Byla 2A-157/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Vinco Versecko, sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei, dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Jonui Leikauskui, atsakovo Lietuvos Respublikos atstovams: Vidaus reikalų ministerijos atstovei D. G., Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato atstovui L. P., prokurorei Rasai Tunkevičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Drevida“ ir M. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 240-1365/2007 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Drevida“ ir M. T. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas UAB ,,Drevida“ vertėsi vaizdajuosčių importavimu, jų dauginimu, pardavimu bei nuoma. Mokesčių policijos departamento pareigūnai nuo 1998 m. spalio 5 d. iki 1999 m. vasario 12 d. patikrino visas šios įmonės prekybos vaizdajuostėmis vietas, atliko vaizdajuosčių ir buhalterinių dokumentų poėmius. Patikrinimų pagrindu 1999 m. vasario 3 d. nutarimu iškelta baudžiamoji byla Nr. 10-1-244-99 dėl nusikaltino, numatyto BK 309 straipsnio pirmojoje dalyje, tai yra dėl UAB „Drevida“ darbuotojų nusikalstamos prekybos falsifikuotomis vaizdajuostėmis (baudž. byla t. 1, b. l. 1). Tardymo valdybos prie Vilniaus m. VPK 1 STS vyr. tardytojo 2001 m. lapkričio 16 d. nutarimu ši baudžiamoji byla dalyje nutraukta, nesant UAB „Drevida“ darbuotojo M. T. veikoje minėto nusikaltimo sudėties, tačiau šiuo nutarimu taip pat buvo nustatyta, kad jo veiksmai atitinka BK 142 straipsnio pirmąją dalį (baudžiamoji byla t. 1, b. l. 56), todėl 2001 m. lapkričio 20 d. nutarimu ši baudžiamoji byla buvo perduota pagal tardyminį priklausomumą Vilniaus m. apylinkės prokuratūrai (baudžiamoji byla t. 1, b. l. 57). Tardymo valdybos prie Vilniaus m. VPK 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu baudžiamoji byla dėl UAB „Drevida“ išleidimo ir viešo paskelbimo savo vardu svetimų meno kūrinių, nesant nusikaltimo, numatyto BK 142 straipsnio pirmojoje dalyje, sudėties, buvo nutraukta (baudžiamoji byla t. 1, b. l. 72-73). Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu nurodė grąžinti daiktinius įrodymus – iš UAB ,,Drevida“ paimtas vaizdo kasetes (baudžiamoji byla t. 1, b. l. 83).

4Vėliau Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2005 m. kovo 4 d. nutarimu minėti nutarimai nutraukti baudžiamąją bylą bei grąžinti daiktinius įrodymus buvo panaikinti ir ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-244-99 atnaujintas (baudžiamoji byla t. 1, b. l. 101-103). Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Drevida“ per laikotarpį nuo 1998 m. spalio 5 d. iki 1999 m. vasario 5 d. platino falsifikuotą produkciją be autorių ir jų teisių perėmėjų administruojančių organizacijų leidimo, tačiau, suėjus BK 95 straipsnio pirmojoje dalyje numatytam nuosprendžio priėmimo senaties terminui, Vilniaus m. apylinkės prokuratūros 2006 m. gegužės 22 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-244-22 nutrauktas. Daiktus ir daiktinius įrodymus – 3 571 video kasetę, 121 kompaktinę plokštelę, 123 audiokasetes, kaip neteisėtas fonogramų kopijas, nutarta konfiskuoti ir sunaikinti (baudžiamoji byla t. 8, b. l. 174-185). Šį nutarimą pakeitė Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro pavaduotojas 2007 m. vasario 14 d. nutarimu, kuriuo panaikintas minėto Vilniaus m. apylinkės prokuratūros 1-ojo NTV skyriaus prokuroro 2006 m. gegužės 22 d. nutarimo 2 punktas, o daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (3 571 video kasetę, 121 kompaktinę plokštelę, 123 audiokasetes), kaip neteisėtas kopijas, kurių apyvarta uždrausta, nutarta sunaikinti (baudžiamoji byla t. 9, b. l. 44).

5Taip pat Vilniaus apygardos teismas 2003 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-71-2003 pripažino M. T. kaltu padarius 1961 m. BK 1421 numatytą nusikaltimą (baudžiamoji byla Nr. 1-71-2003 t. 4, b. l. 147-163, 264-283, t. 5, b. l. 34-38).

6Ieškovai UAB „Drevida“ ir M. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, dėl 180 889, 20 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos, padarytos ikiteisminio tyrimo bei prokuratūros pareigūnų, atlyginimo. Nurodė, kad 1998 m. - 1999 m. atliekant minėtus poėmius buvo pažeista BPK 192 straipsnio nustatyta tvarka, tai yra poėmiai vykdyti neaprašius ir nenurodžius paimamų daiktų individualių požymių, nedalyvaujant bendrovės atstovams. Mokesčių policijos departamento 1999 m. vasario 3 d. nutarimu iškelta baudžiamoji byla buvo nutraukta Tardymo valdybos prie Vilniaus m. VPK 1 STS tardytojo 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu ir tai, ieškovų nuomone, patvirtina buvus neteisėtus pareigūnų veiksmus.

7Ieškovai nurodė, kad dėl minėtų neteisėtų pareigūnų veiksmų jie patyrė 180 889, 20 Lt turtinę žalą. Šį teiginį grindė tuo, kad poėmių metu paimti daiktai turėjo būti grąžinti, ką patvirtina Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas, tačiau minėti daiktai, išskyrus buhalterinius dokumentus, liko negrąžinti. Negrąžintų daiktų vertė yra 128 845 Lt. Be to, paėmus iš UAB „Drevida“ visas prekes ir buhalterinius dokumentus, buvo faktiškai sužlugdyta įmonės veikla, liko neatsiskaityta su įmonės darbuotojais, todėl bendrovė yra įsiskolinusi 24 044,18 Lt nesumokėto darbuotojams atlyginimo bei išeitinių kompensacijų. Taip pat įmonė negalėjo grąžinti akcininkui M. T. 8 000 Lt paskolos. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, bendrovei buvo būtina advokato teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 20 000 Lt.

