Byla 2S-766-464/2008

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės ir Egidijaus Žirono, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims V. P., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, notarei R. S..

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3pareiškėjas L. L. 2008-06-26 kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, kaip pirmos eilės įpėdinė, priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios motinos S. P. palikimą (t.y. namų apstatymo, namų apyvokos daiktus, drabužius ir turtines teises atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą) faktiškai pradėdama jį valdyti (b.l.2-5). Minėtas faktas nustatytinas tam, jog pareiškėja galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą bei jo pagrindu įgyvendinti paveldėtas turtines teises atkurti nuosavybės teises velionės vardu į 2,85 ha žemės ir 0,89 ha miško (duomenys neskelbtini).

4Vilniaus raj. apylinkės teismas 2008-06-27 nutartimi (b.l.29) atsisakė priimti pareiškimą kaip neteismingą pagal CPK 137 str. 2 d. 2 p., nes palikimą sudarantis materialus turtas palikėjos mirties dieną buvo Vilniaus m. (CPK 446 str.).

5Pareiškėjas L. L. atskiruoju skundu (b.l.31-32) prašo panaikinti Vilniaus raj. apylinkės teismo 2008-06-27 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės pareiškimą priimant nagrinėti. Atskirąjį skundą motyvavo tuo, jog nuosavybės teisės į žemę (mišką) yra daiktinės teisės, todėl ieškiniai dėl daiktinių teisių yra nagrinėjami pagal išimtinio teritorinio teismingumo taisykles ir teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (CPK 31 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c.b. Nr. 3K-3-672/ 06, kat. 94.2.4.; 96.4.). Vilniaus raj. žemėtvarkos skyrius 2008-06-13 raštu Nr. 91 informavo apeliantę, kad 2008-07-28 (duomenys neskelbtini) bus ženklinamas suprojektuotas žemės sklypas. Tokiu atveju pareiškimas dėl palikimo, kurį, be kita ko, sudaro daiktinės teisės į žemę (mišką), esančius (duomenys neskelbtini), yra teismingas būtent Vilniaus rajono apylinkės teismui. Be to, pirmosios instancijos teismas be pagrindo vadovavosi CK 576 str., nes pareiškėja neprašė atnaujinti praleistą terminą priimti palikimą.

6Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

8Teisėjų kolegija, išanalizavusi civilinės bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ydingai nustatė faktines aplinkybes, dėl ko netaikė iš esmės taikytinų procesinių nuostatų. Todėl skundžiama nutartis yra naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str).

9Pagrindinį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką sudaro klausimas dėl pareiškimo nustatyti palikimo priėmimo faktą teismingumo, kuris tiesiogiai priklauso nuo paveldimo turto apibrėžties.

10Pabrėžtina, jog civilinių teisinių santykių objektais gali būti ne tik materialus turtas (t.y. turtas siaurąja prasme), bet taip pat ir turtinės teisės (CK 1.97 str. 1 d.). Pastarosios irgi gali būti perduodamos paveldėjimo būdu (CK 1.112 str. 1-2 d., 5.1 str. 2 d.). Nuosavybės teisės į žemę yra daiktinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c.b. Nr. 3K-3-672/ 06, kat. 94.2.4.; 96.4.) (CK 4.47 str.). Byloms dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą visuotinai (ir tarptautinėje privatinėje, ir nacionalinėje teisėje) taikomas išimtinis teismingumas. Išimtinis teismingumas yra grindžiamas nekilnojamo daikto buvimo vietos principu (lot. lex rei sitae), kas reiškia, kad visus su nekilnojamuoju turtu vienaip arba kitaip susijusius klausimus sprendžia nekilnojamojo turto buvimo vietos teismas (CPK 31 str. 1 d., 446 str.). Neleidžiama priimti palikimą iš dalies (CK 5.50 str. 1 d.), tad, jeigu į paveldimo turto sąrašą patenka kilnojamas ir nekilnojamas turtas, bylos teismingumas nustatomas taikant išimtinio teismingumo nuostatas (CPK 3 str. 6 d., 33 str. 3 d.).

11Kaip matyti iš Vilniaus apskrities administracijos Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus 1998-10-22 pažymos Nr. Z-1902 (b.l.25), į ginčo paveldimo turto sąrašą, be kita ko, įeina teisė palikėjos vardu atkurti nuosavybės teises natūra į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę). Grąžintina žemė pareiškimo padavimo metu yra Vilniaus rajone (b.l.33). Tokiu atveju darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai išaiškino paveldimo turto sudėtį ir be pagrindo netaikė išimtinio teismingumo taisyklių. Susiklosčius išvardintai situacijai, skundžiama nutartis laikytina neteisėta, todėl naikintina, o klausimas dėl pareiškimo priėmimo perduotinas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

12Kolegijos nuomone, spręsdamas pareiškimo teismingumo klausimą pirmosios instancijos teismas CPK 576 str. nesivadovavo, t.y. jį į rezoliucinę dalį įterpė atsitiktinai, per apsirikimą, nes motyvuojamojoje dalyje nėra jokių nuorodų apie termino atnaujinimą, taigi šiuo aspektu apeliantės teisės ir/ arba įstatymo saugomi interesai realiai nebuvo pažeisti.

13Vadovaudamas CPK 336, 337 str. 3 p., kolegija

Nutarė

15Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 27 d nutartį panaikinti, o L. L. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai