Byla 2-1207/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dalyje dėl pripažinimo, kad Kauno apygardos teismas ir teisėja D. Š. , A. A. , J. K. , Kauno miesto apylinkės teismas ir teisėja A. N. , Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra panaudojo ir suklastojo faktus ir procesinius dokumentus baudžiamosios bylos Nr. I-1825-347/2013 nagrinėjimo metu, kad nebūtų įvykdyti įsiteisėjusio Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 31 d. sprendimo ir kitų nutarčių įpareigojimai ir ieškovui būtų padaryta žala, atsisakyta priimti, o kitoje dalyje nustatytas ieškovui A. B. terminas iki 2014 m. gegužės 2 d. įskaitytinai ištaisyti nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus bei Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria ieškovas A. B. įpareigotas pašalinti ieškinio trūkumus, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4297-611/2014 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno apygardos teismo ir teisėjų D. Š. , A. A. , J. K. , Kauno miesto apylinkės teismo ir teisėjos A. N., Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sistemingo dokumentų ir faktų klastojimo ir jų panaudojimo Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. I-1825-347/2013 nagrinėjimo metu ir dėl to padarytos žalos atlyginimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Kauno apygardos teismo ir teisėjų D. Š. , A. A. , J. K. , Kauno miesto apylinkės teismo ir teisėjos A. N. , Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, kuriuo prašė:

4- pripažinti, kad Kauno apygardos teismas ir teisėjai D. Š. , A. A. , J. K. , Kauno miesto apylinkės teismo teisėja A. N., Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra panaudojo ir suklastojo faktus ir procesinius dokumentus baudžiamosios bylos Nr. I-1825-347/2013 nagrinėjimo metu, kad nebūtų įvykdyti įsiteisėjusio Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 31 d. sprendimo ir kitų nutarčių įpareigojimai ir ieškovui būtų padaryta žala;

5- priteisti ieškovui iš atsakovo Lietuvos Respublikos 1 285 437,58 Lt padarytos ir patirtos žalos, sprendimo vykdymą pavedant atstovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

6I. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dalyje dėl pripažinimo, kad Kauno apygardos teismas ir teisėja D. Š. , A. A. , J. K. , Kauno miesto apylinkės teismas ir teisėja A. N., Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra panaudojo ir suklastojo faktus ir procesinius dokumentus baudžiamosios bylos Nr. I-1825-347/2013 nagrinėjimo metu, kad nebūtų įvykdyti įsiteisėjusio Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 31 d. sprendimo ir kitų nutarčių įpareigojimai ir ieškovui būtų padaryta žala, atsisakė priimti; kitoje dalyje teismas nutarė nustatyti ieškovui A. B. terminą iki 2014 m. gegužės 2 d. įskaitytinai ištaisyti nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus.

8Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi nustatė ieškovui A. B. terminą iki 2014 m. gegužės 19 d. įskaitytinai ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus.

9Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 18 d. nutartyje nurodė, jog nagrinėjamu atveju ieškovas prašė pripažinti, kad Kauno apygardos teismas, Kauno miesto apylinkės teismas ir nurodyti šių teismų teisėjai, o taip pat ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra panaudojo ir suklastojo dokumentus baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Teismas pažymėjo, kad tokio pobūdžio materialiniai reikalavimai dėl pripažinimo reiškia ne ką kitą, kaip faktų, kurie reikalingi ieškovo inicijuotiems ginčams spręsti kitose bylose, pripažinimą, t.y. ieškovas prašė pripažinti egzistuojant jo reikalavimus dėl žalos priteisimo pagrindžiančias faktines aplinkybes - tokie faktai yra betarpiškai nagrinėjami ir nustatinėjami byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl teisės, tuo tarpu ieškovo minėto prašomo nustatyti reikalavimo šioje byloje konstatavimas iš esmės reikštų ne ką kitą, kaip konstatavimą, jog išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje procesiniai veiksmai ir sprendimai buvo priimti suvaržius ieškovo teises, t.y. iš esmės buvo nepagrįsti ir neteisėti. Tačiau neteisėti teismų veiksmai (ir materialinės, ir procesinės teisės prasme) baudžiamojoje byloje yra tikrinami specialia instancine tvarka apskundžiant atitinkamų institucijų veiksmus pagal BPK normose įtvirtintą jų apskundimo tvarką.

10Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad minėtas pirmasis ieškovo ieškinio reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl yra pagrindas remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu ieškinį dalyje dėl šio reikalavimo atsisakyti priimti.

11Be to, teismas sprendė, jog ieškinys dalyje dėl ieškovo reikalavimų Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų (CPK 111 str., 113-114 str. ir 135 str.) - ieškovas pateikė nepasirašytą ieškinį, ieškovo kartu su ieškiniu pateikti dokumentai (1996 m. balandžio 17 d. ir 1996 m. gegužės 14 d. pareiškimai prokurorui, 2013 m. gruodžio 5 d. paneigimas) nėra patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka, todėl dėl nurodytų priežasčių ieškovui dėl antrojo ieškinio reikalavimo teismas nustatė terminą iki 2014 m. gegužės 2 d. ieškinio trūkumams šioje dalyje pašalinti.

12Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutartyje nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dalyje dėl pripažinimo, kad Kauno apygardos teismas ir teisėja D. Š. , A. A. , J. K. , Kauno miesto apylinkės teismas ir teisėja A. N. , Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra panaudojo ir suklastojo faktus ir procesinius dokumentus baudžiamosios bylos Nr. I-1825-347/2013 nagrinėjimo metu, kad nebūtų įvykdyti įsiteisėjusio Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 31 d. sprendimo ir kitų nutarčių įpareigojimai ir ieškovui būtų padaryta žala, atsisakė priimti; kitoje dalyje nustatė terminą iki 2014 m. gegužės 2 d. įskaitytinai ištaisyti nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus.

13Taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis ieškovui išsiųsta 2014 m. balandžio 18 d., tačiau grįžo neįteikta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti jau yra suėjęs, ieškovui teismas nustatė naują terminą iki 2014 m. gegužės 19 d. įskaitytinai pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

14II. Atskirojo skundo argumentai

15Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. ir 2014 m. gegužės 8 d. nutartis ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Apelianto įsitikinimu, teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą – jeigu ieškinys nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, tai nutartyje motyvuotai privaloma nurodyti į kurią instituciją kreiptis, kad ieškinys būtų išnagrinėtas. Pasak apelianto, nutartyje nustatoma, kad neva dėl neteisėtų veiksmų reikia kreiptis BPK pagrindu instancine tvarka, tačiau BPK nustatyta tvarka nenagrinėjami ieškiniai ir reikalavimai dėl žalos atlyginimo.
  2. Apelianto teigimu, teismas įpareigodamas pateikti dokumentų originalus arba tinkamai patvirtintas kopijas pažeidė CPK 115 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes įrodymų nepateikimas ar nenurodymas ir kiti neesminiai netikslumai nėra kliūtis priimti nagrinėti procesinio dokumento reikalavimus teisme.

17Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

18III. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Atskirasis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. ir 2014 m. gegužės 8 d. nutartys paliktinos nepakeistos.

20Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinio reikalavimą pripažinti, kad Kauno apygardos teismas ir teisėja D. Š. , A. A. , J. K. , Kauno miesto apylinkės teismas ir teisėja A. N. , Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra panaudojo ir suklastojo faktus ir procesinius dokumentus baudžiamosios bylos Nr. I-1825-347/2013 nagrinėjimo metu, kad nebūtų įvykdyti įsiteisėjusio Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 31 d. sprendimo ir kitų nutarčių įpareigojimai ir ieškovui būtų padaryta žala bei pasiūlyta ieškovui dalyje dėl pareikšto reikalavimo - priteisti iš Lietuvos Respublikos 1 285 437,58 Lt žalos atlyginimą - pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

22Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

23Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Konstitucijos 30 str.). Taigi negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris užkirstų kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kaip ir kiekviena subjektinė teisė, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Teisminės gynybos prieinamumas savaime nereiškia, kad kiekvieno kreipimosi į teismą atveju turi būti pradėtas teismo procesas. Ieškinys bus priimtas ir civilinė byla iškelta tik tuo atveju, jei asmuo laikysis ir įstatymo nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos.

24Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Tačiau šią teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Teismas jau pirmojoje civilinio proceso stadijoje turi įsitikinti, ar civilinė byla pagal pareikštą reikalavimą gali būti iškelta. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos teisės kreiptis į teismą teigiamos prielaidos ar egzistuoja neigiama prielaida, civilinė byla negali būti iškelta, o iškelta byla turi būti nutraukta (CPK 137 str. 2 d. 1, 3, 4 p., 293 str., 1, 2, 3, 6 p.). Tuo atveju, kai nustatoma, jog ieškovas nesilaikė teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų, galimi dvejopi teisiniai padariniai. Jeigu nustatomas bent vienas CPK 137 straipsnio antrosios dalies 2, 5, 6, 7 ar 8 punkte įtvirtintas pagrindas, teismas ieškinį turi atsisakyti priimti. Kitais atvejais, kai ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų ir (arba) kai jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas skiria terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 str.).

25Vertinant, ar teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį (ieškinio reikalavimą) kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.) reikia atskleisti santykį tarp šių atsisakymo priimti ieškinį pagrindų bei svarbu teisingai nustatyti, ar ginčas yra kilęs dėl teisės, ar jis priskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka, ar nėra kitų procesinių kliūčių, dėl kurių teismas turėtų atsisakyti priimti ieškinį.

26Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, nes pažeidžiama teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nuo kriminalinių, antikonstitucinių institucijų veiklos.

27Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas prašė pripažinti, kad Kauno apygardos teismas, Kauno miesto apylinkės teismas bei nurodyti šių teismų teisėjai, o taip pat ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra panaudojo ir suklastojo dokumentus baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu (1-2 b. l.).

28Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo pareikšti materialiniai reikalavimai dėl pripažinimo reiškia ne ką kitą, kaip faktų, kurie reikalingi ieškovo inicijuotiems ginčams spręsti kitose bylose, pripažinimą, t.y. ieškovas prašo pripažinti egzistuojant jo reikalavimus dėl žalos priteisimo pagrindžiančias faktines aplinkybes, o tokie faktai yra betarpiškai nagrinėjami ir nustatinėjami byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl teisės - tuo tarpu ieškovo minėto prašomo nustatyti reikalavimo šioje byloje konstatavimas iš esmės reikštų ne ką kitą, kaip konstatavimą, jog išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje procesiniai veiksmai ir sprendimai buvo priimti suvaržius ieškovo teises. Pažymėtina, jog neteisėti teismų veiksmai (ir materialinės, ir procesinės teisės prasme) baudžiamojoje byloje yra tikrinami specialia instancine tvarka apskundžiant atitinkamų institucijų veiksmus pagal BPK normose įtvirtintą jų apskundimo tvarką. Taigi, pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog pirmasis ieškovo ieškinio reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ir esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas ieškovo reikalavimas teisme nenagrinėtinas, dėl ko šį reikalavimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pagrįstai.

29Ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria jis įpareigotas pateikti dokumentų originalus arba tinkamai patvirtintas kopijas. Apelianto teigimu, tokiu įpareigojimu pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 115 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes įrodymų nepateikimas ar nenurodymas ir kiti neesminiai netikslumai nėra kliūtis priimti nagrinėti procesinio dokumento reikalavimus teisme.

30Pažymėtina, jog asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama CPK 135 straipsnyje nustatyta tvarka, taigi ieškovas pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtintus reikalavimus ieškinio pareiškime privalo nurodyti ne tik ieškinio dalyką ir pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, bet ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (CPK 115 str. 2 d.).

31Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovo kartu su ieškiniu pateikti dokumentai: 1996 m. balandžio 17 d. ir 1996 m. gegužės 14 d. pareiškimai prokurorui (3,4 b. l.), taip pat 2013 m. gruodžio 5 d. paneigimas (5 b. l.) nėra patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal CPK 114 straipsnio 1 dalies reglamentavimą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens, taigi ir ieškovas turi pateikti teismui šioje nutartyje minėtų dokumentų originalus arba tinkamai patvirtintas jų kopijas.

32Atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad teismas, spręsdamas pateikto ieškinio dalies priėmimo klausimą, tinkamai nustatė ieškinio dalies trūkumus bei netikslumus, kurie reikšmingi nustatant bylos nagrinėjimo ribas, atsakovui atsikertant į pareikštus reikalavimus, todėl teisėtai ir pagrįstai įpareigojo ieškovą per teismo nustatytą terminą pašalinti ieškinio trūkumus. Teismas, nustatęs tam tikrus procesinio dokumento netikslumus, turėjo teisę įpareigoti ieškovą pateikti teismui šioje nutartyje minėtų dokumentų originalus arba bent jau tinkamai patvirtintas jų kopijas.

33Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 329 str., 338 str.).

34Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams... 4. - pripažinti, kad Kauno apygardos teismas ir teisėjai D. Š. , A. A. , J. K.... 5. - priteisti ieškovui iš atsakovo Lietuvos Respublikos 1 285 437,58 Lt... 6. I. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi ieškovo A. B.... 8. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi nustatė ieškovui... 9. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 18 d. nutartyje nurodė, jog... 10. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad minėtas... 11. Be to, teismas sprendė, jog ieškinys dalyje dėl ieškovo reikalavimų... 12. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutartyje nurodė, jog... 13. Taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d.... 14. II. Atskirojo skundo argumentai... 15. Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 16. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
    17. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.... 18. III. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Atskirasis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio... 20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 21. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir... 22. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės... 23. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį... 24. Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis... 25. Vertinant, ar teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį (ieškinio... 26. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad... 27. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas prašė... 28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 29. Ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi,... 30. Pažymėtina, jog asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi... 31. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovo kartu su ieškiniu pateikti... 32. Atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinys... 33. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės... 34. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 35. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį ir Vilniaus...