8Ieškovas M. T. taip pat prašė priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, jog tokią žalą jis patyrė dėl neteisėto procesinių prievartos priemonių taikymo. Teigė, kad dėl atliktų patikrinimų ir tyrimo, sužlugdytos bendrovės veiklos, jis patyrė nuolatinį stresą, pašlijo jo sveikata, teko gydytis, nustatytas 50 procentų nedarbingumas, buvo prarastas artimųjų, verslo partnerių pasitikėjimas.

9Teismas į bylą atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujančiais asmenimis įtraukė Vidaus reikalų ministeriją, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau FNTT), Vilniaus miesto vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau Vilniaus miesto VPK), Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau Policijos departamentas) bei Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (toliau Generalinė prokuratūra). Atsakovo atstovai su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį.

10Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11Teismas sprendė, kad tinkamais atsakovo Lietuvos Respublikos atstovais yra FNTT, Vilniaus miesto VPK, Policijos departamentas ir Generalinė prokuratūra. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad atsakingais turi būti laikomos organizacijos ir pareigūnai, kurie betarpiškai atliko procesinius veiksmus bei turėjo pareigą įgyvendinti šių veiksmų procesinę kontrolę baudžiamojoje byloje. Ikiteisminį tyrimą atlikusius subjektus šioje civilinėje byloje atstovauja FNTT, į kurią buvo pertvarkytas Mokesčių policijos departamentas (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 22 str. 1 d. 2 p., Vyriausybės 2002-04-05 nutarimas Nr. 481), Vilniaus miesto VPK, kurio struktūriniu padaliniu buvo Tardymo valdyba tuo laikotarpiu, su kuriuo ieškovai sieja žalos atsiradimą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, bei Policijos departamentas, kai po reorganizavimo projekto, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2003 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1V-40, įgyvendinimo, Tardymo valdyba prie VRM buvo sujungta su Policijos departamentu prie VRM į vieną ikiteisminio tyrimo įstaigą. Procesinę kontrolę baudžiamojoje byloje privalėjo atlikti Generalinė prokuratūra, todėl, teismo nuomone, ji taip pat yra tinkamas atsakovo atstovas. Teismas sprendė, kad Vidaus reikalų ministerija nėra perėmusi teisių ir pareigų tų subjektų, kurie atliko procesinius veiksmus byloje, be to, VRM yra valstybės valdymo institucija, neturinti galių ar kompetencijos atlikti procesinę ikiteisminio tyrimo kontrolę, todėl ji nėra tinkamu atsakovo atstovu nagrinėjamoje byloje.

12Teismas sprendė, jog ieškovai neįrodė savo reikalavimų pagrindo - neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų. Šią išvadą teismas grindė nurodydamas, jog Mokesčių policijos departamento pareigūnų operatyviniai veiksmai paimant patikrinimui vaizdo ir audiokasetes, kompaktines plokšteles, atlikti teisėtai, atitiko tuo metu galiojusio Policijos įstatymo 18, 20 bei 35 straipsnių reikalavimus, jokių pažeidimų nenustatė ir tolesnio baudžiamosios bylos Nr. 10-1-244-99 tyrimo metu procesinę priežiūrą atlikę subjektai. Jų nenurodė ir ieškovai. Be to, teismas teigė, jog iš ieškovo UAB „Drevida“ kasetės buvo paimtos tik vienu 1998 m. spalio 5 d. paėmimo aktu, o kitais atvejais kasetės buvo paimtos iš kitų asmenų, tuo tarpu ieškovai, teismo nuomone, niekaip nepagrindė savo reikalavimo teisės į kitais atvejais paimtus daiktus. Dėl to teismas sprendė, kad šios bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik tie daiktiniai įrodymai, kurie buvo paimti iš UAB „Drevida“ minėtu 1998 m. spalio 5 d. paėmimo aktu, tai yra 814 vaizdo kasečių.

13Teismas konstatavo, jog patys ieškovai veikė neteisėtai, pažeisdami autorių teises. Šiuos teiginius teismas grindė tuo, kad ieškovas UAB „Drevida“ 1998 m. spalio 5 d. patikrinimo metu neturėjo sutarties su autoriais ar jų teisių turėtojais, 1998 m. lapkričio 13 d. sutartis su Maskvoje esančia įmone autorių teisių turėtoja OOO „ARENA“ buvo pateikta tik 1998 m. gruodžio 29 d., todėl iki tol UAB „Drevida“ neturėjo teisės nei gaminti, nei platinti audiovizualinių kūrinių. Be to, į Lietuvos Respublikos pareigūnų, atliekančių tyrimą, paklausimą MPA 1999 m. gegužės 28 d. atsakė, kad nei vienam iš sąraše nurodytų filmų nebuvo išduota licencija korporacijai ARENA nei Rusijoje, nei Lietuvoje (baudžiamoji byla t. 8, b. l. 18). UAB „Drevida“ 1996-1998 m. (nuo įmonės įregistravimo iki atlikto patikrinimo) nebuvo atlikusi jokių užsienio prekybos operacijų, ką patvirtina Muitinės departamento Informacijos centro duomenys (civilinė byla t. 1, b. l. 136). Teismas sprendė, kad baudžiamojoje byloje priimti procesiniai sprendimai - Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2005 m. kovo 4 d. nutarimas, 2006 m. gegužės 22 d. nutarimas bei Generalinio prokuroro pavaduotojo 2007 m. vasario 14 d. nutarimas, yra įsiteisėję ir galiojantys, jais konstatuota, kad patys ieškovai veikė neteisėtai, paimti daiktai – video kasetės ir kompaktinės plokštelės – buvo falsifikuota produkcija ir platinama neturint autorių ir jų teisių perėmėjų administruojančių subjektų leidimo. Dėl šių aplinkybių teismas atmetė ieškovų reikalavimą dėl sunaikintinų daiktinių įrodymų vertės priteisimo.

