškia ne tik neapskaitytas, bet ir nurašytas prekes. Patikrinimo metu nustatyta, kad ne visos gautos pajamos apskaitytos, išanalizuoti pardavėjų rankraštiniai užrašai, įrašai juose palyginti su įrašais kasos aparatų žurnaluose ir apskaitose registruose. Už šį pažeidimą mokesčio bazė nustatyta pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsnio 1 dalį ir, taikant ekonominių modelių metodą, apskaičiuota 482 112 Lt (139 629,38 Eur) dydžio mokesčio bazė, nuo kurios paskaičiuoti PVM, pelno mokestis ir socialinis mokestis. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs ir turi prejudicinę galią, t. y. nustatytos aplinkybės yra pripažintos įrodytomis. Pažymėjo, kad teismas pareiškėjo darbuotojų pakeistus parodymus pripažino melagingais ir joms buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje buvo atmestas dėl to, kad pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, o ne kaltinamoji, fizinis asmuo, pažeidė mokesčių įstatymus. Šioje byloje kilęs mokestinis ginčas yra dėl būtent pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, paskaičiuotų mokesčių.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė skundą atmesti, nurodo, jog palaiko atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11Teismas akcentavo, kad mokesčių administratorius turi teisę remtis FNTT dokumentais ir vadovaudamasis jais apskaičiuoti mokesčio mokėtojo nesumokėtus mokesčius bei delspinigius ir skirti jam baudas.

12Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuosprendis, kuriuo bendrovės vadovė buvo pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra įsiteisėjęs, įgijęs res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią, todėl jame nustatytos faktinės aplinkybės iš naujo neįrodinėjamos. Todėl pareiškėjo skundo motyvai ir argumentai, kuriais yra siekiama paneigti minėtu nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, jog pareiškėjas į savo apskaitą įtraukė ne visas ūkines operacijas, nagrinėjamo ginčo atveju nevertintini kaip teisiškai nereikšmingi. Baudžiamojoje byloje įrodyta, kad įmonėje į buhalterinę apskaitą, siekiant išvengti mokesčių mokėjimo, neįtrauktos realiai įvykdytos ūkinės operacijos. Mokesčių administratorius, atlikdamas mokestinį patikrinimą, rėmėsi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytais faktiniais duomenimis, o pareiškėjas įrodymų, paneigiančių išvadą, jog ne visos pajamos buvo apskaitytos kasos aparatų žurnaluose ir įrašytos į apskaitos registrus, nepateikė. Teismas vadovaudamasis ABTĮ 67 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įvertinęs baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog įmonėje visi atsiskaitymai už prekes buvo fiksuojami teisės aktų nustatyta tvarka.

13Teismas pažymėjo, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje atmestas dėl to, jog valstybei nesumokėtų mokesčių atlyginimo klausimas pirmiausia turi būti sprendžiamas MAĮ ir kitų mokesčius reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka, be to, kaltinamąja pripažinta ne įmonė, bet jos savininkė. MAĮ ir kituose mokesčių įstatymuose numatyta speciali procedūra, kuria remiantis mokesčių administratorius įgyvendina savo teises ir pareigas. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.1 straipsnio 2 dalį valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto bei kitokius santykius, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, jog žalos, padarytos valstybei nesumokėtų mokesčių ar kitų įmokų išraiška, atlyginimo klausimas pirmiausia turėtų būti sprendžiamas ne pareiškiant mokesčių mokėtojui civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, bet MAĮ ir kitų mokesčius reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai tokia žala negali būti išieškoma MAĮ nustatyta tvarka, valstybei atstovaujanti institucija turi teisę dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo teiginius, kad mokesčių administratorius nepagrįstai apskaičiavo mokėtiną PVM, pelno mokestį ir socialinį mokestį ir su jais susijusias sumas, motyvuojant tuo, jog baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys buvo atmestas, vertino kaip nepagrįstus.

14Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad mokesčių administratoriaus sprendimai dėl papildomų mokesčių, su jais susijusių delspinigių apskaičiavimo bei baudų skyrimo yra teisėti, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

15III.

16Pareiškėjas E. K.-M. individuali įmonė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

17Apeliaciniame skunde teigia, kad ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, jog vienoje byloje įrodyti faktai iš naujo neįrodomi ir priimami kaip prejudicinę galią turintys kitoje byloje, jeigu bylose dalyvauja tie patys asmenys. Pažymi, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-170/2012 buvo nagrinėjama E. K.-M. veika ir baudžiamoji atsakomybė pritaikyta jai kaip fiziniam asmeniui. Minėtoje baudžiamojoje byloje E. K.-M. individualios įmonės, kaip juridinio asmens, atsakomybė nebuvo sprendžiama ir teismas nepasisakė šio asmens klausimu, nors BK buvo numatyta tokia galimybė. Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai traktavo baudžiamosios bylos įsiteisėjusį sprendimą kaip turintį res judicata galią ir netinkamai pritaikė prejudicinės galios principus asmenims, kurie baudžiamojoje byloje nebuvo kaltinamieji ar kiti proceso dalyviai. Nors įsiteisėjęs teismo sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1- 170/2012 yra visiems privalomas, tačiau tiems asmenims, kurie nebuvo įtraukti į bylą, teismo sprendimas neturi res judicata galios ir negali būti taikomas prejudiciškai. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuosprendis iš esmės neturi prejudicinės galios dar ir dėl to, jog šioje byloje atliktas tyrimas ir pateikta specialisto išvada nenagrinėjo klausimų, susijusių su E. K.-M. individualios įmonės išlaidomis, kurios buvo patirtos pajamoms gauti. T. y. nebuvo įvertintos prekių įsigijimo išlaidos, kurios galbūt nebuvo tokios svarbios taikant baudžiamąją atsakomybę E. K.-M., tačiau yra būtinos įvertinant mokestinę bazę apskaičiuojant pelno mokestį bei taikant baudas dabar nagrinėjamame mokestiniame ginče. Dėl šių priežasčių teigiama, kad mokesčių administratorius realiai netikrino ir nesusipažino su visa pareiškėją liečiančia bylos informacija, nes apsiribojo vien tik ta informacija, kuri yra įvardinama kaip „juodoji buhalterija“, todėl savarankiškai netyrė ir nesigilino, kokios pajamos slypi po „N“ pažymėtais skaičiais.

18Apeliantas nurodo, kad taikant ekonominių modelių metodą gali būti naudojami duomenys iš įvairių informacijos šaltinių. Šaltinis turi būti parenkamas taip, kad atspindėtų kuo tikslesnius, skaičiavimams atlikti reikalingus, rodiklius, todėl FNTT specialisto išvada galima buvo remtis tik kaip vienu iš kelių, o ne vieninteliu šaltiniu. Surinktiems duomenims įvertinti turi būti parinktas realus ekonominis modelis, kurį naudodamas mokesčių administratorius turi atlikti skaičiavimus. Pažymi, kad taikant šį metodą apskaičiuojant pelną nebuvo remtasi grynojo pelno apmokestinimo samprata, o apmokestintos realizacinės pajamos neįvertinant veiklos sąnaudų. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius pasirinko ekonominių modelių vertinimo metodą ir vertino tik vieną informacijos šaltinį, todėl buvo neteisingai nustatyta pareiškėjo mokesčių bazė bei klaidingai konstatuota, jog pareiškėjas nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 25 d. laikotarpiu neapskaitė 568 892 Lt (164 762,50 Eur) gautų pajamų. Mokesčių administratoriaus apskaičiavimų klaidingumą taip pat įrodo ir aplinkybė, jog mokesčių bazė yra padvigubinta, nes mokesčių administratorius, apskaičiuodamas pareiškėjo mokesčių bazę, sudėjo duomenis iš „Jubileo II“ programos ir rankraštiniuose lapuose esančių įrašų su raide „N“. Akcentavo, kad šie duomenys dubliuoja vieni kitus ir buvo skirti vidinei pardavimų kontrolei, tačiau mokesčių administratorius į tai neatsižvelgė.

19Apeliantas teigia, kad baudžiamojoje byloje įrodyta ir konstatuota, jog į apskaitą nebuvo įtraukti 2008 m. rugsėjo 25 d. kratų metu E. K.-M. individualios įmonės parduotuvėse rasti ir paimti pinigai, todėl ta pinigų dalis, kuria buvo išvengta turtinės prievolės yra turtinė nauda, kuri gauta padarius nusikalstamą veiką, pasipelnymas iš nusikalstamos veikos, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, vertinamas kaip turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos rezultatas, todėl yra konfiskuotinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 1 p.). Pagal teisės normas ir bendruosius teisės principus, taikomus mokestiniame ginče, mokestine baze negali būti laikomas nusikalstamos veikos rezultatas. Tačiau mokesčių administratorius, remdamasis minėtu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, apmokestino turtą, kuris buvo nusikalstamos veikos rezultatas.

20Pareiškėjas akcentuoja tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-170/2012 buvo nubausta E. K.-M., t. y. fizinis asmuo, tačiau nagrinėjamojoje mokestinėje byloje mokesčių administratorius pritaiko baudas pareiškėjui kaip juridiniam asmeniui, todėl yra pažeidžiamas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas.

21Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad Vilniaus VMI palaiko VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus.

22Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV.

25Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo, kuriuo atsakovas išsprendė Bendrovės prašymą, turinio atitikimo įstatymų reikalavimas.

26Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis).

27Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-170/2012 yra vientisas aktas, jo rezoliucinė dalis negali būti vertinama neatsižvelgiant į motyvus. Iš šio nuosprendžio seka, kad VMI ieškinys E. K.-M., visų pirma, atmestas dėl to, kad, teismo nuomone, valstybei mokesčių nesumokėtų klausimas turi būti pirma sprendžiamas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (MGK byla, I t. b. l. 48). Be to, baudžiamojoje byloje ieškinys pareikštas fiziniam asmeniui, o šioje administracinėje byloje mokesčiai išieškomi iš įmonės – juridinio asmens. Taigi, procesinių kliūčių šios bylos nagrinėjimui ir klausimo sprendimui iš esmės nėra.

28Dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 ir 4 dalių (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) aiškinimo

29Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, teismas nevertino eilės pareiškėjo argumentų ir įrodymų taikymas Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalį ir galimai atsižvelgdamas į 4 dalį.

30Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, o to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių.

31Aiškindamas šias teisės normas teismas visų pirma pažymi, kad pareiškėjas sutinkamai su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos ratifikuotos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu turi teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Teismas pripažįsta, kad ši pareiškėjo teisė yra vienas demokratinės valstybės pagrindų, be šios teisės negali egzistuoti teisinė valstybė, ji negali būti aiškinama tokiu būtu, kad būtų ribojamos, siaurinamos asmens teisės, kiekvienoje byloje asmeniui ši teisė turi būti užtikrinama kaip reali, o ne teorinė ar iliuzinė teisė. Iš paminėtų fundamentalių teisės aktų seka, kad ši teisė, inter alia (be kita ko), reiškia, tai, kad pareiškėjas turi teisę, kad teismas teisminio proceso metu tinkamai (atidžiai, uoliai) išnagrinėtų jo teikiamus argumentus bei įrodymus, kad pareiškėjas turėtų lygias galimybės kaip ir kita šalis teikti įrodymus, reikšti savo paaiškinimus dėl kitos šalies įrodymų, bei gauti teismo tinkamus motyvus dėl pateiktų reikšmingų įrodymų. Užtikrindamas šią teisę, teismas privalo elgtis tokiu būdu, kad asmuo akivaizdžiai įsitikintų, kad teismo procesas yra teisingas. Be to, ši teisė reiškia ir tai, kad visais atvejais teismas turi atsakyti į pareiškėjo argumentus, kad yra pažeistos jo pagrindinės teisės ir laisvės.

32Atsižvelgiant į paminėtas maksimas akivaizdu, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 ir 4 dalys negali būti aiškinamos plečiamai, kadangi susiaurintų paminėtos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą turinį be jokių pakankamų pateisinamų priežasčių.

33Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis šioje byloje netaikytina, kadangi nustato reikšmę tokių faktų, kurie nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje ar civilinėje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuosprendis yra priimtas ne administracinėje ar civilinėje, o baudžiamojoje byloje. Be to, baudžiamojoje byloje ir šioje byloje dalyvauja ne tie patys asmenys – baudžiamojoje byloje dalyvavo fizinis asmuo, o šioje byloje – įmonė, juridinis asmuo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 4 dalis šioje byloje netaikytina, kadangi baudžiamojoje byloje nuosprendis priimtas fizinio asmens atžvilgiu, o šioje byloje sprendžiama dėl įmonės, juridinio asmens mokestinių prievolių. Baudžiamojoje byloje kaltinamasis nieko neprivalėjo įrodyti dėl jam pareikšto kaltinimo, kadangi turėjo teisę tylėti ir tai negalėjo būti panaudota prieš kaltinamąjį. Dėl paminėto, prejudicinių faktų byloje nėra. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-170/2012 yra reikšmingas įrodymas, bet tik vienas greta kitų. Be to, paminėtu nuosprendžiu apylinkės teismas pasisakė, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, bet nenustatė tikslių nuslėptų pajamų sumų ir nieko nepasisakė dėl mokesčių apskaičiavimo bazės, nuo kurios paskaičiuoti mokesčiai, kurie yra ginčo objektas nagrinėjamoje byloje.

34Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė visų bylai spręsti reikšmingų aplinkybių, klaidingai taikė procesinės teisės normas, byloje būtina įvertinti teismui pateiktus įrodymus, buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, o padarytų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali.

35Teismas atkreipia iš naujo bylą nagrinėjančio teismo dėmesį, kad būtina įvertinti, ar valdžios institucija, skirdama baudas pagal mokesčių įstatymus, nepažeidė pareiškėjo teisės nebūti dukart teisiamam ar nubaustam už tą patį nusikaltimą, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnyje.

36Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

Nutarė

37Pareiškėjo E. K.-M. individualios įmonės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

38Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

39Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas E. K.-M. individuali įmonė (toliau – ir pareiškėjas) 2015... 5. Pareiškėjas nesutiko su mokesčių administratoriaus sprendimais dėl... 6. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 7. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. sausio 6 d.... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu... 11. Teismas akcentavo, kad mokesčių administratorius turi teisę remtis FNTT... 12. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 13. Teismas pažymėjo, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje atmestas dėl... 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad mokesčių... 15. III.... 16. Pareiškėjas E. K.-M. individuali įmonė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo... 17. Apeliaciniame skunde teigia, kad ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje imperatyviai... 18. Apeliantas nurodo, kad taikant ekonominių modelių metodą gali būti... 19. Apeliantas teigia, kad baudžiamojoje byloje įrodyta ir konstatuota, jog į... 20. Pareiškėjas akcentuoja tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-170/2012 buvo... 21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių... 22. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV.... 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo, kuriuo atsakovas išsprendė... 26. Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis... 27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuosprendis... 28. Dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 ir 4 dalių... 29. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, teismas nevertino eilės... 30. Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad... 31. Aiškindamas šias teisės normas teismas visų pirma pažymi, kad... 32. Atsižvelgiant į paminėtas maksimas akivaizdu, kad Administracinių bylų... 33. Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis šioje byloje... 34. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 35. Teismas atkreipia iš naujo bylą nagrinėjančio teismo dėmesį, kad būtina... 36. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 37. Pareiškėjo E. K.-M. individualios įmonės apeliacinį skundą patenkinti iš... 38. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą... 39. Nutartis neskundžiama....