Byla I-2963-422/2016
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Deividui Aidukui, dalyvaujant pareiškėjui H. R. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui, nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Nustatė

2Pareiškėjas H. R. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 1080 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

3Pareiškėjas skunde (b.l. 4-8) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jis tam tikrais laikotarpiais nuo 2012 m. liepos 18 d. iki 2014m. lapkričio 19 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, neužtikrinant minimalaus gyvenamojo ploto, dėl to buvo jaučiamas erdvės stygius ir kildavo tarp nuteistųjų konfliktai. Be to, į bendrą plotą buvo įskaičiuojamas tualeto ir praustuvės plotas. Nebuvo išduodamos valymo priemonės švarai palaikyti, dušuose buvo purvina, čiužiniai dvokė prakaitu. Nebuvo sudarytos galimybės išsiskalbti išsidžiovinti drabužius, kurie smirdėdavo dėl to, kad kamerose buvo rūkoma. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži, juose nepakako vietos judėti ir mankštintis. Tvirtino, kad dėl kalinimo sąlygų Kauno TI patyrė dvasinius išgyvenimus, kančias, nepatogumus, buvo pažemintas jo orumas, t.y. neturtinę žalą, kurią vertina 1080 Eur ir prašo priteisti iš atsakovo. Pareiškėjo nuomone, pažeidimai buvo tęstinio pobūdžio, todėl ieškinio senatis nenutrūko ir ieškinio senaties terminas konkrečiu atveju negali būti taikomas.

4Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius atsiliepime į skundą (b.l. 19-24) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas Kauno TI buvo laikomas su pertraukomis laikotarpiu nuo 2012m. liepos 18 d. iki 2014m. lapkričio 19 d. Pripažino, kad pareiškėjui tam tikru metu nebuvo užtikrinti teisės aktais nustatyto ploto reikalavimai, tačiau tai sąlygojo objektyvios, ne nuo įstaigos administracijos valios priklausančios priežastys. Pažymėjo, kad Kauno TI buvo užtikrintos tinkamos higienos sąlygos, duomenų apie pareiškėjo skundus dėl kalinimo sąlygų neturi. Tvirtino, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė kiekvieną dieną pasivaikščioti gryname ore, kartą per savaitę maudytis duše, sudarytos sąlygos jo sportiniam aktyvumui, tai iš dalies kompensavo per mažų kamerų sukeliamus nepatogumus. Nurodė, jog lovos skalbiniai atvykusiems suimtiesiems ( nuteistiesiems) yra išduodami ir kas savaitę skalbiami, išduodamos higienos priemonės, todėl pareiškėjo argumentai dėl nešvarios patalynės, higienos priemonių neišdavimo nepagrįsti. Kauno TI nuomone, pareiškėjas neįrodė būtinų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti – žalos ir priežastinio ryšio tarp jo laikymo sąlygų Kauno TI ir padarytos žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimui. Prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį.

5Į teismo posėdį neatvyko atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovas, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina atsakovo atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).

6Skundas tenkinamas iš dalies.

7Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš Kauno TI pareigūnų veiksmų tam tikrais laikotarpiais nuo 2012 m. liepos 18 d. iki 2014m. lapkričio 19 d. jį kalinant Kauno TI perpildytose kamerose.

8Atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.

9Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

10CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 18 d. iki 2014m. lapkričio 19 d. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose ne kartą yra nurodęs, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).

12Kaip jau minėta, kreipimasis į teismą, siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo, turi būti siejamas su subjektyviu besikreipiančio asmens suvokimu, kad jo teisės buvo pažeidžiamos. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytų galimų pažeidimų pobūdį, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Kauno TI pradžios. Pažymėtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais kalinimo sąlygas, kreiptis dėl kamerų perpildymo į Kauno TI administraciją. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš Kauno TI administracijos, be to, pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus.

13Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog konkrečiu atveju ieškinio senaties terminas nėra taikomas, daro išvadą, jog pareiškėjas visą ginčo laikotarpį (nuo 2012 m. liepos 18 d. iki 2014m. lapkričio 19 d.) žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, tačiau į teismą kreipėsi tik 2016-04-20 ( b.l. 9), todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012-07-18 iki 2013-04-19 pareikšti.

14CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

15Šiuo atveju pareiškėjas iš esmės nenurodo jokių ieškinio senaties termino atnaujinimo būtinumą pagrindžiančių duomenų, tokių duomenų nenustatė ir teismas.

16Taigi, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo atstovo prašymas tenkintinas, pareiškėjo reikalavimui už laikotarpį nuo 2012-07-18 iki 2013-04-19 taikytinas ieškinio senaties terminas ir skundas dėl neturtinės žalos priteisimo už minėtą laikotarpį atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).

17Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, byloje kaip reikšmingos vertinamos kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2013m. balandžio 20 d. iki 2014 m. lapkričio 19 d.

18Administracinių bylų teisenos įstatymo15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

19Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas kameros plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m. viso bendro kameros ploto. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

20Pareiškėjo asmens įskaitos kortelės ( b.l. 34), 2016 m. birželio 8 d. pažymos Nr. 11-3149 apie H. R. laikymo sąlygas Kauno TI duomenys ( b.l. 35-36) patvirtina, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu (nuo 2014-08-13 iki 2014-11-19) buvo laikomas Kauno TI kamerose Nr. 228, 128, 237, 139. Nustatyta, kad reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normos minėtu laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas 23 paras.

21Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, gavęs atsakovo atsiliepimą į skundą pareiškėjas atsakovo pateiktų duomenų neginčijo, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Darytina išvada, pareiškėjui kalint Kauno TI, 23 paras nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje.

22Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimą, spręstina, kad kamerose buvusių baldų užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą.

23Pareiškėjas taip pat nurodė, jog Kauno TI čiužiniai dvokė prakaitu, nebuvo išduodamos valymo priemonės švarai palaikyti, dušuose buvo purvina, nebuvo sudarytos galimybės išsiskalbti ir išsidžiovinti drabužius. Minėti teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, pareiškėjas aiškiai ir konkrečiai neišdėstė, kada, kokie pareigūnai neišdavė valymo priemonių ir nesudarė galimybių drabužių skalbimui ir džiovinimui, kurioje kameroje ( kamerose) buvo netinkami naudojimui čiužiniai, byloje nėra jokių duomenų, kad būtų kreipęsis į Kauno TI administraciją su šio pobūdžio pretenzijomis.

24Atsakovo atstovo pateikti į bylą duomenys patvirtina priešingas aplinkybes. Materialinė aprūpinimo asmeninė sąskaita (b.l.79) įrodo, jog pareiškėjui buvo išduotas tualetinis muilas, čiužinys, patalynė. Pareiškėjas minėtame dokumente pasirašęs, jog pretenzijų dėl to neturi, teismo posėdžio metu patvirtino, jog dėl skunde nurodytų aplinkybių ginčo laikotarpiu atsakovui pretenzijų nereiškė, nesikreipė dėl netinkamų skalbimo ar dezinfekavimo paslaugų. Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų ( b.l. 38-45) matyti, jog jose užfiksuotos patalpos yra tvarkingos, išvalytos. Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo šio pobūdžio argumentai atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti.

25Teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai, jog jie buvo per maži, neturi teisinės reikšmės ginčui.

26Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (b.l.25-33) nurodyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Kauno tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros specialistus kreipėsi dėl gerklės skausmo, čiaudėjimo, tačiau šie susirgimai būdingi ir laisvėje esantiems asmenims, todėl darytina išvada, jog byloje nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Kauno TI poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, jo emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

27Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. H. R. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.

28Byloje nustatyta, kad Kauno TI pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą buvo laikomas 23 paras, iš jų 13 parų ploto norma buvo pažeista ženkliai ( b.l. 35-36).

29Aptariant bendrąsias gyvenimo sąlygas pastebėtina, kad Kauno TI yra kamerų tipo įstaiga, kurioje asmens judėjimo laisvė yra griežtai reglamentuota, todėl joje laikomiems asmenims suteikta ribota judėjimo laisvė - galimybė naudotis biblioteka, sporto kiemeliais, kompiuterių klase ir pan. negali visiškai kompensuoti nuteistiesiems (suimtiesiems) tenkančio per mažo gyvenamojo ploto.

30Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų kreipęsis į Kauno TI administraciją, kad jo sveikatos būklė jam būnant Kauno TI būtų pablogėjusi, kad būtų taikytas stacionarinis gydymas, taip pat nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, darytina išvada, byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini pasiekusiais minimalų žiaurumo lygį ir suteikiančiais pagrindą pripažinti ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimą.

31Tačiau aukščiau nurodytų aplinkybių visuma, teismo nuomone, sudaro pagrindą spręsti klausimui dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigine išraiška.

32Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

33Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 230 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas netenkinamas.

34Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi ( Įstatymo įgyvendinimas), teismas

Nutarė

35Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

36Priteisti H. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

37Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.

38Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina... 2. Pareiškėjas H. R. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo... 3. Pareiškėjas skunde (b.l. 4-8) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jis tam... 4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius atsiliepime į... 5. Į teismo posėdį neatvyko atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno... 6. Skundas tenkinamas iš dalies.... 7. Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš Kauno TI pareigūnų... 8. Atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų... 9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne... 10. CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo... 11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose ne kartą... 12. Kaip jau minėta, kreipimasis į teismą, siekiant patirtos neturtinės žalos... 13. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas nesutinka su... 14. CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog... 15. Šiuo atveju pareiškėjas iš esmės nenurodo jokių ieškinio senaties... 16. Taigi, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad... 17. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, byloje kaip reikšmingos... 18. Administracinių bylų teisenos įstatymo15 straipsnio 1 dalies 3 punkte... 19. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 ,,Dėl... 20. Pareiškėjo asmens įskaitos kortelės ( b.l. 34), 2016 m. birželio 8 d.... 21. Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, gavęs atsakovo... 22. Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimą, spręstina, kad kamerose... 23. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog Kauno TI čiužiniai dvokė prakaitu,... 24. Atsakovo atstovo pateikti į bylą duomenys patvirtina priešingas aplinkybes.... 25. Teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio, todėl... 26. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (b.l.25-33) nurodyta, kad... 27. Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų,... 28. Byloje nustatyta, kad Kauno TI pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu... 29. Aptariant bendrąsias gyvenimo sąlygas pastebėtina, kad Kauno TI yra kamerų... 30. Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant duomenų apie tai, kad... 31. Tačiau aukščiau nurodytų aplinkybių visuma, teismo nuomone, sudaro... 32. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis... 33. Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų... 34. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 35. Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.... 36. Priteisti H. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo... 37. Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.... 38. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...