14Teismas atmetė ieškovų argumentą, kad daiktinių įrodymų apžiūra buvo atlikta netinkamai, nurodydamas, jog nėra jokio pagrindo abejoti pareigūnų užfiksuotų duomenų objektyvumu. Teismo nuomone, ieškovams tenka pareiga įrodyti kasečių su audiovizualiniais kūriniais identiškumą pagal prekyvietėms perduotus dokumentus, patvirtinančius ūkines operacijas – važtaraščius, sąskaitas faktūras, priėmimo - perdavimo aktus, kuriuose būtų nurodytas tikslus prekės pavadinimas ir jos vertė.

15Teismas atmetė ieškovo UAB „Drevida“ reikalavimą dėl 24 044, 18 Lt nesumokėto darbuotojams darbo užmokesčio ir išeitinės kompensacijos priteisimo, nurodydamas, jog valstybė neturi pagrindo atlyginti už ieškovą jo įsipareigojimus darbuotojams ir ieškovas šioje dalyje neturi reikalavimo teisės. Be to, nėra įrodymų, kad kokie nors asmenys būtų pareiškę ieškovui UAB „Drevida“ reikalavimus dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų, su darbo teisiniais santykiais susijusių, išmokų.

16Teismas atmetė ieškovų reikalavimą dėl 8 000 Lt paskolos priteisimo, nurodydamas, jog civilinėje byloje nėra duomenų apie tokios paskolos suteikimo faktą.

17Teismas atmetė ieškovų argumentus, kad dėl atliekamo tyrimo baudžiamojoje byloje buvo sužlugdyta įmonės ūkinė komercinė veikla. Šią išvadą teismas grindė nurodydamas, jog įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad paimtos kasetės, kompaktinės plokštelės buvo falsifikuotos ir neteisėtai platinamos. Todėl, teismo teigimu, iš neteisėtos veiklos kylančių neigiamų pasekmių rizika atitenka patiems ieškovams. Buhalterinės apskaitos dokumentai buvo paimti revizijai atlikti, jų poėmis buvo pagrįstas ir teisėtas ikiteisminio tyrimo procesinis veiksmas. Teismas sprendė, kad ieškovai nepateikė įrodymų, kad buhalterinės apskaitos dokumentų poėmis būtų sutrikdęs atsiskaitymus su kitais ūkio subjektais, ribojęs galimybę sudarinėti sutartis ar kitaip objektyviai sudaręs kliūtis įmonei funkcionuoti. Be to, teismas laikė nustatytu, jog ieškovas M. T. ir toliau sąmoningai neteisėtai laikė ir platino audiovizualinius kūrinius, ką patvirtina įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2003 m. balandžio 14 d. nuosprendis, kuriuo ieškovas pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą 1961 m. BK 142/1 straipsnyje (baudž. byla Nr. 48-1-044-01). Kita vertus, teismas sprendė, kad UAB „Drevida“ ūkinė komercinė veikla galėjo nukentėti dėl jos patalpų apiplėšimo.

18Teismas atmetė ieškovų teiginius, jog viena iš aplinkybių, lėmusių įmonės ūkinės komercinės veiklos žlugimą, turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą, buvo pernelyg ilgas baudžiamosios bylos tyrimas. Teismas nurodė, kad nors užsitęsęs procesas ir turėjo neišvengiamos įtakos ieškovų padėties neapibrėžtumui, tačiau, teismo nuomone, tyrimo trukmė buvo pagrįsta didele tyrimo apimtimi, daug epizodų, objektyvia būtinybe gauti duomenis iš užsienio valstybių, autorių teises administruojančių subjektų (baudž. bylos Nr. 10-1-244-99; t. 8, b. l. 13-31), užtruko didelės apimties specialistų tyrimai. Be to, tyrimo trukmei didelę įtaką turėjo paties ieškovo M. T. bei jo gynėjo teikiami procesinio pobūdžio skundai. Teismas nurodė, kad nors tokie veiksmai yra teisėti, jie objektyviai užtęsia bylos tyrimo procesą, ir dėl to nėra pagrindo reikalauti atsakomybės iš tyrimą atliekančių institucijų.

19Teismas atmetė atsakovo Lietuvos Respublikos atstovų reikalavimus taikyti senatį, nurodydamas, jog ieškinio senaties terminas praleistas nebuvo.

20Apeliaciniu skundu ieškovai UAB ,,Drevida“ ir M. T. prašo minėtą teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

  1. Ikiteisminį tyrimą vykdę pareigūnai daiktinių įrodymų nevertino, o iškilus būtinybei atlyginti turtinę bei neturtinę žalą dėl dingusių daiktų, buvo siekiama rasti pretekstą neatlyginti ikiteisminio tyrimo pareigūnų padarytos žalos ir nuslėpti padarytus nusikaltimus.
  2. Teismas neteisėtai paskyrė Lietuvos valstybės atstovais institucijas, kurių darbuotojai atsakingi už pažeidimus ir jų padarytą žalą.
  3. Bylos nagrinėjimas vyko šališkai, nedalyvaujant ieškovo atstovui, teisėjui raginant, kad būtų atnaujintas ikiteisminis tyrimas nutrauktoje baudžiamojoje byloje.
  4. Teismo sprendime baudžiamosios bylos aplinkybės aprašytos neteisingai ir iškreiptai. Sprendime nepagrįstai nurodoma, jog vaizdajuostės, kompaktinės plokštelės buvo falsifikuota produkcija, platinama neturint autorių ir jų teisių perėmėjų leidimo, nes baudžiamoji byla BK 309 straipsnio pagrindu buvo nutraukta VT prie Vilniaus m. VPK 1 STS vyr. tardytojo 2001 m. lapkričio 16 d. nutarimu, nesant M. T. veikloje nusikaltimo sudėties. Šis procesinis sprendimas nepanaikintas ir galiojantis. Nutraukus baudžiamąją bylą nesant nusikaltimo sudėties visi paimti daiktai turėjo būti grąžinti jų savininkui, tačiau to padaryta nebuvo.
  5. Nepagrįstas teismo motyvas, kad paimtos vaizdajuostės priklausė ne UAB ,,Drevida“, o pardavėjams. Paimtų daiktų priklausomumas niekada nekėlė abejonių baudžiamąją bylą tyrusiems pareigūnams, prokurorams.
  6. Teismas iš esmės nenagrinėjo ieškovų reikalavimų, jie tinkamai neatspindėti teismo sprendime, o prijungtų nutrauktų baudžiamųjų bylų pagrindu padaryta analizė pateikiama kaip kaltinamasis aktas ieškovams.
  7. Teismas nepagrįstai ir neteisingai nurodė, kad UAB ,,Drevida“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo paimti pagrįstai ir teisėtai ir dėl to negalėjo būti sutrikdyta bendrovės veikla. Baudžiamosios bylos medžiagoje Vilniaus m. apylinkės prokuratūros prokuroras 1999 m. balandžio 26 d. rašte į skundą nurodė, kad iš bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo paimti pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Analogiškas atsakymas buvo gautas 1999 m. liepos 8 d. iš Generalinės prokuratūros. Buhalteriniai dokumentai paimti be aprašo, pažeidžiant įstatymą, po to UAB ,,Drevida“ negalėjo vykdyti veiklos, teikti ataskaitų VMI, kitoms institucijoms.
  8. Nepagrįstas teismo motyvas, kad baudžiamosios bylos tyrimo trukmė yra pateisinama didele tyrimų apimtimi, būtinybe gauti duomenis iš autorių teises administruojančių subjektų. Baudžiamoji byla buvo iškelta 1999 m. vasario 3 d. 1961 m. BK 309 straipsnio pagrindu ir nutraukta 2001 m. lapkričio 19 d. nesant nusikaltimo sudėties. Kitais aspektais – dėl autorių teisių pažeidimų – jokie tyrimai nebuvo atlikti, įtarimai nebuvo pareikšti. Šioje situacijoje, tiek tiriant baudžiamąją bylą, tiek nagrinėjant civilinę bylą, akivaizdžiai pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio nuostatos.

21Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovo Lietuvos Respublikos atstovai Generalinė prokuratūra, Vidaus reikalų ministerija, FNTT, Vilnius miesto VPK ir Policijos departamentas prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22Apeliacinis skundas atmestinas.

23Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, tinkamai išaiškino bei pritaikė teisės normas ir, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus. Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).

24Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovai UAB ,,Drevida“ ir M. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų veiksmais, atlyginimo. Ieškovų teigimu, 1998 m. - 1999 m. atliekant anksčiau šioje nutartyje minėtus poėmius buvo pažeista BPK 192 straipsnio nustatyta tvarka; paimtos vaizdajuostės, kompaktinės plokštelės ir audiokasetės neteisėtai negrąžintos ieškovams, nes baudžiamoji byla Nr. 10-1-244-99 buvo nutraukta Tardymo valdybos prie Vilniaus m. VPK 1 STS tardytojo 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu; baudžiamoji byla buvo neteisėtai iškelta ir nagrinėjama nepagrįstai ilgą laiko tarpą. Ieškovai nurodė, kad dėl šių neteisėtų pareigūnų veiksmų jie patyrė 180 889, 20 Lt turtinę žalą, kurią sudaro paimtų bei negrąžintų daiktų vertė (128 845 Lt), bendrovės įsiskolinimai darbuotojams (24 044,18 Lt), bendrovės negrąžinta paskola akcininkui M. T. (8 000 Lt) bei išlaidos advokato pagalbai ikiteisminio tyrimo metu (20 000 Lt). Ieškovas M. T. taip pat prašė priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

25Šį ieškinį pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė. Ieškovai apeliaciniu skundu nesutinka su tokia teismo išvada, nurodydami, jog teismo sprendimas nepagrįstas, nes teismas atsakovo atstovais į bylą įtraukė ne tas institucijas, netinkamai įvertino baudžiamosios bylos medžiagą bei aplinkybes ir neteisingai sprendė, jog ieškovai neįrodė ieškinio pagrindo – neteisėtų pareigūnų veiksmų, nepagrįstai konstatavo, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimas užtruko dėl objektyvių aplinkybių.

26Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, jog apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neduoda pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Šią išvadą teismų kolegija grindžia tokiais argumentais:

27Dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų

28Kaip žinoma, valstybės civilinė atsakomybė už pareigūnų veiksmus vykdant ikiteisminį tyrimą atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų bei atsiradusios žalos. Teisėsaugos institucijų veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ieškovai neįrodė savo reikalavimų pagrindo – neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų buvimo. Apeliantų skunde nurodyti argumentai, kuriais jie ginčija šią teismo išvadą, atmestini dėl tokių aplinkybių:

29Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, jog vaizdajuostės, kompaktinės plokštelės ir kt. buvo falsifikuota produkcija, platinama be autorių ir jų teisių perėmėjų teises administruojančių subjektų leidimo, nes šiuos teismo teiginius, apeliantų nuomone, paneigia tai, jog baudžiamoji byla buvo nutraukta 2001 m. lapkričio 16 d. Vilniaus m. VPK 1 STS vyr. tardytojo nutarimu nesant M. T. veikloje nusikaltimo sudėties. Apeliantai skunde nurodė, kad šis procesinis sprendimas nepanaikintas ir galiojantis, todėl teismas, nagrinėdamas šį civilinį ginčą be pagrindo juo nesirėmė.

30Teisėjų kolegija laiko, kad nagrinėjant šiuos apeliantų argumentus, pirmiausia pažymėtina tai, kad šios apeliantų nurodytos aplinkybės iš esmės yra susijusios su ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-244-99 rezultatų teisėtumu bei pagrįstumu. Tai yra šiais argumentais apeliantai nesutinka su procesiniais pareigūnų nutarimais, priimtais vykdant minėtą ikiteisminį tyrimą, kurių teisėtumas patikrinta įstatymų nustatyta tvarka.

31Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš baudžiamosios bylos Nr. 10-1-244-99 medžiagos, apeliantų minėtu 2001 m. lapkričio 16 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas BK 309 straipsnio pirmosios dalies pagrindu, tačiau taip pat šiame nutarime buvo konstatuota, jog M. T. veiksmai atitinka BK 142 straipsnio pirmosios dalies sudėtį (baužd. bylos t. 1, b. l. 56). Dėl to baudžiamoji byla buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, kuri tyrimą nutraukė šioje nutartyje anksčiau minėtais Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2002 m. sausio 22 d. ir Tardymo valdybos prie Vilniaus miesto VPK tardytojo 2002 m. balandžio 12 d. nutarimais (baudž. bylos t. 1, b. l. 63, 72). Tačiau Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2005 m. kovo 4 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas minėtoje baudžiamojoje byloje buvo atnaujintas, o minėti 2002 m. sausio 22 d. ir 2002 m. balandžio 12 d. nutarimai nutraukti baudžiamąją bylą bei 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas grąžinti daiktinius įrodymus buvo panaikinti (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 101). Šį nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo apeliantai skundė įstatymų nustatyta tvarka Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui (baudž. bylos t. 1, b. l. 107), bet teisėjo 2005 m. balandžio 1 d. nutartimi šis skundas buvo atmestas (baudž. bylos t. 1, b. l. 110). Taip pat Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2005 m. gegužės 4 d. nutartimi atmetė apelianto atstovo skundą dėl minėtos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties (baudž. byla t. 1, b. l. 114). Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2006 m. gegužės 22 d. nutarimu, suėjus BK 95 straipsnio pirmojoje dalyje numatytam nuosprendžio priėmimo senaties terminui (baudž. bylos t. 8, b. l. 174). Kartu šiame nutarime buvo nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog UAB ,,Drevida“ nuo 1998 m. spalio 5 d. iki 1999 m. vasario 5 d. platino falsifikuotą produkciją be autorių ir jų teisių perėmėjų administruojančių organizacijų leidimo. Dėl to šiuo nutarimu taip pat nutarta daiktus ir daiktinius įrodymus, tai yra ginčo vaizdajuostes, kompaktines plokšteles bei audiokasetes, kaip neteisėtas fonogramų kopijas, konfiskuoti ir sunaikinti. Apeliantų atstovas dėl šio nutarimo buvo padavęs skundą (baudž. byla t. 9, b. l. 14 ), tačiau jis buvo atmestas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimu (baudž. byla t. 9, b. l. 19). Minėtą 2005 m. gegužės 22 d. nutarimą apeliantų atstovas taip pat buvo skundęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui (baudž. byla t. 9, b. l. 26), tačiau skundas buvo atmestas (baudž. byla t. 9, b. l. 34). Taip pat apeliantų atstovas skundė ir minėtą vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimą ikiteisminio tyrimo teisėjui (baudž. byla t. 9, b. l. 37), tačiau skundas taip pat buvo atmestas (baudž. byla t. 9, b. l. 53, 60).

32Generalinio prokuroro pavaduotojo 2007 m. vasario 14 d. nutarimu minėtas 2006 m. gegužės 22 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo iš dalies panaikintas ir nutarta minėtus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kaip neteisėtas kopijas, kurių apyvarta uždrausta, sunaikinti (baudžiamosios bylos t. 9, b. l. 44). Apeliantai skundė šį nutarimą, jų skundas buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir 2007 m. gegužės 29 d. nutartimi atmestas (baudž. byla t. 9).

33Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, anksčiau minėti procesiniai sprendimai baudžiamojoje byloje yra įsiteisėję ir galiojantys, jais konstatuota, kad apeliantai veikė neteisėtai, o paimti daiktai buvo falsifikuota produkcija ir platinama neturint autorių ir jų teisių perėmėjų administruojančių subjektų leidimo. Kaip teisingai nurodė atsakovo atstovai Generalinė prokuratūra ir FNTT atsiliepimuose į apeliacinį skundą, apeliantai skunde įrodinėja aplinkybes dėl vaizdajuosčių teisėtumo, prokurorų procesinių sprendimų neteisėtumą ir kt., kurios jau nustatytos baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-244-99, ikiteisminio tyrimo teisėjų patikrintos ir dėl jų priimtos minėtos nutartys, kurios turi prejudicinę reikšmę minimais klausimais šioje civilinėje byloje. Dėl to atmestini apeliantų argumentai, susiję su ikiteisminio tyrimo atnaujinimo teisėtumu, šios tyrimo metu priimtų procesinių dokumentų teisėtumu ir pan.

34Apeliantai taip pat nurodė, jog nutraukus baudžiamąją bylą nesant nusikaltimo sudėties visi paimti daiktai turėjo būti grąžinti jų savininkui, tačiau to padaryta nebuvo, jie yra dingę dėl ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų kaltės. Apeliantų nuomone, ikiteisminio tyrimo metu buvo prarastos iš apeliantų poėmiu metu paimtos vaizdajuostės, kompaktinės plokštelės ir audiokasetės, todėl nebuvo vykdomas 2002 m. gruodžio 20 d. prokurorės nutarimas grąžinti paimtus daiktinius įrodymus, ikiteisminį tyrimą vykdę pareigūnai nevertino šių daiktinių įrodymų, o iškilus būtinybei atlyginti turtinę bei neturtinę žalą dėl dingusių daiktų, buvo siekiama rasti pretekstą neatlyginti ikiteisminio tyrimo pareigūnų padarytos žalos ir nuslėpti padarytus nusikaltimus. Dėl to, apeliantų teigimu, buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas minėtoje baudžiamojoje byloje ir vėliau, vėl nutraukiant šį tyrimą, buvo nuspręsta minėtus daiktus konfiskuoti bei sunaikinti.

35Teisėjų kolegija atmeta šiuos teiginius kaip neįrodytus (CPK 178, 185 str.). Kaip minėta, prokuroro 2006 m. gegužės 22 d. nutarimu, kurio 2 punktas buvo pakeistas 2007 m. vasario 14 d. generalinio prokuroro pavaduotojo nutarimu, buvo nuspręsta šios civilinės bylos ginčo daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kaip neteisėtas kopijas, kurių apyvarta uždrausta, sunaikinti, o apeliantų skundai dėl šių nutarimų buvo išnagrinėti ir atmesti. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas taip pat pagrįstai atmetė reikalavimus dėl daiktinių įrodymų, kurių apyvarta uždrausta, vertės atlyginimo. Baudžiamojoje byloje nustačius, jog minėti daiktiniai įrodymai yra falsifikuota produkcija, platinama neturint autorių ir jų teisių perėmėjų administruojančių organizacijų leidimo, buvo nuspręsta juos sunaikinti. Šie procesiniai sprendimai baudžiamojoje byloje nėra panaikinti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo konstatuoti jų neteisėtumą. Atsižvelgiant į tai, atmestini ir apeliantų apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išdėstyti argumentai, jog kompaktinės plokštelės nėra draudžiamos prekės. Byloje bei jos prieduose esantys įrodymai, kuriais jie remiasi siekdami pagrįsti šiuos savo teiginius, taip pat neduoda pagrindo priešingai išvadai, negu padarė pirmosios instancijos teismas.

36Šias išvadas patvirtina ir Lietuvos apeliaciniam teismui pateikti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2007 m. lapkričio 8 d. bei 2007 m. gruodžio 22 d. raštai, kuriais atsakyta į apeliantų atstovo pareiškimus (t. 3, b. l. 45, 46). Šiuose raštuose be kitų aplinkybių yra nurodoma, jog apeliantai baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-244-99 išnaudojo visas įstatymų numatytas apskundimo galimybes, taip pat yra išspręstas daiktinių įrodymų klausimas, o procesinis dokumentas, kuriuo šis klausimas išspęstas, pripažintas teisėtu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 29 d. ir 2007 m. liepos 20 d. nutartimis, kuriomis nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą bei sunaikinti daiktinius įrodymus palikti galioti kaip pagrįsti ir teisėti.

37Dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti buvus neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų veiksmus. Tokių veiksmų nenustatė ir ikiteisminio tyrimo priežiūrą atlikę pareigūnai, ikiteisminio tyrimo teisėjai (CPK 185 str.). Taigi nėra vienos iš būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų pareigūnų veiksmų. Dėl to nėra tikslinga nagrinėti klausimą dėl kitų šios atsakomybės sąlygų buvimo ar nebuvimo. Netekę teisinės reikšmės ir dėl to nenagrinėti apeliantų argumentai dėl paimtų vaizdajuosčių priklausymo UAB ,,Drevida“ ar kitiems asmenims, dėl priteistinos žalos dydžio ir pan. Pripažinus, jog nėra neteisėtų pareigūnų veiksmų, nėra pagrindo spręsti dėl teisėtai konfiskuoto turto grąžinimo ar jo vertės atlyginimo.

38Atmestini apeliantų argumentai, jog UAB ,,Drevida“ veikla buvo sutrikdyta dėl buhalterinės apskaitos dokumentų paėmimo. Pirma, nesant nustatytų neteisėtų ikiteisminį tyrimą vykdžiusių pareigūnų veiksmų, nėra sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo, nes pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas, valstybė turi atlyginti žalą, atsiradusią dėl neteistų pareigūnų veiksmų. Antra, apeliantai nepateikė jokių įrodymų, jog įmonės veikla buvo sutrikdyta dėl dokumentų paėmimo, nenurodė, kokių konkrečiai sandorių ar kitų ūkinių komercinių operacijų bendrovė negalėjo vykdyti dėl buhalterinės apskaitos dokumentų, vaizdajuosčių ar kitų daiktinių įrodymų paėmimo (CPK 185, 178 str.). Iš bylos medžiagos matyti, jog buhalterinės apskaitos dokumentai buvo paimti tik revizijos laikotarpiui, tai yra nuo 1999 m. vasario 2 d. iki 1999 m. lapkričio 11 d., o 1999 m. lapkričio 11 d. dokumentinės revizijos akto išvadose nurodyta, kad UAB ,,Drevida“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant norminių aktų reikalavimų (baudž. bylos t. 7, b. l. 9). Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantai ne tik kad nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teiginius, jog įmonės veiklą sužlugdė buhalterinių dokumentų paėmimas, tačiau taip pat nepaneigė to, jog neigiamai įtakoti bendrovės veiklą galėjo ir jos patalpų apiplėšimas 1999 m. sausio 12 d., kurio metu buvo pavogtos gamybos priemonės (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ir po dokumentų paėmimo M. T. neteisėtai laikė bei platino audiovizualinius kūrinių neteisėtas kopijas, kas yra nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2003 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu, kuriuo M. T. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą 1961 m. BK 1421 straipsnyje (baudž. bylos t. 8, b. l. 146). Nors apeliantai teisingai nurodo, jog ši baudžiamoji byla yra nesusijusi su nagrinėjamais klausimais, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, į tai turi būti atsižvelgiama vertinant apeliantų teiginius dėl verslo sutrikdymo, teisėtumo, kaip charakterizuojanti aplinkybė.

39Teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas taip pat pagrįstai atmetė apeliantų reikalavimus dėl patirtos turtinės žalos, kurią ieškovai apibrėžia kaip įsiskolinimus bendrovės darbuotojams bei paskolą, priteisimo. Visų pirma, šie reikalavimai negali būti tenkinami dėl jau anksčiau nurodytos aplinkybės, jog nėra nustatyta būtina valstybės civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti pareigūnų veiksmai. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantai nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų tai, kad darbuotojai keltų kokias nors pretenzijas bendrovei, ar kad bendrovei būtų buvusi suteikta paskola, tai yra apeliantai nepateikė įrodymų, patvirtinančių darbo santykių faktinį egzistavimą, darbo užmokesčio ir išeitinių kompensacijų išmokėjimą, nepateikė paskolos sutarties ar ją patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.).

40Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinųjų sąlygų deliktinei valstybės atsakomybei atsirasti (CK 6.272 str.). Dėl to ieškinio reikalavimai atlyginti žalą buvo atmesti pagrįstai ir teisėtai.

41Dėl atsakovo Lietuvos Respublikos atstovų

42Atmestinas apeliantų argumentas, jog teismas, paskirdamas atsakovo Lietuvos Respublikos atstovus byloje, nesilaikė civilinį procesą reglamentuojančių normų. Kaip žinoma, pagal CK 6.273 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė. Taip pat ši norma leidžia Vyriausybei savo nutarimu paskirti kitą instituciją, kuri atstovaus valstybės interesus minėtose bylose. Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pasinaudojusi šia galimybe ir Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarime Nr. 932 ,,Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ nustatė, kad valstybei žalos atlyginimo bylose atstovauja valstybes institucija (valstybinio administravimo subjektas), dėl kurios arba dėl kurios pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, tinkamais atsakovo Lietuvos Respublikos atstovais laikomos tos institucijos, kurių pareigūnai atliko procesinius veiksmus, iš kurių ieškovai kildina jiems atsiradusią žalą, bei minėtų pareigūnų veiklą privalėjusios kontroliuoti institucijos. Nagrinėjamu atveju apeliantai reikalauja atlyginti žalą, padarytą Mokesčių policijos departamento, Tardymo valdybos prie Vilniaus m. VPK ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros pareigūnų veiksmais, todėl atsakovo atstovais teisėtai buvo patraukta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, į kurią buvo pertvarkytas Mokesčių policijos departamentas, Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, Policijos departamentas ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Taip pat teismas pagrįstai nurodė, kad Vidaus reikalų ministerija yra valstybės valdymo institucija, neturinti kompetencijos atlikti procesinę ikiteisminio tyrimo kontrolę, todėl nėra pagrindo laikyti ją atsakovo atstovu nagrinėjamoje byloje.

43Dėl civilinio proceso normų pažeidimų

44Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantų skunde išdėstyti argumentai, jog byla buvo išnagrinėta šališkai, pažeidžiant šalių lygiateisiškumo principą, nedalyvaujant ieškovo atstovui, teisėjui raginant, kad būtų atnaujintas ikiteisminis tyrimas nutrauktoje baudžiamojoje byloje, neduoda pagrindo abejoti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 185 str.). Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi bei apeliantų minėtą lygiateisiškumo principą, kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų teiginius dėl netinkamo proceso pirmosios instancijos teisme.

45Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 9 d. nutarties, kuria buvo sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, įžanginės dalies bei šios dienos teismo posėdžio protokolo, teismo posėdyje dalyvavo apeliantų atstovas advokatas Jonas Leikauskas (t. 2, b. l. 49, 51). Byloje nėra duomenų, jog apeliantai būtų skundę šia nutartį dėl nagrinėjimo sustabdymo. Nagrinėjant civilinę bylą apeliantai nereiškė nušalinimų teisėjui CPK nustatyta tvarka. Be to, ir apeliaciniame skunde nėra nurodyti konkretūs teisėjo nušalinimo pagrindai ar veiksmai, leidžiantys abejoti teisėjo nešališkumu bei objektyvumu, ar tokį teisėjo šališkumą pagrindžiantys įrodymai (CPK 67 str.). Taip pat nepagrįsti bei neįrodyti apeliantų teiginiai, jog teisėjas ragino atnaujinti ikiteisminį tyrimą (CPK 178, 185 str.). Pažymėtina, jog sprendimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo priėmė ne teismas, o atitinkamos kompetentingos institucijos įstatymų nustatyta tvarka. Šio procesinio sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas, kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, buvo patikintas nagrinėjant apeliantų skundus.

