Byla A-442-1997-12
Dėl sprendimo panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant atsakovų atstovei A. J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. Š. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui P. Č., dėl sprendimo panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Kauno miesto savivaldybės administracija 2011 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. R-15-546-(5281) (toliau – ir Sprendimas) atsisakė atlyginti pareiškėjai padarytą turtinę žalą.

5Pareiškėja skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. R-15-546-(5281) bei priteisti iš Kauno miesto savivaldybės 3 445 Lt turtinės žalos atlyginimui.

6Pareiškėja nurodė, kad 2011 m. sausio 25 d. trečiasis suinteresuotas asmuo tamsiu paros metu, vairuodamas pareiškėjai priklausantį automobilį „VW Golf“, Kaune, ties Šiaurės pr. namu Nr. 17, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią neaptvertą ir nepažymėtą duobę, tokiu būdu apgadindamas pareiškėjai priklausančią transporto priemonę. Policijos pareigūnai, ištyrę visas eismo įvykio aplinkybes, transporto priemonės vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo sudėties nenustatė. 2011 m. sausio 26 d. UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ išduota transporto priemonės atkuriamosios vertės skaičiuotės santrauka nustatyta, kad numatoma transporto priemonės atkuriamoji vertė yra 3 245 Lt. Be to, už transporto priemonės apgadinimų vertinimą pareiškėja sumokėjo 200 Lt. 2011 m. vasario 7 d. pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydama atlyginti jai padarytą turtinę žalą. 2011 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. R-15-546-(5281) ji buvo informuota, jog nuspręsta pareiškėjos prašymo netenkinti, nes, anot atsakovo, vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles, o pateiktas UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro“ vertinimas nustato tik orientacinį pareiškėjos patirtą nuostolį. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 32 punktu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.271 straipsnio 4 dalimi, akcentavo, kad savivaldybei ar jos institucijoms netinkamai vykdžius nustatytą pareigą rūpintis kelių būkle, taisymu bei saugaus eismo organizavimu, savivaldybei už šį neveikimą kyla viešoji atsakomybė.

7Atsakovai su pareiškėjos skundo reikalavimais nesutiko.

8Atsakovai nurodė, kad darbo grupės posėdžio metu buvo nustatyta, jog pareiškėja pateikė dokumentus, kurie nurodo tik orientacinį tariamai patirtą nuostolį, tačiau neįrodo, kiek iš tikrųjų kainavo automobilio remontas. Be to, kilo abejonių dėl tariamo galinio vaizdo veidrodėlio apgadinimo minėto eismo įvykio metu. Pažymėjo, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskrities VPK) Kelių policijos valdybos 2011 m. sausio 25 d. eismo įvykio vietos schemoje yra užfiksuota, kad automobilis po tariamo autoįvykio stovėjo priešingoje kelio pusėje negu užfiksuota duobė. Dėl to atsakovams kilo abejonių, ar automobilis iš tiesų galėjo būti apgadintas pareiškėjos nurodyto eismo įvykio metu. Pabrėžė, kad ne Kauno miesto savivaldybės administracijos, o automobilį vairavusio asmens neteisėti veiksmai sąlygojo pareiškėjai turtinės žalos atsiradimą. Transporto priemonės vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimo laikytis saugaus greičio, nors tokia pareiga yra nustatyta Kelių eismo taisyklių 133 ir 134 punktuose. Iš prie skundo pateiktų dokumentų matyti, jog policijos pareigūnai visiškai netyrė transporto priemonės vairuotojo kaltės – t. y. netyrė kokiu greičiu buvo važiuota, ar buvo pasirinktas saugus greitis, atsižvelgiant į matomumą, kelio ir meteorologines sąlygas, ar buvo bandoma stabdyti ir išvengti kliūties. Pažymėjo, kad, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės, kadangi važiuojamosios kelio dalies nelygumų atsiradimas turėtų būti prilygintas nenugalimai jėgai.

9II.

10Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies.

11Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ginčo dėl to, kad automobilis buvo sugadintas dėl įvažiavimo į duobę bei dėl sugadinimų pobūdžio, užfiksuoto 2011 m. sausio 25 d. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime bei 2011 m. sausio 26 d. Kelių transporto priemonės vertintojo ataskaitoje, nėra. Nurodė, jog gali būti kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Pažymėjo, kad nors liudytojas teismo posėdžio metu nurodė, jog už automobilio remontą buvo sumokėta apie 3 500 Lt suma, tačiau įrodymų, patvirtinančių remonto išlaidas, teismui nepateikė. Šias išlaidas teismas laikė nepagrįstomis, todėl skundo dalį dėl 3 245 Lt žalos atlyginimo atmetė. Nurodė, kad pareiškėja UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ už po eismo įvykio atliktą automobilio įvertinimą sumokėjo 200 Lt ir mokėjimą patvirtinantį dokumentą teismui pateikė, todėl šią skundo dalį teismas tenkino. Konstatavo, kad 2011 m. liepos 8 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimas Nr. R15-546-(5281) yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir motyvuotas, jame aiškiai nurodyta, kad nuspręsta netenkinti pareiškėjos prašymo atlyginti turtinę žalą, taip pat nurodyta, jog šis sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, be to, pasirašytas administracijos direktoriaus. Įvertinęs tai, teismas konstatavo, kad minėtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo nėra pagrindo.

12III.

13Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

14Pareiškėja remiasi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, kad tuo atveju, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, nesivadovaudamas įrodymų vertinimo taisyklėmis, nepagrįstai atmetė pareiškėjos pateiktus įrodymus.

15Atsakovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas pareiškėjos reikalavimas, ir pareiškėjos skundą atmesti.

16Atsakovas nurodo, kad gali būti kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Pažymėjo, kad transporto priemonės vertinimo atlikimas nebuvo būtinas ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad vertintojas vertino tik tuos transporto priemonės sugadinimus, kurie galimai atsirado dėl įvažiavimo į duobę. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė už neprivalomo transporto priemonės vertinimo atlikimą laikyti atsakingą Kauno miesto savivaldybę. Atkreipia dėmesį, kad nei vertinimo ataskaitoje, nei policijos nutarime nėra nurodyta, kad automobilio sugadinimai atsirado dėl įvažiavimo į konkrečią duobę. Mano, kad byloje nėra nustatytų visų civilinės atsakomybės sąlygų.

17Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliaciniu skundu sutinka.

18Pareiškėja atsiliepimu su atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliaciniu skundu nesutinka.

19Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka.

20Atsakovas Kauno miesto savivaldybė su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV.

23Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėja prašo atlyginti turtinę žalą iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, kuri kilo jai priklausančiu automobiliu įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Patirtą turtinę žalą pareiškėja vertina 3 445 Lt.

24Byloje nustatyta, kad 2011 sausio 25 d. apie 19 val. 45 min., Kaune, Šiaurės pr., ties namu Nr. 17 P. Č., vairuodamas nuosavybės teise J. Š. priklausantį automobilį „VW Golf“, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, dėl ko buvo apgadintas vairuotas automobilis.

25Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte įtvirtinta, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatas, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Taigi, sprendžiant šį ginčą, turi būti vadovaujamasi CK 6.266 straipsniu, nustatančiu kelių (gatvių) savininkų (valdytojų) atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl nekokybiškos gatvių dangos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2008).

26Pažymėtina, kad pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas statinių, pastatų, įrengimų (tarp jų ir tiesiamų ar nutiestų kelių) atsakomybės subjektu įvardytas savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Taigi reiškiant reikalavimą CK 6.266 straipsnio pagrindu pareiškėjas privalo įrodyti šių aplinkybių visumą – žalą, šios žalos padarymą dėl pastato (statinio, įrengimo) sugriuvimo ar trūkumų, priežastinį ryšį tarp žalos ir pastato (statinio, įrengimo) sugriuvimo ar kitų jo trūkumų.

27Byloje, kaip minėta, nustatyta, jog vairuojant pareiškėjai priklausantį automobilį „VW Golf“, vairuotojas P. Č. įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią neaptvertą ir nepažymėtą duobę, taip apgadindamas vairuotą automobilį. Ginčo dėl to, kad kelias, kuriame kilo eismo įvykis, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, nėra. Byloje esanti policijos pareigūnų nubraižyta eismo įvykio vietos schema (b. l. 66), P. Č. paaiškinimas (b. l. 65), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 64) ir fotolentelė (b. l. 21-22) patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio dešinės pusės priekinis ratlankis, dešinės pusės priekinė padanga ir dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011 m. sausio 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, P. Č. veikoje nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Taigi nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pareiškėjos automobilį vairavęs asmuo būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ar Kelių eismo taisyklų reikalavimus. Ginčo dėl to, jog kelio duobė nebuvo paženklinta ar aptverta, taip pat nėra. Pažymėtina, kad nesutikdamas su pareikštais reikalavimais, atsakovas turėjo teisę ir pareigą įrodyti savo teiginius (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalis), tačiau duomenų, patvirtinančių, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis), ar egzistavo kitos aplinkybės, duodančios pagrindą sumažinti žalos atlyginimą ar tokį reikalavimą atmesti (CK 6.253, 6.282 straipsniai), nepateikė. Todėl atsakovas nagrinėjamu atveju privalo atlyginti dėl automobilio apgadinimo atsiradusią žalą.

28Pareiškėja savo reikalavimui pagrįsti pateikė UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“, turinčios teisę verstis turto vertinimo veikla (b. l. 23), Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 21102014 (b. l. 11-20). Ataskaitoje nurodytos transporto priemonės „VW Golf“ atkūrimo sąnaudos įvertintos 3 245 Lt, iš šios sumos 2 682,06 Lt sudaro numatomos automobilio atkūrimo sąnaudos ir 563,23 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM). Nors atsakovas mano, kad pareiškėjos pateiktuose dokumentuose nurodytas tik orientacinis tariamai patirtas nuostolis, pažymėtina, kad bylose dėl civilinės atsakomybės delikto pagrindu nuostolių dydį įrodinėja pareiškėjas. Šiuo atveju pareiškėja pateikė įrodymus apie jai padarytų nuostolių dydį – minėtą UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 21102014. Todėl, remiantis bylose dėl civilinės atsakomybės delikto pagrindu taikytinu rungtyniškumo principu, atsakovui nesutikus su pareiškėjos pateiktos Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos duomenimis, pats atsakovas turėjo teikti įrodymus, paneigiančius pareiškėjos pateiktos ataskaitos duomenis. Kadangi atsakovas jokių įrodymų, susijusių su padarytos žalos dydžiu, nepateikė, spręstina, kad Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 21102014 yra pakankama daryti pagrįstas išvadas, jog pareiškėjai dėl eismo įvykio metu atsiradusių minėtų automobilio apgadinimų buvo padaryta 2 334 Lt turtinė žala, lygi ataskaitoje nurodytai detalių vertei (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

29Nors pareiškėjos atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje tvirtino, kad automobilis buvo suremontuotas, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė motyvuojant tuo, jog visi su remonto darbais susiję dokumentai buvo atiduoti parduodant automobilį (b. l. 92-93). Taigi byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog transporto priemonė buvo remontuojama. Todėl pareiškėjos nurodyti nuostoliai dėl transporto priemonės remonto ir eksploatacinių medžiagų, UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 21102014 įvertinti atitinkamai 317 Lt ir 31 Lt, laikytini neįrodytais.

30Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006, vertindamas, ar į minimalias išlaidas transporto priemonei suremontuoti (t. y. draudimo išmoką) turi būti įtraukta PVM suma, yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai automobilis neremontuojamas, prievolė apskaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, todėl tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų automobiliui suremontuoti, vertė be PVM. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų apie pareiškėjos turėtas automobilio remonto išlaidas, jai teiktas paslaugas, minėtoje UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 21102014 nurodytas PVM, kurį sudaro 563,23 Lt, negali būti priteisiamas.

31Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos naudai priteisė 200 Lt sumą žalos, pareiškėjos patirtos dėl po eismo įvykio UAB „Kauno nepriklausomų auto ekspertų biuras“ atlikto automobilio apgadinimų įvertinimo, atlyginimui. Pateikta kasos čekio kopija (b. l. 25) patvirtina pareiškėjos UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ sumokėtą 200 Lt sumą, todėl pareiškėjos patirtos išlaidos dėl automobilio apgadinimų įvertinimo yra pagrįstos ir jas pirmosios instancijos teismas priteisė pagrįstai (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

32Kaip matyti iš pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui, ji prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. R-15-546-(5281), kuriuo atsakovas atsisakė atlyginti pareiškėjai padarytą turtinę žalą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčas susijęs su savivaldybės, kaip inžinierinio statinio (kelio) savininkės, atsakomybe pagal CK 6.266 straipsnį ir kyla iš civilinių teisinių santykių. Nors atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, tačiau ginčijamas sprendimas priimtas ne atliekant viešąjį administravimą, o atsakovui, kaip kelių (gatvių) savininkui, įvertinus pareiškėjos pretenziją dėl žalos atlyginimo. Taigi Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011 m. liepos 8 d. sprendimas Nr. R-15-546-(5281), kurį pareiškėja prašė panaikinti, nėra administracinis aktas, kuris galėtų būti skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, administracinė byla šioje dalyje nutrauktina.

33Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjos skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta, keistina, o bylos dalis dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. R-15-546-(5281) nutrauktina.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

35Pareiškėjos J. Š. ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

36Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

37„Pareiškėjos J. Š. skundą tenkinti iš dalies.

38Priteisti pareiškėjai J. Š. iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 2 534 Lt turtinės žalos atlyginimo.

39Bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. R-15-546-(5281) nutraukti.

40Kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

41Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Kauno miesto savivaldybės administracija 2011 m. liepos 8 d. sprendimu Nr.... 5. Pareiškėja skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą,... 6. Pareiškėja nurodė, kad 2011 m. sausio 25 d. trečiasis suinteresuotas asmuo... 7. Atsakovai su pareiškėjos skundo reikalavimais nesutiko.... 8. Atsakovai nurodė, kad darbo grupės posėdžio metu buvo nustatyta, jog... 9. II.... 10. Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu... 11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ginčo dėl to, kad automobilis buvo... 12. III.... 13. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apygardos... 14. Pareiškėja remiasi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, kad tuo atveju,... 15. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 16. Atsakovas nurodo, kad gali būti kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios... 17. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su atsakovo Kauno miesto... 18. Pareiškėja atsiliepimu su atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliaciniu... 19. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos... 20. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė su pareiškėjos apeliaciniu skundu... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV.... 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.... 24. Byloje nustatyta, kad 2011 sausio 25 d. apie 19 val. 45 min., Kaune, Šiaurės... 25. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte įtvirtinta, kad... 26. Pažymėtina, kad pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas statinių, pastatų,... 27. Byloje, kaip minėta, nustatyta, jog vairuojant pareiškėjai priklausantį... 28. Pareiškėja savo reikalavimui pagrįsti pateikė UAB „Kauno nepriklausomų... 29. Nors pareiškėjos atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje tvirtino,... 30. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį PVM... 31. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba... 32. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui, ji prašė... 33. Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjos apeliacinis skundas... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 35. Pareiškėjos J. Š. ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinius... 36. Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą... 37. „Pareiškėjos J. Š. skundą tenkinti iš dalies.... 38. Priteisti pareiškėjai J. Š. iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 2 534 Lt... 39. Bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės... 40. Kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“... 41. Nutartis neskundžiama....