Byla e2A-550-553/2020
Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų T. L. ir G. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams T. L., V. L., uždarajai akcinei bendrovei „Viktomas“, R. J., I. J., G. L. dėl skolos priteisimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu bei atsakovo T. L. priešieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė: (1) priteisti solidariai iš atsakovų T. L., V. L., UAB „Viktomas“ 31 500 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas; (2) pripažinti negaliojančia 2017 m. gruodžio 6 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp T. L., G. L., R. J. ir I. J. dėl 0,1490 ha ploto žemės sklypo, adresu ( - ), dovanojimo (toliau – ir dovanojimo sutartis), taikyti restituciją ir grąžinti minėtą žemės sklypą T. L. ir G. L.; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Nurodė, kad su atsakovais UAB „Viktomas“ ir T. L. turėjo verslo santykius ir 2017 metais atsakovai ieškovui liko skolingi 49 500 Eur. Šiai sumai T. L. 2017 m. rugpjūčio 29 d. išdavė paprastą neprotestuotiną vekselį (toliau – ir vekselis), pagal kurį įsipareigojo šią skolą sumokėti iki 2017 m. rugsėjo 30 d. Iki šio termino sutartinių įsipareigojimų neįvykdžius, T. L. 2017 m. spalio 4 d. pasirašė raštą, pagal kurį turėjo per tris kartus iki 2017 m. spalio 29 d. grąžinti skolą (toliau – ir raštas). Ieškovui buvo grąžinta 18 000 Eur, todėl skolos likutis sudarė 31 500 Eur. Dėl šio skolos likučio 2017 m. lapkričio 24 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis, pagal kurią atsakovai UAB „Viktomas“ (toliau – ir bendrovė) ir V. L. laidavo už T. L.. 31 500 Eur skola nėra grąžinta, todėl ji solidariai turi būti priteista iš atsakovų T. L., V. L. ir bendrovės. Ieškovas taip pat nurodė, kad T. L., siekdamas sumažinti savo galimybes atsiskaityti su ieškovu, 2017 m. gruodžio 6 d. sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią perleido savo nuosavybės teisę į 0,1490 ha ploto žemės sklypą, adresu ( - ), R. J. ir I. J. lygiomis dalimis (toliau – ir dovanojimo sutartis). Ieškovo teigimu, yra visos įstatymu nustatytos actio Pauliana sąlygos šią dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia ir grąžinti minėtą žemės sklypą T. L. natūra.

103.

11Atsakovai R. J., I. J. su ieškinio dalimi dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia nesutiko. Nurodė, kad yra atsakovo T. L. žmonos G. L. tėvai, jie dukters šeimą ilgą laiką rėmė finansiškai, todėl dovanojimo sutartimi atsakovai T. L. ir G. L. jiems atsidėkojo. Dovanojimo sutartimi nebuvo siekiama sumažinti T. L. finansinių galimybių sumokėti ieškovui skolą, nes T. L. priklauso dvi transporto priemonės, namas, jis yra UAB „Tomlika“ akcininkas. Be to, tarp vekselio išrašymo ir dovanojimo sutarties sudarymo praėjo keli mėnesiai.

124.

13Atsakovė BUAB „Viktomas“ atsiliepimu prašė ieškinio reikalavimą dėl 31 500 Eur skolos priteisimo atmesti, o dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu – spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla. Bendrovės teigimu, ieškovas neįrodė, kad perdavė pinigus atsakovui T. L., todėl bendrovei kaip laiduotojai nekyla pareiga įvykdyti prievolę už skolininką. Taip pat ieškovė neįvykdė įstatyme numatytos pareigos informuoti laiduotoją, kad skolininkas neįvykdė savo įsipareigojimų. Bendrovė nėra dovanojimo sutarties šalimi, o atsakovo T. L. turimo turto apimtis nėra tiesiogiai susijusi su jai iškelta bankroto byla ar kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimu, todėl bendrovė reikalavimą dėl dovanojimo sutarties teisėtumo paliko spręsti teismo nuožiūra.

145.

15Atsakovas T. L. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė vekselį, išduotą ieškovui V. B., pripažinti negaliojančiu dėl neįvykusio sandorio bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vekselį išrašė ir pagal jį dalį skolos sumokėjo, tačiau skola buvo bendrovės, kuri tuo metu priklausė jo tėvui V. L.. T. L. dengė ieškovui dalį gyvulių supirkimo kainos, kurios neturėjo bendrovė. Byloje nėra pateiktas skolos dokumentas, kuris pagrįstų skolą bendrovei, V. L.. Realiai pinigų pagal vekselį T. L. negavo, todėl sandoris yra negaliojantis, nes pinigus de facto gavo bendrovė ir laidavo jos vadovas V. L.. Ieškovas piktnaudžiauja reikalavimo teise vien remdamasis vekselio turėjimu, nors pats pripažįsta, kad asmeniškai pinigų T. L. neperdavė.

16II.

17Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

186.

19Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų T. L., V. L. ir bendrovės 31 500 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. birželio 28 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; pripažino negaliojančia 2017 m. gruodžio 6 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp T. L., G. L., R. J. ir I. J. dėl 0,1490 ha ploto žemės sklypo, adresu ( - ), dovanojimo, taikė restituciją ir grąžino minėtą žemės sklypą T. L. ir G. L.; priešieškinį atmetė.

207.

21Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovai V. L., T. L. bei bendrovė vykdė gyvulių supirkimą. Ieškovo teigimu, bendradarbiaujant su atsakovais susidarė 51 100 Eur skola, todėl 2017 m. spalio 3 d. išsiuntė atsakovams raštus, prašydamas suderinti įsiskolinimo – 49 500 Eur paskolos galvijų supirkimui ir 6 865 Eur už suteiktas paslaugas (galvijų supirkimą), grąžinimo tvarką ir terminus. T. L. 2017 m. spalio 4 d. rašte nurodė, kad jis asmeniškai 49 500 Eur skolą ieškovui grąžins per 3 kartus, t. y. iki spalio 15 d. gražins 10 000 Eur, iki spalio 22 d. – 19 750 Eur, iki spalio 29 d. – 19 750 Eur. Bendrovė 2017 m. spalio 4 d. rašte nurodė, kad ji skolinga ieškovui 6 865 Eur sumą ir ją įsipareigoja grąžinti per 3 kartus, t. y. iki spalio 13 d. – 2 288 Eur, iki spalio 20 d. – 2 288 Eur, iki spalio 27 d. – 2 289 Eur. Atsakovas T. L. teismui nepateikė duomenų, iš kurių matytųsi, kad 49 500 Eur skola yra ne jo, o bendrovės. Bendrovės bankroto administratorius nenustatė, kad bendrovė būtų skolinga ieškovui. Tokiu būdu teismas sprendė, kad vekselis išrašytas kaip T. L. asmeninės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė už ieškovo suteiktas paslaugas, paskolas. Atsakovas T. L. neįrodė, kad jo pasirašytas vekselis negalioja, nes sandoris neįvyko. Nenurodžius kitų vekselio pripažinimo negaliojančiu pagrindų, teismas priešieškinio netenkino.

228.

23Dėl skolos priteisimo. Teismas nustatė, kad atsakovas T. L. 2017 m. rugpjūčio 29 d. pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį 49 500 Eur sumai, pagal kurį įsipareigojo vekselio turėtojui ieškovui iki 2017 m. rugsėjo 30 d. grąžinti skolą. Atsakovas T. L. neįrodė, kad šis dokumentas negalioja, o byloje esantis jo 2017 m. spalio 4 d. atsakymas į ieškovo atstovo raštą patvirtina, kad T. L. skolą pripažino kaip savo asmeninę ir įsipareigojo 49 500 Eur grąžinti per 3 kartus. Dalį skolos, t. y. 18 000 Eur, pagal šį skolos raštą atsakovas ieškovui grąžino, o likusi skolos dalis – 31 500 Eur, iki šiol negrąžinta. V. L. ir bendrovė 2017 m. lapkričio 24 d. laidavimo sutartimi įsipareigojo atsakyti už skolininką T. L., kuris pagal vekselį ir 2017 m. spalio 4 d. rašytinį įsipareigojimą dėl skolos grąžinimo termino likusį negrąžintą 31 500 Eur įsiskolinimą įsipareigojo grąžinti iki 2018 m. vasario 24 d. Šios laidavimo sutarties atsakovai neginčijo. Teismas nurodė, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, o atsakovai, kaip solidarūs skolininkai, prisiimtų įsipareigojimų tinkamai ir laiku nevykdė, skolos ieškovui negrąžino, teismas tenkino ieškinio reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų 35 100 Eur skolą.

249.

25Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas nesutiko su atsakovų argumentais, kad dovanojimo sutartimi įvyko natūralūs mainai tarp šeimos narių, todėl ši sutartis nepažeidžia ieškovo interesų. Teismas nustatė, kad dovanojimo sandorio metu ieškovas buvo atsakovo T. L. kreditoriumi (31 500 Eur skola), todėl turėjo neabejotiną bei galiojančią reikalavimo teisę. T. L., sudarydamas dovanojimo sutartį, sumažino savo mokumą ir apsunkino ieškovo turimo finansinio reikalavimo 31 500 Eur išieškojimą iš T. L. turto bei sukėlė realią grėsmę, kad šie įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti. Nors pateikti mokėjimai patvirtina, kad atsakovai R. J. ir I. J. pervedinėjo pinigų sumas atsakovams T. L. ir G. L., tačiau, teismo vertinimu, tai nepagrindžia, jog jie turėjo šiuos pinigus grąžinti, sudarydami dovanojimo sutartį. Teismas nenustatė, kad šiuo atveju būtų buvusi pareiga, būtinybė ar tam tikros susiklosčiusios faktinės aplinkybės, dėl kurių T. L. ir G. L. nuosavybės teise priklausantį turtą neatlygintinai perduotų tėvams R. J. ir I. J.. Teismas pažymėjo, kad atsakovai sudarė neatlygintinį – nekilnojamojo turto dovanojimo – sandorį, todėl neatlygintinis sandoris actio Pauliana instituto pagrindu gali būti pripažintas negaliojančiu, nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Dovanojimo sutartis sudaryta 2017 m. gruodžio 6 d., o ieškovas į teismą kreipėsi 2018 m. spalio 11 d., todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytos visos būtinos sąlygos actio Pauliana instituto taikymui, teismas dovanojimo sutartį pripažino negaliojančia. Nagrinėjamu atveju buvo sudarytas neatlygintinas sandoris, atsakovai neprašė pakeisti restitucijos taikymo būdo, todėl teismas sprendė, kad turto faktinis grąžinimas atsakovams T. L., G. L. labiausiai atitiktų šalių interesus.

26III.

27Apeliacinio skundo argumentai

2810.

29Atsakovai T. L. ir G. L. (toliau – ir apeliantai) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3010.1.

31Teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, nepareikalavo ieškovo poziciją pagrindžiančių duomenų apie gyvulių supirkimą bendrovės ir T. L. naudai. Nenustatęs šių aplinkybių teismas negalėjo jomis remtis. Teismo argumentai nepagrįsti byloje esančiais duomenimis, kurie atitiktų leistinumo bei sąsajumo reikalavimus, t. y. ieškovo pozicijos nepagrindžia jokie duomenys, išskyrus jo paties paaiškinimus, kurie yra šališki ir nepatikimi dėl suinteresuotumo.

3210.2.

33Nepagrįsti teismo argumentai, kad skola ieškovui atsirado ne pinigais, o natūra už gyvulius. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas vertėsi gyvulių supirkimo verslu ar tokiame versle tarpininkavo, t. y. neįrodė, kad skola jam atsirado natūra. Ieškovas taip pat neįrodė gyvulių pirkimo fakto bei aplinkybių, kad T. L. buvo ūkininkas ir vertėsi ūkininko veikla.

3410.3.

35Byloje nėra duomenų apie tai, kaip įvyko sandoris, kurio pagrindu išrašytas vekselis, išskyrus aplinkybes, kad vekselis buvo pasirašytas ir dalinai sumokėta skola, kuri, kaip matyti iš bylos aplinkybių, sumokėta be pagrindo.

3610.4.

37Ieškinio dalis dėl actio Pauliana negalėjo būti tenkinama. Nėra nė vienos sąlygos, kuri atitiktų reikalavimus actio Pauliana taikymui G. L. atžvilgiu. Ieškovas jos atžvilgiu neturi jokios galiojančios reikalavimo teisės, t. y. ji ieškovui neskolinga, todėl negalėjo pažeisti ieškovo teisių, dovanodama jai priklausantį žemės sklypą tėvams.

3810.5.

39Teismas nenagrinėjo pateikto prašymo atsakovę G. L. pašalinti iš proceso šalių, nes skola, dėl kurios priteisimo buvo kreiptasi į teismą jos neliečia, ji nėra atsakinga už ieškiniu prašomą priteisti skolą. Vekselis pasirašytas dėl skolos, kuri galimai buvo bendrovės nauda, todėl šis sandoris nėra sutuoktinių bendroji atsakomybė, nes nauda nebuvo gauta šeimos poreikiams tenkinti ir tokiam sandoriui sudaryti atsakovė G. L. nebuvo davusi atskiro sutikimo.

4010.6.

41Dovanotame žemės sklype nebuvo nustatytos apeliantų dalys, todėl restitucija natūra nebuvo galima.

4211.

43Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

44IV.

45Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4612.

47Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

4813.

49Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantai, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

5014.

51Byloje nustatyta, kad T. L. (vekselio davėjas) 2017 m. rugpjūčio 29 d. pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį 49 500 Eur sumai, kuriuo įsipareigojo ieškovui (vekselio turėtojui) vekselį apmokėti iki rugsėjo 30 d. (el. bylos 1 t., b. l. 5). 2017 m. spalio 4 d. raštu T. L. nurodė, kad 49 500 Eur įsiskolinimą ieškovui grąžins pagal pateiktą grafiką: iki spalio 15 d. grąžins 10 000 Eur, iki spalio 22 d. – 19 750 Eur, iki spalio 29 d. – 19 750 Eur (el. bylos 1 t. b. l. 15). Atsakovai V. L. ir UAB „Viktomas“ 2017 m. lapkričio 24 d. pasirašė laidavimo sutartį, kuria laidavo už skolininką T. L. pagal 2017 m. rugpjūčio 29 d. paprastąjį vekselį ir 2017 m. spalio 4 d. rašytinį įsipareigojimą dėl likusios negrąžintos 31 500 Eur įsiskolinimo sumos grąžinimo iki 2018 m. vasario 24 d. (el. bylos 1 t., b. l. 6). Atsakovai T. L. ir G. L. 2017 m. gruodžio 6 d. sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią perleido (dovanojo) jiems priklausantį 0,1490 ha ploto žemės sklypą, adresu ( - ), atsakovams R. J. ir I. J. (el. bylos 2 t., b. l. 136-141). Ieškovas pareiškė ieškinį dėl negrąžintos skolos – 31 500 Eur, priteisimo solidariai iš atsakovų T. L., V. L. ir bendrovės, taip pat prašė pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį actio Pauliana pagrindu. Atsakovas T. L. priešieškiniu prašė vekselį dėl neįvykusio sandorio pripažinti negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Atsakovai T. L. ir G. L., nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

5215.

53Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas pirmosios instancijos teismo netinkamu byloje esančių įrodymų vertinimu bei procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimu: (1) teismo argumentai nepagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais; (2) byloje nėra įrodymų, kad T. L. skola ieškovui atsirado natūra; (3) byloje nėra duomenų apie tai, kaip įvyko sandoris, kurio pagrindu išrašytas vekselis; (4) teismas nepagrįstai dovanojimo sutartį pripažino negaliojančia actio Pauliana pagrindu, nes nėra nei vienos jos taikymui būtinos sąlygos G. L. atžvilgiu; (5) restitucija natūra negalima, nes dovanotame žemės sklype nebuvo nustatytos apeliantų dalys; (6) G. L. nėra atsakinga už ieškiniu prašomą priteisti skolą, todėl turėjo būti pašalinta iš proceso. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliantų argumentų (ne)pagrįstumo pasisako žemiau. Dėl apeliacijos ribų

5416.

55Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas. Taigi, apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) bei apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

5617.

57Nors apeliantai apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau apeliacinės instancijos teismo prašo priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taigi iš apeliacinio skundo dalyko bei iš apeliaciniame skunde nurodomų argumentų (faktinio skundo pagrindo) matyti, kad apeliantai nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, t. y. apeliantai nekvestionuoja skundžiamos sprendimo dalies, kuria netenkintas priešieškinis. Tokiu būdu apeliacijos dalyką sudaro kvestionuojamos skundžiamos sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas apeliaciniame skunde nurodomų argumentų ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl skolos priteisimo

5818.

59Ieškovas reikalavimą priteisti 31 500 Eur skolą iš atsakovų T. L., V. L. ir bendrovės grindė T. L. išduotu vekseliu bei V. L. ir bendrovės 2017 m. lapkričio 24 d. laidavimo sutartimi (šios nutarties 14 punktas). Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad minėti atsakovai tinkamai ir laiku nevykdė savo įsipareigojimų, skolos negrąžino, šią ieškinio dalį tenkino ir ieškovui solidariai iš atsakovų priteisė 31 500 Eur skolą. Nors apeliantai su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi ir nesutinka, tačiau apeliacinės instancijos teismas priešingai išvadai pagrindo nenustatė.

6019.

61Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 ir kt.). Taigi, įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

6220.

63Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ginčijama sprendimo dalis yra nepagrįsta byloje esančiais duomenimis. Nors apeliantai nurodo, kad byloje nėra skolą natūra patvirtinančių įrodymų, t. y. nėra duomenų nei apie gyvulių supirkimą bendrovės ir T. L. naudai, nei kad ieškovas vertėsi gyvulių supirkimo verslu ar tokiame versle tarpininkavo, nei kad T. L. verstųsi ūkininko veikla, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto T. L. prievolės – skolinio įsipareigojimo, ieškovui egzistavimą pagrindžia byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai (CPK 185 straipsnis). Kaip minėta, ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo yra grindžiamas T. L. išduotu vekseliu bei V. L. ir bendrovės pasirašyta laidavimo sutartimi. Pažymėtina, kad T. L. neįrodė vekselio negaliojimo (skundžiamu sprendimu priešieškinis dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu netenkintas, ši sprendimo dalis neskundžiama), o minėta laidavimo sutartis nebuvo ginčijama, be to, nei V. L., nei bendrovė apeliacinių skundų nėra padavę, t. y. skundžiamo sprendimo dalies, kuria solidariai ir iš jų priteista skola ieškovui, nekvestionuoja. Taigi tiek vekselis, tiek laidavimo sutartis yra galiojantys sandoriai, kurie juos sudariusioms šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis).

6421.

65Nagrinėjamu atveju neginčytina aplinkybė, kad T. L. išduotas vekselis yra netekęs vertybinio popieriaus galios, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai nereiškia, jog pagal tokį vekselį atsiradusi prievolė savaime pasibaigė. Pažymėtina, kad tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda teisę reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį, patenkinti kreiptis ne ginčo tvarka į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, bet jam išlieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka, t. y. vekselis gali būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas tarp šalių buvusiems / esamiems teisiniams santykiams pagrįsti.

6622.

67Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad T. L. (vekselio davėjas) pasirašė vekselį 49 500 Eur sumai, kuriuo įsipareigojo ieškovui (vekselio turėtojui) vekselį apmokėti iki rugsėjo 30 d. (el. bylos 1 t., b. l. 5). Tai, kad nustatytu terminu vekselis nebuvo apmokėtas, patvirtina vėliau T. L. ieškovo atstovui adresuotas 2017 m. spalio 4 d. raštas, kuriuo T. L. informavo, kad 49 500 Eur įsiskolinimą ieškovui grąžins pagal grafiką, t. y. iki spalio 15 d. grąžins 10 000 Eur, iki spalio 22 d. – 19 750 Eur ir iki spalio 29 d.– 19 750 Eur (el. bylos 1 t., b. l. 15). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad minėtu raštu T. L. patvirtino savo asmeninę prievolę ieškovui. Byloje neginčytina aplinkybė, kad T. L. dalį skolos – 18 000 Eur, nurodytos vekselyje, yra grąžinęs. Dėl likusios skolos sumos – 31 500 Eur, grąžinimo už T. L. (skolininką) laidavo bendrovė ir V. L. asmeniškai 2017 m. lapkričio 24 d. laidavimo sutartimi, skolos grąžinimo terminą pratęsus iki 2018 m. vasario 24 d. (el. bylos 1 t., b. l. 6). Pažymėtina, kad šioje laidavimo sutartyje numatyta, jog bendrovė ir V. L. laiduoja už skolininko T. L. 31 500 Eur įsiskolinimą būtent pagal į bylą pateiktus skolą pagrindžiančius rašytinius įrodymus – 2017 m. rugpjūčio 29 d. vekselį ir 2017 m. spalio 4 d. rašytinį įsipareigojimą. Taigi vekselio pagrindu egzistuojantį T. L. įsiskolinimą ieškovui patvirtina tiek jo paties 2017 m. spalio 4 d. rašytinis įsipareigojimas dėl skolos grąžinimo dalimis, tiek bendrovės ir V. L. laidavimas, tiek ir tai, kad sandoris buvo vykdomas, t. y. dalį skolos T. L. ieškovui grąžino. Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtinta vekselį išdavusio T. L. išreikštą valią dėl ieškovui skolinio įsipareigojimo egzistavimo.

6823.

69Atsižvelgiant į tai, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl 31 500 Eur skolos priteisimo.

7024.

71Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad G. L. turėjo būti pašalinta iš proceso, nes ji nėra atsakinga už ieškiniu prašomą priteisti skolą. Pažymėtina, kad nors reikalavimas G. L. dėl skolos priteisimo ir nepareikštas, tačiau ji į procesą įtraukta pagal kitą ieškovo reiškiamą reikalavimą, t. y. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Taigi, apeliantė pagrįstai įtraukta į byla atsakove, nes ji yra sandorio, kurį ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu, šalis. Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia

7225.

73Ieškovas 2017 m. gruodžio 6 d. dovanojimo sutartį, kuria T. L. ir G. L. (apeliantai) padovanojo G. L. tėvams – atsakovams R. J. ir I. J., jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teisę priklausantį turtą – žemės sklypą, prašė pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas, šį ieškinio reikalavimą tenkino. Apeliantai nesutikimą su minėta skundžiamo sprendimo dalimi grindžia tuo, kad: (1) dovanojimo sutartis nepagrįstai pripažinta negaliojančia actio Pauliana pagrindu, nes nėra nei vienos jos taikymo sąlygos G. L. atžvilgiu; (2) ieškovas G. L. atžvilgiu neturi galiojančios reikalavimo teisės, todėl ji negalėjo pažeisti ieškovo teisių, sumažindama savo turto balansą dovanojamu tėvams jai priklausančiu žemės sklypu. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, su šiais apeliacinio skundo argumentais iš dalies sutinka.

7426.

75Pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė CK 6.6 straipsnyje numatyto actio Pauliana instituto taikymui būtinas sąlygas bei teismų praktiką, reglamentuojančią šį institutą bei jo sąlygas, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia grindė tuo, kad egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos, t. y. ginčijamo sandorio sudarymo metu apelianto T. L. kreditorius – ieškovas, turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; atsakovai pažeidė ieškovo interesus, nes T. L., sudarydamas dovanojimo sutartį, sumažino savo mokumą ir apsunkino ieškovo turimo finansinio reikalavimo išieškojimą; atsakovai neprivalėjo šio sandorio sudaryti; vienerių metų ieškinio senaties terminas nepraleistas, šiuo atveju taikytina nesąžiningumo prezumpcija, o trečiojo asmens (ne)sąžiningumas neįrodinėtinas, nes sudarytas neatlygintinis sandoris. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatęs actio Pauliana taikymo sąlygas, dovanojimo sutartį pripažino negaliojančia (CK 6.66 straipsnis). Pažymėtina, kad iš apeliacinio skundo faktinio pagrindo matyti, jog apeliantai nekvestionuoja sprendimo dalies, kuria nustatytos actio Pauliana sąlygos T. L. atžvilgiu, todėl ši sprendimo dalis nepatenka į apeliacine tvarka nagrinėjamo ginčo dalyką (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

7627.

77Byloje neginčytina aplinkybė, kad ginčo žemės sklypas apeliantams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, be to, šias aplinkybes patvirtina tiek VĮ Registrų centro duomenys, tiek pati dovanojimo sutartis. Taigi dovanojimo sutartimi atsakovams R. J. ir I. J. buvo padovanotas apeliantams jungtinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Byloje nustatyta, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovas turėjo galiojančią reikalavimo teisę apelianto T. L. atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju ieškovas nereiškė reikalavimo dėl solidarios apeliantės G. L. atsakomybės (šios nutarties 1 ir 8 punktai), taip pat į bylą nepateikti teismų procesiniai sprendimai, kuriuose būtų nustatyta, kad atsakovė G. L. yra solidariai atsakinga ieškovui pagal jo pareikštą reikalavimą dėl skolos priteisimo, ir byloje nėra duomenų, jog pagal įstatymus G. L. solidarioji atsakomybė būtų preziumuojama. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė G. L. dovanojimo sutarties sudarymo metu nebuvo ieškovo skolininkė, todėl pagrįstais vertintini apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovas G. L. atžvilgiu neturėjo bei neturi galiojančios reikalavimo teisės.

7828.

79CK 3.112 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas pagal asmenines sutuoktinio prievoles galimas tik iš skolininkui priklausančio turto, nepriklausomai nuo to, koks turto teisinis režimas tarp sutuoktinių yra nustatytas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad į kito sutuoktinio, kuris neprisiėmė prievolės, turtą ar jo dalį bendrojoje nuosavybėje negali būti nukreipiamas išieškojimas. Esant asmeninei sutuoktinio prievolei, išieškoti skolas galima tik iš skolininko turto, nepriklausomai nuo to, ar jis būtų asmeninis ar dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-21 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-175/2014). Atsižvelgiant į tai, kad ginčo turtas – žemės sklypas, buvo ne asmeninė T. L. nuosavybė, o apeliantams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, atsakovė G. L., nebūdama ieškovo skolininke, turėjo teisę perleisti nuosavybės teises į jai priklausančią žemės sklypo dalį ir tokiu sandoriu kreditoriaus (ieškovo) teisių nepažeidė. Nagrinėjamu atveju ieškovas turi teisę išsiieškoti skolą tik iš T. L. priklausančio turto, nes į G. L. priklausančią žemės sklypo dalį išieškojimas negali būti nukreiptas. Tokiu būdu egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos tik dėl dovanojimo sutarties dalies, kuria apeliantas T. L. perleido (padovanojo) žemės sklypą atsakovams R. J. ir I. J., nes ieškovas neturi reikalavimo teisės actio Pauliana pagrindu ginčyti apeliantės G. L. turto perleidimo sandorio.

8029.

81Atsižvelgiant į tai, kad CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino visą dovanojimo sandorį, nes dovanojimo sutartimi G. L. turėjo teisę perleisti jai ½ žemės sklypo priklausančią dalį. Tokiu būdu keistina minėta skundžiamo sprendimo dalis, pripažįstant negaliojančia tik dovanojimo sutarties dalį, kuria atsakovas T. L. perleido (padovanojo) atsakovams R. J. ir I. J. ½ jam priklausančio žemės sklypo dalį.

8230.

83Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias restitucijos institutą, t. y. taikė restituciją natūra. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad restitucija natūra nebuvo galima, nes nebuvo nustatytos sutuoktinių bendro turto – žemės sklypo – dalys. Pažymėtina, kad turto, kuris yra skolininko bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalys nustatomos vykdymo procese Civilinio proceso tvarka, vykdant išieškojimą pagal vieno sutuoktinio prievoles. Pripažinus negaliojančia dovanojimo sutarties dalį, kuria T. L. perleido nuosavybės teises į jam priklausančią ½ žemės sklypo dalį, taikytina restitucija – nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypo dalį grąžintinos atsakovui T. L.. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

8431.

85Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria dovanojimo sutartis pripažinta negaliojančia, keistina – pripažįstant negaliojančia tik dovanojimo sutarties dalį, kuria atsakovas T. L. perleido (padovanojo) nuosavybės teises atsakovams R. J. ir I. J. į ½ dalį jam priklausančio 0,1490 ha ploto žemės sklypo, ir taikant restituciją – grąžinant nuosavybės teises į šią žemės sklypo dalį T. L., o likusioje dalyje reikalavimas dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia G. L. atžvilgiu atmestinas; kitos skundžiamo sprendimo dalys paliktinos nepakeistomis (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

8632.

87Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

8833.

89Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovų T. L., V. L., bendrovės, R. J., I. J. ir G. L. po 387,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai apeliantės G. L. atžvilgiu netenkinti, pirmosios instancijos teisme patirtos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos iš G. L.. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas patyrė 2 325 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (skundžiamo sprendimo 29 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad teismo sprendimas yra priimtas iš esmės ieškovo naudai, todėl jo turėtas bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti atsakovai, išskyrus atsakovę G. L. (CPK 93 straipsnio 1 dalis), Tokiu būdu skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina, nurodant, kad ieškovui iš atsakovų T. L., V. L., bendrovės, R. J. ir I. J. priteistina po 465 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

90Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

91Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

92Pakeisti sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia 2017 m. gruodžio 6 d. dovanojimo sutartis ir taikyta restitucija, nurodant, kad pripažįstama negaliojančia 2017 m. gruodžio 6 d. dovanojimo sutarties dalis, kuria T. L. perleido nuosavybės teises R. J. ir I. J. į ½ dalį jam priklausančio 0,1490 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys skelbtini), esančio adresu ( - ), ir taikoma restitucija – nuosavybės teisės į ½ dalį minėto žemės sklypo grąžinamos T. L., o reikalavimas dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia G. L. atžvilgiu atmetamas.

93Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodant, kad ieškovui V. B. priteisiama iš atsakovų T. L., V. L., uždarosios akcinės bendrovės „Viktomas“, R. J. ir I. J. po 465 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

94Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė: (1) priteisti solidariai iš atsakovų... 8. 2.... 9. Nurodė, kad su atsakovais UAB „Viktomas“ ir T. L. turėjo verslo santykius... 10. 3.... 11. Atsakovai R. J., I. J. su ieškinio dalimi dėl dovanojimo sutarties... 12. 4.... 13. Atsakovė BUAB „Viktomas“ atsiliepimu prašė ieškinio reikalavimą dėl... 14. 5.... 15. Atsakovas T. L. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė vekselį, išduotą... 16. II.... 17. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 6.... 19. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino... 20. 7.... 21. Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Teismas nustatė, kad ieškovas ir... 22. 8.... 23. Dėl skolos priteisimo. Teismas nustatė, kad atsakovas T. L. 2017 m.... 24. 9.... 25. Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas nesutiko su... 26. III.... 27. Apeliacinio skundo argumentai... 28. 10.... 29. Atsakovai T. L. ir G. L. (toliau – ir apeliantai) apeliaciniu skundu prašo... 30. 10.1.... 31. Teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, nenustatė bylai reikšmingų... 32. 10.2.... 33. Nepagrįsti teismo argumentai, kad skola ieškovui atsirado ne pinigais, o... 34. 10.3.... 35. Byloje nėra duomenų apie tai, kaip įvyko sandoris, kurio pagrindu... 36. 10.4.... 37. Ieškinio dalis dėl actio Pauliana negalėjo būti tenkinama. Nėra nė vienos... 38. 10.5.... 39. Teismas nenagrinėjo pateikto prašymo atsakovę G. L. pašalinti iš proceso... 40. 10.6.... 41. Dovanotame žemės sklype nebuvo nustatytos apeliantų dalys, todėl... 42. 11.... 43. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teisėjų kolegija... 44. IV.... 45. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 46. 12.... 47. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320... 48. 13.... 49. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje... 50. 14.... 51. Byloje nustatyta, kad T. L. (vekselio davėjas) 2017 m. rugpjūčio 29 d.... 52. 15.... 53. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas pirmosios instancijos teismo... 54. 16.... 55. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga... 56. 17.... 57. Nors apeliantai apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos... 58. 18.... 59. Ieškovas reikalavimą priteisti 31 500 Eur skolą iš atsakovų T. L., V. L.... 60. 19.... 61. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad... 62. 20.... 63. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ginčijama... 64. 21.... 65. Nagrinėjamu atveju neginčytina aplinkybė, kad T. L. išduotas vekselis yra... 66. 22.... 67. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad T. L. (vekselio... 68. 23.... 69. Atsižvelgiant į tai, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai,... 70. 24.... 71. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad G. L. turėjo būti pašalinta... 72. 25.... 73. Ieškovas 2017 m. gruodžio 6 d. dovanojimo sutartį, kuria T. L. ir G. L.... 74. 26.... 75. Pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė CK 6.6 straipsnyje numatyto... 76. 27.... 77. Byloje neginčytina aplinkybė, kad ginčo žemės sklypas apeliantams... 78. 28.... 79. CK 3.112 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas pagal asmenines... 80. 29.... 81. Atsižvelgiant į tai, kad CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra preziumuojama, jog... 82. 30.... 83. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė materialiosios... 84. 31.... 85. Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 86. 32.... 87. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar... 88. 33.... 89. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovų T. L., V. L.,... 90. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 91. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą pakeisti iš... 92. Pakeisti sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia 2017 m. gruodžio 6... 93. Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodant, kad... 94. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas....