Byla e2-16444-909/2019
Dėl netesybų dydžio mažinimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė, sekretoriaujant Samantai Morkūnienei, dalyvaujant ieškovo STATKORPAS AB atstovei R. S., atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei D. L.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo STATKORPAS AB ieškinį atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl netesybų dydžio mažinimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti 33 000 Eur netesybas aiškiai per didelėmis ir jas sumažinti iki 4 371,84 Eur dydžio; priteisti iš atsakovo 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas – 720 Eur žyminį mokestį.

5Ieškovas ieškinyje nurodė, kad šalys 2018-02-12 sudarė Tipinę (elektros) rangos darbų sutartį Nr. 40410/580258 (toliau - Sutartis), pagal kurią ieškovas (rangovas) įsipareigojo Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais atlikti atsakovui (užsakovui) Sutartyje nurodytus darbus, t. y. atlikti „( - )“. Ieškovui pavėlavus atlikti rangos darbus, atsakovas pagal Sutarties 5.8 punktą paskaičiavo ieškovui 33 000 Eur delspinigių už 33 kalendorines dienas, t. y. už laikotarpį nuo 2018-08-01 iki 2018-09-03, bei minėtai delspinigių sumai išrašė sąskaitą-faktūrą Serija KO Nr. 000081, nurodydamas, kad priskaičiuotų delspinigių suma bus sumažintas mokėjimas pagal ieškovo PVM sąskaitą-faktūrą STAT Nr. 4523. Ieškovas nesutinka su tokio dydžio delspinigių suma ir nurodo, kad atsakovas ieškovui pritaikė aiškiai per dideles, neprotingas ir neproporcingas netesybas, kadangi darbų kaina yra 264 961,17 Eur be PVM, o pritaikytų netesybų suma sudaro 12,45 proc. visų darbų kainos. Be to, Sutarties 15.5 punkte atsakovas už vėlavimą atsiskaityti už atliktus darbus sau numatė 7 kartus mažesnes netesybas, t. y. 0,05 proc. delspinigius, o tai akivaizdžiai nesąžininga ieškovo atžvilgiu. Atsakovas paskyrė ieškovui 33 000 Eur baudą ne dėl to, kad ieškovui vėluojant atlikti darbus atsakovas patyrė nuostolių, o dėl to, kad tiesiog buvo pažeistas atliekamų darbų terminas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepatyrė jokių nuostolių, Sutartyje numatyta 1 000 Eur bauda už kiekvieną pradelstą dieną turėtų būti mažinama iki 132,48 Eur, t. y. 0,05 proc. nuo darbų vertės (264 961,17 Eur) už kiekvieną pradelstą dieną. Šiuo atveju, atsakovui nepatyrus jokių nuostolių ir tik prevenciškai atlikus 33 000 Eur baudos įskaitymą, laikytina atsakovo piktnaudžiavimu teise, įskaityta bauda yra pernelyg didelė, neproporcinga, prieštaraujanti protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai, suteikianti galimybę praturtėti atsakovui ir pažeidžianti teisėtus ieškovo interesus.

6Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti.

7Atsakovas atsiliepime nurodė, kad atsakovas organizavo viešąjį pirkimą, kuriame įvertinę pirkimo dokumentuose išdėstytus reikalavimus, galėjo dalyvauti visi suinteresuoti ūkio subjektai. Laimėjusiu tiekėju buvo pripažintas ieškovas. 2018-02-12 sudaryta Sutartimi ieškovas įsipareigojo savo rizika ir savo pateikiamomis perkamomis medžiagomis atlikti oro linijos rekonstravimo į kabelių liniją ( - ) darbus. Ieškovas darbus įsipareigojo atlikti per 120 kalendorinių dienų, t. y. iki 2018-07-02, tačiau realiai darbai buvo atlikti 2018-09-03, taigi iš viso pradelstos 62 dienos. Rangovui nurodžius aplinkybes dėl papildomų darbų ir medžiagų įsigijimo būtinybės, buvo nuspręsta netaikyti rangovui netesybų už laikotarpį nuo 2018-07-03 iki 2018-07-31, t. y. už objektyviai uždelstas 29 kalendorines dienas, o už likusias pradelstas 33 dienas atsakovas paskaičiavo ieškovui 33 000 Eur dydžio netesybas bei, remdamasis Sutarties 15.6 punktu, sumažino savo mokėjimą pagal ieškovo išrašytą sąskaitą-faktūrą. Atsakovas nurodė, kad ieškovas, būdamas rinkos dalyviu ir lygiaverčiu viešųjų pirkimų subjektu, teikdamas savo galutinį pasiūlymą, patvirtino, kad sutinka su pirkimo dokumentų sąlygomis, įskaitant ir sąlygą dėl netesybų. Viešajame pirkime dalyvavusių subjektų galutiniai pasiūlymai buvo vertinami remiantis ekonominio naudingumo kriterijumi pagal „Pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo metodiką“. Atsakovas, skirdamas konkrečius pasiūlymo ekonominio naudingumo balus, pasirinko vadovautis pasiūlytos kainos, rangos darbų atlikimo laiko ir linijos atjungimo laiko reikšmėmis. Tuo buvo siekiama paskatinti tiekėjus tarpusavyje varžytis ne tik mažiausios kainos, bet ir kitais paslaugų kokybės kriterijais – darbų sparta bei kuo trumpesne linijos atjungimo trukme. Ieškovo pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu dalyvaujant atsakovo organizuotame pirkime konkrečiomis įvardintomis sąlygomis, todėl dabar pirkimo dokumentų (įskaitant ir Sutarties) sąlygų pakeitimas, pvz., ieškovui pritaikytų netesybų už ekonominio naudingumo kriterijaus pažeidimą mažinimas, reikštų kitų pirkimų dalyvių teisių bei Lietuvos Respublikos pirkimo, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo (toliau – PĮ) ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) įtvirtintų skaidrumo bei lygiateisiškumo principų pažeidimą. Šalys laisva valia sutarė dėl netesybų dydžio, ieškovui buvo suteikta teisė užginčyti pirkimo sąlygas bei pirkimo komisijos sprendimus, tačiau ieškovas nepateikė jokių prieštaravimų, iš ieškovo nebuvo gauta jokių prašymų ar prieštaravimų dėl pirkimo dokumentuose nurodytų terminų netinkamumo, netesybų dydžio mažinimo ar papildomų sąlygų į Sutartį įrašymo, kol pats ieškovas nepažeidė savo prievolių. Ieškovo siekis sumažinti delspinigius yra nesuderinamas su netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, esme, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams, pažeidžia šalių valios autonomijos, sutarčių laisvės ir privalomumo principus bei atsakovo interesus. Netesybas sumažinus iki ieškovo prašomos simbolinės sumos, būtų iškreipta Sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyra, ieškovui suteiktas nepagrįstas pranašumas. Atsakovas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką, šalių sutartos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę, teismas turėtų nustatyti tik preliminarų, bet ne realų kreditoriaus nuostolių dydį. Atsakovui padarytos žalos dydžio tikslią piniginę išraišką nurodyti sunku dėl šios žalos pobūdžio. Atsakovas nurodė, kad žala pasireiškė projektų vykdymo dėl vėlavimų nusikėlimu, investicinių lėšų neįsisavinimu, reputacijos sumenkinimu, negalimu naujų elektros energijos vartotojų prijungimu, Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos planų ir rodiklių neįvykdymu, įmonės objektų rekonstravimo planų suyrimu, papildomų rangos sutarčių administravimo kaštų patyrimu. Ieškovas, būdamas elektros tinklų rangos profesionalas, Sutartį vykdė akivaizdžiai netinkamai, tuo užsitraukdamas Sutartyje numatytus ekonominius padarinius. Viešojo pirkimo būdu sudaromos sutartys turi būti vykdomos griežtai laikantis jų sąlygų, nenukrypstant nuo viešojo intereso užtikrinimo tikslo, todėl pripažintina, kad ieškovui taikytos 33 000 Eur netesybos yra proporcingos bei adekvačios padarytam pažeidimui, atitinka atsakovo pagrįstus tikėtinus nuostolius ir kompensuojamąjį netesybų pobūdį, todėl nemažintinos.

8Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovo atstovė papildomai paaiškino, kad darbų vėlavimą lėmė objektyvios priežastys, nes iškilo būtinybė atlikti papildomus darbus, o viešojo pirkimo konkurso metu tokių aplinkybių ieškovas negalėjo numatyti, be to, ieškovas neneigia atsakomybės už ekonominio naudingumo kriterijaus pažeidimą, ieškovas nevengia atsakomybės ir sutinka sumokėti 0,05 proc. netesybas. Taip pat pažymėjo, kad netesybos turėtų būti minimalios ir negali būti atsakovo pasipelnymo šaltinis.

9Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Atsakovo atstovė papildomai paaiškino, kad ieškovas pats nedėjo pastangų, kad įsivertintų savo galimybes tinkamai ir laiku atlikti rangos darbus. Atsakovas pagal ieškovo prašymą ir pateiktus dokumentus geranoriškai netaikė ieškovui netesybų už objektyviai praleistas 29 kalendorines dienas, t. y. už darbų vėlavimo laikotarpį nuo 2018-07-03 iki 2018-07-31. Dėl likusių 33 vėlavimo dienų ieškovas Sutarties vykdymo metu iki darbų priėmimo nebuvo pateikęs jokių paaiškinimų, papildomų dokumentų, nėra kreipęsis į atsakovą ir prašęs atleisti jį nuo šių netesybų. Netesybų dydis nėra per didelis lyginant su visa darbų verte ir sudaro apie 10 procentų visos darbų vertės.

10Ieškinys atmestinas.

11Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo ir atsakovo atstovių žodinių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas organizavo viešąjį pirkimą dėl oro linijos, esančios ( - ), rekonstravimo į kabelių liniją (el. b. l. 51-61, t. 1). Laimėjusiu tiekėju buvo pripažintas ieškovas (el. b. l. 62-63, t. 1). 2018-02-12 šalys sudarė Tipinę (elektros) rangos darbų sutartį Nr. 40410/580258 (el. b. l. 7-30, t. 1). Sutartimi ieškovas įsipareigojo savo rizika ir savo pateikiamomis perkamomis medžiagomis Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais atlikti atsakovui (užsakovui) Sutartyje nurodytus darbus, t. y. atlikti „( - )“ (Sutarties SD 3.1 punktas) (el. b. l. 27-28, t. 1). Pagal Sutartį rangovas darbus pradėjo vykdyti 2018-03-05 ir įsipareigojo pabaigti per 120 kalendorinių dienų (el. b. l. 27, t. 1). Bendra darbų kaina – 320 603,02 Eur (kurią sudaro 264 961,17 Eur darbų kaina ir 55 641,85 Eur pridėtinės vertės mokestis) (Sutarties SD 4.1 punktas) (el. b. l. 28, t. 1). Užsakovas rangovui už faktiškai, tinkamai ir kokybiškai atliktus darbus įsipareigojo apmokėti per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos gavimo dienos (Sutarties SD 4.3, 4.4 punktai) (el. b. l. 28, t. 1). Sutarties SD 5.8 punkte šalys susitarė, kad įvykdžius darbus, tačiau pažeidus pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijų TD (rangos darbų atlikimo laikas), bus taikoma 1 000 Eur bauda už kiekvieną pradelstą dieną (el. b. l. 29, t. 1). Pagal Sutartį darbai turėjo būti atlikti iki 2018-07-02, tačiau, kaip patvirtina 2018-09-03 Atliktų darbų aktas (el. b. l. 64-66, t. 1), faktiškai rangos darbų rezultatas buvo perduotas 2018-09-03, t. y. iš viso uždelstos 62 kalendorinės dienos. Byloje nustatyta, kad 2018-05-17 raštu Nr. 05-215 ieškovas kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad negali atlikti tranšėjos kasimo darbų atviru būdu dėl augančio miško ir jame esančios pelkės, siūloma projekte numatytus tranšėjos kasimo darbus vykdyti kryptinio gręžimo būdu, taip pat prašoma papildomai skirti 7 429,71 Eur (be PVM) papildomiems darbams atlikti ir medžiagoms įsigyti, pridedama lokalinė sąmata bei objekto nuotraukos ir kabelinės linijos trasos schemos (el. b. l. 67-79, t. 1). Investicinio projekto įgyvendinimo 2018-05-21 posėdžio metu nutarta leisti įtraukti papildomus darbus ir įtraukti papildomą sumą (el. b. l. 80-81, t. 1). 2018-10-09 ieškovas gavo atsakovo raštą Nr. 45013, kuriuo ieškovas informuojamas, kad atsakovas, atsižvelgdamas į ieškovo 2018-06-22 prašymą Nr. 05-290, netaikys netesybų už 28 kalendorines dienas, t. y. už laikotarpį nuo 2018-07-03 iki 2018-07-31, tačiau už likusias 33 kalendorines dienas (už laikotarpį nuo 2018-08-01 iki 2018-09-03) skaičiuojami delspinigiai sudaro 33 000 Eur (el. b. l. 39, 82, t. 1). 2018-10-18 atsakovas išrašė ieškovui sąskaitą-faktūrą Serija KO Nr. 000081 priskaičiuotų delspinigių sumai (33 000 Eur) ir nurodė, kad priskaičiuotų delspinigių suma bus sumažintas mokėjimas pagal PVM sąskaitą – faktūrą STAT Nr. 4523 (el. b. l. 38, t. 1). Byloje ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nekilo, ieškovas taip pat neginčijo ir sutiko, kad praleido darbų įvykdymo terminą, kad yra pradelstos 33 kalendorinės dienos. Byloje kilo ginčas dėl delspinigių dydžio ir jų sumažinimo.

12Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Pagal CK 6.189 straipsnį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Ši teisės norma įtvirtina sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principus.

13Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sunt servanda), ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016 52 punktą; 2017 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2017 31 punktą).

14Byloje nustatyta ir ieškovas to neginčija, kad 2018-02-12 Sutartimi prisiimtos prievolės jis nustatytu terminu neįvykdė. Sutartinės prievolės neįvykdžiusiai šaliai kyla sutartinė civilinė atsakomybė – ji privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

15Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; kt.).

16Netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Tai, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas nepatyrė jokių nuostolių, o kaip protingą ir sąžiningą netesybų dydį įvardijo 4 371,84 Eur sumą. Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad ieškovui vėluojant atlikti darbus, atsakovas patyrė žalą, kurios tikslią piniginę išraišką dėl žalos pobūdžio yra sunku įvertinti. Atsakovas nurodė, kad žala pasireiškė projektų vykdymo dėl vėlavimų nusikėlimu, investicinių lėšų neįsisavinimu, reputacijos sumenkinimu, negalimu naujų elektros energijos vartotojų prijungimu, Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos planų ir rodiklių neįvykdymu, įmonės objektų rekonstravimo planų suyrimu, papildomų rangos sutarčių administravimo kaštų patyrimu, be to, atsakovas, turėdamas ribotą projekto vadovų ir techninių prižiūrėtojų skaičių, dėl ieškovo atliekamų darbų vėlavimo negalėjo priskirti vadovavimo naujam projektui ir jo priežiūros tam pačiam projektų vadovui. Atsakovas, įrodinėdamas sutartų atlikti rangos darbų prioritetinę svarbą, pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad objekte, esančiame ( - ) dažnai vykdavo incidentai, sąlygoję elektros tiekimo gedimus, atsakovas patirdavo avarijų padarinių likvidavimo kaštų, o ieškovui įvykdžius darbus, atsakovas užtikrino patikimesnį elektros energijos tiekimą apie 1 100 vartotojų (el. b. l. 101-103, t. 1). Byloje nustatyta, kad pagal Sutartį darbai turėjo būti pabaigti iki 2018-07-02, tačiau realiai jie atlikti 2018-09-03. Atsakovas, atsižvelgdamas į ieškovo pateiktą prašymą, geranoriškai netaikė netesybų už laikotarpį nuo 2018-07-03 iki 2018-07-31. Iš byloje pateiktų įrodymų, t. y. nurodymų dėl darbų elektros įrenginiuose, matyti, kad dėl ieškovo vykdomų darbų laikotarpiu 2018-07-31 - 2018-08-07 tam tikromis valandomis vartotojams buvo atjungiamas elektros tiekimas (el. b. l. 106-128, 1 t.), vadinasi, elektros vartotojai dėl ieškovo vėlavimo patyrė nepatogumus tuo laikotarpiu, kai pagal Sutartį darbai jau turėjo būti baigti. Nors tikslia pinigine išraiška šie nepatogumai bei kiti aukščiau įvardinti atsakovo nuostoliai nėra įvertinti, teismas sprendžia, kad dėl vėluojamų atlikti darbų atsakovas patyrė žalą, kuri laikytina minimaliais nuostoliais, kurių konkretaus dydžio atsakovui nereikia įrodinėti.

17Pažymėtina, kad 2018-02-12 Sutartis buvo sudaryta laisva šalių valia, ieškovas – verslo subjektas, užsiimantis elektros linijų statyba ir remontu, turintis verslo patirties jau apie 60 metų. Jam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl laikytina, kad ieškovas, sudarydamas Sutartį, turėjo (galėjo) įvertinti Sutarties nuostatas, įvertinęs savo finansines bei teisines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį, o jų pažeidimo atveju – galimas Sutarties nevykdymo teisines pasekmes. Ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad, sudarydamas Sutartį, neturėjo realios galimybės derėtis dėl Sutarties sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl netesybų), kad Sutarties sudarymo metu 1 000 Eur dydžio netesybos būtų buvę neprotingi, neatitinkantys rinkoje taikytų netesybų normų. Be to, vertinant ieškovui pritaikytų netesybų dydį, būtina pabrėžti ir tą faktinę aplinkybę, kad ieškovas Sutartį turėjo įvykdyti per 120 kalendorinių dienų, tačiau ieškovas vėlavo darbus atlikti 62 kalendorines dienas, t. y. Sutarties terminas buvo pažeistas daugiau nei 50 proc. Atsakovas turėjo teisę delspinigius paskaičiuoti iš viso už 62 dienas ir prašyti sumokėti 62 000 Eur netesybų, tačiau atsakovas pagal ieškovo prašymą netaikė ieškovui netesybų už 29 kalendorines dienas, t. y. sumažino netesybas nuo 62 000 Eur iki 33 000 Eur. Nagrinėjamu atveju įvertinant atliktų darbų vertės (320 603,02 Eur su PVM) ir pritaikytų netesybų santykį, laikytina, kad netesybos sudaro apie 10 proc. darbų vertės, ir tai šiuo atveju nelaikytina pernelyg didele, akivaizdžiai nepagrįsta, neproporcinga netesybų suma.

18Šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką. Nagrinėjamu atveju abi sutarties šalys yra privatūs juridiniai asmenys, profesionalūs verslininkai, sudarę komercinę sutartį, tai reiškia, kad jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius teisinius santykius yra labai ribotas. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šalių sudarytos Sutarties SD 5.8 punkte nustatytas netesybų dydis, t. y. 33 000 Eur suma, apskaičiuota už 33 pradelstas dienas, nėra akivaizdžiai neprotinga ar per didelė, todėl teismas konstatuoja, kad pritaikytos netesybos atitinka atsakovo tikėtinus nuostolius ir kompensuojamąjį netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdį, todėl nemažintinos.

19Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas. Atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl netesybų dydžio sumažinimo, atmestini ir išvestiniai ieškinio reikalavimai dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

20Ieškovas už ieškinį sumokėjo 720 Eur dydžio žyminį mokestį. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 7 dalį, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nagrinėjamu atveju ieškinio sumai esant 28 628,16 Eur (t. y. 33 000 Eur – 4 371,84 Eur = 28 628,16 Eur), už ieškinį, pateiktą elektroninėmis ryšių priemonėmis, turėjo būti sumokėta 644 Eur žyminio mokesčio suma (28 628,16 x 3 proc. x 75 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas permokėjo žyminį mokestį, yra pagrindas ieškovui grąžinti permokėtą žyminio mokesčio dalį, t. y. 76 Eur (720 Eur – 644 Eur = 76 Eur) (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nesusidarė.

22Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

Nutarė

23ieškinį atmesti.

24Grąžinti ieškovui STATKORPAS AB, juridinio asmens kodas 147651620, Savitiškio g. 10F, Panevėžys, 76 Eur (septyniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. balandžio 8 d. (mokėjimo užduoties kodas – ZH44401). Išaiškinti ieškovui, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

25Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti 33 000 Eur... 5. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad šalys 2018-02-12 sudarė Tipinę (elektros)... 6. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka,... 7. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad atsakovas organizavo viešąjį pirkimą,... 8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje išdėstytas... 9. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytas... 10. Ieškinys atmestinas.... 11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo ir atsakovo atstovių... 12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnyje... 13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad šalių pasiektas... 14. Byloje nustatyta ir ieškovas to neginčija, kad 2018-02-12 Sutartimi... 15. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma,... 16. Netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismo teisė... 17. Pažymėtina, kad 2018-02-12 Sutartis buvo sudaryta laisva šalių valia,... 18. Šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir... 19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo ieškinys atmetamas kaip... 20. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 720 Eur dydžio žyminį mokestį. Pagal CPK... 21. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nesusidarė.... 22. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87... 23. ieškinį atmesti.... 24. Grąžinti ieškovui STATKORPAS AB, juridinio asmens kodas 147651620,... 25. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...