Byla 2S-1004-302/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

2kolegijos pirmininkė ir pranešėja Romualda Janovičienė,

3kolegijos teisėjai Algirdas Auruškevičius ir Tatjana Žukauskienė,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo L. J. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretysis asmuo S. D. , dėl reikalavimo panaikinimo.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

8Ieškovas L.J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-08-03 savavališkos statybos aktą, panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009-11-16 reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių. Taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti akto bei reikalavimo galiojimą.

9Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 4 d. nutartimi prašymo netenkino. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. 3 d., jei statytojas (užsakovas) per nustatytą terminą neįvykdo reikalavimo savo lėšomis likviduoti savavališkos statinio statybos padarinius, Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą kreipiasi į teismą. Taigi akivaizdu, kad iškėlus bylą teisme dėl savavališkos statybos akto ir / ar reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo pripažinimo negaliojančiais, aktą ir / ar reikalavimą surašiusi institucija savaime negali imtis kokių nors priverstinių vykdymo priemonių, todėl pagrindo stabdyti jų vykdymą nėra, todėl nėra pagrindo imtis laikinųjų apsaugos priemonių.

10Ieškovas L.J. atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinti. Nurodo, kad egzistuoja pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad akto ir reikalavimo galiojimo sustabdymas yra prevencinė priemonė siekiant užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

11Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas teisingai pažymėjo, kad reikalavimą surašiusi institucija savaime negali imtis kokių nors priverstinių vykdymo priemonių, kadangi pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalį ši inspekcija dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą kreipiasi į teismą.

12Atskirasis skundas atmestinas.

13Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl atskirojo skundo argumentais jos keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

14Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

15Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovui. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas ginčija Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-08-03 savavališkos statybos akto, taip pat Vilniaus apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009-11-16 reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių teisėtumą ir atitinkamai jų galiojimą. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ginčo sprendimų galiojimą - grindė tuo, kad egzistuoja reali grėsmė, kad ieškovo ieškinio tikslai, reikalavimai gali būti neįgyvendinti. Kolegija sprendžia, kad be to, kad ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o taip pat ir ieškinyje nėra nurodyta tokių aplinkybių, kurios sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad yra būtinybė jas taikyti, ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatliks savo paskirties – užtikrinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą ar laikinai apsaugoti ieškovo turtinius interesus, kadangi, kaip teisingai nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, atsakovas dėl įpareigojimo įvykdyti reikalavimą, susijusį su neteisėtos statybos padarinių pašalinimu, su kuriuo nesutinka ieškovas, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi, kreipiasi į teismą, o nesant byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų kreipęsis į teismą dėl tokio įpareigojimo įvykdymo ir kad teismas būtų priėmęs jam palankų sprendimą, taikyti ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių nėra teisinio pagrindo.

16Tačiau kolegija atkreipia ieškovo dėmesį į tai, kad jis, turėdamas duomenų apie pasikeitusias aplinkybes, kaip nors galinčias įtakoti jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą bylos nagrinėjimo metu, turi teisę kreiptis į teismą su atitinkamu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

17Dėl nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).

18Apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus apelianto atskirąjį skundą, iš jo priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos, į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 92 str. , 96 str. 2 d.).

19Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

20Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

21Priteisti iš UAB L. J. 8,50 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai