Byla 2S-2002-560/2013
Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovui A. L., tretiesiems asmenims A. I., R. I., M. P., R. P. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovą A. L. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) vakarinėje pusėje, adresu ( - ) (kadastr. Nr. ( - )), pastatytą apie 36,3 kv. m. ploto automobilių stovėjimo aikštelę ir sutvarkyti statybvietę; 2) nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) vakarinėje pusėje, adresu ( - ) (kadastr. Nr. ( - )), pastatytą apie 36,3 kv. m. ploto automobilių stovėjimo aikštelę ir sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.

4Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atsakovo atstovė prašė sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą iki kol bus išnagrinėtas atsakovo apeliacinis skundas dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-04-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-234-647/2013 pagal ieškovo A. L. ieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota faktinio naudojimo neatitinkanti riba tarp žemės sklypų ( - ), ir todėl dalis automobilių stovėjimo aikštelės patenka į gretimą sklypą, ( - ). A. L. palankaus sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-234-647/2013 pagrindu atitinkamai būtų pakeistos minėtų žemės sklypų ribos ir visa automobilių stovėjimo aikštelė atsirastų faktiškai naudojamame A. L. nuosavybės teise priklausančiame sklype, todėl išnyks šios nagrinėjamos bylos pagrindas.

5Ieškovo atstovė nurodė, kad tarp atsakovo atstovės nurodytų bylų ryšys gal ir yra, nes, jeigu būtų priimtas A. L. palankus sprendimas anoje byloje, savavališkai pastatyta aikštelė pagal atsakovo pateiktus planus atsidurtų atsakovui priklausančiame sklype ir tuomet toks statinys nebūtų priskirtas I grupės nesudėtingiems statiniams ir jam nereiktų gretimų sklypų savininkų sutikimo. Tačiau, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pagrindą ir dalyką, akivaizdu, kad aikštelė pastatyta savavališkai, todėl mano, jog nėra pagrindo stabdyti šios nagrinėjamos bylos.

6Trečiasis asmuo M. P. nesutiko su prašymu ir nurodė, kad jam priklausančiu sklypu naudojasi atsakovas, o jis kaip savininkas jau 7 metus negali naudotis savo sklypu.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-09-18 nutartimi atsakovo prašymą tenkino ir sustabdė civilinę bylą Nr. 2-1902-494/2013 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovui A. L., tretiesiems asmenims A. I., R. I., M. P., R. P. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo iki kol įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-234-647/2013. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į šios nagrinėjamos civilinės bylos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ieškinio pagrindą ir dalyką, jog ginčo dalykas yra automobilių aikštelė, kuri randasi tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, ( - ) (kadastr. Nr. ( - )), dėl kurio ribų nustatymo ir kreipėsi su ieškiniu į teismą A. L. (aukščiau paminėta civilinė byla Nr. 2-234-647/2013), jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-04-24 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-234-647/2013, kuriuo A. L. ieškinys atsakovams A. I., R. I., M. P., R. P., trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, išvadą teikiančioms institucijoms VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo atmestas, dar nėra įsiteisėjęs, t. y. apskųstas apeliacine tvarka, manytina, jog tarp nagrinėjamos bylos ir galutinio įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-234-647/2013 yra ryšys, kadangi, teismui priėmus priešingą teismo sprendimą nei Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-04-24 sprendimas, ginčo automobilių aikštelė būtų A. L. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, ( - ), kadastrinis Nr. ( - ). Vadinasi, būtų netikslingas šios civilinės bylos nagrinėjimas. Atsižvelgiant į tai, teismas pažymėjo, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, siekiant išvengti galimai nenumatytų atsirasti nuostolių, CPK 164 str. 4 p. pagrindu byla stabdytina iki bus pašalintos aplinkybės, dėl kurių ji buvo sustabdyta (iki kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-234-647/2013).

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-09-18 nutartį. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismas, sustabdęs civilinę bylą, neatsižvelgė į tai, jog tokiu būdu užtęsiamas teisminis procesas, vilkinamas bylos nagrinėjimas. Be to, tokia teismo nutartimi suteiktas nepagrįstas prioritetas atsakovui bei paminti tiek ieškovo, tiek trečiųjų asmenų teisėti interesai, jų lūkesčiai. Teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, neįvertino civilinės bylos sustabdymo instituto paskirties, nes šiuo atveju neegzistuoja jokios kliūtys, trukdančios išnagrinėti bylą. Nurodė, kad savavališkos statybos faktas nustatytas pagrįstai, nes nėra nuginčytas ar paneigtas byloje esančiais įrodymais. Šiuo atveju savavališku statiniu pažeidžiamos ne tik teisės normos, bet kartu ir trečiųjų asmenų interesai. Pažymėjo, kad priėmus teismui sprendimą ir galimai pasikeitus šioje byloje nustatytoms aplinkybėms, klausimas būtų nagrinėjamas vykdymo procese, vadovaujantis jį reglamentuojančiomis teisės normomis. Mano, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįsitikino, ar aplinkybė, dėl kurios, anot teismo, tarp bylų yra ryšys, tikrai egzistuoja. Pažymėjo, kad civilinėje byloje pateiktame žemės sklypo amalgamacijos projekte nėra pažymėtas ginčijamas statinys, taigi teismo nurodytas ryšys, esantis tarp bylų, nepagrįstas jokiais įrodymais. Todėl net ir galimai apeliaciniam teismui patenkinus A. L. skundą, nėra visiškai aišku, ar ginčijamas statinys taps nesavavališku ir nebeužims trečiųjų asmenų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalies.

11Atsakovas A. L. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė atmesti ir palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-09-18 nutartį nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas su ieškiniu pateikė įvažiavimo į ginčo statinį nuotraukas, kuriose matyti ne tik įvažiavimo dalis, bet ir trečiųjų asmenų pastatyta ir faktinę ribą tarp žemės sklypų ( - ) žyminti tvora. Iš nuotraukų matyti, kad visas įvažiavimas yra prieš tvorą, atsakovo faktiškai naudojamame žemės sklype, ir jokio įvažiavimo dalys nepatenka už tvoros. Be to, į bylą pateiktame gretimų žemės sklypų ribų pasikeitimo plane tvora pažymėta sutartiniais ženklais, o kompleksiškai vertinant nuotraukas ir minėto plano duomenis, matyti, jog, nustačius atsakovo prašomą ribą tarp žemės sklypų, įvažiavimas atsiras atsakovo nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Kita vertus, ieškovas nepateikė jokių įrodymų į bylą pagrįsti aplinkybę, jog ir po atsakovo prašomos ribos tarp žemės sklypų nustatymo įvažiavimo dalis galėtų likti trečiųjų asmenų žemės sklype. Nurodė, kad įvažiavimo dalies išardymas situacijos nepakeis, tretieji asmenys ir toliau negalės naudotis žemės sklypo dalimi, kadangi, kaip matyti iš pateikto plano, ne tik įvažiavimo, bet ir atsakovo gyvenamojo namo dalys patenka į gretimą žemės sklypą. Taip pat pažymėjo, kad tretieji asmenys niekada ir nesinaudojo įvažiavimu ir atsakovo gyvenamuoju namu užimta žemės sklypo dalimi, nes pirko savo dalinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą po to, kai atsakovo gyvenamasis namas ( - ), jau buvo pastatytas, o pats įvažiavimas buvo užpiltas skalda, po savo žemės sklypo pirkimo tretieji asmenys pasistatė tvorą. Atsižvelgdamas į tai, nurodė, jog yra pagrindas stabdyti civilinę bylą, kadangi, nesulaukus sprendimo, nugriovus įvažiavimo dalį, ir vėliau priėmus atsakovui palankų sprendimą, ją tektų atstatyti, o tai būtų bereikalingos išlaidos.

12Tretieji asmenys R. P., M. P., R. I. ir A. I. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė tenkinti ir panaikinti skundžiamą nutartį. Nurodė, kad tretieji asmenys laikiną tvorą pasistatė tik dėl to, kad atsakovas nuolat pažeidinėjo žemės sklypų ribas, dėl to bandė išvengti nuolatinės intervencijos į trečiųjų asmenų sklypą plečiant užimamo tretiesiems asmenims priklausančio sklypo dalį. Pažymėjo, kad pastatyti tvorą jos tikrojoje, teisėtoje vietoje nebuvo jokių galimybių dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Nurodė, kad atsakovui jau yra paskirta bauda už neteisėtą naudojimąsi tretiesiems asmenims priklausančiu žemės sklypu. Pažymėjo, kad pagal žemės sklypų amalgamacijos projektą pertvarkytos žemės sklypų ribos nebuvo patvirtintos privaloma notarine forma ir nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, todėl neužbaigtos amalgamacijos procedūros dokumentai nesukelia jokių teisinių pasekmių amalgamacijos procedūros šalims. Nurodė, kad atsakovas į teismą su ieškiniu dėl neaiškių žemės sklypo ribų kreipėsi tik 2012 m., t. y. tik po to, kai tretieji asmenys ėmėsi teisinių priemonių gindami savo teises. Civilinės bylos sustabdymas pažeidžia trečiųjų asmenų teises naudotis savo nuosavybe, jiems daroma tiek turtinė, tiek neturinė žala.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Atskirasis skundas atmestinas.

15Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių 2013-09-18 teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

16Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

17Byloje ištirtais duomenimis nustatyta, kad ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius teismui pateiktu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą A. L. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) vakarinėje pusėje, adresu ( - ), pastatytą apie 36,3 kv. m. ploto automobilių stovėjimo aikštelę ir sutvarkyti statybvietę, taip pat nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) vakarinėje pusėje, adresu ( - ), pastatytą automobilių stovėjimo aikštelę ir sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-04-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-234-647/2013 ieškovo A. L. ieškinį atsakovams A. I., R. I., M. P., R. P., trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, išvadą teikiančioms institucijoms VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo, kuriuo buvo prašoma nustatyti ribą tarp žemės sklypų ( - ), atmetė. Dėl šio Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-04-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-234-647/2013 A. L. pateikė apeliacinį skundą, kuris dar nėra išnagrinėtas. Atsakovas mano, kad tenkinus jo ieškinį apeliacine instancija nagrinėjamoje byloje, pakis atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, dėl to ginčo statinys atsidurs jo nuosavybės teise valdomame žemės sklype, o tokiu atveju nagrinėjamas ieškinys neteks prasmės.

18Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Teismas dėl bylos sustabdymo privalo spręsti, atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes, turi įsitinkinti, kad nesustabdžius bylos, nėra galimybės tinkamai jos išnagrinėti, kad sustabdymas neužvilkins jos išnagrinėjimo ir nepažeis kitų joje dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų. Vilniaus miesto apylinkės teismas sustabdė bylos nagrinėjimą CPK 164 str. 4 p. pagrindu, t. y. neprivalomu fakultatyviu sustabdymo pagrindu, pagal kurį sudarančių aplinkybių vertinimas yra paliktas teismo diskrecijai. Teismas, spręsdamas bylos fakultatyvaus sustabdymo klausimą (CPK 164 str. 4 p.), privalo įvertinti konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes, nustatyti privalomą priežastinį ryšį tarp bylos nagrinėjimo ir bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindo, vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008).

19Nagrinėjamu atveju pagrindiniu kriterijumi, kuriuo remiantis byla sustabdyta aptariamu pagrindu, yra teismo įsitikinimas, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje išnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turi teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą. Įvertinęs byloje esančias aplinkybes bei bylos šalių argumentus, apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos išnagrinėjimas apeliacine tvarka pagal A. L. ieškinį dėl žemės ribų nustatymo gali turėti reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, mano, jog yra tikslinga sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, siekiant galimai išvengti papildomų nenumatytų nuostolių, jei ieškinys būtų patenkintas ir ginčo statinys būtų nugriautas, tačiau kartu ir kitoje nagrinėjamoje byloje būtų patenkintas A. L. ieškinys dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog skundžiama nutartimi nepagrįstai vilkinamas bylos nagrinėjimas bei pažeidžiamos trečiųjų asmenų, negalinčių pasinaudoti savo nuosavybe, teisės, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors šiuo atveju bylos sustabdymas sukelia tam tikrus nepatogumus tretiesiems asmenims ir apriboja galimybę pasinaudoti jiems suteiktomis teisėmis, tačiau, kita vertus, šiuo atveju įvertinus galimas kilti pasekmes apeliacine tvarka išnagrinėjus civilinę bylą pagal A. L. ieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir šį ieškinį tenkinus, toks teismo procesinis sprendimas nelaikytinas neproporcingu siekiamiems tikslams. Be to, ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad net ir galimai apeliaciniam teismui patenkinus A. L. skundą, nėra visiškai aišku, ar ginčijamas statinys taps nesavavališku ir nebeužims trečiųjų asmenų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalies, nes civilinėje byloje pateiktame žemės sklypo amalgamacijos projekte nėra pažymėtas ginčijamas statinys. Taigi, ir iš šio apeliacinio skundo argumento matyti, jog ieškovas pripažįsta, kad apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos galutinis sprendimas gali turėti įtakos šiuo atveju nagrinėjamai bylai, o priešingų argumentų ir įrodymų, paneigiančių šią išvadą, į bylą nėra pateikta, dėl to, esant tokiai tikimybei, bei įvertinus nagrinėjamu atveju teismui suteiktą diskrecijos teisę, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartis priimta pagrįstai.

20Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu. Vadovaujantis minėtais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2013-09-18 nutartį, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią ieškovo atskirojo skundo motyvais keisti ar panaikinti nėra pagrindo, todėl ieškovo atskirasis skundas yra atmestinas.

21Taip pat atsakovas A. L. prašo teismo priteisti 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atlyginimą. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos teismo procesiniu sprendimu, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės arba užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 93 str., 94 str., 96 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi civilinė byla nėra užbaigiama, dėl to konstatuotina, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą privalės išspręsti pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą nagrinėjamoje byloje. Analogiška praktika formuojama ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1465/2012.

22Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

23Ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atskirąjį skundą atmesti.

24Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-09-18 nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius, apeliacine... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie... 4. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atsakovo atstovė prašė... 5. Ieškovo atstovė nurodė, kad tarp atsakovo atstovės nurodytų bylų ryšys... 6. Trečiasis asmuo M. P. nesutiko su prašymu ir nurodė, kad jam priklausančiu... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-09-18 nutartimi atsakovo prašymą... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 10. Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie... 11. Atsakovas A. L. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė... 12. Tretieji asmenys R. P., M. P., R. I. ir A. I. pateikė atsiliepimą į... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Atskirasis skundas atmestinas. ... 15. Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme... 16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą,... 17. Byloje ištirtais duomenimis nustatyta, kad ieškovas Valstybinės teritorijų... 18. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras... 19. Nagrinėjamu atveju pagrindiniu kriterijumi, kuriuo remiantis byla sustabdyta... 20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja,... 21. Taip pat atsakovas A. L. prašo teismo priteisti 500 Lt bylinėjimosi... 22. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336... 23. Ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie... 24. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-09-18 nutartį palikti nepakeistą....