Byla e2A-341-440/2018

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės, Irenos Stasiūnienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Slėnis“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. sausio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3-187/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Slėnis“ ieškinį atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl savavališkos statybos akto ir nurodymo pašalinti savavališkos statybos akto pripažinimo negaliojančiais bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinei bendrovė „Ekoangarai” ir „Swedbank lizingas”, uždaroji akcinė bendrovė. Teisėjų kolegija,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ( toliau-UAB) „Slėnis“ prašė panaikinti 2014 m. lapkričio 11 d. savavališkos statybos aktą Nr. ( - ) ta apimtimi, kuria konstatuota, kad ieškovė yra akte nurodyto ypatingo statinio (sandėlio (bendras plotas 900 kv. m.) adresu: ( - )) statytojas. Panaikinti ieškovei pateiktą 2014 m. lapkričio 13 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. ( - ) . Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  1. Nurodė, kad ieškovė UAB „Slėnis“ ir trečiasis asmuo UAB „Ekoangarai“ 2014 m. rugpjūčio 1 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ) , kurios pagrindu trečiasis asmuo įsipareigojo parduoti pastatytą palapinę ieškovės nuosavybėn. Ieškovės nuosavybėn pastatytas angaras, remiantis sutarties 3.5 punktu, pereina tik visiškai atsiskaičius pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Trečiajam asmeniui UAB „Ekoangarai“ įvykdžius pirkimo pardavimo sutartyje nurodytas prievoles, tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo sudarytas priėmimo-perdavimo aktas. 2014 m. rugpjūčio 27 d. tarp ieškovės UAB „Slėnis“ ir trečiųjų asmenų UAB „Ekoangarai“, UAB „Swedbank lizingas“ sudaryta lizingo sutartis Nr. ( - ) . Tą pačią dieną ieškovės UAB „Slėnis“, „Swedbank lizingas“ UAB ir UAB „Ekoangarai“ pasirašė trišalę angaro pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ) . Nurodė, kad 2014 m. lapkričio 17 d. ieškovei UAB „Slėnis” buvo įteikti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriaus surašyti: 2014 m. lapkričio 11 d. Savavališkos statybos aktas Nr. ( - ), Nr. ( - ) (toliau ir -Aktas) bei 2014 m. lapkričio 13 d. surašytas 2014 m. lapkričio 13 d. privalomasis nurodymas ( toliau ir –Reikalavimas, Nurodymas) pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. ( - ).
  1. Aktu konstatuota, kad 1) ieškovė yra statytoja; 2) pastatytas angaras priskirtinas ypatingų statinių kategorijai, kuriam būtinas statybos leidimas, o nurodymu iš ieškovės, įvardijamo statytoju, pareikalauta nugriauti angarą ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovė ginčija šiuos aktus, nes jokių užsakovo funkcijų neatlikinėjo ir nėra laikytina statybos teisinių santykių subjektu, o tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Ekoangarai“ buvo sudaryta ne rangos, o pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovė nelaikytina statybos teisinių santykių dalyviu, negali būti pripažinta statytoju, todėl atsakovės sudarytas aktas pripažintinas negaliojančiu, tiek, kiek konstatuojama, kad ieškovė yra statinio statytoja. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad ji nėra laikytina statinio savininke. Atsižvelgiant į tai, kad buvo perkamas pastatytas statinys, kurio statyba, kaip konstatuota aktu neteisėta, konstatuotina, kad statinio savininku ieškovė (kaip matyti iš pridedamų dokumentų) ne tik netapo, bet ir negali tapti. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau- CK ) 4.103 straipsnio 1 dalį, neteisėtai pastatytu statiniu draudžiama disponuoti, taigi, ir perduoti statinį trečiųjų asmenų nuosavybėn. Nurodė, kad esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nurodymas ta apimtimi, kiek savavališkos statybos pasekmes privalo pašalinti ieškovė yra neteisėtas, nes nurodymas ieškovei surašytas nesilaikant Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi nurodymas pašalinti savavališkos statybos pasekmes surašomas statinio statytojui, ar kitam Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalyje pagal eiliškumą nurodytam asmeniui: visų pirma statytojui, jeigu statytojas nenustatytas – savininkui, jeigu savininko negalima nustatyti – statinio valdytojui ar naudotojui. Atsakovė, surašydama Aktą bei Nurodymą, pažeidė Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatas, todėl aktai naikintini.

34. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad sandėlis buvo pastatytas neturint privalomojo leidimo statyti naują statinį, todėl buvo konstatuota, jog angaro statyba yra savavališka ir surašytas 2014 m. lapkričio 11 d. savavališkos statybos aktas Nr. ( - ) bei 2014 m. lapkričio 13 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. ( - ). Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatas savavališkos statybos padariniai gali būti pašalinti teisės aktų nustatyta tvarka gaunant statybą leidžiantį dokumentą arba savavališkai pastatytą statinį nugriaunant. Nors ieškovė nurodė, kad ji nėra sandėlio statytoja ir Aktas bei Reikalavimas turėjo būti surašytas trečiajam asmeniui UAB „Ekoangarai“, šis ieškovės teiginys yra nepagrįstas, nes ir Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartyje nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta mišri sutartis, turinti tiek pirkimo-pardavimo sutarčiai, tiek rangos sutarčiai būdingų bruožų, bei pripažinus, jog būtent ieškovės užsakymu ir iniciatyva buvo pastatytas nekilnojamasis daiktas – angaras – jis buvo sumontuotas jos valdomame žemės sklype, todėl būtent užsakovui tenka pareiga laiku suteikti žemės sklypą statybai ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą, todėl pati ieškovė, kaip angaro statytoja, yra atsakinga dėl leidimo statyti gavimo ir dėl sukeltų padarinių neteisėtai pastačius angarą, šalinimo.

  1. Nurodė, kad pagal Statybos įstatymą ieškovė yra statytoja (užsakovė), o trečiasis asmuo UAB „Ekoangarai“ yra laikoma rangovu, nepriklausomai nuo to, kaip pavadinta tarp jų sudaryta sutartis ar sutartyje išskirta montavimo darbų kaina ar ne, nepriklausomai nuo to, ar angaro montavimo darbai atlikti rangos ar ūkio būdu. Atitinkamai jie turi Statybos įstatymo 12 ir 15 straipsniuose numatytas statytojo ir rangovo teises bei pareigas: statytojas (užsakovas) privalo Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą.
  1. Trečiasis asmuo UAB „Ekoangarai“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovė UAB „Slėnis“ aiškiai išreiškė siekį įgyti angarą savo nuosavybėn, ji yra lėšų į angaro statybą investuotoja, o tai suponuoja išvadą, jog būtent ieškovė ir yra angaro statytoja. UAB „Ekoangarai“ negali būti laikoma angaro statytoja pagal nurodytą sutartį. Ieškovė UAB „Slėnis“ aiškiai išreiškė siekį įgyti angarą nuosavybėn. Jei angaro surinkimui buvo būtini leidimai, tai pati ieškovė turėjo pasirūpinti visų reikiamų leidimų gavimu, nes ji pasirinko konkrečią vietą, kur buvo surinktas angaras. Atkreipė dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo UAB „Ekoangarai“ neteikė reikalingų leidimų gavimo paslaugos ir todėl neprivalėjo tikrinti nei sklypų teisinės būklės, nei ieškovės turimų dokumentų, todėl negali būti atsakinga už tai, kad UAB „Slėnis“ neįvykdė valstybės institucijų nustatytos pareigos tokius leidimus gauti. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, rizika dėl statybą leidžiančių dokumentų tenka statytojui (užsakovui). Šiuo atveju Sutartimi ir Lizingo sutartimi ieškovei buvo parduotas angaras, kurio eksploatavimo rizika ir užtikrinimas, kad pradedant jį eksploatuoti nebūtų pažeisti galiojančių teisės aktų reikalavimai, tenka pačiai ieškovei, kaip angaro statytojai ir teisėtai valdytojai ir naudotojai.
  1. Trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“ UAB teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir nuomonės dėl ieškinio neišsakė.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  1. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2018 m. sausio 26 d. ieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad byloje yra įrodyta, kad statinio –angaro statytoja yra ieškovė UAB „Slėnis”, tai yra konstatuota įsiteisėjusiais teismo sprendimais, todėl nurodė, kad šis faktas daugiau nekomentuotinas ir plačiau dėl to nebepasisakoma.
  1. Nurodė, kad esant byloje įrodymams ir aplinkybėms, tai yra nustačius, kad ieškovė yra angaro statytoja, o angaras yra priskiriamas nekilnojamųjų daiktų kategorijai, todėl jam buvo reikalingas leidimas (Statybos Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas) teismas padarė išvadą, kad panaikinti 2014 m. lapkričio 11 d. savavališkos statybos aktą Nr. ( - ) ta apimtimi, kuria konstatuota, kad ieškovė yra akte nurodyto ypatingo statinio (sandėlio (bendras plotas 900 kv. m.) adresu: ( - )) statytojas bei panaikinti ieškovei pateiktą 2014 m. lapkričio 13 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. ( - ) nėra teisinio pagrindo, nes ieškovė, būdama nekilnojamojo daikto statytoja nepašalino savavališkos statybos padarinių, tai yra nepateikė įrodymų, kad gavo statybą leidžiantį dokumentą ar, kad savavališkai pastatytą statinį nugriovė, todėl ieškinys atmestinas.
  1. Teismas nustatė, kad 2007 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ( - ) šalys (UAB „Ekoangarai” ir UAB „Slėnis”) sutarė dėl angaro pirkimo, jo kainos, o 2014 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. ( - ) buvo tik sutartyje Nr. ( - ) nustatytų tokio paties pobūdžio veiksmų atlikimo – angaro nupirkimo, – atsiskaitymų bei mokėjimų sukonkretinimas – sutarties kainos apmokėjimo aptarimas įtraukiant „Swedbank lizingas”, UAB. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai dėl ginčo šalių prievolės dalyko novacijos, nes nagrinėjamu atveju buvo tik nereikšmingai modifikuotos su prievolės objektu susijusios aplinkybės, o įsipareigojimas sudaryti lizingo (išpirkimo) sutartį buvo prisiimtas kaip netinkamo sutarties vykdymo padarinys, sąžiningai jos šaliai siekiant išvengti neigiamų padarinių. Dėl to nelaikytina, kad šiuo atveju įvyko novacija ir dėl to ieškovė gali būti atleidžiama nuo prievolės įvykdyti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. lapkričio 13 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. ( - ).

5III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Slėnis“ prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: Panaikinti 2014 m. lapkričio 11 d. savavališkos statybos aktą Nr. ( - ) ta apimtimi, kuria konstatuota, kad ieškovė yra akte nurodyto ypatingo statinio (sandėlio (bendras plotas 900 kv. M.) adresu: ( - )) statytojas; panaikinti ieškovei pateiktą 2014 m. lapkričio 13 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. ( - ); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais įrodymais:
    1. Ieškovė yra pateikusi pareiškimą proceso atnaujinimo byloje, kurioje Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-619-943/2017 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl, iš esmės, visos aplinkybės nurodytos ieškinyje dėl ieškovo nebuvimo statytojo aktualios ir šiam apeliaciniam skundui.
    1. Apeliantė nesutinka su teismo argumentu, kad 2017 m. rugpjūčio 27 d. trišale sutartimi buvo tik nereikšmingai pakeistos 2014 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos. Novacija įvyko, kadangi pasikeitė skolininkas pagal sutartį, t. y. įsipareigojimas mokėti 2014 m. rugpjūčio 1 d. sutartyje nurodytas sumas perėjo „Swedbank lizingas“, UAB , ką patvirtina 2014 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties 4.2 punktas. Angaro savininku tapo trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB.
    1. Iš į bylą pateiktų įrodymų 2014 m. rugpjūčio 25 d. priėmimo-perdavimo akto bei 2014 m. rugpjūčio 27 d. angaro priėmimo-perdavimo akto akivaizdu, kad skiriasi ir prievolės dalykas – vietoje pareigos pastatyti ir perduoti daiktą buvo vykdoma tik pareiga perduoti daikto pirkėjui (trečiajam asmeniui „Swedbank lizingas“, UAB) jau pastatytą nekilnojamąjį daiktą. Ši aplinkybė reiškia, kad pasikeitė ne tik skolininkas prievolėje, bet ir buvo pakeistas ir pats prievolės įvykdymo būdas bei dalykas. Sudarius 2014 m. rugpjūčio 27 d. sutartį, pradinis skolininkas, ieškovė buvo atleista nuo tolimesnio prievolių pagal 2014 m. rugpjūčio 1 d. sutartį vykdymo. Teismas netinkamai taikė CK 6.141 straipsnio 1 dalies nuostatą, neatsižvelgė į byloje esantį įrodymų visetą, liudijantį šalių valią dėl novacijos atlikimo.
    1. Nurodymas dėl statinio nugriovimo trečiajam asmeniui „Swedbank lizingas“, UAB nepateiktas. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu prejudicinę galią turinčiu teismo sprendimu (Lietuvos apeliacinis teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-619-943/2017 yra patvirtintas 2014 m. rugpjūčio 27 d. trišalės sutarties teisėtumas, taigi – ir trečiojo asmens nuosavybės teisė. Atitinkamu nurodymu, kurį ieškovė prašo panaikinti, ieškovę siekiama įpareigoti pažeisti kito asmens nuosavybės teisę. Dėl šios priežasties nurodymas naikintinas.
    1. Įstatymai nesuteikia atsakovui teisės priimti ginčijamų akto bei nurodymo ieškovo atžvilgiu, kadangi ieškovas nėra neteisėto statinio statytojas ar savininkas. Atsakovas, surašydamas aktą bei nurodymą, pažeidė Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatas, todėl atitinkami atsakovo aktai naikintini.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliacinio skundo motyvas, kad sandėlio statytojas ir savininkas yra trečiasis asmuo UAB „Swedbank“ yra visiškai nepagrįstas. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - Įstatymas) 14 straipsnis nustato savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą. Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jei jo nėra, - vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininkui, valdytojui ar naudotojui. Statytojas yra tas asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą. Statybos procese kuriant naują daiktą (statinį), statytojas ketina įgyti nuosavybės teisę į tą statinį.

612.2. Sutinka su teismo pozicija, kad sprendžiant ginčą dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius akto pripažinimo negaliojančiais svarbu įvertinti 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-619-943/2017 konstatuotas aplinkybes (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ginčijamas Aktas ir Nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo surašytas ieškovei kaip statytojai pagrįstai, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvu, neva ieškovė yra netinkamas adresatas nurodomas savavališkos statybos akte ir privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius.

712.3. Taip pat sutinka su teismo padaryta išvada, kad nenustatytina ginčo šalių prievolės dalyko novacija, todėl ieškovė negali būti atleidžiama nuo prievolės įvykdymo. Trišalė sutartis neatitinka CK 6.141 straipsnio reikalavimų. Trišalės sutarties 1.2 punkte aiškiai nustatyta, kad klientas (ieškovė) atlieka visas pirkėjo (trečiojo asmens, banko) funkcijas. Be to, Trišalėje sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nenurodyta, kad trečiasis asmuo (bankas) atleidžia ieškovę nuo sumos už angarą sumokėjimą, o trečiasis asmuo įsipareigoja prievolę įvykdyti už ieškovę. Pažymi, kad Trišalėje sutartyje 1.2 punkte taip pat aiškiai nustatyta, kad turto naudojimą ir valdymą nustato lizingo sutartis ( - ). Lizingo sutarties priedai - įmokų grafikai, patvirtina, kad Ieškovė nėra atleidžiama nuo pirkimo sumos sumokėjimo, o pirkimo sumos sumokėjimas dalimis negali būti ir nėra laikytinas nauja prievole, t.y. novacija. Nagrinėjamu atveju, tiek pirkimo pardavimo sutartis, tiek Trišalė sutartis, tiek lizingo sutartis yra sudaryta ieškovės naudai.

  1. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Ekoangarai” prašo atmesti UAB „Slėnis“ apeliacinį skundą ir Telšių apylinkės teismo teismo 2018 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr. e2A-619-943/2017 nustatyta, kad buvo susitarta dėl nekilnojamojo daikto pardavimo, ir būtent užsakovas (statytojas), kuriuo laikytas apeliantė, turėjo pareigą pasirūpinti, kad būtų laiku suteiktas žemės sklypas statybai ir gauti reikalingi dokumentai. Atitinkamai, šia įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi konstatuota, kad būtent apeliantė, kaip angaro statytojas, yra atsakinga dėl administracinių procedūrų ir reikalavimų įvykdymo. Apeliantės kasacinį skundą dėl aukščiau nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties buvo atsisakyta priimti 2017m. gruodžio 13 d. ( civilinės bylos Nr. 3P-1932/2017). 2018 m. kovo 7 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eA2-552-372/2018) Šiaulių apygardos teismas atmetė apliantės prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje. Pagal 2014 m. rugpjūčio 27 d. sutartį, apeliantei ir toliau taikomos visos angaro pirkėjo (užsakovo) teisės ir pareigos, o „Swedbank” prisiėmė tik apmokėjimo pareigą – tai atitinka lizingo esmę. Apeliantė nepateikė jokių papildomų argumentų dėl apeliantės nebuvimo angaro statytoju, tik nurodė, kad šie teiginiai yra nurodyti prašyme dėl proceso atnaujinimo kitoje byloje, kurioje prašymas atmestas. Apeliantė yra tikrasis investuotojas į angaro statybą, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 punktą būtent apeliantė yra laikoma angaro statytoju (užsakovu).
    2. 2014 m. rugpjūčio 17 d. sutartimi tik sukonkretinti atsiskaitymai ir mokėjimai pagal 2018 m. rugpjūčio 1 d. sutartį. Apeliantė prisiėmė pareigą sumokėti už priimtą angarą pasitelkiant „Swedbank“ UAB, tačiau apeliantės įsipareigojimas vykdyti lizingo sutartį nėra pagrindas novacijai. Teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, novacija yra nepreziumuojama, bet turi būti aiškiai išreikšta ir turi būti nustatytas esminis pradinės prievolės objekto pakeitimas. Šiuo atveju, pradinės prievolės – angaro perdavimo ir priėmimo, angaro kainos sumokėjimo, angaro kokybės ir kitos prievolės nepakito, kaip ir nepakito pats objektas – angaras. Buvo modifikuotas tik angaro apmokėjimas, nes angaro statytojas apeliantė pasitelkė „Swedbank“ UAB angaro kainos finansavimui. Tai nėra esminis pokytis, kuris CK 6.141 straipsnio ir 6.142 straipsnio prasme reikštų novaciją. Tiek pagal 2014m. rugpjūčio 27 d. sutarties nuostatas, tiek pagal CK 6.573 straipsnį ir 6.688 straipsnį bei Statybos įstatymą, apeliantei, kaip lizingo gavėjai, liko visos kitos pirkėjo pareigos, išskyrus mokėjimo pareigą, taigi ir pareiga gauti reikalingus leidimus, paruošti sklypą angaro statybai.

8Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo ieškovei pašalinti savavališkos statybos padarinius pagrįstumo ir teisėtumo.
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
  1. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

11Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

  1. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Slėnis“ ir trečiasis asmuo UAB „Ekoangarai“ 2014 m. rugpjūčio 1 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu trečiasis asmuo (pardavėja) įsipareigojo šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal ieškovės (pirkėjos) užsakymą šalių sutartoje ir suderintoje vietoje savo jėgomis ir medžiagomis sumontuoti ir perduoti pirkėjos nuosavybėn pramoninę palapinę (angarą), nurodytą šios sutarties priede Nr. 1, o pirkėja įsipareigojo priimti angarą ir už jį sumokėti sutartyje nurodyta angaro kainą bei tinkamai įvykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus (1.1. punktas). Pirkimo-pardavimo sutarties 1.2. punkte šalys susitarė, jog pardavėja 1.1. punkte nurodytą sutarties vykdymą pradeda tik tada, jei pirkėja su pardavėja yra suderinusios ir patvirtinusios angaro techninę specifikaciją bei angaro montavimo vietai keliamus reikalavimus, ir pirkėja yra sumokėjusi pardavėjai 52 635 Lt avansu (2.2. punktas) ir 2014 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo nurodymas Nr. ( - ). 2014 m. rugpjūčio 25 d. baigus montuoti angarą, tą pačią dieną tarp ieškovės UAB „Slėnis“ ir trečiojo asmens pasirašytas angaro priėmimo-perdavimo aktas.
  1. 2014 m. rugpjūčio 27 d. tarp ieškovės UAB „Slėnis“ (klientas) ir trečiojo asmens UAB „Swedbank lizingas“ (lizingo bendrovė) sudaryta lizingo sutartis Nr. ( - ), pagal kurią lizingo bendrovė įsipareigojo įsigyti nuosavybės teise kliento nurodytą turtą (pramoninį angarą) ir perduoti jį klientui valdyti ir naudotis verslo tikslais, o klientas įsipareigojo mokėti lizingo bendrovei sutartyje nustatytus mokėjimus. Tą pačią dieną ieškovė UAB „Slėnis“ (klientas), tretieji asmenys UAB „Swedbank lizingas“ (pirkėjas) ir UAB „Ekoangarai“ (pardavėjas) pasirašė trišalę angaro pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią pardavėjas įsipareigojo perduoti turtą – pramoninį angarą (aliuminio konstrukcija su PVC tento danga) 20*45*4, kurio kaina yra 175 450 Lt įskaitant ir PVM, pirkėjui nuosavybės teise, o pirkėjas įsipareigojo priimti minėtą turtą ir sumokėti už jį sutartyje nurodytą kainą. Šalys patvirtino, jog turtas pagal lizingo sutartį bus perduotas valdyti ir naudotis klientui. Šalys susitarė, jog kliento pardavėjui sumokėta 52 635 Lt suma įskaitoma kaip dalis pirkėjo pardavėjui mokėtinos turto kainos, o likusią turto kainos dalį, t. y. 122 815 Lt, pirkėjas sumoka pardavėjui per 3 darbo dienas nuo šios sutarties įsigaliojimo ir joje numatytų sąlygų įvykdymo. Tą pačią dieną, t. y. 2014 m. rugpjūčio 27 d., pasirašytas angaro priėmimo-perdavimo aktas, pagal sutartį likusi mokėtina kainos dalis, t. y. 122 815 Lt, pirkėjo pardavėjui sumokėta 2014 m. rugsėjo 5 d.
  1. 2014 m. lapkričio 11 d. ieškovei UAB „Slėnis“ buvo išsiųstas registruotu laišku 2014 m. lapkričio 11 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriaus savavališkos statybos aktas Nr. ( - ) ir 2014 m. lapkričio 13 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. ( - ), kuriais konstatuota, jog pastatytam angarui būtinas statybos leidimas bei pareikalauta nugriauti angarą ir sutvarkyti statybvietę.
  1. 2014 m. lapkričio 17 d. ieškovei UAB „Slėnis” buvo įteikti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriaus surašyti : 2014 m. lapkričio 11 d. Savavališkos statybos aktas Nr. ( - ), Nr. ( - ) bei 2014 m. lapkričio 13 d. surašytas 2014 m. lapkričio 13 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. ( - ). Aktuose įvardijama, kad ieškovas yra statytojas, jam nurodyti reikalavimai.
  1. Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta, vadovaujantis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu iki bus išspręsta kita – civilinė byla Nr. E2-659-124/2015, nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Civilinė byla, kurios Nr. e2-135-856/2017 (buvęs Nr. E2-659-124/2015) yra išnagrinėta Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi. Nagrinėjamoje byloje 2017 m. lapkričio 7 d. priimta nutartis atnaujinti civilinės bylos pagal ieškovės UAB „Slėnis“ ieškinį atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų UAB „Ekoangarai”, ir “Swedbank lizingas”, UAB dėl savavališkos statybos akto ir nurodymo pašalinti savavališkos statybos akto pripažinimo negaliojančiais.
  1. Minėtoje civilinėje byloje ieškovės „Swedbank lizingas“ UAB ir UAB „Slėnis“ kreipėsi į teismą prašydamos pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) 2014 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. ( - ), sudarytą tarp atsakovės UAB „Ekoangarai“ ir UAB „Swedbank lizingas“, taikyti restituciją. Ieškovės nurodė, jog 2014 m. rugpjūčio 27 d. tarp ieškovės UAB „Slėnis“ (lizingo gavėjos), ieškovės UAB „Swedbank lizingas (lizingo davėjos) ir atsakovės buvo sudaryta trišalė pramoninės palapinės (angaro) pirkimo – pardavimo sutartis Nr. ( - ) bei pasirašytas priėmimo – perdavimo aktas. 2014 m. lapkričio 17 d. ieškovei UAB „Slėnis“ buvo įteiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriaus savavališkos statybos aktas Nr. ( - ) ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. ( - ), kuriais konstatuota, jog pastatytam angarui būtinas statybos leidimas bei pareikalauta nugriauti angarą ir sutvarkyti statybvietę.
  2. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog ieškovė UAB „Swedbank lizingas“ sudarant ginčo sutartį buvo tik lizingo davėja, teismas aplinkybę dėl esminio suklydimo vertino tik per ieškovės UAB „Slėnis“ suvokimo prizmę. Teismo vertinimu, ieškovė UAB „Slėnis“, nutarusi verslo tikslais įsigyti ginčo turtą – angarą – privalėjo apsvarstyti ir galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Minėta ieškovė ypatingai atidžiai ir rūpestingai turėjo patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, t. y. išsiaiškinti visas sąlygas ir galimybes tokiam turtui naudoti, o to nepadariusi pasielgė nerūpestingai ir neapdairiai. Dėl nurodytos priežasties teismas sprendė nesant teisinio pagrindo galimai klaidingo ieškovės įsivaizdavimo dėl ginčo objekto naudojimo pripažinti esminiu suklydimu ir šiuo pagrindu sutartį pripažinti niekine. Netenkinus reikalavimo ginčo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio, nėra pagrindo spręsti restitucijos taikymo bei nuostolių atlyginimo klausimų.
  3. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pašalino iš Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimo motyvuojamosios dalies teismo motyvus, susijusius su ginčo objekto priskirtinumu kilnojamųjų daiktų kategorijai. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad ginčo angaras, atsižvelgus į jo techninę specifikaciją, faktines sumontavimo aplinkybes atitinka CK 4.2 straipsnyje įtvirtintus nekilnojamojo daikto požymius. Teismas pažymėjo, kad byloje esantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. lapkričio 11 d. savavališkos statybos aktas, kuriuo nustatyta, jog savavališkos statybos objektas priskirtinas ypatingų statinių kategorijai nebuvo ginčytas tuo aspektu, ar jame pagrįstai konstatuota, jog savavališkos statybos objektas priskirtinas statinių, t. y. nekilnojamųjų daiktų, kategorijai, todėl yra galiojantis ir vykdytinas, o pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį jam suteikiama didesnė įrodomoji galia – jame nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog tarp šalių sudaryta mišri sutartis, turinti tiek pirkimo – pardavimo sutarčiai, tiek rangos sutarčiai būdingų bruožų, bei pripažino, jog būtent ieškovės užsakymu/iniciatyva ginčo objektas, t. y. nekilnojamasis daiktas, buvo sumontuotas jos valdomame žemės sklype. Pažymėjo, kad būtent užsakovui (statytojui) tenka pareiga laiku suteikti žemės sklypą statybai (CK 6.688 straipsnio 1 dalis) ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą (Statybų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.202 straipsnio 2-3 dalys). Teisėjų kolegija sutiko su atsakovės pozicija, kad ieškovė UAB „Slėnis“, kaip angaro statytoja, yra atsakinga dėl administracinių procedūrų ir reikalavimų įvykdymo, o ieškovė nelaikytina suklydusi dėl sandorio esmės.
  1. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje yra įrodyta, kad statinio –angaro statytoja yra ieškovė UAB „Slėnis”, nes tai yra konstatuota įsiteisėjusiais teismo sprendimais, todėl nurodė, kad dėl šio fakto plačiau nebepasisakoma. Teismas padarė išvadą, kad esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kad ieškovė yra angaro statytoja, o angaras yra priskiriamas nekilnojamųjų daiktų kategorijai, todėl jam buvo reikalingas leidimas (Statybos Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas ) teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti 2014 m. lapkričio 11 d. savavališkos statybos akto Nr. ( - ) ta apimtimi, kuria konstatuota, kad ieškovė yra akte nurodyto ypatingo statinio (sandėlio (bendras plotas 900 kv. m.) adresu: ( - )) statytojas bei panaikinti ieškovei pateiktą 2014 m. lapkričio 13 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. ( - ), nes ieškovė, būdama nekilnojamojo daikto statytoja nepašalino savavališkos statybos padarinių, tai yra nepateikė įrodymų, kad gavo statybą leidžiantį dokumentą ar, kad savavališkai pastatytą statinį nugriovė, todėl ieškinį atmetė. Iš esmės įvertinus konkrečios bylos aplinkybes bei Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi konstatuotas išvadas, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu.
  1. Apeliantė nurodė, kad yra pateikusi pareiškimą proceso atnaujinimo byloje, kurioje Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-619-943/2017 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl iš esmės, visos aplinkybės nurodytos ieškinyje dėl ieškovo nebuvimo statytojo aktualios ir šiam apeliaciniam skundui.
  1. LITEKO duomenimis apeliantės kasacinį skundą dėl aukščiau nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties buvo atsisakyta priimti 2017m. gruodžio 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atrankos kolegijos nutartimi, civilinės bylos numeris Nr. 3P-1932/2017. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. kovo 7 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas atmetė apeliantės prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, civilinės bylos Nr. eA2-552-372/2018. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, esant įsiteisėjusiems tiek pirmosios instancijos teismo sprendimui , tiek Lietuvos apeliacinio teismo nutarčiai apeliantė buvo pripažinta angaro statytoju ir užsakovu, taigi būtent jai pagal CK 6.688 straipsnį ir Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą teko pareiga pasirūpinti statybų leidimu. Įvertinus nurodytas aplinkybes apeliantės apeliacinio skundo argumentai atmestini.

12Dėl novacijos

  1. Novacija yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. Tai vieno ar kelių prievolės esminių elementų (prievolės šalies, dalyko, įvykdymo būdo) naujumas, dėl kurio visiškai arba iš dalies pasibaigia prievolė vienai ar visoms jos šalims. Novacija nelaikomi prievolės įvykdymo termino pratęsimas ar sutrumpinimas, dokumento apie prievolės buvimą išdavimas ar šio dokumento pakeitimas, taip pat kitoks papildomas prievolės modifikavimas (CK 6.142 straipsnis). Prievolės šalies pasikeitimas kaip prievolės novacija yra kvalifikuojama tam tikrais atvejais. Pagal CK 141 straipsnio 1 dalį pradinio skolininko pasikeitimas nauju yra novacija, kai kreditorius pradinį skolininką atleidžia nuo prievolės įvykdymo. Šiuo atveju novacija galima be pradinio skolininko sutikimo. Kitas atvejis, numatytas šioje normoje kaip šalies novacija, yra ankstesnio kreditoriaus pakeitimas nauju, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo ankstesniam kreditoriui. Jeigu šalių pasikeitimas sutartyje neatitinka šių reikalavimų, sutartiniai santykiai gali būti kvalifikuojami kaip reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas, teisių ir pareigų perleidimas (perkėlimas, perdavimas ar kt.) pagal šalių konkrečią sutartį (CK 6.101, 6.115, kiti straipsniai).
  1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2007 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ( - ) šalys (UAB „Ekoangarai” ir UAB „Slėnis”) sutarė dėl angaro pirkimo, jo kainos, o 2014 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. ( - ) buvo tik sutartyje Nr. ( - ) nustatytų tokio paties pobūdžio veiksmų atlikimo – angaro nupirkimo, – atsiskaitymų bei mokėjimų sukonkretinimas – sutarties kainos apmokėjimo aptarimas įtraukiant “Swedbank lizingas”, UAB. Teismas sprendė, kad kad nėra pagrindo išvadai dėl ginčo šalių prievolės dalyko novacijos, nes nagrinėjamu atveju buvo tik nereikšmingai modifikuotos su prievolės objektu susijusios aplinkybės, o įsipareigojimas sudaryti lizingo (išpirkimo) sutartį buvo prisiimtas kaip netinkamo sutarties vykdymo padarinys, sąžiningai jos šaliai siekiant išvengti neigiamų padarinių. Dėl to nelaikytina, kad šiuo atveju įvyko novacija ir dėl to ieškovė gali būti atleidžiama nuo prievolės įvykdyti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kodas ( - ), 2014 m. lapkričio 13 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. ( - ).
  1. Apeliantė nesutinka su teismo argumentu, kad 2017 m. rugpjūčio 27 d. trišale sutartimi buvo tik nereikšmingai pakeistos 2014 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos. Novacija įvyko, kadangi pasikeitė skolininkas pagal sutartį, t. y. įsipareigojimas mokėti 2014 m. rugpjūčio 1 d. sutartyje nurodytas sumas perėjo „Swedbank lizingas“, UAB , ką patvirtina 2014 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties 4.2 punktas. Angaro savininku tapo trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB.
  2. Novacija yra nepreziumuojama, turi būti aiškiai išreikšta ir turi būti nustatytas esminis pradinės prievolės objekto pakeitimas. Šiuo atveju, pradinės prievolės – angaro perdavimo ir priėmimo, angaro kainos sumokėjimo, angaro kokybės ir kitos prievolės nepakito, kaip ir nepakito pats objektas – angaras. Buvo modifikuotas tik angaro apmokėjimas, nes angaro statytojas apeliantė pasitelkė “Swedbank” UAB angaro kainos finansavimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančius įrodymus daroma iįšvada, kad tai nėra esminis pokytis, kuris CK 6.141 straipsnio ir 6.142 straipsnio prasme reikštų novaciją. Iš esmė apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės, trečiojo asmens atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams, todėl nėra tikslinga jų kartoti.

1332. Esant nurodytoms aplinkynėms, apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimą ieškinį tenkino. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundą pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, tai neprivalo jų išsamiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, padarius pagrįstas išvadas, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus nėra tikslinga kartoti. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą kaip minėta, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

  1. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija kaip minėta nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

14Dėl bylos procesinės baigties

  1. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Bylinėjimosi išlaidos atmetus apeliacinį skundą apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Trečiasis asmuo UAB „Ekoangarai“ už atsiliepimą į apeliacinį skundą pareiškė prašymą priteisti 695,12 Eur +145,98 Eur PVM patirtų bylinėjimosi išlaidų, pateikė mokėjimą patvirtinančius duomenis. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. ( - ) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į Rekomendacijų rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, į pateikto atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, dalyvavimą teismo posėdyje ir vertina, kad trečiojo asmens prašomos priteisti 841,10 Eur išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos ir teisėtos, todėl priteistinos (CPK 98 straipsnis).

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Ekoangarai“, j.a.k 300776537 iš apeliantės UAB „ Slėnis“, j.a.k. 180152569 841,10 Eur ( aštuonis šimtus keturiasdešimt vieną eurą dešimt ct) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

19Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

20Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, tretiesiems asmenims.

Proceso dalyviai
Ryšiai