Byla A-492-1243-13

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų V. B. B. ir A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-22-414/2013 pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. B. B., A. M., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei miškų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Kauno miesto 19-ojo notaro biuro notarei Aušrai Urbonienei dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimų dalių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja Kauno apygardos prokuratūros prokurorė Solveiga Gradzevičienė kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 2-8) atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba), V. B. B., A. M., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei miškų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Valstybinė miškų tarnyba) ir Kauno miesto 19-ojo notaro biuro notarei Aušrai Urbonienei (b. l. 2-8), prašydama: 1) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2001 m. gegužės 31 d. spendimo Nr. 19/3698 dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo O. Z. į 0,36 ha miško; 2) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2001 m. gegužės 31 d. spendimo Nr. 19/3699 dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. Z. į 0,36 ha miško; 3) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2001 m. gegužės 31 d. spendimo Nr. 19/3700 dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. M. į 0,18 ha miško; 4) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2001 m. gegužės 31 d. spendimo Nr. 19/3701 dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. B. B. į 0,18 ha miško; 5) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2001 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 02-01-4392 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį turtą (mišką) atkūrimo Kaune“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo atkurtos nuosavybės teisės O. Z., T. Z., A. M., V.B. B. dalį dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypų suteikimo natūra; 6) pripažinti negaliojančia 2004 m. gegužės 7 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 19KU-2971, išduoto V. B. B., dėl O. Z. palikimo priėmimo dalį, kuria paveldėtos nuosavybės teisės į 9/37 ha dalis bei 2700/7100 ha dalis miesto miškų, esančių žemės sklypuose kadastrinis Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) (toliau – ir ginčo sklypai); 7) pripažinti negaliojančia 2004 m. rugpjūčio 25 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 19KU-6882, išduoto A. M., dėl A. M. palikimo priėmimo dalį, kuria paveldėtos nuosavybės teisės į 10/37 ha dalis bei 800/7100 ha dalis miesto miškų, esančių žemės sklypuose kadastrinis Nr. ( - ) ir Nr. ( - ); 8) pripažinti negaliojančia 2007 m. balandžio 19 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 997, išduoto A. M., dėl A. M. nespėto įforminti T. Z. palikimo priėmimo dalį, kuria paveldėtos nuosavybės teisės į 9/37 ha dalis bei 2700/7100 ha dalis miesto miškų, esančių žemės sklypuose kadastrinis Nr. ( - ) ir Nr. ( - ); 9) taikyti restituciją natūra, grąžinant žemės sklypus kadastriniai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) valstybės nuosavybėn.

5Pareiškėja nurodė, kad 1996 m. balandžio 4 d. Lietuvos Respublikos Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymu Nr. I-1276 buvo pakeistos Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių administracinės ribos, dalį rajono teritorijos priskiriant Kauno miesto savivaldybei. Įstatymo pagrindu Kauno miesto savivaldybei buvo priskirta ( - ) gyvenamoji vietovė. Ginčijamais sprendimais ir Įsakymu buvo atkurtos nuosavybės teisės T. Z., O. Z., A. M. ir V. B. B. į 0,71 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą bei 0,37 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esančius ( - ). T. Z., O. Z. ir A. M. nuosavybės teises į atkurtų žemės sklypų (pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio) kadastrinis Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) atitinkamas dalis pagal ginčijamus paveldėjimo liudijimus paveldėjo V. B. B., kuriai šiuo metu Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenimis priklauso 3600/7100 dalis žemės sklypo Nr. ( - )ir 18/37 dalis žemės sklypo Nr. ( - ) bei A. M., kuriam šiuo metu priklauso 3500/7100 dalis žemės sklypo Nr. ( - ) ir 19/37 dalis žemės sklypo Nr. ( - ). Paaiškino, kad ginčo sklypai kadastrinis Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) dar 1996-1998 metų Kauno miesto miškų ir parkų želdinių inventorizacijos metu buvo inventorizuoti kaip Kauno miesto miškų ir parkų želdinių Raudondvario girininkijos 99 kvartalo 4, 11, 12 taksaciniai sklypai. Pagal nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusių ir šiuo matu galiojančių teisės aktų nuostatas miesto miškai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, jie yra neprivatizuojami, valstybės išperkami ir nuosavybės teisės natūra į juos neatkuriamos. Todėl ginčijami sprendimai bei Įsakymas, kuriais piliečiams atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymų nuostatoms, nustatančioms, kad miesto miškai yra valstybinės reikšmės miškai ir yra išimtinė valstybės nuosavybė. Valstybinės reikšmės miško perleidimas privačion nuosavybėn vertintinas kaip viešojo intereso pažeidimas. Pastebėjo, jog vien panaikinus neteisėtus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo nebūtų tinkamai apgintas viešasis interesas, kadangi šių aktų pagrindu atsirado materialinės teisinės pasekmės, kurias būtina pašalinti. Atsižvelgdama į šią aplinkybę bei vadovaudamasi visuotinai pripažintu teisės principu, kad iš neteisės neatsiranda teisė, pareiškėja prašo pripažinti negaliojančiomis atitinkamas paveldėjimo teisės liudijimų dalis. Siekdama tinkamai apginti viešąjį interesą prokurorė prašo taikyti restituciją natūra ir žemės sklypus kadastriniai numeriai ( - ) bei ( - )grąžinti išimtinei valstybės nuosavybei. Paaiškino, jog duomenis apie tai, kad gali būti pažeistas viešasis interesas Kauno apygardos prokuratūra gavo 2012 m. birželio 15 d., tačiau visa reikalinga medžiaga buvo surinkta 2012 m. liepos 9 d., taigi kreipimosi į teismą terminas, pareiškėjos manymu, skaičiuotinas būtent nuo pastarosios datos.

6Atsakovė V. B. B. atsiliepime į pareiškėjos prašymą (b. l. 110-112) su prašymu nesutiko.

7Atsakovė nurodė, kad laikotarpis, kurį prokuroras nesikreipė į teismą viešajam interesui ginti, yra nepateisinamai ilgas, o tai nesuderinama su teisiniu stabilumu, kuris privalo būti užtikrintas teisinėje valstybėje. Atsakovė taip pat pastebėjo, jog šiuo atveju turi būti ieškoma viešojo ir privataus intereso pusiausvyros. Nurodė, jog jai nuosavybės teise priklausantys ginčo sklypai yra nedidelio ploto, miesto pakraštyje, todėl konkretus visuomenės poreikis į juos yra minimalus.

8Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos prašymą (b. l. 115-123) su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti.

9Nurodė, kad pretendentų V. Z. ir K. Z. įpėdiniai – O. Z., T. Z., A. M. ir V. B. B. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises natūra ( - ) apylinkėse ( - )kaime 1991 m. lapkričio 19 d. Minėtoms pretendentėms žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisas sudarytas 2000 m. gruodžio 14 d. Žemės sklypai pažymėti numeriais 265-1, 265-2 ir jiems nustatyta privatiems miškams tvarkymo ir naudojimo sąlyga. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris viešajame registre nurodytas kaip žemės sklypo suformavimo juridinis pagrindas, sudarytas 2000 m. gruodžio 14 d. Minėtiems piliečiams nuosavybės teise grąžinta žemė nepateko į Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 27 d įsakymu Nr. 01-6942 patvirtintos neprivatizuojamos ir valstybės išperkamos žemės plotus. Ginčo teritorija nepriskirtina prie valstybės išperkamos žemės ir pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, kurioje įtvirtintas baigtinis valstybės išperkamos žemės sąrašas, nuostatas. Teigė, jog pareiškėja nepateikė jokių miško sklypo, kurio dalis neva patenka į ginčo sklypą, kadastrinių matavimų duomenų. Pažymėjo, jog žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo suderintas su atsakingu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos departamentu, Kauno miškų urėdija, gautas eigulio sutikimas, todėl nėra pagrindo iš naujo jo vertinti, kadangi nenustatyta, jog minėtų institucijų pareigūnai veikė viršydami jiems suteiktus įgaliojimus ar neturėdami tinkamos kvalifikacijos. Atkreipė dėmesį, jog teisės aktai suteikia Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei miškų tarnybai prie Aplinkos ministerijos įgyvendinti viešąjį interesą valstybinių miškų atkūrimo, priežiūros apsaugos srityje, todėl šios institucijos prireikus gali ir privalo ginti viešąjį interesą joms pavestos veiklos srityje. Šiuo atveju faktas, jog Aplinkos ministerija kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą tik 2011 m. laikytinas šios institucijos neveikimu, kuris turi būti vertinamas kaip aplaidus ir nerūpestingas savo pareigų vykdymas, dėl ko galimai atsirado teisės pažeidimas, tačiau jis negali būti atitaisomas kitų asmenų teisių sąskaita. Atsakovas pažymėjo apie būtinybę užtikrinti teisinį saugumą bei tikrumą, teisinių santykių stabilumą, teisinių lūkesčių apsaugą, išlaikyti teisinių gėrių pusiausvyrą, atsižvelgti į tai, jog pareiškėja nepateikė duomenų apie ginčijamų administracinių aktų prieštaravimą visuomenės teisėms bei laisvėms, todėl valstybės institucijų klaidos turėtų būti aiškinamos asmenų naudai.

10Atsakovas A. M. atsiliepime į pareiškėjos prašymą (b. l. 135-138) su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti.

11Atsakovas iš esmės pakartojo atsakovo Tarnybos atsiliepime nurodytus argumentus.

12II.

13Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 28 d. sprendimu (b. l. 157-163) pareiškėjos prašymą tenkino visiškai.

14Teismas nustatė, kad Kauno apskrities viršininko 2001 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 02-01-4392 ir tos pačios dienos sprendimais Nr. 19/3701; Nr. 19/3698; Nr. 19/3699, Nr. 19/3700 bendrasavininkiams V. B. B., O. Z., T. Z. ir A. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės K. Z. ir vaikų: J., J., O., T. iki nacionalizacijos valdytą žemę, grąžinant natūra 1,08 ha miško A. K., Kaune bei už atitinkamą dalį žemės išmokant kompensaciją pinigais. Siūlant atkurti nuosavybės teises, ginčo sklypai buvo apaugę mišku ir suformuoti miškų ūkio veiklai (2001 m. gegužės 15 d. pažyma „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (mišką) atkūrimo Kaune“, 2000 m. gruodžio 14 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktas). Pagal 2004 m. gegužės 7 d. paveldėjimo teisės liudijimą O. Z. priklausiusią ginčo žemės sklypo dalį paveldėjo V. B. B., pagal 2004 m. rugpjūčio 25 d. paveldėjimo teisės liudijimą A. M. priklausiusią ginčo žemės sklypo dalį paveldėjo A. M., pagal 2007 m. balandžio 19 d. paveldėjimo teisės liudijimą T. Z. priklausiusią ginčo žemės sklypo dalį paveldėjo A. M.. Nurodė, jog nagrinėjamoje byloje yra aktualus teisinis reglamentavimas, nustatytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnyje. Akcentavo, jog nuosavybės teisių atkūrimo metu ir dabar galiojančioje minėto straipsnio redakcijoje įtvirtinta, kad miškai yra valstybės išperkami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, miestų miškams. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusi redakcija ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto dabar galiojanti redakcija valstybinės reikšmės miškams priskiria miestų miškus ir šie miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Pagal Lietuvos Respublikos Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymo (1996 m. balandžio 4 d. Nr. I-1276) 1 straipsnio 1 punktą nuo 1996 m. balandžio 19 d. ( - ) gyvenamoji vietovė priskiriama Kauno miesto savivaldybei. Taigi, ginčo žemės sklypai kadastrinis Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) (esantys Kauno mieste ( - )) patenka į miesto, t. y. valstybinės reikšmės miškų plotų teritoriją. Teismo vertinimu Užliedžių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2000 m. liepos 24 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-5677, ginčo žemės (miško) sklypai, kaip grąžintini natūra sklypai, pažymėti klaidingai, nepagrįstai ir neteisėtai, neatsižvelgiant į tai, kad jie patenka į miesto, t. y. valstybinės reikšmės miškų plotų teritoriją. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 47 straipsnyje įtvirtinta, jog valstybinės reikšmės miškai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama ir yra išdėstytos principinės nuostatos, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, kaip ir jų reikšmė, ir tai lemia tam tikrus miško savininkų teisės ribojimus ar suvaržymus. Teismas sprendė, jog atsakovo Tarnybos argumentai, kad nuosavybės teisių atkūrimas ( - ) kadastrinėje vietovėje vyko pagal Užliedžių kadastrinės vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuris patvirtintas Kauno apskrities viršininko įsakymu, suderintas su Kauno miškų urėdija, Aplinkos ministerijos atsakingu departamentu ir dėl to kiekviena institucija turi prisiimti atsakomybę savo kompetencijos ribose, laikytini nepatenkančiais į šio ginčo nagrinėjimo ribas, nes institucijų atsakomybės klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl šių argumentų nepasisakė. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija nurodė, kad aplinka yra vertybė ir ekonominiai imperatyvai, netgi tam tikros fundamentalios teisės, tokios kaip nuosavybės teisės, neturi eiti pirma aplinkosauginių motyvų, ypač kai valstybė yra priėmusi teisės aktus šioje srityje, todėl, tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai, susiję su itin svarbių valstybės ūkiui objektų, priskiriamų išimtinei valstybės nuosavybei, gynimu, šių vertybių svarba gali nusverti teisinio stabilumo siekį. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Konstitucijos itin saugomo turtinio režimo, kuriuo ypač suinteresuota visuomenė – galimybės netrukdomai naudotis miškų teritorijomis mieste, todėl vertino, kad ginčijamų administracinių aktų pagrindu įgytų nuosavybės teisių stabilumas turi mažesnę reikšmę nei minimo režimo apsauga bei visuomenės interesas. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju viešojo intereso gynyba yra prioritetinė, nes administraciniais aktais pažeistos išimtinės valstybės nuosavybės teisės, todėl atsakovų argumentai dėl bendrojo senaties termino taikymo atmestini kaip nepagrįsti. Pabrėžė, jog atsakovų prašomas taikyti teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, jog būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, todėl šioje byloje jis netaikytinas, kadangi atsakovų nuosavybės teisės įgytos neteisėtai.

15III.

16Atsakovai V. B. B. ir A. M. (toliau – ir apeliantai) apeliaciniu skundu (b. l. 168-172) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos prašymą atmesti.

17Nurodo, jog nuosavybės teisių atkūrimas vyko pagal jo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Žemėtvarkos projektu, patvirtintu 2000 m. liepos 24 d., ginčo sklypai nebuvo priskirti valstybės išperkamai žemei. Tvirtina, kad byloje nėra patvirtintų miško sklypo ribų paženklinimo akto, todėl yra pagrindo manyti, kad Valstybinės miškų tarnybos nurodytuose taksaciniuose dokumentuose nurodyti medžiai gali nepatekti į ginčo sklypus. Be to, skiriasi nuosavybės teisių atkūrimo dokumentuose ir Nekilnojamojo turto registro nurodytas grąžintinų natūra sklypų plotas, ką teismas įvertino kaip preliminarias ginčo sklypų matavimo paklaidas ir vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, tačiau tokios savo pozicijos nepagrindė. Nurodo, jog egzistuojanti gretimybė su valstybiniu mišku nėra tinkamai kartografiškai atskirta, o esant neatitikimui dėl žemės sklypų ploto pagrįstai manytina, kad valstybinė institucija į ginčo sklypus įtraukė dalį valstybinio miško. Visa tai apsunkina arba daro neįmanomą sprendimo vykdymą ir restitucijos taikymą. Tvirtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 17 d. nutartyje esant analogiškoms bylos aplinkybėms konstatavo, jog tokia situacija, kai skirtinguose dokumentuose skiriasi žemės sklypų plotai reikalauja sukonkretinimo ir kelia abejonę bendrai dėl pateiktų duomenų patikimumo (administracinė byla Nr. A146-2860/2012). Teismas padarė teisiškai nemotyvuotą išvadą, kad Užliedžių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2000 m. liepos 24 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-5677, ginčo žemės (miško) sklypai kaip grąžintini natūra sklypai pažymėti klaidingai. Konstatuodamas šią aplinkybę teismas įvardino minėtą žemėtvarkos projektą kaip iš dalies neteisėtą ir tokiu būdu išėjo už nagrinėjamos bylos ribų, kadangi minėto administracinio akto teisėtumo niekas neginčijo. Teismas nemotyvavo kodėl ėmėsi ginti viešąjį interesą esant nepateisinamai ilgam atsakingų valstybės institucijų delsimui, kuris išėjo už įstatymo nustatyto bendrojo 10 metų senaties termino. Atsakovai teigia, jog teismas nevertino konkrečios situacijos, neargumentavo kuo konkrečiai šioje situacijoje yra pažeidžiamas viešasis interesas. Pažymi, kad šiuo atveju priemonės, kuriomis siekiama apginti viešąjį interesą yra neproporcingos, neadekvačios siekiamam tikslui. Nurodo, kad ginčui taikytinos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo Protokolo pirmojo straipsnio nuostatos, įtvirtinančios nuosavybės teisių apsaugą.

18Pareiškėja Kauno apygardos prokuratūros prokurorė Solveiga Gradzevičienė atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą (b. l. 176-180) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19Teigia, kad byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo sklypai yra suformuoti miško plotuose, o apeliantai nenurodo jokių argumentų kodėl šie rašytiniai įrodymai, kuriais rėmėsi teismas, nėra pakankami šiam faktui patvirtinti. Dokumentai, kuriais remiasi apeliantai taip pat nepaneigia fakto, kad ginčo sklypai yra suformuoti miško plotuose ir patvirtina, jog valstybės institucijos, kurioms teisės aktai suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, netinkamai vykdė savo funkcijas, tačiau šie neteisėti valstybės institucijų veiksmai neturi ir negali turėti įtakos įstatymais nustatytam teritorijos teisiniam statusui. Pažymėjo, jog nuosavybės teisės buvo atkurtos į visiškai suformuotus, viešajame registre ir kadastre įregistruotus žemės sklypus, kurių ribos nebuvo keičiamos, todėl apeliantų argumentai dėl žemės sklypų plotų skirtingumo yra nereikšmingi. Pareiškėjos teigimu nelaikytinas nagrinėjamos bylos ribų peržengimu konstatavimas fakto, kad Užliedžių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte žemės sklypai pažymėti klaidingai, kadangi šis dokumentas byloje buvo vienas iš įrodymų, kurį teismas turėjo pareigą vertinti. Pareiškėja taip pat nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmos instancijos teismo sprendimas nėra pakankamai motyvuotas.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV.

22Apeliacinis skundas atmestinas.

23Ginčas byloje kilo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Kauno mieste esantį mišką.

24Byloje nustatyta, kad K. Z. ir jos vaikų įpėdiniai 1991 m. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į iki 1940 m. palikėjų valdytą 2,68 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) k., Kauno r., Kauno apskrityje (b. l. 33).

25Ginčijamais Kauno apskrities viršininko 2001 m. gegužės 31 d. sprendimais K. Z. ir jos vaikų įpėdiniams: T. Z., A. M., O. Z., V. B. B., be kita ko, buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,71 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ) ir 0,37 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) k., Kauno r., Kauno apskrityje (b. l. 25-28, 56-59).

26O. Z. turtą jai mirus paveldėjo atsakovė V. B. B.. T. Z. ir A. M. turtą paveldėjo atsakovas A. M. (b. l. 37-55),

27Lietuvos Respublikos Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymu (1996 m. balandžio 4 d., Nr. I-1276) ( - ) gyvenamoji vietovė buvo priskirta Kauno miesto savivaldybei.

28Byloje esantys Valstybinės miškų tarnybos pateikti tekstiniai Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys bei miškų žemėlapio fragmentai, Kauno miesto miškų ir parkų želdinių inventorizacijos archyviniai duomenys (medynų plano ir taksoraščio ištraukos) (b. l. 11-22) patvirtina, kad į ginčo sklypus patenka Kauno miesto miško plotai, kurie mišku buvo inventorizuoti 1996-1998 metų Kauno miesto miškų ir parkų želdinių inventorizacijos metu kaip Kauno miesto miškų ir parkų želdinių Raudondvario girininkijos 99 kvartalo 4, 11, 12 taksaciniai sklypai.

29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-559/2009 yra pažymėjęs, kad miškui apibrėžti būtini kriterijai yra jo dislokacija tam tikroje teritorijoje bei dydis ir šių kriterijų nurodymas teismo sprendime yra pakankami miško konkretizavimo kriterijai. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1170/2010). Atsižvelgus į paminėtą praktiką ir įvertinus aukščiau paminėtus duomenis, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog ginčo sklypai yra priskirti Kauno miesto miškui.

30Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 4 straipsnio 4 dalis (2001 m. balandžio 10 d. redakcija, įsigaliojusi 2001 m. balandžio 25 d.) nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai, be kita ko, yra miestų miškai (4 str. 4 d. 2 p.).

31Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, ar ne, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas).

32Žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai).

33Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad tai, jog valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš Konstitucijos kylančias išimtis (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Konstitucija tai leidžia (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad Konstitucijai neprieštarauja nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo santykių diferencijavimas pagal tai, į kokios rūšies nuosavybę (žemę, mišką ir t. t.) atkuriamos nuosavybės teisės (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas).

34Kaip ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Lietuvos valstybė, siekdama atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją; teisingumo atkūrimas, kai savininkams yra kompensuojama už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, yra dvejopas: jis atkuriamas ir savininko, ir visos visuomenės atžvilgiu; okupacinės valdžios neteisėti veiksmai padarė milžinišką žalą ne tik savininkams, kurių nuosavybės teisės buvo paneigtos, bet ir visai visuomenei, visai valstybei; atkuriant teisingumą savininkų atžvilgiu, negali būti nepaisoma teisingumo visos visuomenės, kurios nariai yra ir šie savininkai, atžvilgiu; nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 4 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai).

35Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog įstatymuose gali būti nustatyta, kad nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, natūra nėra grąžinami, o yra valstybės išperkami (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas); restitucijos įstatymų nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą (inter alia Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas).

36Pažymėtina, jog jau nuo 1991 m. birželio 18 d., kai Seimas priėmė įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ buvo įtvirtina principinė nuostata, jog miestų miškai nėra grąžinami piliečiams natūra, o yra valstybės išperkami,

37Atvejai, kada miškai piliečiams negrąžinami natūra, o už juos valstybė atlygina pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnį, yra nustatyti įstatymo 13 straipsnyje (2000 m. spalio 10 d. redakcija). Pagal šio įstatymo 13 straipsnį nuosavybės teisės į miškus grąžinant juos natūra neatkuriamos, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams (1 punktas). Taigi, valstybinės reikšmės miškai yra valstybės išperkami, už juos valstybė atlygina pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnį.

38Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos teisės sistema grindžiama teisės aktų hierarchijos principu. Pagal šį principą, įstatymai neturi prieštarauti Konstitucijai, Vyriausybės nutarimai – įstatymams ir (arba) Konstitucijai, centrinių ar teritorinių valstybinio administravimo subjektų teisės aktai – Vyriausybės nutarimams, įstatymams ir (arba) Konstitucijai. Taigi spręsdamas konkretų ginčą teismas visų pirma paprastai vertina skundžiamų individualių administracinių aktų atitiktį Konstitucijai ir (arba) įstatymams. Nustačius, kad tam tikras individualus administracinis aktas prieštarauja Konstitucijai ir (arba) įstatymams (pvz., buvo priimtas pažeidžiant šiuose teisės aktuose nustatytas imperatyvias teisės normas), jis laikytinas neteisėtu, nepaisant to, kad žemesnio lygmens teisės aktams jis galbūt ir neprieštarauja. Priešingas aiškinimas visiškai paneigtų teisės aktų hierarchijos principą ir pačios Konstitucijos bei įstatymų kaip aukščiausios teisinės galios teisės aktų reikšmę Lietuvos teisės sistemoje.

39Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra reikalavimas, kad neturi būti taikomas teisės aktas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarimas).

40Aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojo aiškios įstatymų nuostatos, draudžiančios atkurti nuosavybės teises į žemę, kuri priskirta valstybinės reikšmės miškui, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog K. Z. ir jos vaikų įpėdiniams negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į ginčo sklypus, nes juos užima valstybinės reikšmės miškas. Tokį reguliavimą pažeidžiantys Kauno apskrities viršininko sprendimai bei Įsakymas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, imperatyviam teisiniam reguliavimui, yra neteisėti iš esmės, ir kartu yra pagrindas ginčijamiems sprendimams (jų dalims) bei paveldėjimo teisės liudijimams (jų dalims) panaikinti. Dėl šios priežasties, sprendimai ir Įsakymas dėl ginčo sklypų grąžinimo natūra, taip pat šių sklypų paveldėjimo faktą patvirtinantys paveldėjimo teisės liudijimai naikintini ta dalimi, kiek į grąžintus sklypus patenka valstybinės reikšmės miško, t. y. 0,71 ha ir 0,37 ha.

41Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino Kauno apskrities viršininko 2000 m. liepos 24 d. įsakymu patvirtintą Užliedžių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kadangi šis administracinis aktas yra vienas iš nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūros elementų. Šiuo atveju pats savaime minėtas aktas nesukūrė atsakovams nuosavybės teisės į konkretų turtą, todėl jo turinys pagrįstai vertintas sprendžiant ginčą dėl nuosavybės teises sukūrusių aktų teisėtumo. Apeliantų argumentai, kad teismas, pasisakydamas dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto teisėtumo, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų yra nepagrįsti. Pripažinus, kad nuosavybės teisės nepagrįstai atkurtos į visą ginčo sklypų plotą, teisėjų kolegija nepripažįsta reikšminga aplinkybės, kad egzistuoja nežymūs sklypų ploto skirtumai tarp Valstybinės miškų tarnybos pateiktų duomenų ir VĮ Registrų centro duomenų bazėje įregistruotų duomenų.

42Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepagrįstai grindžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo nuostatomis, laiduojančiomis nuosavybės teisių apsaugą, taip pat teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu.

43Pažymėtina, jog nustačius, kad nuosavybės teisė buvo įgyta neteisėtai, asmens teisės į ginčo nuosavybės objektą negali būti ginamos taip pat kaip ir teisėtai įgytos nuosavybės atveju. Neteisėtai įgytas turtas netampa jį įsigijusio asmens nuosavybe; taigi toks asmuo neįgyja nuosavybės teisių, saugomų pagal Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2000 m. liepos 5 d. nutarimas). Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, ne teisės pagrindu teisė negali atsirasti (pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarimas).

44Atsižvelgdama į tai, kad miškas yra ypatingas nuosavybės teisės objektas, turintis neabejotinai didelę reikšmę visai visuomenei, tai, jog valstybinės reikšmės miškai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog viešasis interesas – miško apsauga, gintinas net ir praėjus pakankamai ilgam laikui nuo nuosavybės teisių atkūrimo.

45Konstatavęs, jog valstybinis miškas neteisėtai perleistas privačių asmenų nuosavybėn, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restituciją ir grąžino ginčo sklypus valstybės nuosavybėn.

46Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

47Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

48Atsakovų V. B. B. ir A. M. apeliacinį skundą atmesti.

49Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

50Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja Kauno apygardos prokuratūros prokurorė Solveiga Gradzevičienė... 5. Pareiškėja nurodė, kad 1996 m. balandžio 4 d. Lietuvos Respublikos Kauno... 6. Atsakovė V. B. B. atsiliepime į pareiškėjos prašymą (b. l. 110-112) su... 7. Atsakovė nurodė, kad laikotarpis, kurį prokuroras nesikreipė į teismą... 8. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos prašymą (b. l. 115-123) su... 9. Nurodė, kad pretendentų V. Z. ir K. Z. įpėdiniai – O. Z., T. Z., A. M. ir... 10. Atsakovas A. M. atsiliepime į pareiškėjos prašymą (b. l. 135-138) su... 11. Atsakovas iš esmės pakartojo atsakovo Tarnybos atsiliepime nurodytus... 12. II.... 13. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 28 d. sprendimu (b. l.... 14. Teismas nustatė, kad Kauno apskrities viršininko 2001 m. gegužės 31 d.... 15. III.... 16. Atsakovai V. B. B. ir A. M. (toliau – ir apeliantai) apeliaciniu skundu (b.... 17. Nurodo, jog nuosavybės teisių atkūrimas vyko pagal jo metu galiojusių... 18. Pareiškėja Kauno apygardos prokuratūros prokurorė Solveiga Gradzevičienė... 19. Teigia, kad byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV.... 22. Apeliacinis skundas atmestinas.... 23. Ginčas byloje kilo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Kauno mieste esantį... 24. Byloje nustatyta, kad K. Z. ir jos vaikų įpėdiniai 1991 m. pateikė... 25. Ginčijamais Kauno apskrities viršininko 2001 m. gegužės 31 d. sprendimais... 26. O. Z. turtą jai mirus paveldėjo atsakovė V. B. B.. T. Z. ir A. M. turtą... 27. Lietuvos Respublikos Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių teritorijų... 28. Byloje esantys Valstybinės miškų tarnybos pateikti tekstiniai Lietuvos... 29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutartyje, priimtoje... 30. Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 4... 31. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad nepaisant to, ar Vyriausybė tam... 32. Žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės... 33. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad tai,... 34. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Lietuvos valstybė,... 35. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog įstatymuose gali būti... 36. Pažymėtina, jog jau nuo 1991 m. birželio 18 d., kai Seimas priėmė... 37. Atvejai, kada miškai piliečiams negrąžinami natūra, o už juos valstybė... 38. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos teisės sistema grindžiama teisės... 39. Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs,... 40. Aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad ginčijamų... 41. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino Kauno... 42. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai nesutikimą su pirmosios instancijos... 43. Pažymėtina, jog nustačius, kad nuosavybės teisė buvo įgyta neteisėtai,... 44. Atsižvelgdama į tai, kad miškas yra ypatingas nuosavybės teisės objektas,... 45. Konstatavęs, jog valstybinis miškas neteisėtai perleistas privačių asmenų... 46. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas,... 47. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 48. Atsakovų V. B. B. ir A. M. apeliacinį skundą atmesti.... 49. Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą palikti... 50. Nutartis neskundžiama....