46Dėl ikiteisminio tyrimo trukmės

47Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus dėl per ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Proceso trukmės priimtinumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir į teismų praktikoje suformuluotus kriterijus, tai yra bylos sudėtingumą ir pareiškėjo bei valdžios institucijų elgesį tiriant bylą. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina teismo teiginius, jog tyrimo trukmė buvo pagrįsta didele tyrimo apimtimi, daug epizodų, atliktų apklausų, objektyvia būtinybe gauti duomenis iš užsienio valstybių, autorių teises administruojančių subjektų, užtruko didelės apimties specialistų tyrimai (baudž. byla t. 1, b. l. 153-186, t. 2, b. l. 18-28, 31-175, t. 3, t. 4, b. l. 6-159, 169-177, t. 5, b. l. 8-17, 68-73, 142-151, 176-183, t. 6, b. l. 149-191, t. 7, b. l. 2-12, 16-26, 68-114, 124-138, t. 8, b. l. 13-19, 24, 28, 31, 36-92, 132-133 ir kt.). Be to, kaip jau buvo nurodyta, apeliantų atstovai aktyviai naudojosi savo teise skųsti ikiteisminio tyrimo metu priimamus procesinius sprendimus bei teikti prašymus, o šių skundų bei prašymų nagrinėjimas taip pat užima nemažai laiko bei užtęsia tyrimo procesą (baudž. byla t. 1, b. l. 84, 107, 116, t. 9, b. l. 4-8, 14-17, 26-30, 37-41, 47). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog teismas teisingai laikė, kad ikiteisminio tyrimo trukmę lėmė objektyvios aplinkybės ir nėra pagrindo konstatuoti, kad tai įvyko dėl pareigūnų kaltės. Be to, apeliantai nenurodė jokių faktų, patvirtinančių jų teiginius, jog ikiteisminis tyrimas užsitęsė dėl pareigūnų kaltės (CPK 178 str.).

48Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nenustačius pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 320 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, ieškovų UAB ,,Drevida“ ir M. T. apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

49Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 88, 93 straipsniais, priteisia iš ieškovų UAB ,,Drevida“ ir M. T. valstybei 30,35 Lt, tai yra po 15,18 Lt iš kiekvieno ieškovo, išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, atlyginti (t. 3, b. l. 31).

50Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Nutarė

51Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

52Priteisti iš ieškovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Drevida“ ir M. T. valstybei po 15,18 Lt (penkiolika litų, 18 ct) iš kiekvieno išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas UAB ,,Drevida“ vertėsi vaizdajuosčių importavimu, jų dauginimu,... 4. Vėliau Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2005 m. kovo 4 d. nutarimu... 5. Taip pat Vilniaus apygardos teismas 2003 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu... 6. Ieškovai UAB „Drevida“ ir M. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu... 7. Ieškovai nurodė, kad dėl minėtų neteisėtų pareigūnų veiksmų jie... 8. Ieškovas M. T. taip pat prašė priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos... 9. Teismas į bylą atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujančiais asmenimis... 10. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 11. Teismas sprendė, kad tinkamais atsakovo Lietuvos Respublikos atstovais yra... 12. Teismas sprendė, jog ieškovai neįrodė savo reikalavimų pagrindo -... 13. Teismas konstatavo, jog patys ieškovai veikė neteisėtai, pažeisdami... 14. Teismas atmetė ieškovų argumentą, kad daiktinių įrodymų apžiūra buvo... 15. Teismas atmetė ieškovo UAB „Drevida“ reikalavimą dėl 24 044, 18 Lt... 16. Teismas atmetė ieškovų reikalavimą dėl 8 000 Lt paskolos priteisimo,... 17. Teismas atmetė ieškovų argumentus, kad dėl atliekamo tyrimo baudžiamojoje... 18. Teismas atmetė ieškovų teiginius, jog viena iš aplinkybių, lėmusių... 19. Teismas atmetė atsakovo Lietuvos Respublikos atstovų reikalavimus taikyti... 20. Apeliaciniu skundu ieškovai UAB ,,Drevida“ ir M. T. prašo minėtą teismo... 21. Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovo Lietuvos Respublikos atstovai... 22. Apeliacinis skundas atmestinas.... 23. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios... 24. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovai UAB ,,Drevida“ ir M. T. kreipėsi... 25. Šį ieškinį pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė.... 26. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, jog... 27. Dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų... 28. Kaip žinoma, valstybės civilinė atsakomybė už pareigūnų veiksmus vykdant... 29. Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, jog vaizdajuostės,... 30. Teisėjų kolegija laiko, kad nagrinėjant šiuos apeliantų argumentus,... 31. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš baudžiamosios bylos Nr. 10-1-244-99... 32. Generalinio prokuroro pavaduotojo 2007 m. vasario 14 d. nutarimu minėtas 2006... 33. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad, kaip... 34. Apeliantai taip pat nurodė, jog nutraukus baudžiamąją bylą nesant... 35. Teisėjų kolegija atmeta šiuos teiginius kaip neįrodytus (CPK 178, 185... 36. Šias išvadas patvirtina ir Lietuvos apeliaciniam teismui pateikti Lietuvos... 37. Dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 38. Atmestini apeliantų argumentai, jog UAB ,,Drevida“ veikla buvo sutrikdyta... 39. Teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas taip pat pagrįstai atmetė... 40. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 41. Dėl atsakovo Lietuvos Respublikos atstovų... 42. Atmestinas apeliantų argumentas, jog teismas, paskirdamas atsakovo Lietuvos... 43. Dėl civilinio proceso normų pažeidimų... 44. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantų skunde išdėstyti argumentai,... 45. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 9 d. nutarties, kuria... 46. Dėl ikiteisminio tyrimo trukmės... 47. Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus dėl per ilgos ikiteisminio... 48. Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 49. Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 88, 93 straipsniais, priteisia iš ieškovų... 50. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 51. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti... 52. Priteisti iš ieškovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Drevida“ ir M. T....