Byla I-191-162/2012
Dėl VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo specialisto T.S. 2011-10-26 praktinio egzamino nutraukimo pripažinimo neteisėtu

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Kiaurakytės ir Remigijaus Armino, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui A.Č., atsakovo VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo atstovui Gintautui Nagelei, trečiojo suinteresuoto asmens A.K. vairavimo mokyklos atstovui A.K., trečiajam suinteresuotam asmeniui T.S., 2012 m. sausio 30 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.Č. skundą atsakovui VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – VĮ „Regitra“, A.K. vairavimo mokyklai ir T.S. dėl VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo specialisto T.S. 2011-10-26 praktinio egzamino nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3pareiškėjas skundu ir jo patikslinimu (b.l. 2-4; 16-18) kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo specialisto T.S. 2011 m. spalio 26 d. praktinio egzamino nutraukimą neteisėtu.

4Nurodo, jog 2011 m. spalio 26 d. jis laikė vairavimo egzaminą VĮ „Regitra“ Klaipėdos filiale A kategorijos transporto priemone ir jo neišlaikė. Egzaminavo specialistas T.S. Teorijos ir praktikos mokyklinį egzaminą jis išlaikė A.K. įmonės vairavimo mokykloje. Pažymi, jog praktikos egzamino protokole Nr. 2927496 nurodyta, kad egzaminas neišlaikytas dėl nepakankamo sankabos valdymo įgūdžių ir dėl važiavimo Baltijos pr. 20 km/h lėčiau nei leistinas greitis, kai eismo sąlygos to nereikalavo, dėl ko jis pažeidė Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo 48.2 punkto reikalavimus. Teigia, jog važiavimo atkarpoje Baltijos prospektu nuo Taikos prospekto iki Minijos gatvės, jis važiavo iki 50 km/h greičiu, kai leistinas greitis iki sankryžos buvo 70 km/h, o už sankryžos – 50 km/h. Mano, kad važiavimas lėtesniu, nei leistina greičiu, nelaikytinas kritine klaida. Pabrėžia, kad ruošdamasis teorijos egzaminui, mokėsi Kelių eismo taisykles (toliau – KET), pagal kurias žinojo, jog maksimalus leistinas greitis gyvenvietėje yra 50 km/h. Jau 14 metų turi B kategorijos vairuotojo pažymėjimą ir važinėja Baltijos prospektu atkarpa nuo Taikos prospekto iki Minijos gatvės, tačiau niekada nepastebėdavo spūsčių ar didelių srautų, dėl kurių būtina važiuoti maksimaliai leistinu greičiu. Pabrėžia, jog spūsčių nebuvo ir egzamino metu, o važiuodamas apie 50 km/h greičiu jis nepažeidė Aprašo 4.1, 4.2 ir 48.2 punktų reikalavimų. Mano, kad Aprašo 48.2 punkto nuostatos prieštarauja KET 140.3 punkto nuostatoms.

5Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.

6Atsakovo VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo atstovas Gintautas Nagelė prašo atmesti pareiškėjo skundą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

7Atsakovo atsiliepime (b.l. 29-31) nurodyta, kad pagal Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo 2.18 punkto nuostatas, egzamino metu egzaminuotojas vertina, ar egzaminuojamasis sugeba važiuoti eismo situaciją atitinkančiu greičiu ir tuo pat metu yra atsargus ir nesukelia pavojaus kitiems eismo dalyviams bei saugiai valdo transporto priemonę, t.y. nepadaro klaidų, apibrėžtų Aprašo 4 punkte. Teigia, jog pareiškėjo veiksmai egzamino metu parodė, kad jo vairavimo įgūdžiai ir gebėjimai yra ne tik nepakankami, bet ir nederami, t.y. vairuodamas pernelyg lėtai transporto sraute A.Č. trukdytų kitiems vairuotojams. Teigia, jog pareiškėjas važiavo 40-45 km/h greičiu, kai eismo sąlygos to nereikalavo. Oro ir eismo sąlygos buvo geros, nebuvo stipraus, gūsingo vėjo, kritulių, jokių veiksnių, net ir teoriškai galinčių turėti įtakos eismo saugumui. Greičio skirtumas tarp leistino ir egzaminuojamojo valdomos transporto priemonės buvo didesnis nei 15 km/h. Pažymi, jog vengimą greitėti ir važiuoti optimaliu greičiu A.Č. egzaminavęs specialistas T.S., vadovaudamasis Aprašo 48.2 punktu, įvertino kaip nederamus egzaminuojamojo įgūdžius pasirinkti transporto priemonės greitį, t.y. kritinę greičio pasirinkimo klaidą. Vadovaudamasis Aprašo 10.2 punkto nuostatomis, egzaminą nutraukė ir įvertino kaip neišlaikytą. Mano, jog skundžiamas protokolas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

8Tretysis suinteresuotas asmuo T.S. nesutinka su pareiškėjo skundo motyvais. Paaiškino, jog sąlygos stebėti egzaminuojamąjį buvo geros, iš jo paskos automobiliu važiavo kitas specialistas, meteorologinės sąlygos buvo geros. Pareiškėjo vairavimas turėjo esminių trūkumų. Teigia, jog iki pareiškėjo veiksmų pripažinimo kritine klaida, jis buvo padaręs 8 nekritines klaidas: 2 klaidos buvo padarytos aikštelėje, Kauno gatvėje pareiškėjas taip pat važiavo mažesniu greičiu, nei buvo leistina, du kartus buvo padarytos posūkių rodymo klaidos, taip pat padarytos pusiausvyros klaidos. Pripažino, kad vairavimo atkarpoje Baltijos prospektu nuo Taikos prospekto iki Minijos gatvės pareiškėjo vairavimo greitis negalėjo būti pripažintas kritine klaida, tačiau turėjo būti pripažintas nekritine klaida, tokiu būdu egzaminas vis tiek vertinamas kaip neišlaikytas. Teigia, jog pareiškėjas privalėjo atkarpoje bent minimaliai greitėti ir sumažinti greitį, o važiavimas lėtesniu greičiu būtų įvertintas kaip nekritinė klaida, pripažinus, kad Baltijos prospekte už sankryžos Švyturio arenos link, važiavimo greitis yra 50 km/h.

9Trečiojo suinteresuotojo asmens A.K. įmonės atstovas A.K. prašo tenkinti pareiškėjo skundą. Teigia, jog kelio atkarpoje Baltijos prospekte iki posūkio į Švyturio areną važiavimo greitis buvo 70 km/h, tačiau už šios sankryžos važiavimo greitis buvo 50 km/h. Atsižvelgiant į tai, kad buvo trumpa atkarpa, pareiškėjas negalėjo smarkiai greitėti ir tada staigiai stabdyti. Mano, kad pareiškėjo vairavimas Baltijos prospekte negalėjo būti įvertintas kaip kritinė klaida ar nekritinė klaida, nes vairavimo greitis buvo tinkamas. Teigia, jog praktinis vairavimo egzaminas negalėjo būti nutrauktas ir įvertintas kaip neišlaikytas.

10Tretysis suinteresuotas asmuo VĮ „Regitra“ apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b.l. 56), atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

11Tretysis suinteresuotas asmuo VĮ „Regitra“ atsiliepime (b.l. 34-36) nesutinka su pareiškėjo skundu. Teigia, jog pareiškėjo veiksmai 2011 m. spalio 26 d. laikyto egzamino metu parodė, kad jo vairavimo įgūdžiai ir gebėjimai yra nederami, nes važiuodamas pernelyg lėtai transporto priemone jis trukdytų kitiems eismo dalyviams. Vengimą lėtėti ir greitėti pareiškėją egzaminavęs specialistas pagrįstai įvertino kai kritinę greičio pasirinkimo klaidą bei, vadovaudamasis Aprašo 10.2 punkto nuostatomis, egzaminą nutraukė ir įvertino kaip neišlaikytą. Mano, kad nepagrįstas pareiškėjo skundo motyvas, jog Aprašo 48.2 punkto nuostatos prieštarauja KET 140.3 punkto nuostatoms.

12Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuotojo asmens VĮ „Regitra“ atstovui nedalyvaujant.

13Teisėjų kolegija konstatuoja

14Byloje kilęs ginčas dėl vairavimo praktikos egzamino protokolo Nr. 2927496 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą protokolą, argumentuodamas, jog važiavimas lėtesniu greičiu nei leistina, nelaikytinas kritine klaida, todėl jo vairavimo įgūdžiai turėjo būti įvertinti kaip atitinkantys teisės aktų reikalavimus, egzaminas turėjo būti įvertintas kaip išlaikytas.

15Dėl teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius

16Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), Valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus 2010 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. V-116 patvirtintas Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gelbėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašas (toliau – ir Aprašas).

17Tvarkos apraše nustatytos teisę vairuoti tam tikro tipo ir kategorijos motorinę transporto priemonę įgyti ar susigrąžinti norinčių asmenų teorinių žinių, praktinių transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimo sąlygos ir tvarka (1 punktas). Egzaminai sudaryti iš dviejų dalių: teorinių žinių patikrinimo ir praktinių transporto priemonės valdymo įgūdžių bei gebėjimų patikrinimo. Egzaminuojamųjų teorines žinias, praktinius transporto priemonės valdymo įgūdžius ir gebėjimus vertina tam įgalioti VĮ „Regitra“ darbuotojai (4 punktas). Pirmiausia laikomas teorijos egzaminas, o jį išlaikius – praktikos egzaminas (7 punktas). Tvarkos aprašo IV dalis reglamentuoja praktikos egzamino laikymo tvarką. Tvarkos aprašo 27 punktas nustato, jog siekiant išsamiai ir objektyviai įvertinti egzaminuojamojo transporto priemonės valdymo įgūdžius ir gebėjimus, praktikos egzamino metu tikrinama, kaip egzaminuojamasis sugeba pasiruošti ir saugiai vairuoti pasirinktos kategorijos transporto priemonę. Praktikos egzaminavimo metu tikrinami atitinkamos transporto priemonės valdymo įgūdžiai ir gebėjimai, išdėstyti Tvarkos aprašo 4 priede. Minėtas priedas nustato, jog praktikos egzamino metu turi būti patikrinta, kaip egzaminuojamasis sugeba surasti, valdyti/sureguliuoti egzaminuojamojo nurodytus transporto priemonės valdymo įtaisus/įrangą arba patikrinti būklę ir pasirengti saugiai važiuoti. Šių gebėjimų vertinimo kriterijai ir metodai yra reglamentuoti Apraše. Aprašo 2.1 – 2.22 punktuose reglamentuoti egzaminuojamojo įgūdžiai ir gebėjimai vairuojant transporto priemonę, kurie vertinami pagal tai, ar jis sugeba atsižvelgdamas į pasirinktos kategorijos transporto priemonės konstrukcinius ir vairavimo ypatumus atlikti tam tikrus veiksmus, inter alia valdyti sankabą važiavimo sąlygas atitinkančiu būdu, kuris užtikrintų sklandų pavarų perjungimą ir galios perdavimą varantiesiems ratams, be reikalo neužgesinti variklio (2.3 punktas). Taip pat nustatyta, jog įgūdžiai ir gebėjimai nustatomi pagal tai, ar egzaminuojamasis sugeba pasirinkti greitį, t.y. greitėti tolygiai, važiuoti eismo situaciją atitinkančiu greičiu ir neviršyti leistino greičio, pasiekti reikiamą greitį, atliekant įsibėgėjimo ir tikslaus sustojimo nurodytoje vietoje manevrą (2.18 punktas): 2.18.1. kontroliuoti transporto priemonės važiavimo greitį, atlikdamas manevrus: 2.18.1.1. išlaikyti pakankamai lėtą greitį, kad galėtų kompensuoti bet kokią daromą klaidą; 2.18.1.2. transporto priemonė turi judėti tolygiai ir sklandžiai; 2.18.2. pasirinkti tinkamą greitį prieš: 2.18.2.1. jungiant žemesnę pavarą, kad perjungus pavarą transporto priemonė netrūkčiotų arba variklis nedirbtų per dideliais sūkiais; 2.18.2.2. įvažiuojant į kelio ruožą, kuriame reikia sulėtinti greitį ar sustoti (sankryžos, geležinkelio pervažos, pėsčiųjų perėjos, gyvenamosios zonos ir zonos, kur gali būti pėsčiųjų, dviratininkų bei paliktų stovėti transporto priemonių); 2.18.2.3. pasukant sankryžoje ar įvažiuojant į šalia kelio esančią teritoriją; 2.18.2.4. lenkiant; 2.18.3. artėjant prie įkalnės viršūnės, blogai apžvelgiamos sankryžos ar vingio, sulėtina greitį, kol pamatys, kad toliau važiuoti saugu; 2.18.4. pasirinkti važiavimo greitį pagal atstumą, kuriuo kelias matomas priekyje ir iš šonų: 2.18.4.1. blogai apžvelgiamose sankryžose/kelio vingiuose; 2.18.4.2. įkalnės viršuje; 2.18.4.3. važiuojant pro paliktas stovėti transporto priemones; 2.18.4.4. stipriai lyjant, esant dulksnai, migloje, rūke ir dūmuose, sulėtinti greitį, kad galėtų sustoti nuvažiavęs matomą kelio ruožą.

18Tvarkos aprašo 41 punktas nustato, kad vertindamas transporto priemonės valdymo įgūdžius ir gebėjimus egzaminuotojas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar egzaminuojamasis elgiasi atsargiai ir pagarbiai su kitais eismo dalyviais. Minėtame punkte reglamentuoti 3 atvejai, kada egzaminas nutraukiamas: inter alia 41.1 punktas nustato, kad egzaminas nutraukiamas, kai egzaminuojamojo daromos vairavimo klaidos ar veiksmai arba neveikimas kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, egzaminavimo transporto priemonei, jos keleiviams, neatsižvelgiant į tai, ar egzaminuotojas turi imtis priemonių, kad būtų išvengta eismo įvykio dėl egzaminuojamojo daromų vairavimo klaidų, pavojingų veiksmų arba neveikimo, ar ne.

19Dėl skundžiamo administracinio akto pagrįstumo

20Skundžiamame praktikos egzamino protokole (toliau – ir skundžiamas protokolas, skundžiamas administracinis aktas) nurodyta, kad pareiškėjas padare 1 kritinę klaidą – važiavo per lėtai konkrečioje situacijoje, todėl egzaminas nutrauktas ir įvertintas kaip neišlaikytas (b.l. 41). Skundžiamame protokole taip pat pažymėtos nekritinės klaidos: 2 nekritinės klaidos dėl išjungtos sankabos, 1 nekritinė klaida dėl pavaros, 2 nekritinės klaidos dėl įspėjamųjų signalų rodymo, 1 nekritinė klaida dėl greičio ir 2 nekritinės klaidos dėl pusiausvyros ir valdymo. Aprašo III skyrius reglamentuoja, kokios klaidos laikytinos nekritinėmis, tarp kurių yra klaidos dėl sankabos valdymo, pavaros pasirinkimo, įspėjamųjų signalų naudojimo ir greičio pasirinkimo (15, 17, 26, 30 punktai). Aprašas II skyriuje išdėstomi vertinimo metodai. Aprašo 3 punktas nustato, kad egzamino metu vertinami klaidingi ar netinkami egzaminuojamojo veiksmai skirstomi į kritines ir nekritines klaidas. Pagal Aprašo 4 punktą kritinė klaida – veiksmas, kuris: 4.1. parodo nederamą egzaminuojamojo įgūdžių/gebėjimų lygį ar nepagarbą/neatsargumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu; 4.2. gali kelti arba kelia grėsmę bei kokiam eismo dalyviui, gali trukdyti arba trukdo saugiai valdyti transporto priemonę. Aprašo IV skyrius detalizuoja, kokios klaidos laikomos kritinėmis, tarp kurių yra nurodytas ir greičio valdymas, t.y. kai egzaminuojamasis važiuoja per lėtai konkrečioje situacijoje, t.y. daugiau kaip 15 km/h mažesniu, nei leistina, greičiu, kai eismo situacija to nereikalauja. Ši kritinė klaida nevertinama, kai egzaminuojamasis saugiai greitėja su transporto srautu. Bylos medžiaga nustatyta, kad nagrinėjamoje situacijoje egzaminas nutrauktas ir vertintas kaip neišlaikytas dėl egzaminavimo metu padarytos kritinės klaidos, nurodytos 48.2 punkte. Byloje būtina įvertinti, ar pareiškėjo veiksmai galėjo būti įvertinti kaip kritinė klaida, nes tai įtakojo egzamino nutraukimą.

21Rašytine bylos medžiaga bei proceso šalių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas A.Č. 2011 m. spalio 26 d. VĮ „Regitra“ Klaipėdos filiale laikė vairavimo egzaminą A kategorijos transporto priemone ir jo neišlaikė. Pareiškėjas paaiškino, kad praktinio egzaminavimo metu jis važiavo nuo VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo aikštelės, esančios prie Debreceno gatvės, į Šilutės plentą ir pasuko Statybininkų prospektu. Vėliau žiedinėje sankryžoje apsisuko ir Statybininku prospektu atvažiavo iki Šilutės plento. Praktinis egzaminas tęsėsi Šilutės plentu iki Kauno gatvės ir važiuojant Kauno gatve jam buvo liepta pasukti į Taikos prospektą, iš kurio sukant į dešinę jis važiavo Baltijos prospektu. Egzaminas buvo nutrauktas Minijos gatvėje. Pagal pateiktus duomenis iš internetinės svetainės www.maps.lt, egzamino nutraukimo vieta pažymėta skaičiumi 3 (b.l. 39). Ginčo, kurioje vietoje buvo nutrauktas egzaminas, nėra. Ginčas kyla dėl pareiškėjo vairavimo įgūdžių Baltijos prospekto atkarpoje.

22Atsakovo atstovas ir tretysis suinteresuotas asmuo T.S. argumentuoja, jog pareiškėjas motociklu važiavo 40-45 km/h greičiu ir neparodė savo įgūdžių atitinkamai greitėti ir lėtėti. Tretysis suinteresuotas asmuo T.S. paaiškino, kad buvo labai geros sąlygos stebėti pareiškėjo vairavimą, nes iš paskos važiavo palydos automobilis, kurį vairavo specialistas R.K. Šių paaiškinimų pagrindu konstatuotina, jog buvo laikytasi Tvarkos aprašo 32, 34 punktų reikalavimų. Oro ir eismo sąlygos buvo geros, nebuvo stipraus gūsingo vėjo, kritulių. Egzaminuotojas T.S. paaiškinime VĮ „Regitra“ generaliniam direktoriui nurodė, kad oro ir eismo sąlygos buvo geros, nebuvo stipraus gūsingo vėjo, kritulių (b.l. 40). Teismui Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Jūrinių prognozių skyriaus pateiktoje pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas (b.l. 49) nurodyta, jog egzamino laikymo dieną ir metu (2011 m. spalio 26 d. 15 val.) oro temperatūra buvo +10,10 C, 7 balų debesuotumas, matomumas – 20 km, kritulių nebuvo. Vėjo maksimalūs gūsiai 10 m. aukštyje 15.00 val. buvo 13 m/s, 24 m. aukštyje – 16 m/s. Teisėjų kolegija, vertindama pateiktus įrodymus vairavimo greičio pasirinkimo kontekste, daro išvadą, kad oro sąlygos buvo geros, todėl negalima išvada, kad nepalankios oro sąlygos įtakojo pareiškėjo važiavimo greitį Baltijos prospekte. Taip pat kaip nepagrįstas atmetamas pareiškėjo argumentas, kad važiavimo greitį įtakojo ta aplinkybė, jog jis važiavo atidengtu saugos šalmo skydeliu, kadangi skydelis buvo subraižytas. Pažymėtina, jog Tvarkos aprašo 32 punkte nustatyta, kad egzaminuojant A kategorijos transporto priemone keliuose, tarp egzaminuojamojo ir egzaminuotojo palaikomas radijo ryšys. Egzaminuotojas vilki geltonos spalvos liemenę, dėvi saugos šalmą. Geltonos spalvos liemenę, saugos šalmą ir radijo ryšio priemones skiria VĮ „Regitra“. Tvarkos aprašo 31 punktas nustato, kad egzaminuojamasis galėtų apsiprasti su jam parinkta transporto priemone, egzaminuojamajam leidžiama prieš praktikos egzaminą susipažinti su jos valdymu ir pabandyti važiuoti. Nagrinėjant bylą nenustatyta faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pasinaudoti paminėta teise, inter alia užsidėti saugos šalmą prieš praktikos egzamino laikymą ir nustačius trūkumus reikalauti pakeisti jį kitu.

23Proceso šalių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas važiavo Baltijos prospektu 40-45 km/h greičiu. Iš pareiškėjo pateiktų fotonuotraukų (b.l. 51, fotonuotrauka, kurioje pavaizduotas kelio ženklas 70, stotelė ir gatvės pradžia iš dešinės, daryta 2012 m. sausio 25 d., 11.26 val.) matyti, kad važiavimo greitis Baltijos prospektu yra ribotas – prie kelio ženklo eismo juostos pradžia iš dešinės Nr. 513 yra kelio ženklas ribotas greitis 70. Vadinasi, kelio atkarpoje nuo kelio ženklo pradžios vairuotojams draudžiama važiuoti greičiau nei nurodyta kelio ženkle Nr. 329. Atsakovo atstovas teigia, kad kelio ženklas, draudžiantis važiuoti greičiau nei 70 km/h, galioja visoje kelio atkarpoje nuo kelio ženklo pradžios iki sankryžos su Minijos gatve. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu teiginiu, nes jis paneigiamas fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad Baltijos prospekte iš dešinės pusės yra kelio ženklas – eismo juostos, esančios dešinėje važiuojamosios dalies pusėje, pabaiga. Iš Baltijos prospekto į dešinę pusę yra kelias, vedantis į Švyturio areną. Kaip matyti iš fotonuotraukų (išvažiavimas į Baltijos pr.) įvažiavimas į Baltijos prospektą iš minėto kelio pažymėtas kelio ženklu – sankryža su pagrindiniu keliu, įvažiavimas į vienpusio kelio eismą (kelio ženklas „Duoti kelią“ Nr. 203 ir kelio ženklas Nr. 505 „Įvažiavimas į vienpusio eismo kelią“). Sankryža apibrėžiama kaip kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų. Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas. Skirtingo lygio sankryžos yra tos, kuriose keliai jungiasi ne viename aukštyje ir yra nuovažos, leidžiančios eismui judėti nuo vieno kelio prie kito (KET 3 punktas). KET 1 priedu patvirtintų kelio ženklų III dalis apibrėžia draudžiamuosius ženklus ir 7 punkte nustatyta, jog galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų ženklų (319, 325, 327, 329, 331–335) draudimai galioja nuo draudžiamojo ženklo iki artimiausios sankryžos už draudžiamojo ženklo. Pagal šį teisinį reguliavimą darytina išvada, jog kelio ženklas Nr. 329 ribotas greitis, esantis Baltijos prospekte, galioja iki sankryžos su kelio ženklu Nr. 203 „Duoti kelią“. Vadinasi, nuo sankryžos į Švyturio areną važiavimo greitis yra 50 km/h (KET 135 punktas), o ne 70 km/h, kaip nurodo atsakovo atstovas ir tretysis suinteresuotas asmuo T.S. Teisėjų kolegija sprendžia, kad važiavimas Baltijos prospektu 40-45 km/h greičiu negalėjo būti įvertintas kaip kritinė klaida pagal Aprašo 48.2 punktą. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu pripažino ir tretysis suinteresuotas asmuo – pareiškėją egzaminavęs specialistas T.S. Pažymėtina, kad nedidelė kelio atkarpa numato važiavimo greitį iki 70 km/h, o už sankryžos greitis yra 50 km/h, todėl logiška, jog pareiškėjas negalėjo įsibėgėti iki 70 km/h greičio ir staiga stabdyti motociklą ties įvažiavimu į Švyturio areną, kad būtų pasiektas 50 km/h greitis. Pareiškėjo važiavimas 40-45 km/greičiu konkrečioje situacijoje nevertintinas kaip per lėtas. Nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamame protokole nepagrįstai egzaminuotojas T.S. nurodė vieną kritinę klaidą – greitis, todėl nepagrįstai pareiškėjo laikytą egzaminą nutraukė ir įvertino kaip neišlaikytą pagal Aprašo 10.2 punktą.

24Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, proceso šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad pareiškėjas nepaneigė skundžiamame praktinio egzamino protokole nurodytų nekritinių klaidų – sankabos, pavarų, įspėjamųjų signalų rodymo, pusiausvyros ir valdymo, greičio – padarymo. Teismas neturi pagrindo pareiškėjo važiavimo greičio Baltijos prospekte įvertinti kaip nekritinės klaidos pagal Aprašo 30.3 punktą, kaip nurodo tretysis suinteresuotas asmuo T.S., nes vairavimo įgūdžių vertinimas yra priskirtinas išimtinai tik VĮ „Regitra“ kompetencijai. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog Aprašo 48.2 punktas prieštarauja KET 140.3 punktui, nustatančiam draudimą vairuotojui važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą bei KET 133 punktui, nustatančiam važiavimo greičio pasirinkimo taisykles. Minėtas KET punktas reglamentuoja, jog vairuotojas privalo važiuot neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jei to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Pažymėtina, kad Aprašas vertintinas kaip specialus teisės aktas (lex specialis derogat lex generalis), detalizuojantis motorinių transporto priemonių valdymo įgūdžius ir gebėjimus, todėl nagrinėjamoje situacijoje taikomos Aprašo nuostatos, o ne KET reikalavimai. Akivaizdu, kad asmeniui, siekiančiam įgyti specialiąją teisę, nustatomi atitinkami transporto priemonės valdymo įgūdžiai ir gebėjimai, todėl nėra pagrindo teigti, kad Aprašo nuostatos prieštarauja KET reglamentuotam važiavimo greičiui.

25Dėl skundžiamo akto atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms

26Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kiekviena valdžios institucija (įstatymų leidžiamosios, įstatymų vykdomosios ar viešojo administravimo) yra saistoma bendrųjų inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.).

27Bendruosius reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Kitaip tariant, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai privalo būti tikslūs, suprantami, nedviprasmiški, jų motyvų išdėstymas – adekvatus ir pakankamas, leidžiantis suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).

28Tvarkos aprašo 42 punktas nustato, kad pasibaigus praktikos egzaminui egzaminuotojas raštu suformuluoja ir dalykiškai pagrindžia egzaminuojamojo transporto priemone valdymo įgūdžių ir gebėjimų įvertinimą bei praktikos egzamino rezultatą, o egzaminuojamąjį apie tai informuoja žodžiu ir raštu, įteikdamas praktikos egzamino protokolo kopiją. Iš šio teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad VĮ „Regitra“ priimtų sprendimų dėl praktikos egzamino išlaikymo/neišlaikymo turiniui keliami tokie patys reikalavimai, kuriuos nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Skundžiamame praktikos egzamino protokole nenurodyta, kokiais teisės aktais vadovaujantis egzaminuojamojo A.Č. egzaminas nutrauktas ir įvertintas kaip neišlaikytas, nenurodyti konkretūs punktai, kuriuos jis pažeidė, dėl ko jo klaidos įvertintos kaip kritinės ar nekritinės, todėl jis negali būti laikomas atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimą pagrįsti individualų administracinį aktą teisės aktų normomis.

29Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2011 m. spalio 26 d. praktikos egzamino protokolas Nr. 2927496 nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, todėl neteisėtas iš esmės. Egzaminuojamojo (šiuo atveju pareiškėjo) veiksmuose nenustačius kritinės klaidos akivaizdu, kad egzaminas negalėjo būti nutrauktas įvertintas kaip neišlaikytas, todėl skundžiamas praktikos egzamino protokolas naikintinas.

30Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

31pareiškėjo A.Č. skundą tenkinti.

32Panaikinti VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo specialisto T.S. 2011 m. spalio 26 d. praktikos egzamino protokolą Nr. 2927496 ir praktikos egzamino nutraukimą pripažinti neteisėtu.

33Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. pareiškėjas skundu ir jo patikslinimu (b.l. 2-4; 16-18) kreipėsi į teismą,... 4. Nurodo, jog 2011 m. spalio 26 d. jis laikė vairavimo egzaminą VĮ... 5. Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašo tenkinti skundą jame išdėstytų... 6. Atsakovo VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo atstovas Gintautas Nagelė prašo... 7. Atsakovo atsiliepime (b.l. 29-31) nurodyta, kad pagal Motorinės transporto... 8. Tretysis suinteresuotas asmuo T.S. nesutinka su pareiškėjo skundo motyvais.... 9. Trečiojo suinteresuotojo asmens A.K. įmonės atstovas A.K. prašo tenkinti... 10. Tretysis suinteresuotas asmuo VĮ „Regitra“ apie bylos nagrinėjimo vietą... 11. Tretysis suinteresuotas asmuo VĮ „Regitra“ atsiliepime (b.l. 34-36)... 12. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3... 13. Teisėjų kolegija konstatuoja... 14. Byloje kilęs ginčas dėl vairavimo praktikos egzamino protokolo Nr. 2927496... 15. Dėl teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius... 16. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų... 17. Tvarkos apraše nustatytos teisę vairuoti tam tikro tipo ir kategorijos... 18. Tvarkos aprašo 41 punktas nustato, kad vertindamas transporto priemonės... 19. Dėl skundžiamo administracinio akto pagrįstumo ... 20. Skundžiamame praktikos egzamino protokole (toliau – ir skundžiamas... 21. Rašytine bylos medžiaga bei proceso šalių paaiškinimais nustatyta, kad... 22. Atsakovo atstovas ir tretysis suinteresuotas asmuo T.S. argumentuoja, jog... 23. Proceso šalių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas važiavo Baltijos... 24. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, proceso šalių... 25. Dėl skundžiamo akto atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio... 26. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kiekviena valdžios institucija... 27. Bendruosius reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui nustato... 28. Tvarkos aprašo 42 punktas nustato, kad pasibaigus praktikos egzaminui... 29. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija... 30. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos... 31. pareiškėjo A.Č. skundą tenkinti.... 32. Panaikinti VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo specialisto T.S. 2011 m. spalio... 33. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas...