Byla 2-302/2011

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

3teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bobkatoma“ ir AAS „Gjensidige Baltic“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių A. G. , D. G. , E. G. ir T. G. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bobkatoma“ dėl neturtinės žalos atlyginimo; trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, byloje dalyvauja uždaroji akcinė bendrovė „Amber Cargo“, AAS „Gjensidige Baltic“ ir E. K. .

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Ginčo esmė

7Ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos netekus šeimos nario, atlyginimo. Ieškovės prašė priteisti iš atsakovo tokio dydžio sumas žalai atlyginti: A. G. , E. G. ir T. G. – po 100 000 Lt, o D. G. – 200 000 Lt, iš viso 500 000 Lt. Nurodė, kad 2006 m. lapkričio 21 d. nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvo V. G. – A. G. sutuoktinis, E. G. ir D. G. tėvas, T. G. sūnus. Žuvusysis pas atsakovą dirbo mini ekskavatoriaus operatoriumi-vairuotoju. Nelaimingo atsitikimo dieną V. G. G. B. įmonės teritorijoje vykdė pastarosios įmonės užsakytus žemės kasimo darbus. V. G. buvo mirtinai traumuotas, kai iš ekskavatoriaus kabinos iškišta galva pakliuvo tarp judančios kabinos ir pastogės kolonos. Nelaimingo atsitikimo darbe akte (toliau – Aktas) nelaimingo atsitikimo pirmąja priežastimi įvardintas nepakankamas žuvusiojo apmokymas saugos ir sveikatos klausimais dirbant su mini ekskavatoriumi, neinstruktavimas darbo vietoje, neaprūpinimas apsaugos priemonėmis, taip pat kontrolės stoka. Antrąja priežastimi nurodytas atsakovo norminiais teisės aktais nustatytų saugos reikalavimų nesilaikymas. Ieškovių nuomone, žuvusiojo neinstruktavimas prieš darbo pradžią kitos įmonės teritorijoje ir sąlygojo nelaimingą atsitikimą. Atsakovo kaltė bei priežastinis ryšys tarp atsakovo piktybiško aplaidumo ir nelaimingo atsitikimo yra visiškai įrodyti, todėl ieškovėms atlygintina jų patirta neturtinė žala. Atsakovui iškėlus bankroto bylą, ieškovių reikalavimai buvo perduoti nagrinėti bankroto bylą iškėlusiam teismui.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ieškovių reikalavimus tenkino iš dalies ir atsakovo bankroto byloje patvirtino tokius jų pirmos eilės finansinius reikalavimus: A. G. 25 000 Lt dydžio reikalavimą, E. G. 25 000 Lt dydžio reikalavimą, D. G. 25 000 Lt dydžio reikalavimą ir T. G. 25 000 Lt dydžio reikalavimą.

10Teismas, remdamasis Aktu, nurodė, kad 2006 m. lapkričio 17 d. G. B. įmonės vadybininkas E. P. užsakė pas atsakovą mini ekskavatorių su operatoriumi. 2006 m. lapkričio 21 d. V. G. apie 8 val. atvyko į G. B. įmonės teritoriją, iškrovė ekskavatorių iš automobilio ir pasiruošė darbui. Apie 8.10 val. darbo vietoje užduotį – iškasti tranšėją pastogės pamatams – žodžiu davė E. P. ir po to išėjo į šalia esantį garažą. Apie 9.15 val. sugrįžęs į darbo vietą, E. P. pamatė, kad vienas ekskavatoriaus vikšras patekęs į tranšėją, strėlė atsukta į priešingą tranšėjos kasimo pusę, o V. G. galva iškišta iš ekskavatoriaus kabinos ir prispausta tarp kabinos ir kolonos. Ekskavatoriaus kabinos durys buvo atidarytos, durų stiklas buvo sudužęs, variklis dirbo; tranšėjos buvo iškasta apie 6 m. Specialistas nustatė, kad V. G. mirė nuo stuburo kaklo dalies pirmo slankstelio ir pakauškaulio jungties plyšimo su pailgųjų smegenų sužalojimu, sužalojimai padaryti suspaudžiant galvą iš šonų tarp kietų daiktų bei tempiant galvą į viršų kūno atžvilgiu. Aktu nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo nepakankamas nukentėjusiojo apmokymas saugos ir sveikatos klausimais dirbant su mini ekskavatoriumi, neinstruktavimas darbo vietoje, neaprūpinimas asmeninėmis apsaugos priemonėmis, kontrolės stoka. Akte taip pat konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo ir atsakovo norminiais teisės aktais nustatytų saugos reikalavimų nesilaikymas, o būtent: Dirbančiojo „Bobcat“ mini ekskavatoriumi saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 11 4.25. punkto, numatančio, kad, vykdant darbus prie pastato, būtina ekskavatorių pastatyti taip, kad tarp pastato ir ekskavatoriaus labiausiai išsikišusios dalies būtų ne mažesnis kaip 1 m atstumas, taip pat Įrengimo eksploatavimo instrukcijos Nr. 21.1 punkto, nustatančio, kad, prieš paliekant mašinisto vietą, saugos svirtelė turi būti pakelta į poziciją „užrakinta“. Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. birželio 15 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl aptariamo nelaimingo atsitikimo taip pat konstatuota, kad žemės kasimo darbai buvo organizuojami ir vykdomi nesilaikant darbuotojų saugos ir sveikatos nustatytų reikalavimų, nukentėjusysis tranšėjos kasimo vietoje papildomai nebuvo instruktuotas, neperspėtas apie galimus rizikos veiksnius darbo vietoje, nebuvo tinkami apmokytas dirbti su mini ekskavatoriumi.

11Teismas pažymėjo, kad CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas generalinio delikto principas reiškia, jog žalos faktas kartu reiškia žalos padariusio asmens veiksmų neteisėtumo ir jo kaltės prezumpciją. Nagrinėjamu atveju darbdavio kaltė dėl nelaimingo atsitikimo darbe taip pat yra preziumuojama – darbdavys laikomas kaltu, kol įrodo savo nekaltumą. Teismo nuomone, šioje byloje atsakovas savo kaltės ir veiksmų neteisėtumo prezumpcijos nepaneigė.

12DK 260 straipsnis įpareigoja darbdavį sudaryti darbuotojui tinkamas, saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas, nustatytas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (toliau – DSSĮ). Darbdavys privalo užtikrinti tokio įpareigojimo įgyvendinimą ir jam tenka atsakomybė už padarytus pažeidimus. Byloje esantis Aktas, vertintinas kaip oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią, patvirtina, kad nelaimingą atsitikimą lėmė jame konstatuoti darbo saugos reikalavimų pažeidimai, kuriuos padarė atsakovo darbuotai. Šis aktas įstatymų nustatyta tvarka atsakovo nebuvo nuginčytas, o jame užfiksuotas sprendimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių patvirtina atsakovo veiksmų neteisėtumą. Nors kartu nustatyta, kad viena iš priežasčių, lėmusi nelaimingą atsitikimą, buvo ir žuvusiojo veiksmai: neprisisegė saugos diržo, nesinaudojo saugos priemonėmis, pažeidė įrenginio eksploatavimo instrukcijos nuostatas, spręstina, jog šios aplinkybės nėra pakankamos atmesti reikalavimą (DK 247 str.). Tokia išvada grindžiama objektyviu aplinkybių vertinimu. Teismas laikė esant pagrindą pripažinti, kad pagrindinė mirties priežastis buvo darbų saugos kontrolės neužtikrinimas, griežtų saugos reikalavimų nevykdymas. Priežastinis ryšys nagrinėjamu atveju pasireiškė tuo, kad, atsakovui nesugebėjus užtikrinti darbų saugos kontrolės ir laikytis darbų saugos reikalavimų, įvyko nelaimingas atsitikimas ir tai lėmė V. G. mirtį. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad yra visos sąlygos darbdavio materialinei atsakomybei atsirasti, todėl atsakovas privalo ieškovėms atlyginti jų patirtą neturtinę žalą.

13Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti negalima. Įstatymas numato piniginę kompensaciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti dėl nukentėjusio mirties patirtą neturtinę žalą jo sutuoktiniui, vaikams, tėvams, tačiau tik tuo atveju, jeigu jie tikrai palaikė draugiškus šeimyninius santykius iki mirties. Civilinis įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusio patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Teismas nustatė, kad ieškovėms buvo išmokėta po 30 300 Lt dydžio vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus. Remiantis CK 6.290 straipsnio 1 dalimi socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Teismas pažymėjo, kad, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į tai, jog ieškoves su žuvusiuoju siejo artimi santykiai. A. G. prarado savo sutuoktinį, dukros tėvą, asmenį, kuris su ja dalijosi dukros auginimo ir auklėjimo rūpesčiais, išlaikymo našta, ateities planavimo ir užtikrinimo pareigomis. Staigi ir netikėta mirtis ieškovėms sukėlė išskirtinai sunkius išgyvenimus. Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Karoliniškių poliklinikos 2008 m. sausio 15 d. pažyma patvirtina, kad 2006 m. lapkričio 27 d. ieškovė E. G. kreipėsi į poliklinikos bendrosios praktikos gydytoją dėl galvos skausmų, blogos savijautos po tėvo mirties, skundėsi negalėjimu miegoti, koncentruoti dėmesio, diagnozuotas nerimo sutrikimas, depresija, skundai dėl psichomatinių sutrikimų išliko ir iki apsilankymo 2007 m. rugsėjo mėn. Teismo nuomone, sprendžiant apie asmens, netekusio artimo žmogaus, patirtos neturtinės žalos dydį, yra svarbus jo subjektyvus šeimyninių santykių vertinimas, t. y. kaip šeimyninius ryšius bei santykių artumą suvokė asmuo sutuoktinio netekties momentu ar vėliau. Akivaizdu, jog tėvo žūtis dukroms, motinai sukėlė skaudžius išgyvenimus, neatstatomai pabloginusius jų gyvenimo kokybę. Šeima neteko artimo žmogaus, ieškovės prarado galimybę bendrauti su tėvu, vyru, sūnumi, atimta galimybė turėti pilną šeimą, būti užtikrintoms tėvo teikiama apsauga ir rūpesčiu. Teismas sprendė, kad ieškovių reikalaujamas priteisti neturtinės žalos dydis galimai nėra neadekvatus vertinant juos tik per nukentėjusiųjų asmenų išgyvenimo ir netekties prizmę, nes kiekvienas asmuo tokį dydį suvokia subjektyviai. Tačiau teismas sprendė, kad kiekvienai iš ieškovių turėtų būti kompensuota po 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ir laikė, jog toks piniginės kompensacijos dydis yra teisingas neturtinės žalos atlyginimo principo realizavimas ir kompensacijos ieškovėms išraiška, rodanti siekį atkurti pažeistų interesų pusiausvyrą.

14III. Atskirųjų skundų argumentai

15Apeliantas BUAB „Bobkatoma“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinį atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. Teismas neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė pateiktus įrodymus ir šalių argumentus, susijusius su atsakingo už nelaimingą atsitikimą asmens nustatymu. Akte nurodytos aplinkybės nebuvo vienintelės nelaimingo atsitikimo priežastys. Teismas visiškai nevertino, kad žuvusysis saugos diržus atsisegė prieš tai neišjungęs savaeigės mašinos, prieš palikdamas operatoriaus vietą nepakėlė saugos užrakto svirtelės į poziciją „užrakinta“, nenuleido kaušo ant žemės, neišjungė variklio ir neištraukė uždegimo raktelių. Neatsižvelgta, kad, prieš pradėdamas dirbti pas atsakovą, žuvusysis turėjo 8 metų traktorininko stažą, atsakovas jį buvo apmokęs dirbti su mini ekskavatoriumi, instruktavęs darbų saugos klausimais. Nelaimingą atsitikimą lėmė paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas, dėl ko priteistina žala turi būti atitinkamai mažinama arba ją atsisakytina atlyginti.

172. Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį kiekvienai ieškovei, išsamiai netyrė su juo susijusių įrodymų pakankamumo. Teismas privalėjo atsižvelgti į ieškovių emocinio ryšio su žuvusiuoju nuolatinį pobūdį, tvirtumą ir glaudumą. Tačiau nebuvo įvertinta, kad nelaimingo atsitikimo metu žuvusiojo dukra E. G. net negyveno kartu su šeima. Ši ieškovė neįrodė, kad su žuvusiuoju ją siejo itin glaudūs ir artimi emociniai ryšiai, ieškovė su juo nuolat bendravo ir palaikė artimus ryšius. Dėl šios priežasties tiek kitame mieste gyvenančiai E. G. , tiek mažametei žuvusiojo dukrai D. G. buvo priteistas vienodas neturtinės žalos atlyginimas.

183. Teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovėms išmokėtos vienkartinės socialinio draudimo išmokos įskaitymo į atlygintinos žalos dydį, todėl lieka neaišku, ar draudimo išmoka padengia patirtos neturtinės žalos dydį, kokią žalos dalį turėtų atlyginti atsakovas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad socialinio draudimo išmokos yra įskaitomos ir į atlygintinos neturtinės žalos dydį.

19Apeliantas AAS „Gjensidige Baltic“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir kreditorinius reikalavimus atmesti. Nurodo, kad priteistas neturtinės žalos dydis yra nesuderinamas su paties žuvusiojo kalte dėl nelaimingo atsitikimo ir prieštarauja teismų praktikai dėl neturtinės žalos priteisimo. Toks sprendimas priimtas neatsižvelgiant į įstatymo nuostatą, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį (CK 6.290 str. 1 d.). Tokiu būdu ieškovėms nepagrįstai turėtų būti išmokėta po 55 300 Lt neturtinei žalai atlyginti. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir nelaimingo atsitikimo nėra. Šiuo atveju išmokėtos draudimo išmokos yra pakankamos ieškovių neturtinei žalai atlyginti.

20UAB „Amber Cargo“ nurodė prisidedanti prie apeliantų atskirųjų skundų.

21Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskiruosius skundus nepateikė.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliami klausimai dėl nelaimingą atsitikimą sukėlusių priežasčių ir jų įtakos ieškovių reikalavimams atlyginti neturtinę žalą, neturtinės žalos atlyginimo kriterijų tinkamo taikymo bei ieškovėms išmokėtos socialinio draudimo išmokos ir prašomos atlyginti neturtinės žalos santykio.

24Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, kad nelaimingo atsitikimo priežastis susijusi ne tik su darbdavio, bet ir paties nukentėjusiojo netinkamais veiksmais. Šios aplinkybės konstatuotos ir Akte (T. 1, b. l. 17-19). Darbdavio neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis nepakankamai apmokė nukentėjusįjį dirbti su ekskavatoriumi, neinstruktavo darbo vietoje, neaprūpino asmeninėmis apsaugos priemonėmis, nekontroliavo atliekamo darbo. Tuo tarpu nukentėjusysis nesilaikė lokalinių teisės aktų nustatytų saugos reikalavimų: pastatė ekskavatorių arčiau pastato nei leidžiama, prieš palikdamas mašinisto vietą nepakėlė saugos svirtelės į padėtį „užrakinta“. Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant nelaimingo atsitikimo priežastis, taip pat svarbu atsižvelgti ir į kitus byloje esančius įrodymus. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad nukentėjusysis, pažeisdamas lokalinių teisės aktų reikalavimus, su kuriais buvo supažindintas, dirbo neprisisegęs saugos diržų, išlipdamas iš kabinos neišjungė variklio (ikiteisminio tyrimo medžiagos 173-180 l.). Nukentėjusiojo sutuoktinė patvirtino, kad nukentėjusysis buvo patyręs vairuotojas, turėjo nuosavą traktorių, su kuriuo dirbo dešimt metų (ikiteisminio tyrimo medžiagos 30-31 l.). Akivaizdu, kad, turėdamas tokio darbo patirtį, nukentėjusysis ir pats turėjo būti atidus ir įvertinti darbo vietos rizikos veiksnius. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą taip pat konstatuota mišri darbdavio ir nukentėjusiojo kaltė (ikiteisminio tyrimo medžiagos 173-180 l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, visuma nurodytų aplinkybių leidžia konstatuoti, kad nelaimingą atsitikimą sąlygojo ir paties nukentėjusiojo elgesys, kuris kvalifikuotinas dideliu neatsargumu. Visgi šis elgesys nepašalina darbdavio pareigos maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų bei nepaneigia Akte nustatytų neteisėtų darbdavio veiksmų reikšmės nelaimingo atsitikimo kilimui. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visumos byloje esančių įrodymų, todėl nepagrįstai visą atsakomybę perkėlė darbdaviui (CPK 185 str.).

25Nors aptartas nukentėjusiojo elgesys nepašalina darbdavio atsakomybės, tačiau jis yra reikšmingas sprendžiant dėl ieškovių patirtos žalos atlyginimo dydžio (DK 247 str.). Žinoma, ieškovių patirti išgyvenimai nepriklauso nuo to, kad joms artimo asmens žūtį sukėlė ir jo paties didelis neatsargumas, tačiau šis ir kiti įstatyme nustatyti kriterijai yra svarbūs užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą (CK 6.250 str.).

26Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, taip pat teisingai įvertino ieškovių pagrįstos neturtinės žalos dydį – po 25 000 Lt. Tačiau atsižvelgiant į nukentėjusiojo didelį neatsargumą, į tai, kad darbdavys, nors ir nevisiškai tinkamai, tačiau vykdė savo pareigas susijusias su darbų saugos užtikrinimu, jo kaltė pasireiškė neatsargumo forma, taip pat remiantis bendraisiais teisės principais, atlygintinos žalos dydis mažintinas iki 12 000 Lt kiekvienai ieškovei. Šiuo atveju nesutiktina su vieno iš apeliantų teiginiu, kad vien ta aplinkybė, jog viena žuvusiojo dukrų gyveno atskirai nuo šeimos, gali preziumuoti jos mažesnio laipsnio išgyvenimus nei kartu gyvenusių asmenų. Esminę reikšmę turi ne fizinis, o dvasinis artumas.

27Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad išmokėta nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmoka apima ir neturtinę žalą. Priešingai, pagal kasacinio teismo praktiką aiškinant CK 6.283 straipsnio 4 dalį, kuri iš esmės yra analogiška CK 6.284 straipsnio 4 daliai, neturtinės žalos atlyginimas į šią išmoką nepatenka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje N. C. v. UAB „Club 8 Company“, bylos Nr. 3K-3-1049/2003; 2004 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. UAB „Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. 3K-3-358/2004). Taigi kalbėti apie dvigubą neturtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesutapatino socialinio draudimo išmokos su prašoma atlyginti neturtine žala.

28Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nukentėjusiojo elgesio įtaką nelaimingo atsitikimo kilimui, todėl priteisė nepagrįsto dydžio žalos atlyginimą. Skundžiama nutartis keistina ir ieškovėms priteistina po 12 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

29Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį pakeisti.

31Patvirtinti pirmos eilės A. G. 12 000 Lt, D. G. 12 000 Lt, E. G. 12 000 Lt ir T. G. 12 000 Lt kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Bobkatoma“.

32Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų... 4. Teisėjų kolegija... 5. I. Ginčo esmė... 7. Ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos netekus šeimos nario,... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ieškovių... 10. Teismas, remdamasis Aktu, nurodė, kad 2006 m. lapkričio 17 d. G. B. įmonės... 11. Teismas pažymėjo, kad CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas generalinio... 12. DK 260 straipsnis įpareigoja darbdavį sudaryti darbuotojui tinkamas, saugias... 13. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, nurodė, kad... 14. III. Atskirųjų skundų argumentai... 15. Apeliantas BUAB „Bobkatoma“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 16. 1. Teismas neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė pateiktus įrodymus ir... 17. 2. Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį kiekvienai... 18. 3. Teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovėms išmokėtos vienkartinės... 19. Apeliantas AAS „Gjensidige Baltic“ prašo panaikinti pirmosios instancijos... 20. UAB „Amber Cargo“ nurodė prisidedanti prie apeliantų atskirųjų skundų.... 21. Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskiruosius skundus nepateikė.... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliami klausimai dėl nelaimingą... 24. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, kad nelaimingo atsitikimo... 25. Nors aptartas nukentėjusiojo elgesys nepašalina darbdavio atsakomybės,... 26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė... 27. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad... 28. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, konstatuoja, kad pirmosios... 29. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį pakeisti.... 31. Patvirtinti pirmos eilės A. G. 12 000 Lt, D. G. 12 000 Lt, E. G. 12 000 Lt ir... 32. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą....