Byla e2S-790-253/2016

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-03-10 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys kreditoriai G. V., S. P., L. K. (S.), R. M., R. K., R. S., VMI prie Lietuvos Respublikos FM, Klaipėdos apskrities VPK Kretingos r. PK, Lindorff Oy filialui, antstolė Brigita Tamkevičienė, antstolis Aleksandras Selezniovas, antstolė Viktorija Vėliuvienė, antstolė Reda Vizgaudienė, antstolis Albinas Zenkevičius,

Nustatė

2pareiškėjas V. S. pareiškimu prašė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratore skirti UAB „Principo reikalas“. Nurodė, jog pareiškėjas tapo nemokus dėl krizės statybų versle, todėl sumažėjo gaunamos pajamos. Pareiškėjas turi išlaikomų nepilnamečių vaikų P. V., M. V. ir G. S.. Pareiškėjas neturi jokio registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, akcijų, nėra įmonių dalininkas. Pagal darbo sutartį dirba UAB „( - )“, vidutiniškai gauna 394,30 Eur atlyginimą per mėnesį. Pareiškėjas neturi jokių galimybių iš gaunamų pajamų padengti skolas, skoliniai įsipareigojimai sudaro daugiau kaip 28 624 Eur. Prašė iškelti jam bankroto bylą, nes negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA).

3Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-03-10 nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas atitinka formalius kriterijus, būtinus fizinio asmens bankroto bylai iškelti, t. y. pareiškėjo įsipareigojimai kreditoriams viršija 25 MMA, šių įsipareigojimų įvykdymo terminas yra suėjęs. Nustatyta, kad skoliniai įsipareigojimai sudaro daugiau kaip 28 624 Eur, kurie susidarė pareiškėjui negrąžinant pinigų, gautų prisėmus atlikti statybų darbus, taip pat nemokant viso išlaikymo nepilnamečiams vaikams, nesumokėjus teismo nuosprendžiu priteistos sumos nukentėjusiesiems, neatsiskaičius VMI ir kt. Pareiškėjas yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jis turi sveikatos problemų, ribojančių galimybes dirbti, į bylą nepateikta. Be to, jo turima profesija (mūrininko-tinkuotojo-dažytojo) yra paklausi rinkoje, pareiškėjas turi darbo patirties, yra kvalifikuotas specialistas, o tai leidžia pagrįstai tikėtis jam susirasti papildomą ar geriau mokamą darbą. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog aktyviai siekia susirasti geriau apmokamą darbą. Tokią pareiškėjo poziciją teismas vertino sąžiningumo kontekste ir laikė, jog pareiškėjas nėra suinteresuotas padengti savo skolinius įsipareigojimus, o tikisi, jog ilgainiui jie bus nurašyti. Nustatyta, kad kreditorės L. K. (S.), S. P. kreipėsi į teismą dėl įsiskolinimų priteisimo iš pareiškėjo, teismo sprendimais kreditorių ieškiniai buvo patenkinti. Teismas pareiškėjo elgesį vertino kaip neatsakingą ir nesąžiningą prieš kreditorius; vertino, kad vengimas siekti išspręsti kilusius ginčus, dalyvauti teismo posėdžiuose, bendradarbiauti su kreditoriais ar bent iš dalies atsiskaityti su jais tik patvirtina pareiškėjo nesąžiningumą. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės neįrodo, jog pareiškėjas, būdamas darbingo amžiaus, būtų ėmęsis realių pastangų mažinti turimus skolinius įsipareigojimus bei bendradarbiaudamas su kreditoriais, būtų bandęs ieškoti šalims priimtino sprendimo būdo. Teismo vertinimu, būtent paties pareiškėjo veiksmai ir itin nerūpestingas bei neatsakingas elgesys prisiimant atlikti statybų darbus, paimant iš klientų pinigus, bet neatliekant iki galo statybos darbų bei negrąžinant pinigų, nulėmė pareiškėjo nemokumą, todėl pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningu FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. prasme, tuo pagrindu atsisakyta pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

4Atskiruoju skundu pareiškėjas V. S. prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti V. S. bankroto bylą, o administratoriumi paskirti UAB „Principo reikalas“. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė FABĮ 5 str. 8 d. 2 p., nenustatė pareiškėjo nesąžiningumo, paviršutiniškai ištyrė byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į jų visumą, dėl to netinkamai nustatė faktines aplinkybes, reikšmingas bylai teisingai išspręsti ir padarė nepagrįstas išvadas. Mano, kad teismas nesąžiningų pareiškėjo veiksmų nenustatė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas netinkamai vykdė jam pavestus statybos darbus, užsakovams jis buvo rekomenduojamas kaip geras specialistas, viena iš kreditorių skolą iš pareiškėjo prisiteisė pagal jo pasirašytą skolos raštelį, kuris įrodo, jog pareiškėjas nevengė pripažinti pinigų gavimo faktą, o byloje dėl skolos dydžio nedalyvavo dėl savo teisinio neišprusimo. Pareiškėjas kelerius pastaruosius metus dirba pagal darbo sutartį, o jo gaunamas darbo užmokestis nepakankamas sumokėti skolas kreditoriams. Apeliantas neturėjo tikslo sukelti sau nemokumą ir teismas dėl to nepasisako, byloje nenustatyta, kad apeliantas turėjo galimybę pagerinti savo finansinę padėtį, tačiau tuo nepasinaudojo. Ankstesni teistumai ir blogėjanti sveikatos būklė dėl nugaros traumos neleidžia apeliantui tikėtis ateityje gauti didesnį darbo užmokestį.

5Atsiliepimu suinteresuotas asmuo L. K. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2013-02-04 su pareiškėju sudarė paskolos raštelį, juo paskolino apeliantui 35 700 Lt (10 339,43 Eur) vienerių metų laikotarpiui. Pareiškėjas minėtu paskolos sandoriu prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė ir suėjus terminams pasiskolintų pinigų negrąžino. Apeliantui nereaguojant, vengiant bei atsisakant geranoriškai bendradarbiauti, L. K. buvo priversta ginti savo pažeistas teises teisme. Mano, kad atsainus apelianto elgesys akivaizdžiai įrodo faktą, kad asmuo yra nesąžiningas prieš savo kreditorius. Skolos sumą V. S. jai galėjo atiduoti ir darbais, o vietoj to jis net nepabaigė darbų, tai, L. K. nuomone, leidžia daryti išvadą, kad jis elgiasi sąmoningai, siekdamas išvengti prisiimtų skolinių įsipareigojimų įvykdymo.

6Atsiliepimu suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas klausimą dėl pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimų prašo spręsti teismo nuožiūra.

7Atskirasis skundas netenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pareiškėjui V. S. iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nuostatas, netinkamai tyrė ir vertino įrodymus byloje, o pareiškėjo nesąžiningų veiksmų nenustatė.

9Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų (FABĮ 6 str. 1 d.). Pareiškėjas V. S. kaip pagrindinę nemokumo priežastį nurodė dėl krizės statybų versle gaunamų pajamų sumažėjimą ir tai, kad jau penkerius metus pareiškėjas neranda finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais, turto neturi. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo V. S. skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję, viršija 25 MMA ir sudaro daugiau kaip 28 624 Eur, nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar kito turto pareiškėjas neturi, jo darbo užmokestis sudaro vidutiniškai 394,30 Eur/mėn. Pareiškėjas atitinka FABĮ 2 str. 2 d. numatytus fizinio asmens nemokumo kriterijus. Tokiu atveju sprendžiant dėl pagrindo iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą būtina įvertinti ir antrąją aplinkybių grupę, ar konkrečiu atveju nėra FABĮ 5 str. 8 d. numatytų sąlygų, kurių bent vienai esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

10Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. S. negali būti laikomas sąžiningu FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. prasme ir tai yra sudaro pagrindą atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Teismui sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, būtina įvertinti, ar pareiškėjas tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusi FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nuostata (redakcija nuo 2016‑01-01) numato sąlygą, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 str. nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Akcentuotina, kad naujos redakcijos FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nuostatos taikomos nepriklausomai nuo to, kada pradėtas fizinio asmens bankroto procesas (Fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir 29 str. pakeitimo įstatymo 13 str. 5 d.).

11Apeliantas laikosi pozicijos, kad byloje nenustatytas pareiškėjo nesąžiningumas, ir teigia, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas netinkamai vykdė jam pavestus statybos darbus, viena iš kreditorių skolą iš pareiškėjo prisiteisė pagal jo pasirašytą skolos raštelį, kuris, pareiškėjo vertinimu, įrodo, jog pareiškėjas nevengė pripažinti pinigų gavimo faktą. Atsižvelgiant į FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. reglamentavimą, sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo vertintini jo veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo priėmimo, t. y. iki 2015-11-04.

12Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų duomenų apie jo finansinius įsipareigojimus kreditoriams matyti, kad vertintinu laikotarpiu pareiškėjo įsiskolinimai beveik padvigubėjo. Byloje nustatyta, kad skolos raštelis, kuriame nurodoma, jog suinteresuotas asmuo L. K. (S.) paskolino pareiškėjui V. S. 35 700 Lt (10 339,43 Eur) vienerių metų laikotarpiui, ir kurio pagrindu skola L. K. (S.), šiai kreipusis į teismą, 2014-11-24 teismo sprendimu už akių priteista iš pareiškėjo, buvo sudarytas 2013-02-04 ir patenka į vertintiną laikotarpį. Iš pareiškėjo pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytų duomenų apie pareiškėjo kreditorius ir jų finansinių reikalavimų dydį, nustatyta, kad pareiškėjo įsiskolinimas L. K. (S.) (11 270,70 Eur) sudaro 39,38 proc. visų pareiškėjo skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Tad neatsiskaitymas su šia kreditore turėjo reikšmingą įtaką pareiškėjo finansinės situacijos pablogėjimui.

13Byloje nustatyta, kad pareiškėjas turi statybinį (mūrininko-tinkuotojo-dažytojo) išsilavinimą, šioje srityje dirba. Pareiškėjas dėl įsiskolinimo minėtai kreditorei byloje paaiškino, kad buvo sutarta, jog už paskolintus pinigus sutartu laiku pareiškėjas užtvers tvorą, bet pareiškėjas šių darbų neatliko, o gautų pinigų negrąžino ir taip susidarė įsiskolinimas. Kreditorė L. K. (S.) tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą patvirtino, kad skolos sumą pareiškėjas galėjo atiduoti ir darbais, bet pareiškėjas net nepabaigė pradėtų darbų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo įsiskolinimas kreditorei S. P. taip pat susidarė dėl su statyba susijusių darbų neatlikimo iki galo ir sumokėtų lėšų dalies negrąžinimo. S. P. atstovė pagal įgaliojimą J. J. byloje patvirtino, kad būtų priėmusi pareiškėjo įsipareigojimų vykdymą darbais.

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja. Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015).

15Apeliantas teigia, kad neturėjo tikslo sukelti sau nemokumą ir nenustatyta, jog jis turėjo galimybę pagerinti savo finansinę padėtį, bet tuo nepasinaudojo. Atkreiptinas dėmesys, kad ne tik kreditorei L. K. (S.), bet ir kreditorei S. P., negrąžintos lėšos priteistos iš pareiškėjo teismų procesiniais sprendimais. Pareiškėjas teismo procesuose nedalyvavo. Pareiškėjas byloje neneigė fakto, kad yra skolingas kreditorėms, tačiau nurodė, kad nesutiko su skolos dydžiu, nesijautė tiek skolingas ir į teismą net nėjo. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad byloje dėl skolos dydžio nedalyvavo dėl teisinio neišprusimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus byloje, toks pareiškėjo pasyvumas neatitinka protingumo ir pakankamo rūpestingumo kriterijų. Pažymėtina, kad iš pareiškėjo paaiškinimų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu matyti, jog pareiškėjas pabaigti statybos ar kitų pažadėtų darbų negrįždavo dėl subjektyvių priežasčių ir įsitikinimų, tačiau tuo pat metu darbams atlikti gautų pinigų kreditorėms negrąžino. Be to, pareiškėjas po to taip pat vengė su kreditorėmis bendrauti, su jomis nebendradarbiavo ir dėl teismų procesinių sprendimų, kuriais kreditorėms iš pareiškėjo priteistos atitinkamos sumos, vykdymo bent iš dalies.

16Įvertinęs bylos duomenų apie pareiškėjo V. S. elgesį atitinkamu laikotarpiu iki pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo padavimo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjo elgesys sutarus atlikti statybos ir kitus darbus, paimant pinigus iš kreditorės L. K. (S.), tačiau šių darbų neatliekant iki galo bei negrąžinant pinigų, vengiant bendrauti ir bendradarbiauti su šia bei kita kreditore, kuriai įsiskolinimas buvo susidaręs panašiomis aplinkybėmis, nesiekiant kitomis priemonėmis mažinti skolinių įsipareigojimų, laikytinas nepateisinamai pasyviu, o vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, nepakankamai rūpestingu ir neatsakingu prieš kreditorius. Toks pareiškėjo elgesys, neatsakingais savo veiksmais darant įtaką savo mokumo būklei, nesiimant aktyvių veiksmų išnaudoti galimybes padėtį gerinti ir jos nebloginti, bei tokiu elgesiu reikšmingai padidinant savo nemokumą, laikytinas neatitinkančiu sąžiningumo reikalavimo tiek pagal objektyvųjį, tiek pagal subjektyvųjį kriterijus. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo nurodytą apelianto elgesį vertintinu laikotarpiu laikyti nereikšmingu.

17Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjui bankroto byla nekeltina, egzistuojant FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. numatytam pagrindui atsisakyti tokią bylą iškelti. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškelti pareiškėjui V. S. bankroto bylą, nepažeidė materialinių bei proceso teisės normų ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti, dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

19Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-03-10 nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai