Byla I-4498-168/2012
Dėl sprendimų panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Sušinskienė, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Povilui Gruodžiui, atsakovės atstovui Igoriui Janavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Vilniaus skliautai“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Pareiškėja UAB „Vilniaus skliautai“ kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-7), prašydama panaikinti: Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau – Komisija) 2012-09-10 sprendimą Nr. S-157 (7-144/2012), kuriuo buvo patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2012-06-12 sprendimas Nr. 69-106; Inspekcijos 2012-06-12 sprendimą Nr. 69-106, kuriuo buvo patvirtinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI) 2012-03-02 sprendimas Nr. (4.64)-256-49 ir 2012-03-15 sprendimas Nr. (4.65)256-53; Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-03-02 sprendimą Nr. (4.65)-256-49, kuriuo buvo patvirtintas 2011-11-29 patikrinimo aktas Nr. (4.65)-07-77-22 ir jame papildomai apskaičiuota 304 471 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 57 456 Lt PVM delspinigių, 91 341 Lt PVM baudos, 170 619 Lt pelno mokesčio (toliau – ir PM), 13 687 Lt PM delspinigių, 51 186 Lt PM baudos ir perduoti UAB „Vilniaus skliautai“ skundą Vilniaus AVMI nagrinėti iš naujo ir įpareigoti mokesčių administratorių atlikti bendrovės pakartotinį mokestinį patikrinimą ir įvertinti bendrovės išlaidas, kurios buvo būtinos, siekiant mokesčių administratoriaus apskaičiuotoms bendrovės pajamų sumoms uždirbti.

4Pareiškėja skunde paaiškino, kad Komisija neobjektyviai išnagrinėjo mokestinį ginčą, formaliai perrašė Inspekcijos sprendimo argumentus, netyrė ir nevertino ginčo faktinių aplinkybių, neatsižvelgė į bendrovės argumentus. Komisijos sprendimas yra be motyvų. Komisija pažymėjusi, kad mokesčių administratoriaus sprendimai kelia pagrįstų abejonių, atsisakė gilintis į abejones keliančias aplinkybes, t.y. kad į sąnaudas neįtraukti išmokėjimai ir atlyginimai darbuotojams, automobilių nuomos, amortizacijos sąnaudos, mokestinio patikrinimo rezultatų žymus neatitikimas su analogišką veiklą vykdančių subjektų ekonominiais rodikliais. Komisija formaliai pažymėjo, kad bendrovė neįrodė mokesčių administratoriaus sprendimo nepagrįstumo, nes nepateikė naujų įrodymų. Pareiškėjos nuomone, Komisija nepagrįstai netyrė mokestinio ginčo iš esmės, nesigilino į esmines mokestinio ginčo aplinkybes, susijusias su bendrovės sąnaudų apskaičiavimu, todėl Komisijos sprendimas naikintinas, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

5Pareiškėjos vertinimu, mokesčių administratorius neteisingai taikė Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2004-05-24 įsakymo Nr. VA-103 „Dėl Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) nuostatas, nesilaikė jose nustatytų procedūrų ir mokesčių apskaičiavimo tvarkos, neteisingai įvertindamas mokestinio patikrinimo metu gautus duomenis ir priimdamas ekonominei logikai prieštaraujantį sprendimą – bendrovei mokėtinus mokesčius apskaičiuodamas tik pagal jos tariamai gautas pajamas, tačiau neįvertinęs išlaidų, be kurių mokesčių administratoriaus apskaičiuotų Bendrovės tariamai uždirbtų pajamų gavimas yra objektyviai neįmanomas.

6Mokesčių administratoriaus nustatytos faktinės aplinkybės, kad bendrovė nepatyrė išlaidų transporto priemonių nuomai ir automobilių remontui yra klaidingos ir prieštarauja bet kokiai ekonominei logikai ir protingumo principui. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas nepagrįstai bendrovės patirtas automobilių nuomos bei automobilių technines ir eksploatacines sąnaudas pripažino 0 Lt, t. y. netinkamai įgyvendino Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 71 straipsnio 1 dalies nuostatą ir pažeidė Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 1 ir 2 dalis. Mokesčių administratorius pripažinęs, kad darbuotojų darbo užmokestis (225–410 Lt), kai jie naudojo savo transporto priemones, dengė eksploatacines išlaidas, prieštarauja ekonominei logikai, tačiau sąnaudų darbo užmokesčiui neperskaičiavo. Be to, mokesčių administratorius, pripažinęs ir konstatavęs, kad bendrovės sąnaudų negalima nustatyti įprastine tvarka, jų neperskaičiavo ir nekoregavo. Šios aplinkybės patvirtina, kad mokesčių administratorius, taikydamas MAĮ 70 straipsnio 1 dalį, negalėjo vertinti bendrovės faktiškai deklaruotų išlaidų, o turėjo bendrovės patirtas išlaidas įvertinti pagal analogijos arba palyginamąjį metodą, atsižvelgti į tikrąsias bendrovės patirtas sąnaudas, o ne formaliai remtis deklaruotomis sąnaudomis. Mokesčių administratorius privalėjo vadovautis protingumo ir objektyvumo principais.

7Bendrovės nuomone, mokesčių administratorius netinkamai pritaikė ekonominių modelių mokesčių apskaičiavimo metodą ir dėl to neteisingai apskaičiavo mokėtinas mokesčių sumas. Mokesčių administratorius įvertino tik bendrovės pajamas, tačiau neįvertino bendrovės išlaidų, neatsižvelgė į įprastinį panašių ūkio subjektų pelningumą ir gavo iškreiptą mokestinį rezultatą, kuris yra neobjektyvus ir neteisingas bendrovės atžvilgiu.

8Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjos atstovas sutiko, kad bendrovė netinkamai apskaitė pajamas ir išlaidas, tačiau nesutiko su mokesčių administratoriaus pasirinkta metodika, kuomet nebuvo įvertintos bendrovės patirtos sąnaudos, t.y. atsakovė 4 kartus padidino pajamas, bet išlaidas paliko tas pačias. Išlaidas nepagrįstai priskyrė darbuotojams, o pajamas – bendrovei. Vairuotojai kurą pilasi patys, todėl bendrovė kai kurių dokumentų pateikti negali. Mokesčių administratorius turi perskaičiuoti bendrovės patirtas išlaidas remdamasis statistika, duomenų baze, ekonomiškumo, protingumo ir teisingumo principais. Paaiškino, kad dabar su vairuotojais yra sudarytos ne automobilių nuomos, bet panaudos sutartys bei pripažino, kad tikrinimo metu bendrovės pelnas buvo padidėjęs.

9Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 42-47).

10Atsiliepime paaiškino, kad bendrovė skundą iš esmės grindė tais pačiais argumentais, kaip ir teikdama skundą Komisijai. Pareiškėja nepateikė jos teiginius pagrindžiančių įrodymų, nors tokią pareigą savo teiginiams pagrįsti ji turėjo. Vilniaus AVMI patikrinimo metu įvertino įvairius informacijos šaltinius, t. y. išanalizavo bendrovės pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, bendrovėje dirbusių ir dirbančių 19 darbuotojų (18 vairuotojų ir bendrovės direktoriaus) rašytinius paaiškinimus, Inspekcijos operatyvios kontrolės skyriaus bei akcizų administravimo departamento gautą informaciją bei palyginamąją informaciją iš trečiųjų šaltinių (įmonės, teikiančios keleivių pervežimo paslaugas Vilniaus mieste). Patikrinimo metu nustatė, kad bendrovė neapskaitė visų pajamų, gautų iš keleivių vežimo, nes keleiviams nebuvo išduodami elektroninių kasos aparatų (toliau – ir EKA) kvitai ir neapskaitomi pinigai EKA už keleivių pervežimą, pas mikroautobusų vairuotojus buvo randamas neapskaitytų EKA grynų pinigų perteklius. Vilniaus AVMI pradėjus bendrovėje kontrolės veiksmus, ji pradėjo deklaruoti 2-3 kartus didesnes pajamas. Išanalizavus vieno mikroautobuso pajamas nustatė, kad jos yra labai nedidelės ir nepadengia išlaidų, susijusių su mikroautobuso aptarnavimu. Bendrovė 2009 m., 2010 m. dirbo nuostolingai. Išlaidos kurui turėjo didžiausią įtaką nuostolių susidarymui. Nustatytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjos veikla nebuvo pagrįsta elementaria verslo logika ir pelno siekimu.

11Inspekcija nustatė, kad vairuotojų išlaidos kurui įsigyti apie 3,72-3,79, 3,82-4,43 karto viršijo jų gaunamą darbo užmokestį. Bendrovės apskaitos duomenimis 2010 m. vairuotojų darbo užmokestis per mėnesį atskaičius mokesčius siekė nuo 225 Lt iki 410 Lt ir beveik visi vairuotojai, dirbdami bendrovėje kitose bendrovėse nedirbo, kitų pajamų neturėjo. Taigi, vairuotojams jų uždirbtų pajamų net nebūtų užtekę kurui įsigyti. Bendrovė vedamuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nežymėjo vairuotojų dirbto darbo laiko poilsio ir švenčių dienomis, nors pagal kuro pirkimo čekiuose nurodytas datas nustatyta, kad kuras buvo įsigyjamas savaitgaliais ir švenčių dienomis. Sistemingai bendrovėje buvo neapskaitomos pajamos, nes didelis kiekis kvitų atspausdinta darbo dienos pradžioje, o kitu laiku EKA visai nėra apskaitytų pajamų, nors vairuotojai dirbo visą darbo dieną.

12Bendrovė keleivių vežimo paslaugas teikė iš fizinių asmenų ir UAB „Busvila” išnuomotais automobiliais. Su visais mikroautobusų savininkais buvo sudarytos nuomos sutartys. Bendrovė nesilaikė nuomos sutarčių nuostatų dėl nuomos mokesčio mokėjimo: nuomos mokestis automobilių savininkams buvo mokėtas pavėluotai arba visiškai nemokėtas. 2011 metais visi bendrovės įsiskolinimai nuomojamų automobilių savininkams už automobilių nuomą buvo anuliuoti pasirašius susitarimus dėl įsiskolinimo už automobilių nuomą anuliavimo. Konkrečios įsiskolinimų sumos kiekvienam fiziniam asmeniui susitarimuose neįvardintos. Bendra anuliuotos fiziniams asmenims skolos suma už 2009-2010 metus sudarė 55 052 Lt. Patikrinimo metu buvo įvertintos faktinės bendrovės patirtos automobilių nuomos sąnaudos, todėl nepagrįstai pareiškėja teigia, kad mokesčių administratorius turėjo įvertinti tai, kiek rinkoje normaliomis sąlygomis kainuoja automobilių nuoma ir kiek pareiškėja turėjo patirti su tuo susijusių sąnaudų. Bendrovė pati sudarė 2011-02-02 susitarimą dėl įsiskolinimo už automobilių nuomą pagal 2009-2010 m. automobilių nuomos sutartis anuliavimo, kuo pripažino, kad 55 052 Lt nuomos išlaidų nepatyrė, todėl nėra pagrindo vertinti tik galimos automobilių nuomos išlaidų, kai faktiškai nuomos išlaidos nebuvo patirtos.

13Inspekcija patikrinimo metu pagrįstai nustatė, kad bendrovė buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė visų gautų pajamų. Vilniaus AVMI nustatė, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nebuvo apskaitomas faktiškai vairuotojų dirbtas laikas poilsio ir švenčių dienomis, be to, nustatyta darbo dienomis faktiškai dirbto darbo laiko apskaitos pažeidimų. Bendrovė darbo grafikų neišsaugojo ir patikrinimo metu jų nepateikė. Vairuotojai dirbdavo ir savaitgaliais, nors tai nebuvo apskaityta bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir nebuvo pilnai apskaitomos šiomis dienomis faktiškai gautos pajamos už atliktas keleivių vežimo paslaugas. Bendrovė nepateikė jokių raštiškų dokumentų, įrodančių, jog su Vilniaus miesto savivaldybe buvo suderintas eismo tvarkaraščių nesilaikymas poilsio ir švenčių dienomis. Kadangi negalima nustatyti vairuotojų faktiškai gauto darbo užmokesčio sumų ir darbo užmokesčio bazės, todėl neįmanoma objektyviai nustatyti ir darbo užmokesčio sąnaudų.

14Kadangi kasos aparatai bendrovėje oficialiai nebuvo priskirti jokiam konkrečiam mikroautobusui ar vairuotojui, Vilniaus AVMI neturėjo galimybės nustatyti, iš kokio kasos aparato ir už kokį reisų kiekį vairuotojai įnešė pinigines lėšas į bendrovės kasą. Patikrinimo metu nustatė, kad didžioji dalis pinigų, gautų už keleivių pervežimą, EKA buvo apskaitomos tik darbo dienos pradžioje, vėliau gautos pajamos už keleivių pervežimą EKA nefiksuojamos. Vilniaus AVMI pagrįstai konstatavo, jog ne visiems keleiviams buvo išduodami kvitai ir ne visos gautos pajamos už keleivių pervežimą buvo apskaitomos. Be to, bendrovės pirminiai apskaitos dokumentai buvo išrašomi ne įvykusios ūkinės operacijos metu, o vėliau, tuo siekiant nuslėpti dalį gautų pajamų. Vilniaus AVMI pagrįstai konstatavo, jog bendrovės įsipareigojimai – prievolės (skolos atskaitingiems asmenims), atsiradę dėl neteisingai atvaizduotų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, už kuriuos ūkio subjektas privalės ateityje atsiskaityti, neatspindi tikrovės. Bendrovė nei patikrinimo metu, nei su skundu nepateikė dokumentų, įrodančių, kad mažus veiklos rodiklius galėjo lemti darbo prastovos dėl mikroautobusų remonto, įvairių sutrikimų transporte ar kitų priežasčių. Bendrovėje kiekviename maršrute gautų pajamų apskaita atskirai nebuvo vedama. Patikrinimo metu (2011-09-16) bendrovės vadovas pateikė gautų pajamų paskirstymą pagal atskirus maršrutus. Vairuotojų patirtos kuro, sunaudoto tiek bendrovės apskaitytų, tiek mokesčių administratoriaus nustatytų neapskaitytų pajamų uždirbimui, įsigijimo išlaidos bendrovės apskaitoje yra apskaitytos, todėl patikrinimo metu nebuvo pagrindo jomis abejoti ar teigti, kad jos galėjo būti didesnės. Pažymėjo, kad išlaidas, susijusias su bendrovės veikloje naudojamų automobilių eksploatavimu ir remontu, pagal 2009-2010 automobilių nuomos sutartis, pasirašytas tarp bendrovės ir fizinių asmenų, automobilio eksploatacines išlaidas, privalomojo draudimo išlaidas, smulkiojo remonto išlaidas buvo įsipareigojusi padengti bendrovė. Jeigu vairuotojas automobilį suremontuodavo pats ir pateikdavo sąskaitą, bendrovė išlaidas apmokėdavo. Vilniaus AVMI Patikrinimo akte pažymėta, kad bendrovė 2009 metais apskaitė 18 408 Lt sąnaudų transporto priemonių remontui, o 2010 metais – 50 427 Lt.

15Nustatant bendrovės mokesčių bazę, nebuvo remiamasi analogiška veikla užsiimančio mokesčių mokėtojo pateikta informacija apie vieno mikroautobuso vidutines dienos pajamas ir dienos pelningumą, kadangi pagal Operatyvios kontrolės skyriaus (toliau – ir OKS) pateiktą informaciją buvo nustatyti faktiniai bendrovės veiklos rodikliai, kurie lėmė objektyvesnį ir tikslesnį bendrovės mokestinių prievolių nustatymą.

16Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad mokesčių administratorius pripažino visas išlaidas, kurias bendrovė parodė apskaitoje. Bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu nebebuvo mokesčių mokėtoja, deklaravo jog dirba nuostolingai. Iš patikrinimo akto matyti, kad visa pareiškėjos veikla buvo nukreipta tam, kad išvengti mokesčių mokėjimo.

17Skundas atmestinas.

18Byloje kilęs mokestinis ginčas dėl to, ar mokesčių administratorius pagrįstai taikė MAĮ 70 str. 1 dalį ir Taisykles, kurių pagrindu pareiškėjai apskaičiuoti papildomai mokėtini mokesčiai ir su jais susijusios sumos konstatavus, kad pareiškėja, vykdydama keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais veiklą, savo buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir nedeklaravo 1 467 127 Lt (be PVM) apmokestinamųjų pajamų.

19Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus AVMI atliko bendrovės 2009-01-01–2010-12-31 laikotarpio pridėtinės vertės, pelno ir gyventojų pajamų mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir 2011-12-29 patikrinimo akte Nr. (4.65)-07-77-22 (toliau – Patikrinimo aktas) nustatė, kad bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu vykdė keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais veiklą ir turėjo teisę vežti keleivius maršrutais M2– 100 „Santariškės – Lazdynai – Gudelių šilas“, M2-11 „Dvarčionys – Antakalnis – Pašilaičiai“ ir M2 – 94 „Žibutės st. – Santariškės“. Nustatė, kad bendrovė neapskaitė visų iš keleivių vežimo veiklos gautų pajamų, nes keleiviams nebuvo išduodami EKA kvitai ir neapskaitomi pinigai EKA už keleivių pervežimą. Vilniaus AVMI stebėjimo metu užfiksavo gautas vienos dienos faktiškas pajamas nuo 174 iki 500 Lt (priklausomai nuo maršrutų), nors kasos aparatuose buvo užfiksuota nuo 100 iki 180 Lt, dažniausiai užfiksuota – 150 Lt suma. Inspekcija, vadovaudamasi 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (Žin., 2004, Nr. 63-2243) 70 straipsnio 1 dalies, Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 „Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 4 punkto nuostatomis ir pritaikiusi ekonominių modelių metodą, pareiškėjai, pritaikiusi vidutinį pajamų padidinimo koeficientą (kuris apskaičiuotas atskirai kiekvienam maršrutui), už tikrinamąjį laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31 papildomai apskaičiavo 1 467 127 Lt (be PVM) nedeklaruotų apmokestinamųjų pajamų. Inspekcija, vadovaudamasi 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (Žin., 2002, Nr. 35-1271, toliau – ir PVMĮ) 123 straipsnio nuostatomis ir 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 (Žin., 2001, Nr. 110-3992, toliau – ir PMĮ) 17 straipsnio nuostatomis pareiškėjai papildomai apskaičiavo 302 237 Lt PVM ir 170 619 Lt PM.

20Patikrinimo akte Vilniaus AVMI nustatė, kad 2010 m. balandžio–rugsėjo mėn. Bendrovė apskaitos registruose apskaitė dyzelinio kuro įsigijimą iš UAB ( - ) už 12 866 Lt, PVM 2 234 Lt, iš viso – 15 100 Lt. Vilniaus apskrities VMI 2011-08-04 UAB ( - ) atliko priešpriešinį patikrinimą Nr. 21-450-1436/2, kurio metu nustatė, kad bendrovės apskaitos registruose apskaityti UAB ( - ) vardu įforminti EKA kuro įsigijimo kvitai suklastoti, t. y. atlikus UAB ( - ) degalinės ( - ) g. 52, Vilniuje, naudojamo kasos aparato UVS-K 100F kontrolinių juostų ir bendrovės pateiktų kasos aparato kvitų palyginimą už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2010 09-30 nustatė, kad UAB ( - ) EKA kontrolinėse juostose nėra užfiksuotos bendrovės pateiktuose kasos aparato kvituose nurodytos operacijos. Atsižvelgusi į tai, kad bendrovė, pažeisdama PVMĮ 64 ir 80 straipsnius buhalterinėje apskaitoje apskaitė UAB ( - ) vardu išrašytus kuro kvitus (prilygstančius PVM sąskaitai faktūrai), kurie laikytini neturinčiais juridinės galios, nes jie nepatvirtina, kad ūkinė operacija realiai įvyko, todėl patikrinimo akte padarė išvadą, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2010-09-30 neteisėtai sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2 234 Lt. Dėl šio pažeidimo Vilniaus apskrities VMI bendrovei apskaičiavo 2 234 Lt mokėtiną į biudžetą PVM sumą. Kadangi bendrovė 2010 metų nuostolį neteisėtai padidino 12 866 Lt suma pagal UAB ( - ) vardu išrašytus kuro kvitus, kurie laikytini neturinčiais juridinės galios, Vilniaus apskrities VMI patikrinimo metu bendrovės sąnaudas sumažino 12 866 Lt ir nustatė bendrovės faktinį nuostolį už 2010 metus – 451 874 Lt (464 740 Lt – 12 866 Lt, Komisijos byla, t. 1, 54-71 l.).

21Pareiškėja 2012-01-30 pateikė pastabas dėl Vilniaus AVMI Patikrinimo akto, kur iš esmės teigė, kad netinkamai buvo įvertinos pareiškėjos išlaidos būtinos pajamoms uždirbti ir netinkamai pritaikė ekonominių modelių mokesčių apskaičiavimo metodika (Komisijos byla, t. 1, 40-43 l.).

22Vilniaus AVMI, išnagrinėjusi Patikrinimo aktą ir pareiškėjos pateiktas pastabas, 2012-03-02 sprendimu Nr. (4.65)-256-49 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino Patikrinimo aktą ir jame papildomai apskaičiuotą 304 471 Lt PVM ir 170 619 Lt PM, bei, vadovaudamasi PVMĮ123 straipsnio 2 dalies, PMĮ 56 straipsnio ir MAĮ 96 straipsnio nuostatomis, bendrovei apskaičiavo 57 456 Lt PVM ir 13 687 Lt PVM delspinigių. Vilniaus AVMI, vadovaudamasi MAĮ 139 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgusi į pažeidimo pobūdį (siekiant sumažinti mokėtinus mokesčius, neteisėtai sumažintos pajamos) bei į tai, kad bendrovė patikrinimo metu bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, skyrė pareiškėjai 30 proc. dydžio 91 341 Lt PVM ir 51 186 Lt PM baudas (Komisijos byla, t. 1, b. l. 26-32, apskaičiavimas – 33 l.).

23Vilniaus AVMI 2012-03-15 sprendimu Nr. (4.65)-256-53 „Dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-03-02 sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (4.65)-256-49 patikslinimo“, vadovaudamasi MAĮ 132 straipsniu, Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsniu, nusprendė patikslinti minėto sprendimo nusprendžiamąją dalį ir ją išdėstyti taip: „Patvirtinti 2011-12-29 patikrinimo aktą Nr. (4.65)-07-77-22 ir jame papildomai apskaičiuotą 304 471 Lt PVM ir 170 619 Lt PM, taip pat apskaičiuoti 57 456 Lt PVM ir 13 687 Lt PM delspinigių bei skirti 91 341 Lt PVM ir 51 186 Lt PM baudą“ (Komisijos byla, t. 1, 24 l. antra pusė).

24Pareiškėja 2012-03-30 (gautas 2012-04-03) Inspekcijai pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus AVMI 2012-03-02 sprendimą Nr. (4.65)-256-49 ir 2012-03-15 sprendimą Nr. (4.65)-256-53 bei atlikti bendrovės pakartotinį mokestinį patikrinimą. Skunde nurodė, kad Vilniaus AVMI neteisingai taikė MAĮ 70 straipsnio 1 dalį ir Taisykles, dėl ko klaidingai apskaičiavo pareiškėjai papildomai mokėtinas mokesčių ir su jais susijusias sumas; neteisingai įvertino patikrinimo metu gautus duomenis ir bendrovei mokėtinus mokesčius apskaičiavo išimtinai tik pagal bendrovės tariamai gautas pajamas, tačiau visiškai neįvertinusi bendrovės išlaidų, be kurių uždirbtų pajamų gavimas yra objektyviai neįmanomas (Komisijos byla, t. 1, 16-21 l.).

25Inspekcija 2012-06-12 sprendime Nr. 69-106 „Dėl UAB „Vilniaus skliautai“ 2012-30-30 skundo“, vadovaudamasi MAĮ 154 straipsnio 4 dalies 1 punktu, nusprendė Vilniaus apskrities VMI 2012-03-02 sprendimą Nr. (4.65)-256-49 ir 2012-03-15 sprendimą Nr. (4.65)-256-53 tvirtintini (Komisijos byla, t. 1, 9-15 l.).

26Pareiškėja 2012-07-09 Komisijai pateikė skundą dėl Inspekcijos 2012-06-12 sprendimo Nr. 69-106 panaikinimo (Komisijos byla, t. 1, 1-1-6 l.).

27Komisija 2012-09-10 sprendimu Nr. S-157(7-144/2012) „Dėl UAB Vilniaus skliautai“ 2012-07-09 skundo“ nusprendė patvirtinti Inspekcijos 2012-06-12 sprendimą Nr. 69-106. Komisija sprendime konstatavo, kad Inspekcijos sprendimas dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą motyvuotas, o apskaičiuojant pareiškėjos pajamas tinkamai pasirinktas taikyti Taisyklių 6.3.6. punkte numatytas ekonominių modelių metodas. Be to, Komisija nurodė, kad pareiškėja jokių apskaitos dokumentų, pagrindžiančių papildomai patirtas sąnaudas, nepateikė, nors teigia, kad faktiškai patirtų sąnaudų suma yra ženkliai didesnė negu deklaruota. Skunde pareiškėja, remdamasi mokesčių mokėtojo, teikiančios keleivių pervežimo paslaugas Vilniaus mieste veiklos rodikliais, nurodė, kad pareiškėjos veiklos pelningumas pagal mokesčių administratoriaus vertinimą net 4 kartus viršija normalų tokiai veiklai įprastą pelningumą. Komisija, atsakydama į šiuos pareiškėjos argumentus, pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog minėto ūkio subjekto veiklos organizavimo būdas, todėl ir sąnaudų struktūra bei dydis yra analogiški, nėra įrodymų, kad minėtas ūkio subjektas vykdė veiklą analogiškomis veiklos sąlygomis, kaip tai suprantama Taisyklių 11 punkte. Todėl Komisijos vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl kito ūkio subjekto (įmonės, teikiančios keleivių pervežimo paslaugas Vilniaus mieste) veiklos rezultatų neturi įtakos pareiškėjai apskaičiuotos mokestinės prievolės pagrįstumui ir teisėtumui. Komisija padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjos mokesčių bazė mokesčių administratoriaus nustatyta nepagrįsta ar nustatyta pažeidžiant Taisyklių 6.3. punkto reikalavimus (b. l. 10-19).

28Pareiškėja nesutinka su šiais sprendimais ir prašo juos panaikinti.

29Pareiškėja teigia, kad Komisija tik formaliai perrašė Inspekcijos sprendimą, nenagrinėjo pareiškėjos skundo iš esmės, jos sprendimas yra nemotyvuotas ir turi būti naikintinas.

30Teismo vertinimu, Komisija išnagrinėjo pareiškėjos pateiktą skundą ir iš esmės atsakė į pagrindinius pareiškėjos skundo argumentus, susijusius su ekonominių modelių metodo taikymu, dėl išlaidų apskaičiavimo ir bendrovės mokėtinų sumų. Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei tinkamai motyvuotas. Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualiems administraciniams teisės aktams keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

31Pažymėtina, kad tiek Vilniaus AVMI, tiek Inspekcija, tiek ir Komisija sprendimuose detaliai įvertino mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes dėl kurių teismas iš naujo nepasisakys. Teismas tirs ir vertins tik pareiškėjos skunde išdėstytų teiginių pagrįstumą.

32Nors pareiškėja teigia, kad jai mokesčiai ir su jais susijusios sumos buvo apskaičiuotos remiantis MAĮ 71 straipsnio 1 dalimi, tačiau iš vėlesnių skundo argumentų matyti, kad ji iš esmės ginčija MAĮ 70 straipsnio 1 dalies taikymo teisėtumą ir pagrįstumą.

33Ginčo teisiniam santykiui taikytina mokestinio patikrinimo metu (2009-2010 m.) galiojusi MAĮ 70 straipsnio 1 dalies (2004-04-13 įstatymo Nr. IX-2112) redakcija, kurioje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, t. y. atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo, bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Inspekcijos 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 „Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas: 1) apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir (ar) asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais). Taisyklių 6.1. punkte nustatyta, kad norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, mokesčių administratorius konstatuoja faktus bei aplinkybes, kurioms esant gali būti atliktas įvertinimas, t. y. mokesčių administratorius gali priimti sprendimą mokestį apskaičiuoti pagal įvertinimą tik tada, kai nustatomas bent vienas faktas ar aplinkybė, nurodyta Taisyklių 4 punkte. Norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, mokesčių administratorius parenka informacijos, duomenų šaltinį (-ius), reikalingą įvertinimui atlikti (6.2 punktas). Mokesčių administratorius turi atlikti įvertinimą, pasirinkdamas vertinimo būdą, t. y. atsižvelgdamas į įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir, prireikus, parinkdamas vertinimo metodus (6.3 punktas). Atliekant vertinimą, turi būti atsižvelgiama į kitas reikšmingas aplinkybes (konkurencinę padėtį, veiklos sąlygas, pobūdį, specifiką ir kita), jeigu jų tiesioginė įtaka gali būti įvertinta (6.4 punktas). Taisyklių 25 punkte nustatyta, kad taikant ekonominių modelių metodą, gali būti naudojami duomenys iš įvairių informacijos šaltinių. Šaltinis turi būti parenkamas taip, kad atspindėtų kuo tikslesnius, skaičiavimams atlikti reikalingus, rodiklius. Tai gali būti duomenys apie išlaidas, patalpas, įrenginius, klientų skaičių, vidutinį pirkimo mąstą ir panašiai. Taisyklių 26 punkte nustatyta, kad surinktiems duomenims įvertinti turi būti parinktas realus ekonominis modelis, kurį naudodamas mokesčių administratorius turi atlikti skaičiavimus (pvz., realizavimo pajamų, bendrojo pelno, grynojo pelno, antkainio, savikainos, pardavimo kainos, išeigos). Pasirenkamas skaičiavimo modelis priklauso nuo mokesčių administratoriaus turimos informacijos. Taisyklių 27 punkte nustatyta Mokesčių administratorius, taikydamas šį vertinimo metodą, taip pat turi įvertinti ir kitas aplinkybes, kurių tiesioginė įtaka gali būti įvertinta.

34Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-21 aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinime (I dalis) konstatuota, kad pagal MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatas mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą esant dviem būtinoms sąlygos, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti šioje teisės normoje įtvirtintą elgesio modelį: pirma, mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka ir, antra, to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) negalima dėl to, jog mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas (1) apskaičiuoti mokesčius, (2) bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, (3) tvarkyti apskaitą, (4) saugoti apskaitos ar kitus dokumentus (2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1542/2010). Minėto apibendrinimo (I dalis) 33.1 punkte pasisakyta dėl Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnyje nustatytu būdu apskaičiuojamos mokestinės prievolės dydžio tikslumo ir pažymėta, kad atliekant mokesčių apskaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, objektyviai yra įmanomi tam tikri netikslumai, nes mokesčių administratorius yra priverstas vadovautis ne tiksliais, o tikėtinais ir galimais paskaičiavimais (2010 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-635/2010). Vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies norma skirta ne tam, kad būtų nustatytas tikslus (t. y. objektyviais duomenimis paremtas) mokestinės prievolės dydis, o tam, kad būtų nustatytas mokėtinos prievolės dydis, atitinkantis protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus. Tai reiškia, kad mokesčių administratoriaus nustatytas mokėtinos prievolės dydis laikytinas pagrįstu tiek, kiek neperžengia šių įvertinimo kriterijų. Todėl tam, kad būtų paneigtas tokiu būdu nustatytas mokestinės prievolės dydis, mokesčių mokėtojas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog nurodytų įvertinimo kriterijų buvo nesilaikyta, t. y. įrodyti, kad mokesčio administratoriaus nustatytas mokestinės prievolės dydis neatitinka protingumo bei teisingumo kriterijų (2007 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A11-603/2007). To paties apibendrinimo 33.4 punkte išaiškino, kad taikant ekonominių modelių metodą, gali būti naudojami duomenys iš įvairių informacijos šaltinių. Šaltinis turi būti parenkamas taip, kad atspindėtų kuo tikslesnius, skaičiavimams atlikti reikalingus, rodiklius. Tai gali būti duomenys apie išlaidas, patalpas, įrenginius, klientų skaičių, vidutinį pirkimo mastą ir panašiai. Surinktiems duomenims įvertinti turi būti parinktas realus ekonominis modelis, kurį naudodamas mokesčių administratorius turi atlikti skaičiavimus (pvz., realizavimo pajamų, bendrojo pelno, grynojo pelno, antkainio, savikainos, pardavimo kainos, išeigos) (Apskaičiavimo pagal įvertinimą taisyklių 25, 26 p.).

35Iš mokestinio patikrinimo metu surinktos medžiagos matyti, kad atlikto patikrinimo metu Vilniaus apskrities VMI įvertino šiuos informacijos šaltinius: bendrovės pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, bendrovėje dirbusių ir dirbančių 19 darbuotojų (18 vairuotojų ir bendrovės direktoriaus) rašytinius paaiškinimus, Inspekcijos operatyvios kontrolės skyriaus bei akcizų administravimo departamento gautą informaciją bei palyginamąją informaciją iš trečiųjų šaltinių – įmonių, teikiančių keleivių pervežimo paslaugas Vilniaus mieste. Taigi, mokesčių administratorius naudojo įvairius informacijos šaltinius, kurie leido tiksliausiai nustatyti teisingą mokestinės prievolės apskaičiavimą. Faktinių aplinkybių įvertinimas buvo atliktas išsamiai, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, patikrinimo metu siekiant atlikti kuo tikslesnius skaičiavimus.

36MAĮ 40 straipsnis nustato mokesčio mokėtojo pareigas. Pareiškėja neginčija, kad mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad ji, būdama mokesčių mokėtoja, nevykdė savo pareigos teisingai apskaičiuoti mokesčius, tačiau tiek Vilniaus apskrities VMI, tiek Inspekcijai, tiek ir Komisijai teiktuose skunduose teigė, kad nepagrįstai buvo taikytas mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčio administratoriaus įvertinimą ekonominių modelių metodas. Teismas konstatuoja, jog mokesčių administratorius veikė savo kompetencijos ribose, atsižvelgdamas į mokestinio patikrinimo metu surinktus duomenis, naudojosi leidžiamais informacijos šaltiniais ir pagrįstai taikė Taisyklių 6.3.6 punkte nustatytą ekonominių modelių metodą bei išsamiai pagrindė būtent šio metodo taikymą pareiškėjos atžvilgiu. Kiekviename iš skundžiamų sprendimų detaliai argumentuota, kodėl šis metodas buvo pritaikytas. MAĮ 67 str. 2 d. nustato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal šiame MAĮ straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga (onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė. (Administracinė byla Nr. A602-1215/2012)

37Pareiškėja skunde nesutinka su mokesčių administratoriaus išvada dėl 0 Lt išlaidų priskyrimo transporto nuomai. Bendrovės direktorius J. K. paaiškinime nurodė, kad bendrovė nesumokėjo fiziniams asmenims už automobilių nuomą, nes neturėjo iš ko mokėti (t. 2, 16-70 l.). Iš 2011-02-02 Susitarimo Nr. V-3 „Dėl įsiskolinimo už transporto nuomą anuliavimo“ matyti, kad visi vienos šalies įsiskolinimai pagal šalių pasirašytas 2009-2011 m. Automobilių nuomos sutartis yra laikomi padengtais ir anuliuojami nuo 2011-02-02. Šalys neturi jokių finansinių pretenzijų viena kitai (Komisijos byla, t. 1, 23 l.). Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad bendra anuliuotos fiziniams asmenims skolos suma už 2009-2010 metus sudarė 55 052 Lt, šių išlaidų pareiškėja nepatyrė, todėl nėra pagrindo vertinti galimų automobilių nuomos išlaidų, kai faktiškai jos nebuvo nustatytos bei dėl to mokesčių administratoriaus į sąnaudas pagrįstai nebuvo įtrauktos. Inspekcija ir Komisija šiuo klausimu išsamiai pasisakė, mokesčių administratoriaus išvada yra logiškai ir teisėtai pagrįsta, o pareiškėjos skundo teiginiai atmestini.

38Pareiškėja teigia, kad bendrovės darbuotojai patys savo lėšomis remontavo automobilius. Nurodė, kad darbuotojai lėšų automobilių remontui neturėjo, nes bendrovės darbuotojų darbo užmokestis per mėnesį siekė 225-410 Lt. Nesutinka su mokesčių administratoriaus išvada, kad bendrovė išlaidų automobilių remontui nepatyrė.

39Iš bendrovės direktoriaus J. K. paaiškinimo matyti, kad bendrovė padengia visas remonto išlaidas. Automobiliai remontuojami įvairiuose autoservisuose. Vairuotojui pačiam suremontavus automobilį ir pateikus sąskaitą, bendrovė apmoka tokias patirtas išlaidas (t. 2, 169-170). Mokestinio tikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2009 m. bendrovė transporto priemonių remontui patyrė 18 408 Lt iš, o 2010 m. – 50 427 Lt išlaidų. Jokių kitų remonto išlaidas pagrindžiančių įrodymų pareiškėja nei komisijai nei teismui nepateikė, todėl teismo vertinimu, pareiškėjos patirtos automobilių remonto sąnaudos mokesčių administratoriaus buvo tinkamai įvertintos. Inspekcija ir Komisija savo sprendimuose pagrįstai konstatavo, kad automobilių eksploatacines išlaidas, smulkaus remonto išlaidas, atsiradusias dėl Bendrovės veikloje naudojamų automobilių eksploatavimo ir remonto įsipareigojo padengti Bendrovė pagal 2009-2010 automobilių nuomos sutartis, pasirašytas tarp Bendrovės ir fizinių asmenų ir tai buvo nustatyta mokestinio patikrinimo metu.

40Pareiškėja nesutiko su mokesčių administratoriaus nustatytu darbuotojų vidutiniu darbo užmokesčiu (225-410 Lt). Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pagal pasirašytas darbo sutartis darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojams darbo užmokestį ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalų valandinį atlyginimą, t. y. 4,90 Lt už darbo valandą, proporcingai dirbtam darbo laikui. 2010 metais vairuotojų darbo užmokestis per mėnesį po mokesčių (į rankas) siekė 225-410 Lt. Iš Bendrovės pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių (t. 3, 56-105 l.) mokesčių administratorius nustatė, kad vairuotojai dirbo per dieną po 2-4 valandas. Vilniaus apskrities VMI pateiktuose paaiškinimuose (t. 2, 128-168) iš 18 apklaustų vairuotojų, 11 patvirtino, kad faktiškai dirbo po 8-12 val. per dieną ir, kad darbo užmokesčio iš bendrovės negavo, tik pasirašydavo už jo išmokėjimą darbo užmokesčio žiniaraščiuose. Vairuotojų teigimu, darbo užmokestį jie išsimokėdavo iš neapskaitytų EKA pajamų, gautų už keleivių pervežimą. Pateiktuose paaiškinimuose jie nurodė, kad per mėnesį jie „gaudavo apie 500 Lt, ar apie 1000 Lt“. Nė vienas iš vairuotojų pateiktuose paaiškinimuose nenurodė, kokį konkretų laikotarpį gavo darbo užmokestį bei konkrečiai nenurodė gautos darbo užmokesčio sumos. Mokesčių administratoriaus išvados, kad objektyviai neįmanoma nustatyti darbo užmokesčio sąnaudų, nes iš pateiktų vairuotojų paaiškinimų negalima nustatyti jų faktiškai gauto darbo užmokesčio sumų ir darbo užmokesčio bazės, todėl negalima nustatyti objektyviai teisingos ir tikslios ir bendrovės mokestinės prievolės dėl išmokėto iš neapskaitytų pajamų darbo užmokesčio, pareiškėjas niekuo nepaneigė. Mokestinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės patvirtino, kad bendrovė neapskaitydavo visų už keleivių pervežimą gautų pajamų.

41Pareiškėja nesutiko su mokesčių administratoriaus išvadomis dėl kuro išlaidų. Mokestinio patikrinimo metu 18 vairuotojų paaiškinimuose (t. 2, 128-168 l.) nurodė, kad kuro įsigijimo kvitus pateikė bendrovės buhalterijai. Pareiškėja nepateikė jokių kitų faktų ar įrodymų, kad išlaidos kurui buvo nustatytos neteisingai, todėl teismas sutinka su mokesčių administratoriaus atliktu vertinimu, o pareiškėjos teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Taigi, mokestinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad vairuotojai nebūtų bendrovei pateikę kuro įsigijimo kvitų. Be to, buvo įvertintas išmokėtas avansas kuro pirkimui, skola už kurą, vairuotojų įsiskolinimas bendrovei. Nustatyta, kad vairuotojų išlaidos kurui įsigyti kelis kartus viršijo jų gaunamą darbo užmokestį. Šios aplinkybės buvo nustatytos , jas siejant su gautomis nuslėptomis pajamomis. Didesnės pajamos buvo nustatytos mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo metu atliktų OKS kontrolinių važiavimų bei dienos stebėjimų metu užfiksavus, kad vairuotojai neapskaito pajamų, gautų už keleivių vežimą. Tai užfiksuota mokestinio tyrimo metu operatyvaus patikrinimo pažymose. Kontrolinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad vairuotojai būtų važinėję dažniau nei buvo nustatyta važiavimo grafike, kas galėtų būti siejama su pareiškėjos patiriamomis didesnėmis sąnaudomis kurui. Buvo nustatyta, kad vairuotojams buvo leidžiama važinėti papildomai (pvz. po darbo valandų ar pan.), ir tokios patirtos sąnaudos atitinkamai buvo įvertintos, kaip patiriamos pačių vairuotojų, bet ne bendrovės.

42Mokesčių administratorius nustatė, kad pradėjus patikrinimą, bendrovės deklaruojamos pajamos ženkliai padidėjo ir tai pareiškėjos atstovas pripažino teismo posėdžio metu.

43Pareiškėjos teiginiai, kad ekonominių modelių metodas turėjo būti taikomas atsižvelgiant į bendrovės patirtas sąnaudas, o ne formaliai remiantis deklaracijomis yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais, kaip ir teiginiai, kad mokesčių administratorius privalėjo bendrovės patirtas išlaidas vertinti pagal analogijos arba pagal palyginamąjį metodą. Pareiškėjas nenurodė, kokiais konkrečiai Taisyklių 8-13 punktuose išvardintais būdais mokesčių administratorius nesivadovavo bei nenurodė bendrovėje esant kokių nors minėtose taisyklėse išvardintų sąlygų, kurios patvirtintų mokesčių administratoriaus galimybę įvertinimą atlikti pritaikius palyginamąjį arba analogijos metodą. Konstatuotina, kad mokesčių administratoriaus pasirinkto ekonominių modelių taikymo metodo pagrįstumas, atlikus vertinimą, buvo gana išsamiai argumentuotas, nurodant dėl ko nepasirinktas analogijos metodas ir tai atitinka Taisyklių 6.3 punkto nuostatas.

44Pareiškėja skunde teigia, kad „Komisija pripažino ir nurodė, jog bendrovės pateikti argumentai dėl mokesčių administratoriaus sprendimų kelia pagrįstų abejonių mokesčių administratoriaus sprendimų pagrįstumu, tačiau Komisija nurodė (žr. Komisijos sprendimo psl. 9 3 pastraipa), kad bendrovė nepateikė įrodymų patvirtinančių aplinkybes, kuriomis remiasi bendrovė <...> Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Komisija nepagrįstai netyrė mokestinio ginčo iš esmės, neįsigilino į esmines mokestinio ginčo aplinkybes“.

45Pareiškėja savo teiginius grindžia Komisijos sprendimo 9 puslapio 3 pastraipa, kurioje Komisija nurodė, kad „Kadangi pareiškėja jokių nesutikimo argumentų dėl jos atžvilgiu taikyto MAĮ 70 straipsnio pagrįstumo nenurodė, o iš bylos medžiagos matyti, kad mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į turimus duomenis, naudojosi leidžiamais informacijos šaltiniais (papildomos mokėtinos mokesčių sumos apskaičiuotos pagal Vilniaus AVMI operatyvios kontrolės skyriaus kontrolinių važiavimų ir dienos stebėjimų rezultatus, pareiškėjos pirminius apskaitos dokumentus) ir taikė Taisyklėse numatytą ekonominių modelių metodą (pasirinktas realus ekonominis modelis (Taisyklių 26 p.), Komisija konstatavo, kad mokesčių administratorius pagrįstai ir teisingai nustatė pareiškėjos vidutinį pajamų padidinimo koeficientą ir tokiu būdu perskaičiavo pareiškėjos pajamas“. Iš pacituotos Komisijos sprendimo atitinkamos pastraipos bei viso sprendimo turinio matyti, kad jokių abejonių dėl mokesčių administratoriaus sprendimų prieštaringumo Komisija nenustatė ir padarė vienareikšmę išvadą, kad pagrįstai buvo taikyta MAĮ 70 straipsnio 1 dalis. Taigi, pareiškėjos teiginys, kad Komisija pripažino ir nurodė, kad bendrovės pateikti argumentai dėl mokesčių administratoriaus sprendimų kelia pagrįstų abejonių mokesčių administratoriaus sprendimų pagrįstumu yra nelogiškas ir neatitinkantis tiesos.

46Pareiškėja ir teisminio nagrinėjimo metu, nors tokią teisę jai suteikia Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnis, savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, dėl, jos manymu, mokesčių administratoriaus netinkamai įvertintų bendrovės išlaidų. Teismas neturi pagrindo abejoti mokesčių administratoriaus atliktu tyrimu bei jo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių pareiškėja nepaneigė. Skunde pareiškėja apsiribojo abstrakčiais teiginiais, kad sprendimai prieštarauja ekonominei ir verslo logikai, protingumo ir teisingumo principais. Pareiškėjai, remiantis MAĮ 67 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos, teko pareiga pagrįsti savo teiginius, kodėl nesutinka su mokesčių administratoriaus išvadomis, tačiau pareiškėja netinkamai įgyvendino šią pareigą (2011-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3630/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-07 aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas (II dalis; Administracinė jurisprudencija 22, p. 420-509). Taigi, mokesčių mokėtojas neįvykdė šios pareigos, o mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, todėl mokesčių mokėtojui atsirado mokestinė prievolė. Tiek Inspekcija, tiek ir Komisija detaliai atsakė į pareiškėjos skundo teiginius dėl taikytos MAĮ 70 straipsnio 1 dalies, išlaidų apskaičiavimo ir mokėtinų sumų nustatymo. Mokesčių administratorius pasisakė, kodėl buvo taikytas ekonominių modelių metodas. Šiuo atveju, mokesčių administratorius surinko visus galimus duomenis ir juos panaudojo pagrindžiant ir apskaičiuojant pareiškėjos patirtas išlaidas dėl nuomos, remonto, išlaidų kurui ir darbo užmokesčio.

47Pareiškėjos skundo argumentai iš esmės yra tokie patys, kurie detaliai išanalizuoti ir įvertinti tiek Inspekcijos, tiek ir Komisijos sprendimuose. Kadangi nagrinėjant bylą teisme kitokių naujų aplinkybių nebuvo nustatyta, teismas neturi pagrindo ginčijamuose sprendimuose nustatytų aplinkybių vertinti kitaip ir jų paneigti, remdamasis pareiškėjos teiginiais, kuriais apeliuojama tik į sprendimų nelogiškumą bei ekonominį nepagrįstumą, teigiant, kad klaidingai buvo apskaičiuotos bendrovės išlaidos, kurios buvo būtinos pajamoms uždirbti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kuriais būtų paneigtos surinktų duomenų pagrindu mokesčių administratoriaus padarytos išvados dėl gautų pajamų apmokestinimo. Teismui dėl mokesčio administratoriaus surinktų duomenų bei mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčio administratoriaus įvertinimą ekonominių modelių metodu, abejonių nekyla, todėl spręstina, jog jie yra pakankami, leistini, objektyvūs ir nešališki. Be to pripažintina, kad tokiu atveju, kai įrodymų, kuriais gali vadovautis mokesčių administratorius, nepakanka, įvertinimas (MAĮ 70 straipsnis) yra papildoma įrodinėjimo priemonė. Mokesčio apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą nelaikomas objektyvios tiesos nustatymu, bet pagal įstatymą yra laikomas pagalbiniais faktiniais duomenimis, kurių negalima nustatyti įrodinėjimo proceso metu. Mokesčių administratorius, įvertinęs visas mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad bendrovė buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė visų gautų pajamų, t. y. tvarkė apskaitą nesilaikydama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų (Taisyklių 4.3 punktas), kad mokesčių bazę įstatymo nustatyta tvarka, t. y. tiesiogiai, nustatyti nėra galimybės, ir teisėtai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalimi bei Taisyklių nuostatomis.

48Teismo vertinimu, Komisijos sprendimas yra motyvuotas, grindžiamas mokestinio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus. Pareiškėjos argumentai dėl MAĮ 70 straipsnio 1 dalies taikymo, netinkamai apskaičiuotų bendrovės iš laidų ir mokėtinų sumų, paneigti mokestinio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl nėra teisinio pagrindo kitaip vertinti mokestinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių nei mokesčių administratoriaus buvo nustatyta.

49Komisijos, Inspekcijos ir Vilniaus apskrities VMI sprendimai laikytini teisėtais ir pagrįstais. Komisija tinkamai aiškino bei taikė materialines teisės normas, nepadarė procedūrinių pažeidimų, motyvuotai atsakė į pareiškėjos skunde Komisijai išdėstytas aplinkybes, todėl nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikintini skundžiamų sprendimų. Kadangi skundžiami sprendimai pripažinti teisėtais ir pagrįstais, tai negali būti tenkintinas ir pareiškėjos reikalavimas perduoti UAB „Vilniaus skliautai“ skundą Vilniaus AVMI nagrinėti iš naujo ir įpareigoti mokesčių administratorių atlikti bendrovės pakartotinį mokestinį patikrinimą ir įvertinti bendrovės išlaidas, kurios buvo būtinos, siekiant mokesčių administratoriaus apskaičiuotoms bendrovės pajamų sumoms uždirbti. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

50Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

Nutarė

51UAB „Vilniaus skliautai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

52Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Sušinskienė,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Pareiškėja UAB „Vilniaus skliautai“ kreipėsi į teismą su skundu (b. l.... 4. Pareiškėja skunde paaiškino, kad Komisija neobjektyviai išnagrinėjo... 5. Pareiškėjos vertinimu, mokesčių administratorius neteisingai taikė... 6. Mokesčių administratoriaus nustatytos faktinės aplinkybės, kad bendrovė... 7. Bendrovės nuomone, mokesčių administratorius netinkamai pritaikė... 8. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes... 9. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos... 10. Atsiliepime paaiškino, kad bendrovė skundą iš esmės grindė tais pačiais... 11. Inspekcija nustatė, kad vairuotojų išlaidos kurui įsigyti apie 3,72-3,79,... 12. Bendrovė keleivių vežimo paslaugas teikė iš fizinių asmenų ir UAB... 13. Inspekcija patikrinimo metu pagrįstai nustatė, kad bendrovė buhalterinės... 14. Kadangi kasos aparatai bendrovėje oficialiai nebuvo priskirti jokiam... 15. Nustatant bendrovės mokesčių bazę, nebuvo remiamasi analogiška veikla... 16. Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą... 17. Skundas atmestinas.... 18. Byloje kilęs mokestinis ginčas dėl to, ar mokesčių administratorius... 19. Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus AVMI atliko... 20. Patikrinimo akte Vilniaus AVMI nustatė, kad 2010 m. balandžio–rugsėjo... 21. Pareiškėja 2012-01-30 pateikė pastabas dėl Vilniaus AVMI Patikrinimo akto,... 22. Vilniaus AVMI, išnagrinėjusi Patikrinimo aktą ir pareiškėjos pateiktas... 23. Vilniaus AVMI 2012-03-15 sprendimu Nr. (4.65)-256-53 „Dėl Vilniaus... 24. Pareiškėja 2012-03-30 (gautas 2012-04-03) Inspekcijai pateikė skundą,... 25. Inspekcija 2012-06-12 sprendime Nr. 69-106 „Dėl UAB „Vilniaus skliautai“... 26. Pareiškėja 2012-07-09 Komisijai pateikė skundą dėl Inspekcijos 2012-06-12... 27. Komisija 2012-09-10 sprendimu Nr. S-157(7-144/2012) „Dėl UAB Vilniaus... 28. Pareiškėja nesutinka su šiais sprendimais ir prašo juos panaikinti.... 29. Pareiškėja teigia, kad Komisija tik formaliai perrašė Inspekcijos... 30. Teismo vertinimu, Komisija išnagrinėjo pareiškėjos pateiktą skundą ir iš... 31. Pažymėtina, kad tiek Vilniaus AVMI, tiek Inspekcija, tiek ir Komisija... 32. Nors pareiškėja teigia, kad jai mokesčiai ir su jais susijusios sumos buvo... 33. Ginčo teisiniam santykiui taikytina mokestinio patikrinimo metu (2009-2010 m.)... 34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-21 aprobuotame Lietuvos... 35. Iš mokestinio patikrinimo metu surinktos medžiagos matyti, kad atlikto... 36. MAĮ 40 straipsnis nustato mokesčio mokėtojo pareigas. Pareiškėja... 37. Pareiškėja skunde nesutinka su mokesčių administratoriaus išvada dėl 0 Lt... 38. Pareiškėja teigia, kad bendrovės darbuotojai patys savo lėšomis remontavo... 39. Iš bendrovės direktoriaus J. K. paaiškinimo matyti, kad... 40. Pareiškėja nesutiko su mokesčių administratoriaus nustatytu darbuotojų... 41. Pareiškėja nesutiko su mokesčių administratoriaus išvadomis dėl kuro... 42. Mokesčių administratorius nustatė, kad pradėjus patikrinimą, bendrovės... 43. Pareiškėjos teiginiai, kad ekonominių modelių metodas turėjo būti... 44. Pareiškėja skunde teigia, kad „Komisija pripažino ir nurodė, jog... 45. Pareiškėja savo teiginius grindžia Komisijos sprendimo 9 puslapio 3... 46. Pareiškėja ir teisminio nagrinėjimo metu, nors tokią teisę jai suteikia... 47. Pareiškėjos skundo argumentai iš esmės yra tokie patys, kurie detaliai... 48. Teismo vertinimu, Komisijos sprendimas yra motyvuotas, grindžiamas mokestinio... 49. Komisijos, Inspekcijos ir Vilniaus apskrities VMI sprendimai laikytini... 50. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88... 51. UAB „Vilniaus skliautai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 52. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...